Lytis ir sveikata

1. Lytis ir sveikata Lina Jaruševičienė

2. Vyrų ir moterų sveikatos skirtumai biologinė lytis (angl. sex) socialinė lytis (angl. gender)

3. Socialinės lyties skirtumai ypač reikšmingi moterų sveikatai, nes • dažniausiai siejasi su nelygybe ir diskriminacija • vyrai daugelyje visuomenių yra vertinami labiau nei moterys • vyrai dažniausiai kontroliuoja resursų paskirstymą

4. Materialinė moterų diskriminacija • Moterų darbas menkiau vertinamas (moterys uždirba vidut. 30-40% vyrų uždarbio) • Moterims nemokama už namuose atliekamus darbus • Moterys užima 10-20% reikšmingų valdymo bei politinių postų

5. Kultūrinė aplinka • Socialinių vaidmenų natūralizavimas • Moterys kuria savo tapatumą specifinėje kultūrinėje aplinkoje (moterys – motinos, moralės, šeimos židinio saugotojos, neurotikės, “nešvarios” ir kt.) • Moterys – ne tik skirtingos, bet fiziškai, psichologiškai ir socialiai mažiau pilnavertės už vyrus. (moterys – “antroji lytis”, S. de Beauvoir, 1972)

6. Bendri feministinės teorijos aspektai • socialinė lytis svarbesnė už kitus socialinius pasiskirstymus • visos moterys traktuojamos kaip tos pačios engiamos grupės narės • moteris vienija jų unikalus moteriškas emocionalumas ir vyrų dominavimo išgyvenimas

7. Universalios moterų patirties kritika Moterys: • darbininkės, vidutinės klasės atstovės... • lesbietės, heteroseksualios,... • juodaodės, baltaodės... • neįgalios... Rasės, socialinės klasės ir socialinės lyties sąsajos

8. Skirtingos moterų patirties kritika • Reliatyvizmas skatintų priimti visas “kitas” kultūrines praktikas ir įsitikinimus • Apie moterų sveikatą skirtingose šalyse galima būtų spręsti tik pagal gyvenimo trukmę Tačiau: • Moterys išgyvena labai panašius kūno patyrimus • Moterys dažniausiai užima subordinuotas pozicijas, patiria diskriminaciją • “Skurdo feminizacija”

9. Moterys blogiau vertina savo sveikatos būklę nei vyrai (Blaxter, 1990) • Dėl ūmių ligų moterų nedarbingumas yra 35% ilgesnis nei vyrų (Doyal, 1995) • Populiacinėse studijose moterys dvigubai dažniau nei vyrai nurodo nerimo sutrikimus ar depresiją (Paykel, 1991)

10. Sveikatos sutrikimų skirtumai tarp moterų JAV: • Insultas tarp juodaodžių moterų dvigubai dažnesnis nei tarp baltaodžių • Tarp juodaodžių moterų didesnis sergamumas gonorėja ir sifiliu (JAV nacionalinis sveikatos institutas) JK: • lėtinemis ligomis sirgo 46% 45-64 m. amžiaus moterų, dirbančių nekvalifikuotą darbą ir 34% kvalifikuotą darbą dirbusių to paties amžiaus moterų (Bridgewood, Savage, 1993)

11. Medicina • Skatina moterų pasyvumą, paklusnumą, priklausomumą kaip moteriškumo išraiškas • Moters reprodukcinio gyvenimo medikalizacija. Moterys praranda esminių savo gyvenimiškos patirties aspektų – vaisingumo, seksualumo, menopauzės, senėjimo kontrolę (Oakley, 1984)

12. Ginekologija kaip moters subordinavimas • Pirmoji feminizmo banga – moterų kastravimas (Barker-Penfield, 1979). Tikslas – sugražinti moteriai jos normalų socialinį vaidmenį – namų šeimininkės bei motinos • XX a vidurys – dalis moterų nusiskundimų traktuojami kaip moteriškumo atmetimas (dismenorėja, nevaisingumas, nėštumo toksikozės, gimdymo veikos nepakankamumas ir kt.) • Dėl moters reprodukcinių galimybių medicina ją konstruoja kaip nepilnavertę ar labiau sergančią

13. Paradoksas Išsivysčiusiose šalyse moterys dažniau serga, o vyrai anksčiau miršta

14. Kodėl moterys dažniau kreipiasi į medikus? • Reprodukcijos medikalizacija • Skriningo programos • Artimųjų slauga • Motinos ir namų šeimininkės vaidmuo • Namų ūkio veiklos pavojai • Vedybos • Skurdo feminizacija • Kreipimosi pas gydytojus socializavimas • Moterys gyvena ilgiau (JAV tarp vyresnių nei 85 m gyventojų 72 proc. – moterys) • Vyresnės moterys rečiau nei to paties amžiaus vyrai gauna palaikymą iš artimųjų ir giminių, nors dažniau serga įvairiomis ligomis (artritais, Alzheimerio liga, osteoporoze, diabetu)

15. Ar socialinė lytis įtakoja tik moterų sveikatą? Ignoruojant socialinės lyties poveikį vyrų sveikatai, stabdoma lygių galimybių judėjimo plėtra

16. Vyrai, lytis, sveikata (1) • Vyrai praranda 26% daugiau gyvenimo metų nei moterys dėl priešlaikinės mirties (mirtis dėl išvengiamų priežasčių) (Mathers, 1999) • Australijoje jaunų vyrų mirtingumas 3 kartus viršija jaunų moterų mirtingumą (vyrai 3,2 karto dažniau miršta avarijose, 4,2 kartus dažniau nusižudo, jų mirtingumas dėl priklausomybių 88 proc. aukštesnis nei moterų (Fletcher, 1996)

17. Vyrai, lytis, sveikata (2) • Vyrai dažniau serga širdies-kraujagyslių ligomis, diabetu, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, vėžiu. • Bendras pagyvenusių vyrų mirtingumas 61% aukštesnis nei to paties amžiaus moterų • Pagyvenusių vyrų mirtingumas aukštesnis nei moterų: dėl plaučių vėžio 387% dėl savižudybės - 286 % dėl bronchitų, emfizemos, astmos- 196 %

18. Vyrai, lytis, sveikata (3) • Vyrai rečiau naudojasi pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis, atidėlioja kreipimąsi į medikus, dažniau įsitraukia į rizikingą elgseną (vairuoja neblaivūs, rūko, agresyviai elgiasi ir pan.)

19. Socialinė lytis ir ligos patyrimas Prostatos ligomis sergančių studija (Cameron, Bernardes, 1998) • Vyrai neaptarinėja fizinių simptomų (6% - net su žmonomis) • Kūną suvokia kaip mašiną • Atidėlioja kreipimąsi pas gydytojus, net ir esant išreikštiems simptomams • Neatvyksta į pakartotinus sveikatos patikrinimus • Gydytojo lyties svarba (digitalinis prostatos tyrimas) • Nedalyvauja savitarpio pagalbos grupėse

20. Socialinis vyro tapatumo konstravimas ir liga • kontroliuoti • veikti racionaliai • nesiskųsti • “būti vyru” Liga - grėsmė socialiniam vyro tapatumui

21. Vyriškumas ar vyriškumai? • “Hegemoninis vyriškumas” (Connell, 1995) – pavojai moterims ir daliai vyrų • Vyrai – ir dominuojanti lytis, ir realios vyriškumo aukos (Ramazanoglu, 1989) • Vyriškumų įvairovė (Morgan, 1992, Coltrane, 1994)