Įmonių vystymas

1. Įmonių vystymas Lietuvos galimybės sustiprėti Situacijos analizė ir rekomendacijos dėl atsiradusių galimybių Lietuvai sustiprėti (pagal Apribojimų teoriją) Mykolas Truncė

2. Įmonių vystymas Mykolas Truncė Inžinierius mechanikas, Andragogas praktikas Šiuo metu studijuoju Psichologiją (VU) trečiame kurse. Kaupiau vadovaujančio darbo patirtį dirbdamas: Kretingos Autotransporto įmonėje, Palangos Prekybos valdyboje. Nuo 1990 metų dirbau privačiame versle: prekyboje, baldų gamyboje, statyboje. 1997-2003m. Vadovavau Lietuvos stogdengių asociacijai. Nuo 2004 metų pradėjau veiklą kaip įmonių vystymokonsultantas ir dėstytojas verslo įmonėse bei NVO. Asociacijos Lietuvos mediena Mokymų projekte (11 įmonių): bendrasis pelnas iš pagrindinės veiklos 2007m. padidėjo 20,755 mln. Lt, nuo 17,795 mln. Lt (2006 m.) iki 38,550 mln. Lt (2007 m). Savo veikloje remiuosi Apribojimų teorija, Pokyčių valdymu ir Žmoniškaisiais ištekliais Mykolas Truncė

3. Pristatymo tikslai • Supažindinti su ekonomikoje vykstančių procesų tendencijomis ir ateities įvykių prognozėmis pagalApribojimų teoriją (AT). • Suteikti įrankius sprendimų vertinimui. • Pateikti rekomendacijas pagal AT dėl atsiradusių galimybių Lietuvai sustiprėti. Mykolas Truncė

4. Apribojimų teorija (TOC) Remiasi sekančiais postulatais: • Visos problemos paimtos iš vienos sistemos yra tarpusavyje susijusios. • Problemos tarpusavyje yra susijusios pagal Priežasties – Pasekmės ryšį. • Visoje sistemoje yra viena, dvi problemos, kurios sukelia visas likusias problemas. Mykolas Truncė

5. Problemos (1) • Mažėja dirbančių ir didėja nedirbančių - Didelis nedarbo lygis – nuo buvusio 5,7 proc. š.m. vasario 1 dieną pasiekė – 7,5 proc. arba 140 tūkst. bedarbių, Prognozuojama, kad bedarbystė pasieks 10 proc. • Įmonėms trūksta pinigų (tiek verslo, tiek valstybinėms) - Statistikai skaičiuoja: per 9 mėn. valstybinių institucijų bei įmonių tarpusavio skolos pasiekė 10 mlrd. Lt ir buvo beveik 40% didesnės nei 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu. • Didėja išmokos bedarbiams – Prognozuojama, kad socialinės pašalpos bedarbiams išaugs dvigubai. • Mažėja vidaus vartojimas: Europos Komisija prognozuoja, kad pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) dar didėjo 3,5%. Tačiau šiemet nuosmukio nepavyks išvengti – jis sudarys - 4%. 2010 m. prognozuojamas - 2,6% BVP sumažėjimas. • Mažėja gamybos apimtys. Mykolas Truncė

6. Problemos (2) • Mažėja įmonių pelningumas - Per devynis 2008 m. mėn. vidutinis įmonių pelningumas sumažėjo 2,6%, iki 5,7%. Pelningai dirbo 61% įmonių, arba dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. • Bankai beveik neduoda kreditų įmonėms ir gyventojams – Bankai skolina už 30 proc. metines palūkanas ir reikalauja keturgubo turto užstato. Tai praktiškai neprieinami kreditai. • Stringa atsiskaitymai tarp įmonių -Apie 40% ūgtelėjo ir įmonių skolos bankams bei tiekėjams – trečio ketvirčio pabaigoje jos sudarė 210 mlrd. Lt. • Mokesčiai nesurenkami - 2008m. Biudžetas nesurinktas, 2009 m. sausį į Biudžetą nesurinkta 88 mln. Lt. • Darbuotojų atlyginimai mažėja - Prognozuojama, kad bendras darbo užmokestis šiemet vidutiniškai sumažės 3,5–5%, o kai kam atlyginimų kreivė gali kristi ir dviženkliais skaičiais Mykolas Truncė

7. Problemos (3) • Įmonės atleidžia darbuotojus • Didelis mokesčių poreikis (didelis Biudžetas) • Valstybė padidina PVM, akcizus ir darbo jėgos mokesčius - Pirmąjį mėnesį po mokesčių reformos vartotojų prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje kilo 2,7%. • Sodros biudžetas nesurenkamas - į Sodros biudžetą per 2009 sausį buvo nesurinkta apie 50 mln. Lt planuotų pajamų • Gyventojų emigracija didėja – Prognozuojama, kad iš Lietuvos emigruos apie 400 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. • Perkamoji gyventojų galia mažėjanes mažėja atlyginimai ir didėja produkcijos kainos. • Didėja bankrotų skaičius Mykolas Truncė

8. Problemos (4) • Valstybei trūksta pinigų – Valstybė skolinasi iš bankų ir ES • Valstybė vėluoja apmokėti DU tarnautojams • Valstybė vėluoja apmokėti verslui už suteiktas paslaugas, įsigytas prekes • Dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės mažėja vartojimas JAV ir ES – mažėja Lietuvos eksportas: Visų išvežtų prekių apimtis 2008 m. lapkritį buvo 6% mažesnė nei prieš metus, o eksportuotos lietuviškos kilmės gaminių rodiklis smuko net 16%. • Mažėja prekių ir paslaugų pardavimai • Įmokos Sodrai mažėja Mykolas Truncė

9. Gyventojų emigracija didėja Perkamoji gyventojų galia mažėja Valstybė padidina PVM, akcizus ir kitus mokesčius Valstybė vėluoja apmokėti tarnautojams Valstybė vėluoja apmokėti verslui Didėja išmokos bedarbiams Sodros biudžetas nesurenkamas Valstybei trūksta pinigų Mokesčiai nesurenkami Didelis mokesčių poreikis (didelis Biudžetas) Įmokos Sodrai mažėja Mažėja dirbančių ir didėja nedirbančių Didėja bankrotų skaičius Mažėja pelningumas Darbuotojų atlyginimai mažėja Stringa atsiskaitymai tarp įmonių Mažėja gamybos apimtys Įmonės atleidžia darbuotojus Įmonėms trūksta pinigų Bankai nepasitiki Vyriausybe Mažėja prekių ir paslaugų pardavimai Bankai beveik neduoda kreditų įmonėms ir gyventojams Mažėja vidaus vartojimas Dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės mažėja vartojimas JAV ir ES (LT eksportas) DRM Mykolas Truncė

10. Dabartinės realybės medis (DRM) • Iš DRM matome, kad galutinė nepageidaujama pasekmė – Perkamoji gyventojų galia mažėja • Motininės (Šakninės) problemos: • Mažėja vidaus vartojimas • Didelis mokesčių poreikis (didelis Biudžetas) • Centrinė problema – Įmonėms trūksta pinigų Svarbus pastebėjimas:Įmonėms trūksta pinigųyra pirmiau, neiValstybei trūksta pinigų  Mykolas Truncė

11. Išvados • Motininė problemos Mažėja vidaus vartojimas ir Didelis mokesčių poreikis (didelis Biudžetas) sukelia visas sistemos problemas. • Įmonės patiria penkis smūgius į savo finansus, nes: • Sumažėjo pelningumas dėl pardavimų ir gamybos apimties sumažėjimo, • Sutriko tarpusavio atsiskaitymai, • Sumažėjo galimybės pasiskolinti iš bankų, • Padidėjo mokesčiai, • Valstybė vėluoja mokėti verslui. • Susidarę Ydingi ratai vis labiau ir labiau mažina gyventojų perkamąją galią, vidaus vartojimą, “smaugia” verslą ir mažina įmokas į Biudžetą. • Susidarė situacija, kai visa sistema juda link susinaikinimo. Mykolas Truncė

12. Ką turime pakeisti? Turime pakeisti Motinines problemas: Mažėja vidaus vartojimasį Didėja vidaus vartojimas Didelis mokesčių poreikis (didelis Biudžetas)į Subalansuotas Biudžetas Mykolas Truncė

13. Kaip sukelsime Motininės problemos pokyčius? Kad padidėtų vidaus vartojimas, turime sukurti Vartojimo skatinimo programą Kad subalansuoti Biudžetą, turime: Sumažinti biudžetinių lėšų poreikį ir Surasti papildomus finansavimo šaltinius Mykolas Truncė

14. Perkamoji gyventojų galia didėja Gyventojai neišvyksta ar grįžta į Lietuvą Valstybė nevėluoja apmokėti tarnautojams Valstybė nevėluoja apmokėti verslui Sodros biudžetas surenkamas Mažėja išmokos bedarbiams Valstybė turi pinigų Mokesčiai surenkami Subalansuotas Biudžetas Įmokos Sodrai didėja Mažėja nedirbančių ir didėja dirbančių Steigiasi naujos įmonės Didėja pelningumas Normalūs atsiskaitymai tarp įmonių Didėja gamybos apimtys Įmonės priima darbuotojus Darbuotojų atlyginimai didėja Įmonės turi pinigų Didėja prekių ir paslaugų pardavimai Bankai duoda kreditus įmonėms ir gyventojams Didėja vidaus vartojimas BRM Mykolas Truncė Vartojimo skatinimo programa

15. Rekomendacijos pagal AT • Sukurti Vartojimo skatinimo programą. • Pasinaudojus Lietuvos pramonės privalumais: lanksčiai, greitai, nebrangiai ir kokybiškai gaminti, integruoti Lietuvos pramonę su Vakarų Europos gamintojais. • Subalansuoti Biudžetą. • Sukurti paramos programas verslo pertvarkymui ir individualią veiklą pradedantiems. • Įtraukti visus šalies gyventojus į pajamų uždirbimą ir vartojimo skatinimą. Mykolas Truncė

16. Puikios galimybės permainoms įgyvendinti • Vyksta pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė. • Didžioji dauguma gyventojų supranta priežastis, įtakojančias Lietuvos ekonomiką ir juos pačius. • Turime bendrą priešą – Mažėjanti gyventojų perkamoji galia. • Sumažėjęs Kinijos konkurencingumas. • Nesurenkant Biudžeto, atsiveria galimybės spręsti įsisenėjusias problemas: švietimo sistemoje, sveikatos priežiūroje, valstybės valdyme, Sodroje  ... • Išorinės sąlygos skatina verslo įmones didinti savo konkurencingumą. Mykolas Truncė

17. 1. Vartojimo skatinimo programa (1) Sukoncentravus jėgą (finansus, žmones, laiką) į Lietuvos stiprumus, turime sukurti Vartojimo skatinimo programą Kuriant programą reikėtų vadovautis sekančiais kriterijais: • vartojimas turi būti skatinamas dabar ir ateityje; • vartojimas turi skatinti pagrindinių (kasdienių, neprabangos) prekių ir paslaugų vartojimą; • į Vartojimo skatinimo programą turi būti įtraukiamas kuo platesnis ratas vartotojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio; • didinti Lietuviškų vartojimo prekių ir aptarnavimo paslaugų ir pramonės potencialo žinomumą ir patrauklumą potencialiose užsienio rinkose. Mykolas Truncė

18. 1. Vartojimo skatinimo programa (2) Viena iš tokių sričių yra Pastatų šiltinimas. Ji jau pasiūlyta ir belieka ją įgyvendinti. Šis pasiūlymas gali būti, kaip klasikinis pavyzdys, nes jis: • Kuria (ar išlaiko) darbo vietas statybos sektoriuje, labiausiai nukentėjusiame nuo ekonominės krizės. • Į pastatų šiltinimą yra įtraukiamos ir privačios lėšos. • Yra efektyvus, nes 1 darbo vieta statyboje sukuria (palaiko) 11 darbo vietų kituose sektoriuose. • Yra efektyvi investicija, nes mažesnis šilumos energijos suvartojimas leis sutaupyti lėšas, dabar „paleidžiamas“ į orą  Mykolas Truncė

19. 1. Vartojimo skatinimo programa (3) Atsvara sumažėjusiai gyventojų perkamajai galiai ir emigracijai – Atvežamasis turizmas • Lietuvos gyventojai, taupantys pinigus, rinksis poilsį Lietuvoje • Greta turizmo ir sveikatinimo paslaugų plėtros reikėtų vystyti ir Kultūros industriją. • Atvykstantys turistai paskatintų vartojimą (maisto, gėrimų, paslaugų), kurio netekome emigravus darbo jėgai. • Galimos kryptys: Medicininis turizmas, Sveikatinimo turizmas, Vienadienis (apsipirkimui) turizmas + užsienio studentai  Tam reikia: Iškelti tikslą – prikviesti aplankyti Lietuvą 4 kartus daugiau užsieniečių, nei 2008 Labai supaprastinti įvažiavimo į šalį tvarką imant už tai simbolinį mokestį. Paprašyti gyventojų, kad jie pakviestų pasisvečiuoti Lietuvoje  ... Mykolas Truncė

20. 2. Pasinaudoti Lietuvos pramonės privalumais Integruotis su Vakarų Europos gamintojais • „Krizė užsuko ir į Azijos šalis, o smunkančios tenykštės gamybos apimtys suteikia naujų eksporto galimybių mūsų įmonėms. „Yra realių signalų, užklausų iš užsienio kompanijų, jos vėl intensyviai pradėjo ieškoti partnerių Baltijos šalyse”G.Viškelis (LATIA Generalinis direktorius) • Ne tik tekstilės, bet ir metalo gaminių prekybos partneriai (iš Vokietijos) lankėsi mūsų šalyje ir ieškojo gamintojų Lietuvos pramonė turi galimybę šiuo kriziniu laikotarpiu išnaudoti savo privalumus: Lankstumas, Kaina, Kokybė ir Pristatymo terminai Mykolas Truncė

21. 3. Biudžeto subalansavimas (1) Nesurenkamas biudžetas rodo, kad yra disbalansas tarp biudžeto dydžio ir surenkamų mokesčių. Atstatyti tą balansą galima: • Padidinus surenkamų mokesčių sumą: • Didinant mokesčių mokėtojų skaičių, • Didinant mokesčių tarifus. • Mažinant biudžetą. • Surandant naujų finansavimo šaltinių: • Iš naudojamo turto (pastatų, įrangos, informacijos, mokamų paslaugų), • Iš veiklos orientacijos verslo problemoms spręsti, • Iš naudos gavėjų (nemokama/mokama sveikatos priežiūra). • Integruojant į valstybės funkcijų vykdymą verslą (turizmas, eksportas...) Mykolas Truncė

22. 3. Biudžeto subalansavimas (2) Kaip pavyzdys gali būti naujo juridinio asmens sukūrimas turizmo sektoriui vystyti. Steigėjai: valstybė ir privatus verslas (su turizmu susijusių asociacijos ar konfederacijos). Toks junginys užtikrintų valstybės kontrolę ir verslo efektyvumą. Dėl to: • sumažėtų Biudžeto dalis, skirta turizmo plėtrai ir • pagerėtų veiklos efektyvumas  Analogišką struktūrą reikėtų sukurti ir Lietuvos pramonės potencialui integruoti su Vakarų Europos gamintojais Dar viena svarbi nauda iš tokio sprendimo – jis suvienytų priešingas stovyklas (vyriausybę ir verslą) bendram tikslui ir iš priešpriešos gimtų bendradarbiavimas... Mykolas Truncė

23. 4. Paramos programa Verslui Verslas, kuriantis pridėtinę vertę, mokantis mokesčius dabar patiria sunkumus: finansų stygių, paklausos ir rentabilumo sumažėjimą... Ar naudinga, kad tokios įmonės bankrutuotų? Paramos kryptys: • Kreditavimo galimybių lengvinimas. • Mokesčių mokėjimo atidėjimas ir lengvatos. • Parama pertvarkant veiklą ar įmones. Mykolas Truncė

24. 4. Paramos programa Gyventojams Darbo biržoje užregistruota virš 170 tūkst. darbo ieškančių gyventojų Darbuotojai, netekę darbo turi tris galimybes: • Eiti į darbo biržą ir ieškoti kito darbo. Kol jo neras, jie gaus socialinę pašalpą. • Susirasti tokią veiklą patiems, kad iš jos jie galėtų pragyventi patys ir išmaitinti šeimą. • Išvykti iš šalies ir ieškoti darbo svetur. Reikėtų didinti galimybes patiems žmonėms užsidirbti pinigų: • Lengvatinėmis sąlygomis išduoti verslo liudijimus. • Sumažinti įmokas už individualią veiklą taip, kad jos sudarytų nedaugiau, kaip 20 proc. pajamų. Mykolas Truncė

25. 5. Įtraukti visus šalies gyventojus į pajamų uždirbimą ir vartojimo skatinimą (1) Kol kas visuomenėje vyrauja priešprieša. Seimas ir Vyriausybė iš vienos pusės ir gyventojai bei verslininkai iš kitos pusės. O situacija yra tokia, kad visi turime bendrą priešą - vis Mažėjanti gyventojų perkamoji galia. Mykolas Truncė

26. 5. Įtraukti visus šalies gyventojus į pajamų uždirbimą ir vartojimo skatinimą (2) Žiniasklaida • Atspindi neigiamus vykstančių procesų aspektus. • Įtakoja į vartojimo mažėjimą. • Skatina nesantaiką. Kaip pakeisti žiniasklaidos poveikį teigiama linkme? Mykolas Truncė

27. SODROS Biudžetas (1) Lietuva pagal emigracijos mastą – pirmoji ES ! Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2008 m. neigiamas migracijos saldo (emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus skirtumas) 1.000 gyventojų buvo tik 4ES valstybėse narėse: • Lietuvoje (-2,3), • Latvijoje (-1,1), • Lenkijoje (-0,4), • Bulgarijoje (-0,2) Mykolas Truncė

28. SODROS Biudžetas (2) 2008m. Lietuvoje buvo apie 1,9 mln. darbingo amžiaus gyventojų, iš jų 0,76 dirbo valstybiniame ir privačiame sektoriuje  Per pastaruosius 5-6 metus geresnio uždarbio išvyko apie 400 tūkst.gyv. Klausimas:Kodėl SODROS Biudžetas yra nesurenkamas? Mykolas Truncė

29. SODROS Biudžetas (3) Darbo biržoje užregistruota virš 170 tūkst. darbo ieškančių gyventojų Šiuo metu nedarbo draudimo išmokos, mokamos 6 mėn., vidutiniškai sudaro 700 Lt. Tai sudaro apie 120 milijonų išmokų per mėnesį ir 720 milijonų per 6 mėn. Mykolas Truncė

30. Kaip vertinti sprendimus? • Ar siūlomi pokyčiai Skatins/Slopins vartojimą? • Ar siūlomi pokyčiai Lengvins/Sunkins verslo sąlygas? • Ar siūlomi pokyčiai Lengvins/Sunkins kreditavimo sąlygas? Mykolas Truncė

31. Klausimai  Kaip darbo užmokesčio mažinimas įtakoja Lietuvos ekonomiką? Kaip reikia elgtis su projektu “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009”? Mykolas Truncė

32. Rekomendacijos įmonėms (pagal AT) • Spręsti klausimą dėl pinigų srautų subalansavimo - Pertvarkyti atsargų valdymą iš Stūmimo į Traukimą. • Pradėti valdyti gamybą/paslaugas pagal apribojimą. • Pakoreguoti strategiją. • Sukurti ir pateikti pirkėjams naują pasiūlymą, besiremiantį turimomis galimybėmis ir gaminama produkcija/paslaugomis. Mykolas Truncė

33. Įmonių vystymas Ačiū už dėmesį Mykolas Truncė, +370 659 54009 msprendimai@gmail.comwww.imoniuvystymas.lt Mykolas Truncė