Ar nas gel nas lietuvos nacionalin s bolonijos proceso ekspert grup s narys 2008 04 15
Download
1 / 14

Arūnas Gelūnas Lietuvos nacionalinės Bolonijos proceso ekspertų grupės narys 2008-04-15 - PowerPoint PPT Presentation


  • 109 Views
  • Uploaded on

Nacionalinis Bolonijos proceso seminaras studentams „Studijų kokybės užtikrinimas: studentų, akademikų ir darbdavių dialogas“ Studijų kokybė: tarpkultūriniai samprat ų skirtumai. Arūnas Gelūnas Lietuvos nacionalinės Bolonijos proceso ekspertų grupės narys 2008-04-15.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about ' Arūnas Gelūnas Lietuvos nacionalinės Bolonijos proceso ekspertų grupės narys 2008-04-15' - trina


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
Ar nas gel nas lietuvos nacionalin s bolonijos proceso ekspert grup s narys 2008 04 15

Nacionalinis Bolonijos proceso seminaras studentams„Studijų kokybės užtikrinimas: studentų, akademikų ir darbdavių dialogas“Studijų kokybė: tarpkultūriniai sampratų skirtumai

Arūnas Gelūnas

Lietuvos nacionalinės Bolonijos proceso ekspertų grupės narys

2008-04-15


  • Bolonijos procesas – tarptautinė, tarpkultūrinė, tarpinstitucinė ir tarpdisciplininė iniciatyva

  • Daroma prielaida, kad Bolonijos procesas, kaip matematika ar džiazas, lygiai tinkamas (ir turės teigiamos įtakos) visur, nepriklausomai nuo istorinio, kultūrinio ar politinio konteksto bei dalykinės-profesinės terpės


  • Kalbant apie studijų kokybės užtikrinimą, daroma prielaida, kad studijų kokybės esamoje institucijoje nėra, ar kad ji nepakankamo lygio

  • Kyla priešstata tarp studijų kokybės kontrolės vykdymo ir studijų kokybės kultūros palaikymo. Funkcinį-instrumentinį kokybės diegimo modelį geidžiama keisti edukaciniu-evoliuciniu kokybės atpažinimo ir palaikymo modeliu


  • Bolonijos proceso kontekste vyrauja dedukcinis požiūris į kokybę: pradžioje kokybė apibrėžiama, įteisinama dokumentais, o po to siekiama, kad tikrovė atitiktų sutartą kokybės sąvoką

  • “Amerikietiškasis modelis” (indukcinis) – kai rūpinamasi ryškiausių tam tikros mokslo/meno srities atstovų pritraukimu, skiriant jiems tinkamus išteklius ir sąlygas, ir darant prielaidą, kad jie ir sukurs kokybės terpę – laikomas netinkamu.




  • Akivaizdu, kad vykstant tokioms permainoms, akademikų, studentų ir darbdavių “kokybės” sampratos greičiau konfliktuos tarpusavyje nei harmoningai derės

  • Nebejotinas, “racionalus” kokybės apibrėžimas (besisiejantis su “tiesa”) praranda pozicijas prieš “lanksčią”, “kontekstinę” kokybės sampratą (kuri veikiau siejasi su “nauda”)


  • Galimas daiktas, kad “naudos” modelis geriau prigis tradiciškai labiau į verslą orientuotų protestantiškojo arealo valstybių universitetuose, o katalikiškojo arealo ir pokomunistinės erdvės valstybės (labiau orientuotos į “vienos tiesos” modelį) patirs didesnių sunkumų atveriant universitetus permainoms. Jų “kokybės kultūros” sampratos gali smarkiai skirtis.


  • Pokomunistinės ir post-totalitarinės valstybės veikiausiai patirs sunkumų ir kiekviename kontekste, kur svarbus fundamentalus pasitikėjimas:

    dėstytojų - studentais, studentų - dėstytojais, darbdavių - universitetais, profesūros - darbdaviais, valdžios atstovų - universitetais ir darbdaviais, studentų - studentais ir t.t.

  • Istoriškai patirtas socialinių saitų sutrūkinėjimas apsunkina tiek diskusiją pačioje pokomunistinėje visuomenėje dėl bendros kokybės sampratos, tiek diskusiją su atstovais valstybių, kuriose socialinės traumos nebuvo tokios gilios.


  • Bendrą diskusiją apie kokybę apsunkina ir savotiškas neokolonijinis požiūris į aukštojo mokslo erdvę, kai teigiama, jog tikslinga būtų “Rytų Europos universitetuose ruošti bakalaurus, o magistrų ir daktarų rengimą palikti [turtingų] Vakarų Europos valstybių universitetams”


  • Antra vertus, kultūrinių skirtumų akcentavimas ir pernelyg didelis studijų kokybės diskusijų politizavimas neretai tampa vangumo ir reformų vengimo priežastimi, gynybinės pozicijos vėliava.

  • “Kultūrinių skirtumų” argumentai neretai įšaldo permainas, sutrukdo žengti net pačius reikalingiausius žingsnius, dėl kurių reikalingumo sutaria diskutuojančiųjų dauguma.



  • Žvilgsnis į “geros praktikos” pavyzdžius už savo ribų – pvz., į švietimo institucijų bei jų finansavimo modelių įvairovę JAV ar didelio savųjų politinių ir finansinių elitų palaikymo susilaukiančią Azijos švietimo rinką

  • Plataus mąsto santaros siekis savojoje aplinkoje: diskusija tarp skirtingų interesų grupių (pvz.: tokios konferencijos kaip ši!)

  • Ryžtingi sprendimai, neužvilkinami painiose politinių permainų trajektorijose ir neįklampinami nuolat kintančiose žaidimo taisyklėse


ačiū už jūsų ribų – pvz., į švietimo institucijų bei jų finansavimo modelių įvairovę JAV ar didelio savųjų politinių ir finansinių elitų palaikymo susilaukiančią Azijos švietimo rinkąkokybiškątarpkultūrinį dėmesį!


ad