290 likes | 525 Views
Žinių inžinerija. Duomenys – informacija - žinios. Įvadas. Žinių ekonomika žinių visuomenė žinių sistema žinių valdymas …. Įvadas. žinių vaizdavimas (knowledge representation) žinių modeliavimas (knowledge modeling) žinių apdorojimas (knowledge processing) ontologija (ontology)
E N D
Žinių inžinerija Duomenys – informacija - žinios
Įvadas • Žinių ekonomika • žinių visuomenė • žinių sistema • žinių valdymas • …
Įvadas • žinių vaizdavimas (knowledge representation) • žinių modeliavimas (knowledge modeling) • žinių apdorojimas (knowledge processing) • ontologija (ontology) • žinių radimas (data or knowledge mining) • intelektualizuotos sistemos (intelligent systems) • agentai bei intelektualizuoti agentai (agents, intelligent agents) • …
Įvadas Žinių inžinerija tai metodai taikomi atspindėti ir naudoti žinias intelektualiose kompiuterinėse sistemose tokiose kaip: • Ekspertinės sistemos • Žiniomis pagrįstos sistemos • Žiniomis pagristos sprendimų priėmimo sistemos • Ekspertinės duomenų bazių sistemos
Filosofiniai aspektai • Kas yra informacija? • Kas yra žinios? • Kai žmogus ką nors žino, kas vyksta jo galvoje? • Ar galima žinias išreikšti žodžiais? • Jei žinios nėra žodžiai, tai kaip jos perduodamos kalba? • Kaip žinios siejasi su pasauliu (aplinka)? • Koks ryšys tarp išorinio pasaulio, žinių galvoje ir kalbos, kuria išreiškiamos žinios apie pasaulį?
Filosofiniai aspektai • Ar galima žinias užprogramuoti skaitmeniniu kompiuteriu? • Ar gali kompiuteris užkoduoti ir dekoduoti žinias į normalią kalbą? • Ar gali kompiuteriai naudoti žinias bendraudami su žmogumi ir kitais kompiuteriais?
Duomenys, informacija, žinios • Duomenys tai objektyviai egzistuojantys faktai, dydžiai • Informacija tai duomenys apdoroti taip, kad būtų naudingi; atsako į klausimus kas, ką (ko, kam su kuo), kur, kada
Informacija • informacija tai subjektyvus dalykas “Informacija – tai turinio (signalo) gauto iš išorinio pasaulio pažymėjimas prisitaikant mums ir mūsų jutimams prie jo”. • be subjekto „Informacija yra galimų atsakymų iki pranešimo gavimo ir po jo santykio funkcija“
Informacija „Informacija tai duomenys susieti tam tikrais ryšiais ir įgaunantys prasmę“
Duomenys, informacija, žinios • Duomenys tai objektyviai egzistuojantys faktai, dydžiai • Informacija: tai duomenys apdoroti taip, kad būtų naudingi; atsako į klausimus “kas?”, “ką?” (ko, kam su kuo), “kur?”, “kada?” • Žinios: informacijos ir duomenų pritaikymas; atsako į klausimą „kaip“ • Išmintis: įvertina (išreiškia) supratimą • Supratimas: atsako „kodėl“
Grafinis vaizdavimas ( Gene Bellinger ir kt.) Susietumas Išmintis Principų supratimas Žinios Struktūros supratimas Informacija Ryšių supratimas Duomenys Supratimas
Pavyzdys 1 • Lyja, šalta • Duomenis atstovauja - faktas, būsena • Temperatūra žymiai nukrito ir pradėjo lyti • Informacija – ryšys, priežastis-pasekmė • Jei yra drėgna ir temperatūra žymiai krenta, atmosfera neišlaiko drėgmės ir pradeda lyti • Žinios – reiškinių struktūros supratimas, kuris leidžia su didele tikimybe prognozuoti įvykius • Lyja todėl kad lyja. Tai susieta su garavimu, oro srovėmis, temperatūros gradientais, atmosferos permainomis, metų laikais. Lietus naudingas augmenijai. Ir dar daug kitų dalykų • Išmintis – remiasi žiniomis ir apima fundamentinį principų supratimą. Išmintis yra ypatingai sistemiška.
Pavyzdys 2 • Abugt dbesbt regtc uatn s uitrz • ubtxte pstye ysote anet sser extess • ibxtedstes bet ibtes otesb tapbesct ehracts
Pavyzdys 3 • Turim dėžę • Ji yra gana sunki • Dažnai ji būna baltos spalvos • Paprastai ant dėžės viršaus kaupiasi įvairūs daiktai • Jei ją patrauktumėte, rastumete nemažai purvo • Dėžės priekyje yra durelės • Atidarius dureles užsižiebia šviesa • Dėžės viduje paprastai randame maisto • Viduje yra šalčiau nei išorėje • Paprastai tą dėžę laikome virtuvėje • Dėžės viduje paprastai būna skyrius su ledu
Informacijos priemonės • Kalba • Raštas • Vaizdas ir garsas
Informaciniai procesai • Informacijos surinkimas • Informacijos kaupimas ir saugojimas • Informacijos apdorojimas • Informacijos skleidimas
Informacinės technologijos IT – priemonių ir procesų visumą, kai ką nors atliekame su informacija
Žinių bazės ir ekspertinės sistemos • Deklaratyvi ir procedurinė informacija Deklaratyvi informacija Deklaratyvi ir procedūrinė informacija Žinių bazė Duomenų bazė
Žinių bazės ir ekspertinės sistemos Žinių savybės: • Vidinė interpretacija. • Struktūriškumas. (santykiai „dalis-visuma“, „elementas- klasė“ „porūšis – rūšis“). • Sąryšis. Tarp informacinių vienetų turi būti galimybė nustatyti įvairius sąryšius. Tie sąryšiai gali būti deklaratyvus („priežastis – pasekmė“) arba procedūriniai („argumentas – funkcija“). • Semantinė metrika. Turi būti galimybė nustatyti situacinį informacinių vienetų giminingumą t.y. asociatyvinio ryšio stiprumą tarp jų. • Aktyvumas. Informacinės bazės turinys turi veikti žinių panaudojimo procesą.
Žinių bazės ir ekspertinės sistemos Sprendimo priėmimo mechanizmas Vartotojas Duomenys, faktai Žinių bazė Bendra žinių bazių sistemos struktūra
Žinios ir modeliai • Žinios yra daugiau, nei tik statinis faktų užkodavimas • Žinios ne tik atspindį dalyką, bet ir veiksmus ką jis gali daryti, ar kas su juo gali būti padaryta • Testuodamas modelį, žmogus (ar robotas) gali numatyti kas gali įvykti realiame pasaulyje • Galimų veiksmų testavimui DI sistemos sukuria mikropasaulius
Žinios ir modeliai • Hipotezė, kad žmonės pasaulį supranta kurdami mintinį jo modelį iškelia fundamentines problemas visose pažinimo mokslo srityse: • psichologijoje • lingvistikoje • filosofijoje • kompiuterijoje
Žinios ir modeliai • Išreikštos žinios (explicit) • Neišreikštos žinios (tacit)
Žinių vaizdavimo schemos • logika • taisyklės • asociatyviniai (semantiniai) tinklai • freimai • objektai
Žinių vaizdavimo modeliai • Semantiniai tinklai • Produkciniai modeliai • Freimai • Loginiai • Tikimybiniai • Neraiškios logikos • Nemonotoninės logikos