1 / 6

VARL ĖS IR RUPŪŽĖS

VARL ĖS IR RUPŪŽĖS. SUKŪRĖ UGNĖ. VARLĖS. Varlės – beuodegių varliagyvių šeima. EŽERINĖ VARLĖ.

thalia
Download Presentation

VARL ĖS IR RUPŪŽĖS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. VARLĖS IR RUPŪŽĖS SUKŪRĖ UGNĖ

  2. VARLĖS . Varlės – beuodegių varliagyvių šeima

  3. EŽERINĖ VARLĖ Ežerinė varlė- varlių šeimos varliagyvis. Pati didžiausia iš visų žaliųjų varlių rūšių. Dydis 70-100 mm. Nugaros fonas pilkai ar rusvai žalias, dėmės juosvos arba tamsiai žalios. Kartais išilgai nugaros būna siaurutė šviesi juostelė. Pilvas pilkšvai baltas ar gelsvas, dažnai išmargintas tamsiomis demelėmis ir taškeliais. Šlaunų viršus žalsvas, išmargintas rudomis dėmelėmis. Labai aktyvus, stiprus ir grobuoniškas varliagyvis. Aptinkamas prie upių, ežerų, o taip pat kūdrose, karjerų vandens telkiniuose. Daugiausia laiko praleidžia vandenyje. Mėgsta gyventi nedideliais būriais. Lietuvoje retoka ir negausi. Dažnesnė Kuršių ir Kauno marių pakrantėse.

  4. SMAILIASNUKĖ VARLĖ Smailiasnukė varlė –varlių šeimos varliagyvis. Dydis 40-70 mm. Panaši į pievinę varlę, tik snukis smailesnis. Kūno viršus rudas ar pilkai rudas su juosvomis įvairaus dydžio ir dėmėmis. Pilvas baltas ar gelsvas, beveik visada vienspalvis. Patinai tuoktuvių metu būna žydri Aptinkama visur, bet retesnė už rusvąją varlę. Gyvena pelkėtose vietose. Neršia vandenyje. Jaunikliai subrendę individai maitinasi sausumoje. Būdingos pavasarinės ir rudeninės migracijos į žiemojimo vietas ir atgal į nerštavietes. Po neršto gyvena įvairaus tipo ir sudėties miškuose, krūmynuose, dirbamuose laukuose, tarpmiškių pievose kt.

  5. PIEVINĖ VARLĖ Pievinė varlė – beuodegių varliagyvių būrio gyvūnas, priklausantis varlių šeimai. Dar kitaip vadinama rusvoji varlė, rudoji varlė. Užauga iki 8-9 cm. Patelės didesnės už patinėlius. Nugara gelsvai pilka, rusva, tamsiai ruda su tamsesnėmis dėmėmis. Išilgai nugaros kartais eina neryški šviesi juostelė, kuri nesiekia galvos. Pievinė varlė – gausiausia varlių rūšis Lietuvoje. Aptinkama įvairiuose biotopuose: dirbamuose laukuose, pievose, sausose ir drėgnose vietose, miškuose, soduose ir prie sodybų. Veisimuisi pasirenka nedidelius, negilius vandens telkinius, laikinas vandeningas lomas, kūdras, tvenkinius, griovius ir ežerus. Neršia beveik visuose stovinčiuose vandenyse. Žiemoja sausumoje, veisiasi vandenyje. Aktyvi prietemoje bei naktį, o lietingu oru ir dieną.

  6. PILKOJI RUPŪŽĖ Pilkoji rupūžė - rupūžių šeimos varliagyvis. Patinėlių dydis 55-75, patelių – 65-90 mm. Kūno viršus pilkas, su neryškiomis tamsiomis dėmėmis. Kūno apačia purvinai balta. Oda apaugusi stambiomis karpomis. Akys vario spalvos arba raudonai geltonos. Tai pati gausiausia ir didžiausia iš visų Lietuvoje gyvenančių rupūžių. Randama miškuose, pievose, soduose, daržuose, smėlio ir žvyro karjeruose, pelkių pakraščiuose, prie ežerų. Neršia įvairaus dydžio kūdrose, ežeruose, tvenkiniuose, rečiau kanaluose, lėtai tekančiose upėse, jų senvagėse.

More Related