1 / 16

Lektorius: Doc. dr. Rokas Uscila . Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro

Nusikaltim ų prevencijos sistema Lietuvoje Nusikaltim ų prevencijos samprata, prevencinių priemonių rūšys, reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai, institucijos, vykdančios nusikaltimų prevenciją Lietuvoje. Lektorius: Doc. dr. Rokas Uscila .

teness
Download Presentation

Lektorius: Doc. dr. Rokas Uscila . Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Nusikaltimų prevencijos sistema LietuvojeNusikaltimų prevencijos samprata, prevencinių priemonių rūšys, reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai, institucijos, vykdančios nusikaltimų prevenciją Lietuvoje. Lektorius:Doc. dr. Rokas Uscila. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro Nusikaltimų aukų socialinės ir teisinės apsaugos programos vadovas Tel. (+370 5) 2496057 El. p. rokas@nplc.lt

  2. Kam reikalingos prevencinės programos ir projektai? Kodėl prevencija, kodėl turime rengti prevencinius programas ir/ar projektus?(S. Starkus, A. Kiškis. Kiminologijos paskaitų konspektas)

  3. Kodėl prevencija? (2) • Nuteisti asmenys dažnai neatlygina nukentėjusiems padarytos žalos. • Visuomenei padaryta žala ne tik neatlyginama, bet dar visuomenė už nusikaltimų tyrimą, asmenų nuteisimą, kalinių išlaikymą ir kt. turi mokėti. • Įkalintųjų skaičius, jų fiziškas izoliavimas laivės atėmimo įtaigose yra ribotas • Baudžiamojo teisingumo institucijų apsauginės galimybės yra ribotos • Privačių saugos tarnybų naudojimas yra ribotas • Policijos veikla yra orientuota į reakciją, kai nusikaltimai jau yra padaryti • Įkalinimas turi mažą įtaką nusikaltimus padariusiems asmenims • Vakarų valstybėse visuomenė labiau vertina prevenciją, negu tradicines nusikaltimų kontrolės priemones. Pragmatiška visuomenė skaičiuoja pinigus

  4. Kodėl prevencija? (3) • Baudžiamojo teisingumo sistema yra brangi. Pvz., pvz., 2008 m. policijos biudžetas sudaro 857 mln. 616 tūkst. Lt (496 mln. 438 tūkst. Lt darbo užmokesčiui). 2008 m., palyginti su 2007 m., policijai papildomai skirta 167 mln. 838 tūkst. Lt asignavimų išlaidoms (be specialiųjų funkcijų vykdymo programos). • Tarptautiniai tyrimai parodė, kad ankstyvosios prevencijos priemonės, nukreiptos į rizikos veiksnius, yra daug efektyvesnės, negu tradicinės nusikaltimų kontrolės priemonės • Prevencinės priemonės ne tik turi didesnę įtaką nusikalstamumui, bet ir turi didesnį lėšų panaudojimo efektyvumą: • daugiau žmonių darbo rinkoje, todėl didesnės yra mokesčių įplaukos; • mažesnis yra kriminalinės justicijos paslaugų poreikis; • mažiau reikia socialinės pagalbos (paramos, pašalpų) ir sveikatos apsaugos; • Nusikaltimų prevencija gerina gyvenimo kokybę, rodo atsakingą visuomenės lėšų panaudojimą. • Nusikaltimų prevencija didina saugumo jausmą, pačių asmenų įsitraukimą į atitinkamą veiklą. • Europos gyventojai nusikalstamumą laiko svarbiausia problema arba antra pagal svarbą (po nedarbo).

  5. Nusikaltimų prevencijos samprata(1) Prevencija visada yra iki nusikalstamos veikos padarymo. Prevencija apima ir nusikaltimų žalos minimizavimą, sušvelninimą (blokavimą, amortizavimą), asmens įtraukimą į darbinę veiklą ir pan., kai tokie veiksmai yra atliekami iki nusikaltimo padarymo. Jei kažkokios tegul ir analogiškos priemonės naudojamos po nusikaltimo padarymo, tada šio nusikaltimo atžvilgiu tai yra bausmė, žalos atlyginimas, kompensacija, resocializacija, reabilitacija ar dar kas nors. Nusikaltimų prevencijoje galima išskirti: 1) prevencijos subjektus – kurie vykdo šią veiklą, 2) prevencijos objektus – į ką nukreipta ši veikla. 3) prevencijos priemones – prevencinė veikla pasireiškia per poveikį objektams

  6. Nusikaltimų prevencijos samprata(2) Vienas iš platesnių nusikaltimų prevencijos apibrėžimų: Nusikaltimų prevencija: - tai individų, jų grupių, visuomeninių asociacijų, bendruomenės ar savivaldos, visos visuomenės ar valstybės veikla, - pasireiškianti nusikalstamumą sukeliančių veiksnių šalinimu, papildomų neutralizatorių jiems sukūrimu, poveikiu konkretiems asmenims ar asmenų grupėms, socialinėms ar valstybinėms institucijoms, - siekiant teigiamų socialinių pokyčių ar tokių asmenų ir institucijų elgesio pasikeitimų, kurie sumažintų nusikalstamumą ar kitaip pozityviai jį veiktų.

  7. Nusikaltimų prevencijos samprata(4) Šiuo metu pasaulyje paplitęs savivaldos, vietos bendruomenių, verslo struktūrų ir individų veiklos, jų bendradarbiavimo reikšmės akcentavimas nusikaltimų prevencijai. Nusikaltimų prevenciją galima traktuoti 2 prasmėmis. 1. Nusikaltimų prevencija plačiąja prasme - tai bet kokia veikla, kuri faktiškai daro teigiamą įtaką socialiniam gyvenimui, padeda palaikyti teisėtvarką, mažindama grėsmes, nusikalstamumą ar bent jo žalą. 2. Nusikaltimų prevencija siaurąja prasme - tai priemonės, taikomos subjektų, kurie užsiima veikla, specialiai nukreipta prieš nusikalstamumą.

  8. Prevencinių priemonių rūšys(1) Nusikaltimų prevencija, atsižvelgiant į konkrečius poreikius, gali būti klasifikuojama į daugelį rūšių, skirtingais pagrindais. Pagal tai, į ką yra nukreipta (objektą): • Bendroji – nukreipta į nusikalstamumą skatinančių veiksnių šalinimą ar neutralizavimą; 2)Individualioji – nukreipta tiesiogiai į konkretų asmenį ar asmenų grupę, siekiant juos paveikti taip, kad nedarytų nusikaltimų. Visus tokius asmenis galima suskirstyti į dvi teisiškai reikšmingas grupes: - jau padariusius nusikaltimus, teisės pažeidimus, ar kitokiais savo veiksmais įgijusius oficialiai patvirtintą teisiškai reikšmingą statusą (nuteisti asm.); • tik potencialiai labai linkusius į teisės pažeidimų, nusikaltimų darymą, bet neįgijusių oficialaus statuso (adm.t. pažeid., narkom., alkohol,…).

  9. Prevencinių priemonių rūšys(2) Individualiosios nusikaltimų prevencijos priemonės: 1)įtikinimo (įstatymų, numatytų bausmių aiškinimas; veikų pavojingumo, žalingumo atskleidimas; nusikalstamų veikų nenaudingumo pačiam nusikaltimo subjektui aiškinimas, …); 2)prievartos - taikomos, kai yra nustatyti teisės pažeidimai (administracinės nuobaudos, nepilnamečių išsiuntimas į mokymo-globos įstaigą, įpareigojimas neišvykti iš nurodytos vietos, taip pat priemonės, numatytos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme…); 3)pagalbos (minimalių darbo ir buities sąlygų sutvarkymas, moralinė-psichologinė pagalba, neigiamos nuomonės apie save sugriovimas, teigiamo elgesio skatinimas, neigiamos mikroaplinkos pakeitimas, …). Pagal veikimo subjektą nusikaltimų prevencija yra: 1)bendra – kai subjektas vykdo nusikaltimų prevenciją, bet tai nėra jo tiesioginė paskirtis, o tik viena iš daugelio jo atliekamų socialinių funkcijų; 2)speciali – kai prevenciją vykdantis subjektas yra sukurtas, atsiradęs specialiai prevencijos tikslu (esminė problema – subjektų veikla finansuojama programiniu, projektiniu principu).

  10. Prevencinių priemonių rūšys(3) Pagal specializacijos laipsnį nusikaltimų prevencija: 1) nespecializuota – kai prevencija taikoma įvairioms sritims, sferoms, asmenims; 2)specializuota – kai yra konkrečiai apibrėžta veiklos sfera, asmenų kontingentas. Šiuo metu vyksta prevencijos subjektų specializacija, diferenciacija. Pagal daromo poveikio momentą (laiką) išskirtinos dvi kraštutinės nusikaltimų prevencijos rūšys: • ankstyvoji – prekriminalinė (iki nusikaltimo), dažniausiai suprantama, kaip taikoma jauno amžiaus asmenims, besiformuojančioms, potencialiai kriminogeniškai grėsmingoms sąlygoms; 2)vėlyvoji – postkriminalinė (po nusikaltimo), ja labiausiai siekiama užkardyti galimą recidyvą, tiek asmens (nusikaltusiems, nukentėjusiems), tiek situacijos. Jos esmė - nusikaltimas neturi būti padarytas vėl tokiom pat sąlygom ar anksčiau jau nusikaltusio asmens.

  11. Prevencinių priemonių rūšys(4) Pagal konkretumo laipsnį nusikaltimų prevencija yra: • bendrasocialinė – nukreipta į socialines sąlygas, priežastis, situacijas, asmenis, problemas ir iš esmės remiasi formavimosi, asmenybės teorijomis; • situacinė – nukreipta į konkretaus, potencialiai galimo nusikaltimo užkardymą ir iš esmės remiasi situacinėmis teorijomis. Pagal taikymo tęstinumą (periodiškumą) prevencija yra: • periodinė – tai periodinių prevencinių priemonių (akcijų) taikymas siekiant, kad asmenys gautų maksimalų dėmesį, priemonių poveikį (tiek per asmenį, tiek per situaciją, veiksnius, skatinančius nusikalstamumą). 2) tęstinė (pastovi)– tai išskirtinai tęstinio pobūdžio prevencinės priemonės, kai užtikrinimas nuolatinis poveikis tikslinėms grupėms, priemonės vykdomoms ne vienerius metus. Daugeliu atvejų keičiasi tik priemonių „veidas”, bet pati forma, poveikio būdai mažai kinta.

  12. Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(1) Pagrindiniai nusikaltimų prevencijos vertinimo kriterijai: - Efektyvumas. Siaurąja prasme – tai santykis tarp tiesioginių sąnaudų ir tiesioginio rezultato. Plačiąja prasme – kai dar be tiesioginių sąnaudų ir rezultato atsižvelgiama į visas kitas sąnaudas ir šalutinius efektus, tiek teigiamus, tiek neigiamus. Pvz.: būtinumas atsisakyti savo stereotipų, principų, įvesti naujus: visuomenės reakcija, jos kitimas, netiesioginė įtaka kitoms gyvenimo sferoms ir t.t. Vartojant efektyvumo kriterijų plačiąja prasme, jis iš esmės apima beveik visus kitus prevencijos vertinimo kriterijus, todėl toliau vartosime efektyvumo kriterijų tik siaurąja prasme.

  13. Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(2) - Priimtinumas. Taikomos priemonės turi būti priimtinos visuomenei moralės ir kitų pagrindinių vertybių aspektu, įskaitant ir teisines. Jos negali griauti pačios visuomenės bazinių vertybių, esminių principų, jos sąrangos sistemos, kirstis su visa kita pozityvia žmonių veikla, ją varžyti. - Teisėtumas. Taikomos priemonės, turi būti įgyvendinamos esamais teisiniais mechanizmais, teisėtomis priemonėmis. Jei reikia, gali būti keičiama teisinė aplinka (praktika), tačiau formalus atitikimas esamai tvarkai, sistemai turi išlikti. Visa prevencinė veikla, kuri susijusi su daugelio žmonių interesais, su bazinėmis žmogaus teisėmis, turėtų būti aiškiai apibrėžta, reglamentuota, bent jau nustatyti kompetencijos ir atsakomybės rėmai. Turi būti sukurti gynybos mechanizmai nuo prevencinių priemonių taikymo “perlenkimų”.

  14. Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(3) - Dinamiškumas. Prevencinės priemonės neturi būti griežtai pririštos prie vienos tipinės situacijos, jos turi turėti galimybę, potencialą transformuotis, prisitaikyti prie skirtingų situacijų, visuomenėje vykstančių pokyčių, turi naudotis naujausiais mokslo ir praktinės veiklos pasiekimais. Šis kitimas neturi būti tik retrospektyvus, t.y., jis kiek įmanoma turi vykti kartu su pokyčiais ar net šiek tiek juos lenkti, būti visada pasiruošęs galimiems pakitimams, nukreiptas į ateitį – prognozuoti galimus pokyčius, iš anksto rengti priemones, kaupti lėšas, resursus.

  15. Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(4) - Darnumas. Laipsnis, iki kurio intervencijos logika neprieštarauja kitoms intervencijoms, kurių tikslai panašūs ar net besidubliuojantys. Nusikaltimų prevencinės programos veikia vieningoje sistemoje, būtinas programų, projektų tarpusavio suderinamumas. - Tinkamumas. Laipsnis, iki kurio intervencijos tikslai (uždaviniai) yra tinkami sprendžiamiems reikalams, problemoms ir klausimams. - Nuoseklumas. Laipsnis, iki kurio didinami/mažinami teigiami/neigiami poveikiai ekonominės, socialinės arba aplinkos politikos sritims. - Naudingumas. Laipsnis, iki kurio diegiamos priemonės (veiklos, paslaugos ir pan.) atitinka sprendžiamus reikalus, problemas ir klausimus

  16. Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(5) Poveikio nusikalstamumui sėkmės pagrindiniai principai pagal S.Inšakovą: 1) sistemiškumo (kompleksinis įvairių metodų taikymas); 2) adekvataus aprūpinimo (materialiniai, ideologiniai (politiniai), personalo, informaciniai, moksliniai ir kt. ištekliai); 3) plėtojimo (nuolatinis poveikio sistemos keitimas atitinkamai pagal socialinius ir nusikalstamumo pokyčius): • nusikalstamumą įtakojančių veiksnių atskleidimas • jų pašalinimo ar neutralizavimo būdų paieška • reikiamų išteklių paieška • kompleksinis poveikio būdų taikymas, siekiant maks. efektyvumo 4) visų visuomenės narių dalyvavimo; 5) humanizmo.

More Related