Elektrostatinis laukas dielektrike
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 29

Elektrostatinis laukas dielektrike PowerPoint PPT Presentation


  • 197 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Elektrostatinis laukas dielektrike. Elektrostatinis laukas dielektrike – laisvieji ir surištieji krūvininkai. Elektringosios dalelės, sąlygojančios elektrinį laidumą medžiagose vadinamos krūvininkais . Krūvininkai skirstomi į surištuosius ir laisvuosius pagal gebėjimą judėti medžiagoje,

Download Presentation

Elektrostatinis laukas dielektrike

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Elektrostatinis laukas dielektrike

Elektrostatinis laukas dielektrike


Elektrostatinis laukas dielektrike

Elektrostatinis laukas dielektrike – laisvieji ir surištieji krūvininkai

Elektringosios dalelės, sąlygojančios elektrinį laidumą medžiagose vadinamos

krūvininkais.

Krūvininkai skirstomi į surištuosius ir laisvuosius pagal gebėjimą judėti medžiagoje,

veikiant elektriniam laukui.

Surištaisiais laikomi tie krūvininkai, kurie priklauso konkrečiam atomui ar molekulei,

taip pat kietojo kristalinio kūno jonai ir kurie nesudaro elektros srovės.

Laisvaisiais laikomi visi kiti krūvininkai medžiagoje, sudarantys elektros srovę.

dažniausiai tai laisvieji elektronai, skylės ar jonai.

Visos medžiagos pagal laisvųjų krūvininkų koncentraciją yra skirstomos į tris klases:

1. Laidininkus,

2. Puslaidininkius,

3. Dielektrikus.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Elektrostatinis laukas dielektrike – dielektrikai

Dielektriku vadinama medžiaga, kurioje laisvųjų krūvininkų koncentracija yra labai

maža. Dėl to dielektrikai blogai praleidžia elektros srovę.

Dielektrikai skirstomi į du tipus – polinius ir nepolinius.

Šis skirstymas pagristas teigiamų ir neigiamų elektros krūvių centrų tarpusavio

padėtimi dielektriko molekulėse.

Krūvių centras – krūvių visumos taškas erdvėje, kurio poveikį iš tolimesnio atstumo

galime nagrinėti kaip taškinį krūvį. Galimi teigiami ir neigiami krūvių centrai.

Jeigu molekulėje šių centrų padėtys sutampa, ji vadinama nepoline molekule.

Pvz.: H2, O2, CO2, CH4 ir kt

Jeigu molekulėje elektringosios daleles pasiskirsčiusios nesimetriškai, krūvių

centrai yra nutolę vienas nuo kito tam tikru atstumu. Tai polinė molekulė.

Pvz.: H2O, NH3, HCl, SO2, …


Elektrostatinis laukas dielektrike

Elektrostatinis laukas dielektrike – dielektrikai

Polines molekules nagrinėjamos kaip elektriniai dipoliai, turintys dipolinį momentą.

Iš polinių molekulių sudarytas dielektrikas vadinamas poliniu dielektriku.

Iš nepolinių molekulių sudarytas dielektrikas vadinamas nepoliniu dielektriku.

Nepoliniuose dielektrikuose krūvių centrų padėtys, gali keisti dėl išorinių poveikių.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Dielektrikų poliarizacija elektriniame lauke.

Paimkime vienalyčio dielektriko makroskopinį tūrį DV, kuriame molekulių skaičius

N>>1.

Šios medžiagos tūrio dalies dipolinis momentas yra lygus visų jos molekulių

dipolinių momentų geometrinei sumai:

Šį suminį dipolinį momentą padalinus iš išskirto tūrio, gausime tūrio vieneto

dipolinį momentą, vadinamą poliarizacijos vektoriumi.

Poliarizacijos vektorius arba poliarizuotumas – kiekybinis

poliarizacijos matas, nusakantis suminį elementarių dipolinių

momentų skaičių tūrio vienete ir medžiagos poliarizacijos kryptį.

Jeigu , dielektrikas vadinamas poliarizuotu.

Poliarizuotumo vienetas SI sistemoje yra C/m2


Elektrostatinis laukas dielektrike

Dielektrikų poliarizacija elektriniame lauke.

Paimkime nepolinio dielektriko plokštelę ir patalpinkime tarp dviejų metalinių

elektrodų

Sukūrus įtampą tarp plokštelių elektrodų, erdvėje

tarp plokštelių atsiras elektrinis laukas.

Elektrinio lauko veikiami visame dielektriko tūryje

dalelių teigiamų ir neigiamų krūvių centrai

pasislenka arba pasisuka vienas kito atžvilgiu

išilgai lauko jėgų linijų, todėl bendras dielektriko

poliarizuotumas tampa nelygus nuliui.

Šis reiškinys vadinamas dielektriko poliarizacija.

Didinant elektrinio lauko stiprį, indukuotų dipolių momentų dydis auga, todėl didėja ir

poliarizuotumas.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Surištųjų krūvių paviršinis tankis

Poliarizuojant dielektriką, skirtingose jo pusėse atsiranda pertekliniai surištieji krūviai.

Šių krūvių ženklas priklauso nuo elektrinio lauko stiprio E krypties.

Prie to paviršiaus, į kurį įeina lauko jėgų linijos, susidaro

neigiamo krūvio perteklius, o prie priešingo – teigiamas.

Susidariusių paviršinių krūvių pasiskirstymas apibūdinamas

krūvių paviršiniu tankiu, kuris, kaip įrodyta yra lygus

poliarizuotumo normalinei projekcijai.

Jei dielektriko paviršius statmenas E, tai:

Jei kampu a: , kadangi:

tai:

ir didžiausias, kai paviršius statmenas elektrinio lauko

krypčiai:


Elektrostatinis laukas dielektrike

Elektrostatinis laukas dielektrike

Dielektrikas, patalpintas tarp dviejų įelektrintų plokštelių,

poliarizuosis jų sukurtame elektriniame lauke, dėka ko

jo paviršiuje atsiras perteklinis surištasis krūvis, kuris kurs

dielektriko viduje priešingos krypties elektrinį lauką stiprumu E’.

Pagal laukų superpozicijos principą, dielektriko viduje suminis elektrinio lauko stipris:

, o jo modulis kadangi:

Įstatę ir pertvarkę gauname dielektriko viduje elektrinio lauko stiprį:

Santykinė dielektrinė skvarba parodo kiek kartų poliarizuotame dielektrike

elektrostatinio lauko stiprumas mažesnis negu vakuume.

  • nedimensinis ir tik nuo dielektriko savybių priklausantis dydis vadinasi santykine dielektrine skvarba.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Elektrostatinis laukas dielektrike

Taškinio krūvio elektrostatinio lauko stiprumas dielektrike išreiškiamas:

O potencialas:


Elektrostatinis laukas dielektrike

Dielektrikų poliarizacija elektriniame lauke.

  • Dielektrikų poliarizacijos mechanizmai gali būti kelių tipų:

  • Tamprioji (nerelaksacinė) – poliarizacijos trukmė yra labai trumpa

  • (t=10-17-10-13s). Jos metu neišsiskiria šiluma, t.y. nėra energetinių nuostolių,

  • o santykinė dielektrinė skvarba nepriklauso nuo kintamo elektrinio lauko dažnio

  • (iki ~1012 Hz). Tampriajai priskiriamos:

  • 1.1 Elektroninė,

  • 1.2 Joninė.

  • 2.Netamprioji (relaksacinė) – trunkanti tam tikrą laiką (nuo mikrosekundžių dalių iki kelių valandų), ir tolygiai stiprėjanti poliarizacija. Jos metu išsiskiria šiluma, patiriami energetiniai nuostoliai. Santykinė dielektrinė skvarba ženkliai priklauso nuo kintamo elektrinio lauko dažnio. Netampriajai poliarizacijai priskiriamos:

  • 2.1Orientacinė,

  • 2.2Migracinė,

  • 2.3Liktinė.

  • Koks poliarizacijos procesas vyks, priklauso tik nuo dielektriko vidinės sandaros ir nuo

  • elektrinio lauko kitimo spartos (dažnio).


Elektrostatinis laukas dielektrike

Elektroninė poliarizacija

Veikiama stiprumo E išorinio elektrinio lauko, nepolinės molekulės elektronų

krūvių centras pasislenka jėgos veikimo kryptimi.

Deformuotos molekulės teigiamų ir neigiamų krūvių centrai jau nesutampa.

Joje susidaro dipolinis momentas, vadinamas indukuotuoju.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Elektroninė poliarizacija

Nelabai stipriame elektriniame lauke atsiradęs nuotolis tarp molekulės krūvių centrų

yra tiesiogiai proporcingas lauko stiprumui E. Tuomet indukuotasis elektrinis

dipolinis momentas:

- kur e0a – proporcingumo koeficientas.

- tik nuo molekulės (atomo) savybių priklausantis dydis, vadinamas molekuliniu

(atominiu) poliarizuojamumu.

Jei medžiaga vienalytė, tai dielektriko tūrio vieneto,

kuriame yra n molekulių, poliarizuotumas:

Šio tipo poliarizacija, kai elektronai pasislenka molekulėje, vadinama deformacine

arba elektronine poliarizacija.

- dydis vadinamas medžiagos dielektriniu jautriu.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Joninė poliarizacija dielektrike

Joninė poliarizacija būdinga joninėms kristalinėms gardelėms, kurias sudaro

įstatytos viena į kitą teigiamų ir neigiamų jonų subgardelės.

Pvz.: NaCl, KCl ir kt.

Elektriniame lauke šios subgardelės pasislenka į priešingas puses,

o atsiradęs kristalo poliarizuotumas proporcingas elektrinio lauko stipriui.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Orientacinė poliarizacija – polinė molekulė elektriniame lauke

Orientacinė poliarizacija - šiuo atveju poliarizacija vyksta ne indukuojant dipolius, bet

pasukant ar orientuojant jau esančius dielektrike molekulių dipolius išilgai išorinio

elektrinio lauko.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Orientacinė poliarizacija – polinė molekulė elektriniame lauke

Elektrinį dipolį (polinę molekulę) elektrinis laukas veikia

lygių modulių ir priešingų krypčių jėgomis F1 ir F2

ir

Taigi, vienalytis elektrinis laukas polinę molekulę suks.

Šio sukimo jėgos momentas yra lygus

Kaip matome iš schemos skaliarinė išraiška:

Elektrinis laukas, pasukdamas polinę elementariu kampu molekulę, atlieka

elementarų darbą:

Tokiu pat dydžiu pakinta polinės molekulės ir elektrinio lauko sąveikos potencinė

energija:

- suintegravę šią išraišką, gauname dipolio (polinės molekulės) priklausomybės nuo kampo išraišką


Elektrostatinis laukas dielektrike

Polinė molekulė nevienalyčiame elektriniame lauke

Jeigu polinę molekulę veikia labai nevienalytis

Laukas, tuomet jėgų moduliai:

ir

nėra lygūs, nes:

Šiuo atveju, be jėgų momento, kuris suka dipolį dar veikia šių jėgų atstojamoji,

kuri stumia arba traukia dipolį.

Elektrinio lauko stiprumo pokytis per dipolio peties ilgį:

Todėl dipolį veikiančios atstojamosios jėgos modulis:

Šios jėgos veikiamas dipolis slinks į ten, kur laukas yra stipriausias.

Kaip tik dėl to įelektrinti kūnai pritraukia dulkeles ar popieriaus skiauteles.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Orientacinė poliarizacija dielektrike

Daleiskim, turime dielektriką, sudarytą iš daugelio polinių molekulių.

Dėl molekulių šiluminio judėjimo, jų elektriniai dipoliai orientuoti chaotiškai, todėl

bendras dielektriko poliarizuotumas yra lygus nuliui – dielektrikas nepoliarizuotas.

Paveikus tokį dielektriką elektriniu lauku, molekulės įgyja potencinę energiją:

Jeigu molekulės chaotiškai nejudėtu,

jos orientuotųsi lygiagrečiai elektriniam laukui.

Tačiau dėl šiluminio judėjimo dalelės pagal potencinės

energijos vertes pasiskirsto pagal Bolcmano dėsnį:

Įstatę potencinės energijos išraišką, gauname elektrinių dipolių pasiskirstymą

pagal kampus:


Elektrostatinis laukas dielektrike

Orientacinė poliarizacija dielektrike

Iš šio pasiskirstymo matosi, kad kuo didesnį kampą

sudaro vektorius p su E, tuo mažesnė orientuotų

molekulių koncentracija.

Nekintant lauko stiprumui ir temperatūrai, dielektrikas tampa poliarizuotas:

Dielektriko poliarizaciją, kuri atsiranda laukui orientuojant polinių molekulių dipolius

vadinama orientacine poliarizacija.

Norint rasti poliarizuotumo priklausomybę nuo elektrinio lauko stiprio, reikia

integruoti pagal kampą:

Silpnų elektrinių laukų srityje ši priklausomybė

yra tiesinė, todėl galima taikyti prieš tai gautą

išraišką:

nagrinėjamu atveju:


Elektrostatinis laukas dielektrike

Migracinė poliarizacija dielektrike

Kietuose dielektrikuose, veikiant išoriniam elektriniam laukui, kristalo gardelės

mazguose esantys jonai dėl šiluminio judėjimo gali peršokti iš vieno mazgo į kitą.

Polikristalinėse medžiagose šis šokinėjimas dažniausiai vyksta kristalitų ribose.

Tokiu būdu vyksta krūvio erdvinis persiskirstymas vienoje sritelėje, kuri tampa

dipoliu.

Šių dipolių tvarkingas erdvinis išsidėstymas sukelia viso kristalo poliarizaciją


Elektrostatinis laukas dielektrike

Segnetoelektrikai (arba Feroelektrikai)

  • Segnetoelektrikai – pavadinimas kilęs nuo segneto druskos NaKC4H4O64H2O.

  • Tarptautinis pavadinimas – Feroelektrikai.

  • Segnetoelektrikai - atskira dielektrikų klasė pasižyminti ypatingomis savybėmis:

  • Tipinės feroelektrinės keramikos BaTiO3, KNbO3, Cd2Nb2O7, PbNb2O6, PbTa2O6

  • Dielektrinė skvarba paprastai yra didelė – gali siekti keliasdešimt tūkstančių.

  • Dielektrinė skvarba priklauso nuo elektrinio lauko stiprio.

  • Dielektrinė skvarba labai priklauso nuo temperatūros ir tam tikroje turi maksimumą.

  • Būdingas dielektrinės histerezės reiškinys.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Segnetoelektrikai (arba Feroelektrikai)

Dielektrinės histerezės reiškinys – vyksta feroelektrikuose, jų viduje poliarizuojantis

Turinčioms dipolinį momentą sritelėms, vadinamoms domenais.

a) E=0b) E>0 c) E=max d) E=0

  • Kreivė P=f(E) – vadinama histerezės kilpa,

  • o tokia poliarizuotumo priklausomybė – dielektrinė histerezė.

  • P0 – liktinis poliarizuotumas,

  • EK – koercinio lauko stipris,

  • Feroelektrinės histerezės reiškinys pasižymi dvejomis išskirtinėmis savybėmis –

  • Feroelektrikas nepraranda poliarizacijos, panaikinus išorinį elektrinį lauką,

  • Feroelektrikas gali būti poliarizuotas dviem kryptimis.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Pjezoelektrikai

Pjezoelektrikai (gr. Pjezo – slėgis, slėgti) – medžiagos, kuriose poliarizuotumas

atsiranda jas mechaniškai deformuojant.

Tai kvarcas, turmalinas, segneto druska, cukrus, sudėtingų oksidų keramikos –

PbTiO3, BaTiO3, Cd2Nb2O7 , KTaO3ir kiti.

Tiesioginis pjezoefektas – savaiminio poliarizuotumo kitimas ir paviršinių krūvių

atsiradimas deformuojant pjezoelektriką mechaniškai.

Pjezoelektrikai yra kristalinės medžiagos, neturinčios simetrijos centro, dėl to jų

teigiamų ir neigiamų krūvių centrai nesutampa.

Neesant išoriniam poveikiui, poliarizaciniai krūviai kristalo viduje kompensuoja vienas

kitą, taip pat kompensuojami laisvųjų krūvininkų persiskirstymu ir paviršinio krūvio

neaptinkame.

Paveikus mechaniškai pjezokristalą joninės skirtingų krūvių subgardelės deformuojasi

skirtingai, dėl to skirtingose kristalo pusėse atsiranda paviršinis skirtingų ženklų krūvis.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Pjezoelektrikai

Kiekvienas pjezokristalas turi vieną ar kelias polines ašis.

mechaniškai deformuojant kristalą paviršiniai krūviai atsiranda

statmenuose polinei ašiai paviršiuose.

Galimas išilginis ir skersinis pjezoefektas.

Polinių ašių skaičius ir paviršinio krūvio didumas priklauso nuo pjezokristalo tipo.

Galima atvirkščias reiškinys:

Atvirkštinis pjezoefektas – pjezokristalo deformacija veikiant jį išoriniu elektriniu lauku.

Jei elektrinis laukas kintamas – pjezokristalas virpės kintamo lauko dažniu.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Piroelektrikai

Keičiant kristalo temperatūrą, savaime poliarizuotas kristalas deformuojasi dėl

šiluminio plėtimosi.

Dėl to pakinta jo savaiminis poliarizuotumas ir paviršiuose susidaro

paviršiniai priešingo ženklo krūviai.

Poliarizuotumo kitimas, veikiant kristalą šiluma, vadinamas piroelektriniu reiškiniu, o

medžiagos, pasižyminčios šia savybe – piroelektrikais.

W(t)

1 2 3


Elektrostatinis laukas dielektrike

Segnetoelektrikai (arba Feroelektrikai)

Visi segnetoelektrikai pasižymi pjezoelektrinėmis ir piroelektrinėmis savybėmis.

Tačiau ne visi piroelektrikai ir tuo labiau pjezoelektrikai pasižymi segnetoelektrinėmis

savybėmis.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Segnetoelektrikų, pjezoelektrikų ir piroelektrikų taikymai

  • Segnetoelektrikai naudojami:

  • Mažų gabaritų super-didelės talpos kondensatoriai,

  • Netiesiniai kondensatoriai – varikondai,

  • Operatyvinė-pastovi greitaveikė atmintis.

  • Pjezoelektrikai naudojami:

  • Pjezoelektriniuose davikliuose,

  • Tenzometriniuose prietaisuose,

  • Svarstyklėse,

  • Vibracijos ir deformacijų matuokliuose,

  • Pjezoelektriniuose mikrofonuose ir garsiakalbiuose,

  • Pjezoelektriniuose varikliuose,

  • rezonansiniai slėgio ir drėgmės davikliai.

  • Piroelektrinis reiškinys naudojamas:

  • 1. Šiluminio spinduliavimo indikatoriuose ir davikliuose,

  • 2. Naktinio matymo prietaisuose – pirovidikonuose.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Gauso dėsnis dielektrikui

Panagrinėkime, poliarizuoto dielektriko poliarizuotumo vektoriaus srautą pro uždarą

paviršių.

kadangi poliarizuotumo vektorius yra lygus surištųjų krūvių paviršiniam tankiui: , tai:

kur q’ – visas paviršinis krūvis

Poliarizuotame dielektrike, veikiant elektriniam laukui visi surištieji krūvininkai yra

perskirstomi erdvėje, tačiau bendra jų algebrinė suma turi būti lygi nuliui:

čia qS – erdvinis surištasis krūvis dielektrike. Tada:

Įstatę į pirmą srauto lygtį gauname:


Elektrostatinis laukas dielektrike

Gauso dėsnis dielektrikui

Pritaikykime Gauso dėsnį elektrinio lauko srautui pro uždarą paviršių.

Šiuo atveju lauką kuria ne tik laisvieji q, bet ir surištieji qS krūvininkai.:

Todėl: , kadangi: , įstatę į srauto išraišką:

ir pertvarkę: pažymėkime dydį:

- vadinamas elektrinės slinkties vektoriumi arba elektrine slinktimi.

Gauso dėsnis dielektrikui:

teigia, kad elektrinės slinkties srautas pro uždarą paviršių yra lygus to paviršiaus

Gaubiamų laisvųjų krūvių algebrinei sumai.


Elektrostatinis laukas dielektrike

Elektrinė slinktis

Elektrinės slinkties dydį galima perrašyti ir kitaip.

, kadangi: , tai:

ir galutinai:

Taškinio krūvio elektrinė slinktis:

Kaip matome – elektrinė slinktis nepriklauso

nuo aplinkos savybių

(skirtingai nei elektrinio lauko stipris).

Iš to išplaukia elektrinės slinkties dydžio fizikinė prasmė: elektrinė slinktis apibūdina

elektrinį lauką, kurį medžiagoje sukuria tik laisvieji krūvininkai.

Grafiškai elektrinė slinktis vaizduojama taip pat, kaip ir elektrinio lauko stipris.


  • Login