IDEALAUS KŪNO PAIEŠKOS ARBA DIETOS IR VALGYMO SUTRIKIMAI Parengė: Aurelija Bučmytė,

1. IDEALAUS KŪNO PAIEŠKOS ARBA DIETOS IR VALGYMO SUTRIKIMAI Parengė: Aurelija Bučmytė, socialinė darbuotoja

2. Graži moteris – kokia ji?

5. Kaip manote, apie ką mūsų visuomenėje šiandien kalbama daugiau – apie gerą žmogų ar apie gražų žmogų?

6. Žiniasklaida (1) Šiandien mes visur matome dailiai besišypsančias, lieknas, “tobulas” merginų fotografijas. Kiekviename žurnale ir internetiniame puslapyje rasime “naują” dietą bei rodomą dėmesį sulieknėjusiai arba priaugusiai svorio įžymybei.

7. Žiniasklaida (2) Žiniasklaida, įskaitant televiziją, filmus, laikraščius, žurnalus, dainų tekstus, nuotraukas bei straipsnius internete ir video žaidimus, moteris, merginas ir net mergaites dažniausiai vaizduoja per seksualumo prizmę – atitinkamais drabužiais, kūno pozomis ir veido išraiškomis. Tokie vaizdai tampa moteriškumo modeliu, kuris ragina mergaites rungtyniauti jau labai ankstyvame amžiuje, nes gaunama žinutė, jog moters vertės mūsų visuomenėje pagrindas – fizinis patrauklumas.

8. Esmė ta, kad mus skatina siekti to, kas nepasiekiama. Mus skatina nuolat jaustis negražiom ir nepatenkintom savimi. Ne kiekviena iš prigimties gali būti tokia liekna. Tik 1-2proc. moterų yra natūraliai labai lieknos, o likusioji dalis to siekia dirbtinais būdais: dieta, badavimas, tabletės ir kt.

9. Dieta

10. Dieta (1) Kalbėsime ne apie tokią dietą, kurią mums dėl blogos sveikatos būklės paskiria gydytojas, bet apie dietą, kuomet dėl noro sulieknėti, mes pradedame riboti savo suvalgomo maisto kiekį.

11. Kokias dietas žinote? • Ar kuri nors bandėte laikytis dietos?

12. Dieta (2) 80 proc. moterų nors kartą gyvenime išbandė kokią nors dietą. Apie 85 proc. žmonių, laikęsi griežtos dietos ir ją nutraukę, nusivilia, kadangi jų kūno masė netrukus pasidaro kokia buvusi ar net didesnė – kūnas, patyręs kalorijų stoką, kiekvieną jų ima saugoti. Dėl griežtos dietos sulėtėja medžiagų apykaita, gali padaugėti alkio hormono grelino ir sumažėti vadinamųjų sotumo hormonų. Šie pakitimai išlieka netgi praėjus metams po dietos.

13. Akivaizdu, kad modelis smarkiai ribojo savo mitybą:

14. ŽINIASKLAIDOS SPAUDIMAS IR DIETŲ LAIKYMASIS DAŽNAI PRIVEDA PRIE VALGYMO SUTRIKIMŲ..

15. Kaip formuojasi valgymo sutrikimai? Sunkumai mokykloje, patyčios, nesutarimai su bendraamžiais ar namiškiais, siekimas atitikti lieknumo ar grožio standartus gali sukelti įtampą bei nerimą. Kai kurie žmonės pradeda daugiau valgyti, kad palengvėtų išgyvenami jausmai. Iš tiesų valgant trumpam aplanko nusiraminimas, tačiau kartu užklumpa nerimas dėl svorio. Šioje situacijoje žmogui tampa paprasčiau stebėti kaip kinta jo svoris ir mėginti jį reguliuoti, nei susitelkti ties dalykais, kurie iš tiesų sukėlė maistu malšinamą nerimą. Tokiu būdu palaipsniui gali išsivystyti valgymo sutrikimai.

16. Kas yra valgymo sutrikimai? Daugelis norinčių numesti svorį laikosi dietų arba daug sportuoja. Kai kurie taip stipriai nerimauja dėl to, kad gali turėti viršsvorio, jog svorio metimas tampa kone svarbiausiu dalyku gyvenime ir gali pasiekti valgymo sutrikimų lygį. Valgymo sutrikimais susergama po ilgiau ar trumpiau trunkančių dietų. Dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir emocinis persivalgymas.

17. Nervinė anoreksija (1)

18. Nervinė anoreksija (2)

19. Anoreksija (3)

20. Nervinės anoreksijos požymiai (1) • Žmogui atrodo, kad yra per storas, todėl jis vengia valgyti. Iš tiesų jo svoris nėra per didelis; • Suvalgomo maisto kiekis mažinamas, nuolat skaičiuojamos kalorijos bei numesti kilogramai, vengiama "storinančio maisto“; • Svoris krinta, žmogus jau pernelyg sublogęs ir išsekęs, vis labiau lieknėdamas, jaučiasi priešingai – tarsi priaugtų svorio; • Jis mėgsta valgyti vienas, gamina maistą tam tikru būdu, valgo tiksliai nustatytu laiku ir stengiasi nuo susikurtų maitinimosi taisyklių nenukrypti;

21. Nervinės anoreksijos požymiai (2) • Maistas pjaustomas mažais gabalėliais, labai ilgai kramtomas, valgoma tik tam tikra valgio dalis, pvz.; jei bandelė su mėsa, suvalgomas tik apvalkalas arba vidus, mėsa "užkasama" bulvių košėje; • Jeigu žmogus yra verčiamas arba įkalbinėjamas valgyti, jis gali maistą slėpti (kambaryje, ar savo rūbuose); • Žmogus atrodo labai aktyvus, daug sportuoja; • Merginoms gali dingti menstruacijos.

22. Nervinė bulimija • Po persivalgymo periodo seka badavimo ir intensyvaus sportavimo periodas; • Žmogus po persivalgymo periodo atrodo sau storas ir jaučia labai didelę kaltę bei gėdą; • Stengiasi sukelti sau vėmimą ar geria vidurius laisvinamuosius vaistus, kad atsikratytų suvalgyto maisto (paprastai dėl to svoris nepasikeičia ir lieka koks buvo).

23. Jei žmogus ilgai nevalgo, tuomet jis badauja. Po badavimo periodo gali kilti didžiulis noras prisivalgyti. Bulimija sergantis žmogus per labai trumpą laiką suvalgo labai daug maisto (pvz.; persivalgymo priepuolio metu suvalgoma 30 kartų didesnė už įprastą maisto porcija). Šito nereikėtų painioti su nuolatiniu kramsnojimu dienos metu ar tik šiek tiek didesnio maisto kiekio suvalgymu.

24. Kai kurie žmonės gali turėti ir anoreksijos, ir bulimijos simptomų. Abu valgymo sutrikimai dažniau  pasitaiko tarp merginų, tačiau jų gali turėti ir vaikinai. 

25. Emocinis persivalgymas (1) Reakcija į stresą valgymu gali būti ir liga. Ji vadinama emociniu persivalgymu ir nuo paprasto savęs raminimo maistu skiriasi tuo, kad suvalgomo maisto kiekiai kur kas didesni, o susilaikyti nuo valgymo valios pastangų neužtenka.

26. Emocinis persivalgymas (2) • Emociniu persivalgymu sergantys žmonės vos ne kasdien suvalgo išties didelius kiekius maisto.  • Valgymas būna greitas, mechaninis, nejaučiant nei skonio, nei malonumo ir beveik nekramtant. Dažnai persivalgymo priepuolio metu apima lyg transo būsena ir „atsipeikėjama" tada, kai daugiau maisto nebetelpa į skrandį. Žmogus tik jaučia, kad negali susivaldyti, o pradėjęs ryti - negali sustoti, nors baisisi tuo, ką pats daro. Tokie asmenys skiriasi nuo sergančių bulimija, kad privalgę neina vemti. Jie tik sėdi vos galėdami pajudėti ir net kvėpuoti, kol šiek tiek palengvėja.

27. Emocinis persivalgymas (3) • Po persivalgymo juos kankina gėda, kaltės jausmas, o tai vėl sukelia stresą ir skatina iš naujo prisivalgyti. Būna, kad po tokių persivalgymų kurį laiką bandoma maitintis taisyklingai ar laikytis dietos, todėl svoris nuolat svyruoja.

28. Emocinis persivalgymas nustatomas, kai: • Suvartojamas didelis maisto kiekis per trumpą laiko tarpą (mažiau nei dvi valandas); • Toks persivalgymas kartojasi bent 2 dienas per savaitę per paskutinius 6 mėnesius; • Po persivalgymo nevartojami diuretikai, vidurius laisvinantys vaistai ir nevemiama; • Valgoma pasislėpus tol, kol pajuntamas visiškas apsunkimas; • Bjaurimasi savo elgesiu, kankina gėdos, kaltės jausmai, depresija.

29. Nevalgymas, dieta, persivalgymai - tai būdas nejausti tam tikrų jausmų. Pradėjus normaliai maitintis, šie jausmai sukyla ir, kadangi, daugelį metų buvo slopinami, pradžioje būna stiprūs, nemalonūs ir sunkiai suvokiami. Tie jausmai analizuojami psichoterapijoje, specialistas padeda juose susigaudyti, išgyventi, reaguoti.

30. Pasitikrinkime Kūno Masės Indeksas (KMI) - tai ūgio ir svorio santykio rodiklis, leidžiantisįvertinti ar žmogaus svoris normalus ar yra antsvoris bei nutukimas. Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = Kūno masė (kg) / Ūgis (m2).

31. KMI 18.5 - 24.9 – gydymas nereikalingas. Patariama sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviam, norint išlaikyti esamą kūno masę. • KMI 25 - 29.9 (jei nėra gretutinės patologijos) – Rekomenduojama sumažinto kalorijų kiekio dieta ir didesnis fizinis aktyvumas. Pasiekti, kad svoris nedidėtų, o nežymiai mažėtų. Įpročių korekcija.

32. KMI 25 - 29.9 (su gretutine patologija) – rekomenduojama: 1. Sumažinto kalorijų kiekio dieta 2. Didesnis fizinis aktyvumas 3. Svorį koreguojantys vaistai 4. Įpročių korekcija • KMI 30 - 39.9 – rekomenduojama: 1. Sumažinto kalorijų kiekio dieta 2. Didesnis fizinis aktyvumas 3. Svorį koreguojantys vaistai 4. Įpročių korekcija

33. Rekomendacijos (1) Kad mityba teiktų sveikatą, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai rekomenduoja: 1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą. 2. Keletą kartų per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių. 3. Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, šviežių vietinių daržovių ir vaisių (bent 400 g per dieną). 4. Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas 20–25).

34. Rekomendacijos (2) 5. Mažinti riebalų vartojimą; gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių. 6. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa. 7. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį). 8. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus.

35. Rekomendacijos (3) 9. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais ir duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g). Vartoti joduotos druskos. 10. Riboti alkoholio vartojimą. 11. Valgyti reguliariai. 12. Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. 14. Kasdien aktyviai judėti, mankštintis.

36. MANO ISTORIJA..

37. Taigi, graži moteris yra... LAIMINGA moteris!

38. Mylinti save ir gyvenimą; • Turinti svajonių; • Siekianti savo tikslų; • Žingeidi, skaitanti, ieškanti – tobulėjanti; • Padedanti, kantri, rūpestinga, draugiška ir nuoširdi.

39. Ačiū už dėmesį  Kontaktai: Blogas: http://akiusviesa.wordpress.com/ vsparamosgrupe(eta)gmail.com +370 646 32943