Šviesus žvilgsnis į pasaulį

1. Šviesus žvilgsnis į pasaulį

2. Sigutė Ach

3. Sigutė ACH – moteris, kurianti svajones

4. Ambraziejus pradeda pirmas

5. Tai mažutė, vaikiška knygutė, skleidžianti šviesą ir žavinti turtingu žodynu:„Kartą nubudau labai ankstyvą pavasario rytą. Išėjau į kiemą. Žiūriu – ramybė takeliais vaikšto. Ir pradėjau paskui ją tipenti. Pačiame sodo gale radome snaudžiančią ką tik parašyto eilėraščio sielą. Ramybė nusišypsojo, paglostė berželius ir nuskriejo šviesos pakraščiais. O mes su eilėraščiu sėdėjome ant suolelio ir žvelgėme jai pavymui. Laukėme, kol eilėraščio siela pabus.“

6. Sigutės Ach piešiniai. Kas tai?

7. Raudonplaukė moteris spinduliuoja keistą šviesą. Prisėdęs šalia patiki, kad sparnuoti katinai ar avinėliai ir pilkiausioje buityje gali ateiti ir glaustytis aplink kojas, prašydami aviečių uogienės bei pasakos prieš miegą.

8. O ką reiškia laiptai į dangų? Jie labai dažni Jūsų kūryboje. • Tai sena istorija. Vaikystėje buvau atitrūkusi nuo šio pasaulio, ir mano mama leido tokiai būti. Bet kartą ji man pasakė: „Nėra trijų dalykų pasaulyje – tilto per jūrą, laiptų į dangų ir amžinos meilės, vaikeli, nėra“. Taip pasakyti šešiolikos metų paauglei – tik sukelti apetitą. Tam, kad visa tai būtų. Ir piešdavau tiltą per jūrą, laiptus į dangų ir dar prirašydavau – „Amžina meilė“. • Kadaise gavau komentarą, kad turbūt esu per daug prie visko prisirišusi, nes visur – siūliukai, laipteliai, kas nors su kuo nors surišta. Tada jautriai reaguodavau į kritiką, tad kurį laiką stengiausi nepiešti tų laiptų. Tačiau nors jų nebuvo matyti, kompoziciškai jų vieta kūrinyje buvo, aš žinojau, kad čia turi būti laiptai. • Dabar piešiu tiek, kiek man reikia. Man atrodo, kad tai tiesiog yra siekiamybė, juk mes lipam iš vieno dangaus į kitą. Ir dabar esame danguje, ir lipsime dar aukščiau. „Klaipėda“ 2006-12-22

9. Svarbu neprarasti gebėjimo džiaugtis mažais dalykais, šiuo atveju paveiksliukais 

27. Juk taip svarbu mokėti džiaugtis mažais dalykais, tiesa?

28. Gal dar atraskime šviesių žmonių?

29. Vytautas V. Landsbergis • Vytautas V. Landsbergis – rašytojas, poetas, pasakotojas, teatro, kino režisierius, bardas ir tiesiog smagus kūrėjas, įtraukiantis į savo kūrybines erdves tiek vaikus, tiek jų tėvelius.

30. Rašytojas kviečia pasinerti į stebuklą – pasakas, kuriose pasijauti jaukiai ir saugiai, kuriose yra daug šviesos ir šilumos, kurias perskaičius norisi šypsotis ir nerūpestingai lakstyti po pievas.

31. Kai galvoju apie esminį dalyką, kurį esame pražiopsoję ir kurio be galo trūksta mūsų kultūroje, švietimo sistemoje, norom nenorom darausi davatka ir pradedu samprotauti apie Dievą. Vilius Orvidas H. Šablevičiaus filme yra gražiai pasakęs: „Jei devyniasdešimt devyni procentai tavo darbe bus gerai padaryti, bet nebus to vieno – Dievo – viskas nueis veltui, niekas neturės prasmės“. Tik per Dievo artumo, džiaugsmo išgyvenimą žmogus gali tapti atsakingas ir jautrus kitam. • Sako, kad žmogus, kuris gražiai ir prasmingai gyveno, miršta šypsodamasis, nes žino, kad viskas gerai. Jis padarė, ką galėjo. Gyvenimas yra šios šypsenėlės mokymasis... (V. V. Landsbergis)

32. Citatos iš jo knygų • Depresija – tai tokia obuolių ir kitų neprinokusių būtybių liga, kai juos iš visų pusių spaudžia gyvenimo presai. • Amas – tai žmogaus sąmonė, žmogus be amo – yra nesąmonė.

33. -Dažnai žmonės mano, kad kančia nuskriaudžia žmogų. • - Kančia? Tik tada žmogus supranta, kas yra laimė, kai būna patyręs kančią. • - O kas yra laimė? • - O laimė... Laimė yra meilė, draugystė, artimieji. • (....) • Galbūt girdėjai, kad šiuolaikiniai žmonės labai nusivylę savimi. • Jie nesupranta, kad yra įdomūs. Jie nusivylę savo paviršiumi. • O kas yra paviršius? • Žmonės labai rūpinasi gražiau apsirengti, skaniau pavalgyti. Kai kiti sako: aš negaliu gyventi be ledų ir mobilaus, aš sakau: negaliu gyventi be oro. • Iš V.V. Landsbergio „Berniukas ir žuvėdros“

34. Jei pasaulyje būtų daugiau meilės (plačiąja prasme, tiesiog, kas kiekvienas pamatytų šalia esantį, tiesiog nusišypsotų), būtų mažiau piktų ir agresyvių- vaikų ir suaugėlių....

35. Meilės stoka gimdo... • Agresiją • Pyktį • Nusivylimą • Nuobodulį • Graužatį • Kvaišalus • Savižudybes...

36. Apie tai kalba ir šiuolaikinė rašytoja, Vilniaus universiteto dėstytoja

37. Vanda Juknaitė

38. Gyvenimo kredo JOKIO GAILESČIO SAU

39. Viena pirmųjų susirūpino benamių vaikų globa. Buvo suprasta valdžios? NE Įvertino jos pastangas vaikai? NE Ar verta taip stengtis? TAIP

40. Tariamas iš tamsos Lakoniški atsakymai stebina savo gyliu, rodos, senolių išmintis kalba jų lūpomis. Sukrečia vaikų patirti išgyvenimai, susitaikymas su negalia. Troškimas būti šalia mamos ir tėvo, būti mylimam, reikalingam, deja, ne visada išsipildo. „Na, tiesiog, kad pasikalbėtų su vaiku, bent kiek laiko skirtų vaikui“ (Liudas, 149 p.).

41. Kulminaciją pasiekiama Veliučionių specializuotų globos namų auklėtinio Arūno psichologinė drama: „Įdomu, jei jus taip spardytų ir jums reiktų taip gyvent. Mes kaip futbolo kamuoliai. Užmušiu aš tą močią! (Verkia)“ (115 p.).

42. Vienatvė, susvetimėjimas, apatija, šiurkštumas, atžagarumas, agresija, neviltis, nepagarba kitam ir aplinkai, ieškojimas-vartojimas – nūdienos visuomenės rykštės.

43. „Žmogui nereikia nei užkariauti kitų pasaulių, nei turtų, nei dar ko nors, žmogui reikia žmogaus!” – atsakytų A. Tarkovskio filmo „Soliaris“ herojus Krisas Kelvinas.

44. Šia knygą įvardinčiau manifestu žmogui. Vaikai trokšta paprastų dalykų: ne rūbų, brangių žaislų. Svarbiausia yra bendražmogiški elementai: meilė, rūpestis, bendravimas t.t. Reikia matyti, išgirsti esantį šalia.

45. Visi šviesūs žmonės visuomenėje daugiau ar mažiau žinomi?

46. NE KASDIEN jų matau...

47. Kiekviename žmoguje yra šviesos, tik...

48. Netikit?

49. Šiandien, 2009-09-25 lietuvių kalbos kabinete per 5 pamoką matau daug deimančiukų – ieškančių savęs, auginančių save, gal kartais nedrįstančių parodyti savo nuoširdumo, įtrauktų į masinės kultūros džiungles, bet... Visgi šviesių žmogelių, nes... šiuo metu GARANTUOJU didžioji klasės dalis šypsosi 

50. Tad ieškant šviesos