S augokime vaik psichin sveikat
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 43

S AUGOKIME VAIKŲ PSICHINĘ SVEIKATĄ PowerPoint PPT Presentation


  • 114 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Genovaitė Černiauskienė Panevėžio lopšelis-darželis “Ąžuoliukas’. S AUGOKIME VAIKŲ PSICHINĘ SVEIKATĄ . G raikiškai psyche — siela.

Download Presentation

S AUGOKIME VAIKŲ PSICHINĘ SVEIKATĄ

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


S augokime vaik psichin sveikat

Genovaitė Černiauskienė

Panevėžio lopšelis-darželis “Ąžuoliukas’

SAUGOKIME VAIKŲ PSICHINĘ SVEIKATĄ


S augokime vaik psichin sveikat

Graikiškai psyche — siela.

Psichika — graikiškai psichykos — sielos — tam tikra vidinė savybė atspindėti objektyviąją tikrovę, žmogaus elgimosi kokybinis savitumas. Žmogaus sąmonė yra aukščiausia psichikos forma, susijusi su kalbos išsivystymu. Taip rašoma „Tarptautinių žodžių žodyne“.

Vadinasi, pranešime bus kalbama apie elgesio savitumus, elgesį ir emocijas, gebėjimą valdyti savo elgesį. Ieškosime, kokius įgūdžius ir gebėjimus diegti, kad padėtume vaikams jaustis laimingesniems, geriau valdyti emocijas, sutarti su pasauliu. Aiškinsimės, kaip saugoti vaikų psichinę sveikatą.


S augokime vaik psichin sveikat

Sveikas žmogus sukuria apie save jaukią, šiltą aplinką, maloniai veikiančią visus. Jau 1992m. Lietuvos švietimo koncepcijoje pasiūlyta sveikatos švietimo priedermę laikyti svarbiausia vertybe.

Tenka kaskart ieškoti būdų sveikatai išsaugoti. Antai jau Sokrato laikų jaunieji atėniečiai buvo auklėjami gimastika ir mūza. Gimnastika grūdindavo ir stiprindavo kūną tol, kol šis pasidarydavo paklusniu dvasios įrankiu.

Gydytojų nuomone, sveikatos bėdos glūdi ne žmogaus prigimtyje, o jo netikusiame gyvenimo būde. Iš būtinų sveikatos sąlygų paminėtina : fiziniai krūviai, teisinga mityba, mokėjimas laiku pailsėti ir laimingas gyvenimas.


S augokime vaik psichin sveikat

Pastaraisiais dešimtmečiais psichologai, pedagogai ir psichiatrai atkreipė dėmesį į tai, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai „išauga“ ne visas bėdas, kad ir vėlesniame amžiuje išlieka nemaža dalis vaikystėje išryškėjusių elgesio ir emocinių problemų, kurios daro neigiamą įtaką asmenybės savijautai ir adaptacijai.

Kita vertus, labai svarbu laiku atpažinti, įvertinti ir bandyti įveikti vaiko ir jo šeimos gyvenimą trikdančias elgesio ir emocines problemas.Bet kokia vaiko problema turi ir emocinę, ir elgesio sudedamąją dalį. Pavyzdžiu gali būti atvejai, kai viduje glūdinti baimė ar nesaugumo jausmas (emocinės priežastys) verčia vaiką elgtis priešiškai, agresyviai.Labai judrūs vaikai dažnai išgyvena liūdesį, kai bendraamžiniai nepriima žaisti drauge, atstumia.


S augokime vaik psichin sveikat

Ir mes, pedagogai, ir, aišku, tėvai privalome svarstyti, kaip saugoti vaikų dvasinę sveikatą, mąstyti plačiau, ne tik apie netinkamo elgesio kontrolę. Svarbu vaikams suteikti psichologinių gyvenimiškų įgūdžių, kad sustiprėtų vaikų pasitikėjimas savimi, savivertės pojūtis ir pilnatvės jausmas, padedantis jiems atskleisti savo gebėjimus.

Sakoma, kad kompiuterinių žaidimų karta yra mažiau disciplinuota už anksčiau gimusius vaikus. Dažniausiai žodis „disciplina“ asocijuojasi su bausme ir korekcija, nors iš tikrųjų lotynų kalbos žodžio disciplinašaknis nusako mentorišką santykį, kai mokinys (disciple) paklūsta nurodymams, kuriais siekiama puoselėti joįgūdžius ir padėti atskleisti jo galimybes.


S augokime vaik psichin sveikat

Kuo anksčiau pradėsime mokyti vaikus pažinti ir valdyti savo mintis bei jausmus, tuo mažiau dilemų visiems kels „problematiškas elgesys“. Nedarykime klaidos, manydami, kad vidinis vaiko gyvenimas — tai impulsai, troškimai ir refleksai, kuriuos turime suvaldyti. Vaiko vidinį gyvenimą turime vertinti kaip aštraus proto siekimą suvokti aplinkinį pasaulį.


S augokime vaik psichin sveikat

privalome įprasminti tą vaiko siekimą žinojimu, ko galima imtis, o kas nevalia

padėti vaikams spręsti iškilusias problemas

valdyti pyktį ar baimę

tikslingus paramos būdus sieti su kasdieninėmis situacijomis ir natūraliu poreikiu.


S augokime vaik psichin sveikat

Žymus britų psichologas Stephen Briers teigia: „Vaikai yra ypač priklausomi nuo jausmų. Jie nuo mažens jau yra įpratę skaityti emocijas žmonių veiduose. Vaikų emocijos teikia mums informacijos apie jų poreikius“.

Esama labai daug emocinės patirties atspalvių. Mūsų emocinio gyvenimo šerdį sudaro šešios pagrindinės emocijos (laimė, nuostaba, baimė, liūdesys, pasibjaurėjimas ir pyktis). Nors šalių kultūra ir tradicijos skiriasi, visame pasaulyje šių pagrindinių emocijų raiška žmonių veiduose yra tokia pati.


Dfdgfgfgfgf

Mums taip įdomu, mes nustebę!...

dfdgfgfgfgf


S augokime vaik psichin sveikat

Aš tokia laiminga, kaip ir tu...


S augokime vaik psichin sveikat

Svarbu vaikus mokyti jausmus apibūdinančių žodžių (jau yra jausmų kortelių), o bendraudami turėtų atpažinti kito vaiko veide, kūno kalboje tuos jausmus. Išmokyti vaikus pavadinti jausmus jau yra gera pradžia. Nauda čia dvejopa: emocijos įvardijimas ją suvaldo ir sumažina, o perprasta sąvoka paaiškina aplinkybes, kuriomis kilo netikėta emocija.

Paaiškinkime vaikui, kad jis turi teisę jausti bet ką, tačiau negalima visų savo jausmų paversti veiksmais.


S augokime vaik psichin sveikat

Pirmiausia tinkamai parinktais žodžiais pavadinkime savo jausmus. Kai jausime, kad ir veido išraiška, ir kūno judesiai paveikti kokios nors emocijos — įvardinkime ją. Pasakykime vaikams, kada jaučiamės laimingi, liūdni, susižavėję, sutrikę ar žaismingai nusiteikę. Jei norime, kad vaikai gebėtų apibūdinti emocijas, nuolat kalbėkime apie savo jausmus.

Neatkreipkime pernelyg daug vaiko dėmesio į savo neigiamas emocijas. Vis dėlto tokios emocijos kaip baimė, pyktis, sielvartas, neviltis kaip tik reikalingos didžiausio atidumo, nes jas atpažinti ir įvardyti ypač svarbu.


S augokime vaik psichin sveikat

Pyktis turi keletą keletą pavidalų: agresyvumą, priešiškumą, įsiūtį, neapykantą, irzlumą, įniršį, pagiežą ir smurtą. Tai emocinės reakcijos, kuriomis pasireiškia širdgėlos ir baimės sukeltas smarkus vidinis išgyvenimas. Žodis pyktis vartojamas įvardyti frustracijai (lot. frustratio — nusivylimas, nemaloni, įtempta emocinė būsena, atsirandanti dėl tikro ar manomo negalėjimo patenkinti kokio nors poreikio, realizuoti tikslo, įveikti sunkumų), kurią mums sukelia skausmingos emocijos, kai nepajėgiame jų išreikšti kitaip.


S augokime vaik psichin sveikat

Kaip padėti? Remiuosi Luizos Reid — psichologės iš Kanados — patarimu.

Kai jau vaikas bus ramus:

pyktį ar sielvartą geriau paverskime objektais, apie kuriuos galima galvoti, jiems priešintis ar juos valdyti. Taip padėsime vaikui „prisijaukinti pabaisas“

padėkime suvokti blogybes, kurias jam atneša pyktis (tave bara, nemalonu, išgyveni kaltę, bejėgiškumą, jautiesi nelaimingas, baudžia, kiti tave atstumia, tave atskiria nuo kitų vaikų)

paaiškinkime, kad pykdamas jis būna kaip tiksinti bomba.

pasiūlykime įsivaizduoti bombą su daugybe įvairiaspalvių laidelių , kurių vienas yra raudonas (jei nori, gali bombą nupiešti.


S augokime vaik psichin sveikat

kad padarytų bombą nekenksmingą, pasiūlykime nukirpti raudonąjį laidelį — tai jis gali padaryti kiekvieną kartą supykęs. Pasakykime: „Būtų gerai, kad nukirptum tą laidelį, kitaip teks srėbti prisivirtą košę. Tikrai būtų gaila“ (Vaikas įgyja aiškią veiksmingą priemonę pykčiui kontroliuoti)

netiesioginėmis pastabomis skatinkime jį patį įvardyti, ką jis jaučia

labai tinka aptarti piešiniuose ar nuotraukose vaizduojamų žmonių emocijų raišką

emocijų paveikslėlius galima grupuoti, palyginti, rasti atitinkantį skaitomo kūrinio veikėjo emocinę būseną.


S augokime vaik psichin sveikat

Skaitymas labai svarbus vaikų emocinio išprusimo raidai. Mylimiausi knygelių veikėjai patiria emocingų išgyvenimų. Gera grožinė literatūra skatina aprašytas emocijas rastis tikrovėje. Jos siejasi su vaikui suprantamomis situacijomis ir įvykiais. Skaitymas ramina, suteikia saugumo jausmą.

Pasakojimo klausančio vaiko smegenys yra aktyvios, mat nelieka prabangos vien absorbuoti tai, kas regima priešais save, pavyzdžiui, žiūrint televizijos filmuką. Klausydamiesi vaikai turi būti aktyvūs — ne tik nusipiešti vaizdą, bet ir nuspalvinti jį savo emocijomis.


S augokime vaik psichin sveikat

Įsitikinau, jog pedagogamas ir tėvams būtina rasti laiko kalbančiam, rašančiam, dainuojančiam vaikui, nepalikti jo televizoriui, kompiuteriui. Susitikimas su gera knyga, palanki dvasinė aplinka, auklėtojos kalbėjimo tonas, emocijos, išgyvenimai, nustebimai, skatina vaiko kūrybinę raišką, fantaziją, pomėgį svajoti, paskui kalbėti apie savo jausmus. Kalbėdamasis vaikas išsako ir švelnumą, ir nerimą, ir džiaugsmą, ir liūdesį. Nuo galimybių kalbėti, laisvai kurti, bendrauti priklauso vaiko savivertė. Vaiko kalba atspindi jo dvasią, kai dvasią atliepia laisva komunikacija.


S augokime vaik psichin sveikat

Mano ilgametė pedagoginė praktika rodo, jog sėkmingai vaiko saviraiškai, fantazijai pabusti reikia sudaryti sąlygas. Svarbu atsakingai parinkti vertingas knygas. Vaikystės knygos kuria vaiko vidinio pasaulio žodyną, yra jo vaizduotės enciklopedijos. Vaikas susitapatina su knygos veikėju. Kalbamės su vaikais, koks to veikėjo požiūris į aplinkinį pasaulį ir patį save, kokiais jausmais jis vadovaujasi, ko siekia, ką suteikia jo elgesys aplinkiniams — džiaugsmą, pasigėrėjimą ar liūdesį.


S augokime vaik psichin sveikat

Kiek gėrio vaikams dovanoja V.V.Landsbergio literatūrinių pasakų knygos, harmoningo džiaugsmo kupinos, su humoru, su netikėtumais. Pastebėjau, kad nonsensinės pasakos labai patrauklios vaikams. Jau keletą metų mano priešmokyklinukai džiaugiasi geruoju baltu arkliuku Dominyku, su juo mokosi rūpintis kitu, padėti kitam, suprasti kitą, taikiai susitarti, spręsti problemas, ugdosi drąsą su pelyte Zita.

Rašytojas vaiką gerbia, myli, dovanoja jam grožį ir gerumą. Po vertingos knygos skaitymo vaikai pasakoja, savitai išreiškia save, improvizuoja. Taip turtėja, skaidrėja vaiko dvasinis pasaulis. Pasaka leidžia vaikui atsikratyti vidinės įtampos. Tariamoji realybė, sąlygiškumo situacija jam padeda lengviau išspręsti vidinius konfliktus.


S augokime vaik psichin sveikat

Nonsensinė pasaka - tai žaidžianti ir žaidinanti


S augokime vaik psichin sveikat

Pasaka padeda atsikratyti baimės.


S augokime vaik psichin sveikat

Manau, kad netinkamo vaikų elgesio problemas padeda spręsti empatija — gebėjimas įsijausti į kito asmens emocinę būseną. Užuojauta — moralumo pagrindas — gebėjimas įvertinti savo veiksmų poveikį kitiems žmonėms. Vis paklausiu vaikų: „Kaip jis jausis, jei tu pasielgsi vienaip ar kitaip?“. Jei stiprinsime empatijos įgūdžius, socialiai priimtinas elgesys įsitvirtins labiau, nei veiktų bausmės ar apdovonojimai už gerą elgesį.Empatiškumas susijęs su savikontrole. Emocijų pakilimus geriau valdyti gebantys vaikai galės įsijausti į kitų būseną, nes patys geriau valdo savo emocinius atoveikius. Abu šie veiksniai vienas kitą papildo.


S augokime vaik psichin sveikat

Kaip puoselėti šį ypatingą žmogiškąjį gebėjimą? Pagrindinis būdas yra pavyzdys. Daugumai vaikų santykiai su mumis, suaugusiais, leis jiems įvertinti empatijos svarbą, priklausys nuo mūsų gebėjimo jį išklausyti — ne tik pasikalbėti, bet ir išklausyti.

Būtinai ieškokime atsipalaidavimo minučių.

Kurkime ritualus, nevadovaukime pokalbiui. Parodykime dėmesį žvilgsnių kontaktu, galvos linksėjimu, žodeliu „taip“.

Pagirkime ir pasidžiaukime. Jeigu elgesys netinkamas — parodykime, kad tai mus stebina.

Padėkime įgusti pastebėti ir interpretuoti neverbalinę kūno kalbą.


S augokime vaik psichin sveikat

Neverbaliniai ženklai atskleidžia jausmus.


S augokime vaik psichin sveikat

Rusų psichologės Zariana ir Nina Nekrasovos teigia, kad svarbu įsisąmoninti tik vieną paslaptį: vaikams reikalingas vienintelis dalykas — besąlygiška meilė. Ji nepriklauso nuo elgesio, kitų nuomonės ir visokių smulkmenų.

Labiausiai vaikams reikia trijų paprastų dalykų: pagarbos, pasitikėjimo, saugumo.

Visada sau priminkime:

Bet kokie sunkumai — laikinas reiškinys.

Su vaiku galima susitarti. VISADA!

Iš bet kurios situacijos visada galima rasti išeitį — ir netgi ne vieną.


S augokime vaik psichin sveikat

Viską galime gydyti besąlygiška meile. Mylime tiesiog tokį, koks yra: aikštingą, murziną, užsispyrusį (kartais netenkame kantrybės, kartais nemalonu, bet tikram ryšiui tai įtakos neturi). Kantriai mokom, palaikom, padedam ir mokomės patys — suprasti vaiką ,rasti su juo bendrą kalbą —besąlygiškos meilės kalbą: „Aš myliu tave, nes tu esi.“ Nuo to priklauso savojo AŠ įvaizdis, vaiko nuomonė apie save patį, savęs paties vertinimas.


S augokime vaik psichin sveikat

Vaikai iš prigimties yra nepaprastai kūrybingi. Atėjus įkvėpimui, jam pasiduoda čia ir dabar. Spontaniškumas. Drąsa būti savimi. Noras išsiskirti ir nesekti minia. Jam įdomus pats procesas. Piešinys iš dalies atskleidžia sąmonę, bet daug labiau—pasąmonę. Piešinių simbolika ir jais perduodamos žinutės padės suvokti vaiko jausmus, padės ieškoti, kaip saugoti jo dvasinį pasaulį. Vaikas ,to net nesuvokdamas, perkelia ant lapo savo dvasinę būseną ir nuotaiką.


S augokime vaik psichin sveikat

Ką kalba apie vaiko dvasinį pasaulį jo piešinys, man padeda suprasti Nikole Bedar, prancūzų psichologės tyrinėtojos aprašomi galimi piešinių simbolių paaiškinimai. Ji sako, kad piešinys—tarsi langas, padedantis atidžiau pažvelgti į vaiko vidų.

Vaikas dažnai piešia namą.Namas atspindi socialinį jausmą,atskleidžia, ar vaikas atviras, ar uždaras. Didelis namas—daug emocijų. Mažas namas atspindi susitelkusio vaiko būseną. Mažos durys—vaikas į savo pasaulį įsileidžia ne visus. Didelės durys rodo svetingumą. Langai rodo vaiko smalsumą. Kuo langų daugiau, tuo smalsiau vaikas domisi,kas vyksta aplink.


S augokime vaik psichin sveikat

Platūs langai rodo, kad vaikas labai domisi gyvenimu, kartu yra ambicingas ir reiklus, jaučia poreikį aprėpti plačiau, trokšta patirti daugiau.


S augokime vaik psichin sveikat

Žmogaus piešinys tobulėja su amžiumi. Atspindi patį vaiką arba jį supančius žmones. Žmogus, tarsi sudėtas iš degtukų, sako, kad vaikas save laiko nelabai svarbiu. Didelės apvalios akys gali atspindėti didelį domėjimąsi, bet ir —išgąstį, baimę. Labai mažos akys—vaikas nenori nieko žinoti.

Saulė nupiešta kairėje reiškia motiną,dešinėje—tėvą, centre—patį vaiką (jis jaučiasi atsakingas už abu tėvus; gal šeima nedarni). Kuo spinduliai stipresni, tuo didesnė motinos ar tėvo įtaka.

Jautrus socialinei atmosferai vaikas piešia debesis. Viršuje mėlynas brūkšnys—vaikas saugomas tėvų.

Vaikas panašus į piešiamo medžio kamieną. Kuo kamienas prie pagrindo storesnis, tuo vaikas labiau “įsišaknijęs”, jis lengvai prisipildo energijos.


S augokime vaik psichin sveikat

Rankos į viršų — nori būti išgirstas; rankos nuleistos — nesiekia užmegzti socialinio ryšio; rankos horizantaliai — rodo bendravimo poreikį.


S augokime vaik psichin sveikat

Analizuojame piešinį, kad pažintume ir suprastume vaiką. Ir sugebėtume prireikus jam padėti.

Gėles piešiantis vaikas trokšta patikti. Gėlės — meilės simbolis. Rodo džiaugsmą arba laimės paieškas. Vaikas gėles išgražina, net žiedlapius skirtingai nuspalvina. Jei gėlės piešiniuose kartojasi, vaiko ego reikia peno ir būti padrąsintam, vaikas ieško laimės ir džiaugsmo.


S augokime vaik psichin sveikat

Ką kalba vaikų piešinių spalvos psichologine prasme ?

Raudona — aktyvumas, energija, bet ir agresija.

Geltona — pažinimas, smalsumas, džiaugsmas. Vaikas yra ekstravertas, optimistas, labai ambicingas.

Oranžinė — socialinio kontakto poreikis. Vaikas linkęs į naujoves, greitai padaromus dalykus.

Mėlyna — taika, darna, ramybė, bet ir lėtumas. Vaikas uždaras, nor gyventi savo ritmu.

Žalia — smalsumas, pažinimas, gerovė. Vaikas rodo esąs brandus, turi gerą intuiciją.


S augokime vaik psichin sveikat

Juoda vaizduoja pasąmonę, nematomus dalykus. Vaikas pasitiki savimi, prisitaiko prie staigmenų. Tačiau kartais juoda spalva gali siųsti dviprasmišką ir labai blogą žinią, rodančią„juodas mintis“.Vaikas slepia savo sumanymus. Tai savotiška savisauga. Kai juodą lydi mėlyna—vaikas yra prislėgtas.

Rožinė—vaikas siekia švelnumo ir meilumo. Pažeidžiamas nemaloniose situacijose.

Violetinė — vaikas ir įsitraukia į veiklą, ir aktyvus, o vėliau nusprendžia palikti grupę, kuri jam atrodė palanki.Toks vaikas ir ekstravertas, ir intravertas—šios savybės keičiasi.


S augokime vaik psichin sveikat

Spalvų liejimas, skambant muzikai—vaiką veda jausmai, jis atsipalaiduoja, atsiskleidžia, jaučia, kad muzikos garsai, kaip ir spalvos—taip pat susilieja. Vaikas išmargina lapą tomis spalvomis, kurios jam patinka, kokia jo nuotaika.Vaikas taip geriau išreiškia save, gauna teigiamų emocijų, džiaugiasi sukurtu spalvų pasauliu.Džiugina ir bendras darbas dideliame lape. Taip iš mažų atskirų spalvų pasaulėlių sukuriamas vienas didelis ir labai savitas spalvų pasaulis.


S augokime vaik psichin sveikat

Natūralus bendravimas su gamta sušildo vaiko dvasinį pasaulį, pripildo mažą širdelę džiugesio, švelnumo. Mažasis žmogus nustemba, akytės spindi, jį užvaldo šilti jausmai, gerumas. Vaikas nori globoti, rūpintis, rodo savo šiltus jausmus, jaučiasi atsakingas už mažą trapią gyvybę. Kalbamės su vaiku, kaip rūpestingai turime saugoti savo mažuosius gamtos brolius. Ir meilės daigeliai sudygsta...


I vados

Saugome vaikų psichinę sveikatą, jei:

  • Stipriname vaikų pasitikėjimą savimi, savęs paties vertinimą

  • Mokome vaikus pažinti ir valdyti mintis bei jausmus

  • Rimtai pasakome sau,kad vaiko vidinis gyvenimas—tai ne impulsai, troškimai ir refleksai, kuriuos turime suvaldyti, o aštraus proto siekimas suvokti aplinkinį pasaulį

  • Mokome vaikus žodžiais nusakyti savo būseną,perprasti ją, pavadinti jausmus; mokome valdyti pyktį

  • Skaitome vaikams vertingas knygas; pasaka pabudina vidinę kalbą, suteikia galimybę išsipasakoti, padeda išspręsti vidinius konfliktus

  • Paaiškiname vaikams, kad jie turi teisę jausti bet ką, tačiau nevalia negerų ketinimų paversti veiksmais

IŠVADOS


S augokime vaik psichin sveikat

Stipriname empatijos įgūdžius ir savikontrolę

Ne tik kalbamės su vaikais, o, svarbiausia, juos išklausome

Vaikus mylime besąlygiškai„Aš myliu tave, nes tu esi“.Juos gerbiame, jais pasitikime, suteikiame jiems saugumą

Tvirtai tikime, kad su vaiku visada galima susitarti

Nemanipuliuojame„Aš tave mylėsiu, jeigu tu...“

Suprantame, kad vaikai tiesiog nepajėgia įvykdyti gausybės suaugusiųjų reikalavimų, o tada išorėn išsilieja pyktis, kaprizai


S augokime vaik psichin sveikat

vadovaujamės:„Poelgis gali būti blogas, bet vaikas—geras visada

Leidžiame vaikams piešti laisvai.Piešinys—tarsi langas, leidžiantis atidžiau pažvelgti į vaiko vidų

Žinome, kad piešimas, spalvos, spalvų liejimas išlaisvina vaiko vaizduotę; vaikas eina ten, kur jį veda kūryba.Ir skaidrėja vaiko vidinis pasaulis...

Analizuojame piešinį, kad suprastume ir padėtume vaikui

Žaidžiame su vaikais, skatiname žaidimą su draugais

Dainuojame su vaikais, nes daina sielą kelia į dangų

Nustatome vaikams ribas ir gerbiame juos; ribos nukreipia, veda, padeda, skatina.


Literat ros s ra as

1.Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 1980

2.Dr.Stephen Briers, Laimingos vaikystės psichologija, Vilnius, 2011

3.Nicole Bedard, Vaikų piešiniai, Vilnius, 2009

4.Zariana ir Nina Nekrasovos, Liaukitės vaikus auklėti—padėkime jiems augti, Kaunas, 2008

5.Dailidėnienė J. J, Vaiko kalba—vaiko dvasia, Klaipėda, 1998

6.Landsbergis V.V, Fiktyvi vaikų ir suaugusiųjų literatūros takoskyra/ Rubinaitis, 2003

7.Louise Reid, Vaikų nerimas, Vilnius, 2009

8.Jan – Uwe Rogge, Vaikams reikia ribų, Vilnius, 2004

9.Nasvytienė D. ,Vaiko elgesio ir emocinės problemos, Vilnius, 2005

LITERATŪROS SĄRAŠAS


S augokime vaik psichin sveikat

10.Landsbergienė A. , Kaip mokyti vaikus kūrybiškumo/ „Žvirblių takas “, 2009 Nr. 1

11.Marcinkevičienė R. , Ikimokyklinukų kūrybiškumo ugdymas spalvomis/ „Žvirblių takas, 2009 Nr. 1

12.Pūrienė J. ,Kelionė į žavų knygos pasaulį/ „Žvirblių takas“ ,2008 Nr. 5

13.Kučinskienė R. ,Bendravimas pasakomis/ „Psichologija tau, 2009 liepa- rugpjūtis

14.Dr. Petrikienė Z.S. ,Sveikos gyvensenos kompetencijų ugdymas/ „Žvirblių takas“, 2008 Nr. 3

15.Borisovienė D. , Žaidimas kaip natūralus ugdymo ir ugdymosi būdas, formuojant skaitymo motyvaciją/ „Žvirblių takas“, 2009 Nr. 5


  • Login