Vler simi i nevojave t  nx n sve me p rparim t  dob t

Vler simi i nevojave t nx n sve me p rparim t dob t PowerPoint PPT Presentation


  • 638 Views
  • Uploaded on 06-06-2012
  • Presentation posted in: General

- PowerPoint PPT Presentation

Download Presentation

Vler simi i nevojave t nx n sve me p rparim t dob t

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


1. Vlerėsimi i nevojave tė nxėnėsve me pėrparim tė dobėt Punuan Ermelinda Duka Alma Lumani Edmonda Ēeēo Valbona Ramolli Anila Jorgji 6 maj 2010

2. Njė fėmijė qė vrapon drejt nesh pėr ta pėrqafuar apo pėr ta lavdėruar me shumė dashamirėsi ka nevojė nė ēdo ēast pėr njė pėrkėdhelje tė tillė, jo kur na vjen pėr mbarė neve. (Leo Buscalia)  

3. Hyrja “Nxėnės me pėrparim tė dobėt” - tė gjithė pak a shumė i referohemi atij grupi nxėnėsish qė ka rezultate akademike tė ulta. Duke iu referuar kurrikulės, do tė thoshim qė ky ėshtė pikėrisht ai grup tek i cili synohet tė arrihen objektivat minimale tė ēdo lėnde. Nė temėn tonė studimore nxėnės me pėrparim tė dobėt kemi pėrfshirė nxėnėsit qė nė pėrfundimet e semestrit tė parė dhe nė testet e zhvilluara nė fund tė programit tė semestrit rezultuan tė vlerėsuar me nota jokaluese ,dhe ata nxėnės qė u vlerėsuan me notat 5 (pesė) dhe 6 (gjashtė).

4. Grupi “nxėnėsit me pėrparim tė dobėt” > Grupi “nxėnės me vėshtirėsi nė tė nxėnė” Faktorėt qė ndikojnė nė rezultatet e dobėta janė tė shumta Piaget vlerėson mė tepėr aftėsitė e individit nė pėrparimin e zhvillimin e tij. Vigotski vlerėson pėrvojat sociale.

5. “Diagnostikimi i paaftėsisė sė nxėnėsit pėr tė mėsuar nė shkollė dhe mėnyrat pėr ta shmangur atė ’’ znj. Z. Ēobo Paaftėsia pėr tė mėsuar ėshtė e ndikuar nga vėshtirėsia nė tė nxėnė , nga prapambetje mendore, nga hiperaktiviteti qė shoqėrohet me mungesė pėrqėndrimi, mungesė komunikimi, agresivitet, nga probleme emocionale, faktorė stresantė etj Ajo vlerėson se ėshtė e rėndėsishme njohja e shkallės sė inteligjencės sė individit e lidhur kjo me njė sėrė faktorėsh: biologjikė, socialė, mjedisorė e arsimorė .

6. Sipas manualit tė trajnimit tė mėsuesit pėr vėshtirėsitė nė tė nxėnė pėrfshihen: Ērregullimet nė tė nxėnė qė pėrfshijnė: Ērregullimet e aftėsisė sė tė lexuarit Ērregullimet e aftėsisė matematikore Ērregullimet e aftėsisė sė tė shkruarit • Ērregullimi i deficitit nė vėmendje dhe hiperaktivitetit •Ērregullimi i gjuhės sė shprehur •Ērregullimi i aftėsisė pėr koordinim motor Mund tė ndodhė qė fėmija tė ketė edhe vėshtirėsi nė tė nxėnė dhe njėkohėsisht edhe prapambetje mendore, por kėto janė dy gjėra tė ndryshme.

7. Dr.Liew nė faktorėt pėrcaktues tė rezultateve tė dobėta tė nxėnėsve rendit : 1)faktorėt social-ekonomikė 2) natyrėn njerėzore tė lidhur me shkallėt e inteligjencės 3)infrastrukturėn e shkollės Ai shtron pyetjen “A duhet tė mbajė pėrgjegjėsi mėsuesi pėr rezultatet e ulta tė nxėnėsit?”

8. Sipas profesor Stavri Llambirit:BRAKTISJA E FSHEHTĖ: NJĖ SFIDĖ E SISTEMIT Nė arsim ngjet shndėrrimi i pabarazisė sė natyrshme nė pabarazinė e padrejtė. FAKTE Nxėnėsit e notave 4-5 nė krahasim me ata tė notave 9-10: Inkurajohen 5,4 herė mė pak; Qortohen 1,6 herė mė shumė; - U drejtohen pyetje 4,7 herė mė rrallė. Shkaqet mund tė pėrmblidhen nė vetėm njė: Njė ngatėrresė ndėrmjet MJETIT dhe QĖLLIMIT (arritjet e nxėnėsve) Shmanget PĖRGJEGJĖSIA pėr arritjet e nxėnėsve, qė ėshtė qėllimi i vetėm i mėsuesit dhe drejtorit tė shkollės

9. Tė dhėna statistikore pėr shkollėn “Skėnder Ēaēi” Nė vitin shkollor 2009-2010 nė shkollėn “Skėnder Ēaēi” filluan mėsimet nė arsimin e detyruar 1159 nxėnės, 613 nxėnės CU dhe 546 nxėnės CL. Gjithsej nė shkollė ekzistojnė 34 klasa respektivisht 19 klasa pėr CU dhe 15 klasa pėr CL. Stafi mėsimor pėrbėhet nga 39 mėsues, ndėr tė cilėt 4 drejtues dhe 35 mėsues, 17 nė CU dhe 18 nė CL. Nota mesatare e shkollės pėr CL ėshtė 7,5. Kalueshmėria e shkollės ėshtė 93 %, ku CL e ka 86% dhe CU e ka 99%. Nga analiza e semestrit doli si njė problem shumė i rėndėsishėm problemi i nxėnėsve kontigjent i “braktisjes se fshehtė”, pra nxėnėsit me nota 4-5. Nxėnės ngelės janė 79 gjithsej nga tė cilėt 21 janė nė 1 lėndė, 15 nxėnės nė 2 lėndė, 43 nxėnės nė mė shumė se 3 lėndė. Nė fokus tė studimit tonė ka qenė jo vetėm ky grup nxėnėsish, por edhe njė pjesė e nxėnėsve tė vlerėsuar kalues, por me vlerėsimin minimal..  

10. Evidencat Nė anketimin pėr nxėnėsit rezultatet janė si mė poshtė: 1) - A vini me dėshirė nė shkollė? 1. PO (80 %) 2. JO (18 %) Pa pėrgjigje ( 2%) 2) - A mendon se rezultatet e tua shkollore janė tė kėnaqshme? 1. PO (22%) 2. JO (48%) 3. Nuk e di (30%) 3) - A keni ju njė lėndė tė preferuar ? 1. PO (98%) 2. JO (2%) Cilėn? ­ ­Shkencore (36%), Shoqėrore (48%), Djathtėsitė (16%) 4) - Kjo lėndė tė pėlqen sepse: 1. ėshtė mė e lehtė pėr ta kuptuar (29%) 2. tė pėlqen shpjegimi i mėsuesit (32%) 3. ke prirje pėr tė (shkencore/shoq) (16%) 4. tė intereson pėr shkollimin e mėtejshėm (18%) pa pėrgjigje (5%) 5) - Cila ėshtė lėnda -lėndėt qė s’tė tėrheqin? Shkencore (70%), Shoqėrore (16%), Djathtėsitė (14%) -Kjo ndodh sepse: 1. s’tė pėlqen lėnda (40%) 2. s’tė pėlqen shpjegimi i mėsuesit (7%) 3. ėshtė e vėshtirė pėr ta kuptuar (51%) 4. tjetėr arsye specifikoje (2%) 6) - A ke qenė i kėnaqur me rezultatet e deritanishme ? 1. PO (34%) 2. JO (66%)

11. Anketim i nxėnėsit - Pėr tė pėrmirėsuar rezultatet mendon se ke nevojė pėr ndihmėn : 1. e prindit (30%) 2. tė mėsuesit tė matematikės (28%) 3. tė mėsuesit tė gjuhės (7%) 4. tė shokėve (23%) 5. psikologut tė shkollės (0%) 6. tjetėr ndihmė (10%) pa pėrgjigje (2%) - A i ke shprehur ndonjėherė nevojat e tua ? 1. PO (74%) 2. JO (26%) - Nėse PO i ke shprehur : 1. me prindėrit (28%) 2.me shokėt (38%) 3. me mėsusit (6%) 4. me psikologun (0%) 5. me tjetėr njeri (10%) Pa pėrgjigje (18%) - A e mban mend kur ke ndjerė nevojė pėr t’u ndihmuar nga tė tjerėt? 1. nė klasė tė parė (14%) 2. nė ciklin fillor (10%) 3. nė klasėn e pestė (11%) 4. para 1 viti (8%) 5. para 2 vjetėsh (8%) 6. kėtė vit (44%) Pa pėrgjigje (5%)

12. Nė anketimin pėr mėsuesin rezultatet janė si mė poshtė :   - Nxėnėsi ka nevoja : 1. shėndetėsore (4%) 2. sociale (52%) : a- mbėshtetje nga mėsuesit(11%) b-pėrkrahje nga shokėt (15%) 3. pedagogjike (33%) 4. apo ndonjė nevojė tjetėr (11%) - Mendoni se shkaku i kėtyre nevojave vjen nga : 1. paaftėsi fizike (0%) 2. zhvillim i vonė mendor (6%) 3.nga vėshtirėsi nė tė lexuar (6%) 4. nga paaftėsi nė tė kuptuar (26%) 5. vėshtirėsi nė koceptimin e matematikės (11%) 6. nga probleme familjare: a-sociale b-ekonomike (11%) 7. ē’rregullime tė vėmendjes (31%) 8. nga probleme me shokėt e klasės (3%) 9. apo dicka tjetėr (6%) - A ka shfaqur nxėnėsi dėshirė nė plotėsimin e nevojave tė tij ? 1. PO (41%) 2. JO (48%) Pa pėrgjigje (11%) Prej sa kohėsh mendoni se ekzistojnė kėto nevoja ? 1. 1 vit (4%) 2. 2 vjet (29%) 3. prej disa vitesh (59%) 4. Apo afat tjetėr kohor (4 %) Pa pėrgjigje (4%) - A shpreh nxėnėsi lirshėm dėshirat dhe nevojat e tij ? 1.Po (41%) 2. Jo (56%) Pa pėrgjigje (3%) - Shpreh nevojėn: 1. materiale ( 19%) 2.emocionale (19%) 3.afektive (37%) 4.fizike (7%) Pa pėrgjigje (18%)

13. Nė anketimin pėr prindin rezultatet janė si mė poshtė sipas pyetjeve: – Nxėnėsi ka nevoja : 1. shėndetėsore (10%) 2. sociale (53%) : a- mbėshtetje nga mėsuesit (21%) b- pėrkrahje nga shokėt (11%) 3. pedagogjike (21%) 4. apo ndonjė nevojė tjetėr (16%) – Mendoni se shkaku i kėtyre nevojave vjen nga : 1. paaftėsi fizike (0%) 2. nga vėshtirėsi nė tė lexuar (15%) 3. nga paaftėsi nė tė kuptuar (20%) 4. nga probleme familjare (20%) 5. nga probleme me shokėt e klasės (10%) 6. nga probleme ekonomike (15%) 7. apo diēka tjetėr (15%) Pa pėrgjigje (5%) – A ka shfaqur nxėnėsi dėshirė nė plotėsimin e nevojave tė tij ? 1. Po (72%) 2. Jo (28%) – Prej sa kohėsh mendoni se ekzistojnė kėto nevoja ? 1. 1 vit (17%) 2. 2 vjet (33%) 3. prej disa vitesh (33 %) 4. apo afat tjetėr kohor (17%) – A i shpreh nxėnėsi lirshėm dėshirat dhe nevojat e tij ? 1. Po (72%) 2. Jo (28%) – Nevoja e nxėnėsit sipas jush ėshtė : 1. e shprehur (37%) 2. e ndier (21%) 3. e nėnkuptuar (5%) 4. e pashprehur (37%)  

14. Analiza e evidencave . Nevojat e nxėnėsve me pėrparim tė dobėt do t’i gruponim kryesisht nė nevoja pedagogjike, sociale, psikologjike, emocionale Nė ndėrtimin e anketave jepen pyetje e alternativa zgjedhjeje jo gjithnjė tė drejpėrdrejta, por qė analiza e tyre ndihmon nė zbulimin e nevojave. Njė ndėrtim i tillė ėshtė bėrė pėr tė qėnė sa mė i kuptueshėm dhe i pėrshtatur pėr nivelin e nxėnėsve qė janė nė qendėr tė studimit. P.sh .Pyetja e parė qė u drejtohet ėshtė: A vini me dėshirė nė shkollė? 80 % e tyre shprehen se vijojnė me dėshirė shkollėn dhe 18 % nuk vijnė me dėshirė. Shifra e dytė tregon se kėta nxėnės nuk vijnė me dėshirė ,pra kanė nevoja afektive, emocionale e sociale; kanė nevojė pėr mbėshtetjeje e pėrkrahje.

15. Nevojat e nxėnėsve tė grupuara dhe argumentet pėrkatėse: Nevoja emocionale argumentohet me faktin qė si shkak tė pėrparimit tė dobėt 7% e nxėnėsve pranojnė se s’kanė dėshirė tė mėsojnė, 12 % i tėrheq diēka tjetėr dhe 4% janė tė paqartė . Pra 23 % nė total e nx. janė tė pamotivuar, gjė qė mund tė vijė si rrjedhojė e situatave tė pakėndėshmė nė familje, mungesė stimuli nga mėsuesi, si edhe pėr shkak tė problemeve qė shkakton adoleshenca. 20 % deklarojnė se mėsuesit s’kanė besim tek ata, me pak fjalė ndjehen tė braktisur e tė pavlerėsuar. 4 % kanė humbur besimin se mund t’i pėrmirėsojnė rezultatet e tyre, vetėvlerėsimi i tyre ėshtė minimal dhe s’kanė aspak motivim tė brendshėm.

16. Mėsuesit e prindėrit nė funksion tė nevojave emocionale shprehen: Mėsuesi vlerėson 19 % nevoja emocionale dhe 37 % nevoja afektive Prindi pranon se fėmija ka 40 % nevoja emocionale dhe 15 % afektive Nė nevojat emocionale tė pėrmendura kemi parasysh edhe largimin e ankthit, frikės, presionit shpirtėror tė cilat ndikojnė hapur nė pėrgjigjet e nxėnėsve e rrjedhimisht nė arritjet e tyre akademike.

17. Nevoja pėr trajtime psikologjike   48 % s’janė tė kėnaqur me rezultatet e tyre shkollore 22% e nxėnėsve deklarojnė se janė tė kėnaqur me rezultatet qė kanė ( nė tė vėrtetė janė nx. tė dobėt) 30% nuk dinė t’i pėrgjigjen kėsaj pyetje ( ose nuk pranojnė ) 2 grupet e fundit i pėrfshijmė nė nxėnės qė kanė ērregullime nė tė nxėnė, ata s’arrijnė tė konceptojnė dallimin e “tė pėrparuarit”me “tė dobėtit”, por grupi i dytė mund tė ketė edhe ērregullime tė sjelljes. Si shkaktarė tė rezultateve tė ulta 3% e nxėnėsve paraqesin aftėsinė pėr tė lexuar, 4 % s’kupton atė qė lexon, 9% s’mbajnė mend, 27 % s’ kuptojnė matematikėn, 16 % nuk pėrqėndrohen nė mėsim, pra 59 % nė total janė me ērregullime nė tė nxėnė , kjo dėshmon pėr kombinim tė nevojave psiko-pedagogjike Asnjė nxėnės nuk zgjedh ndihmėn e psikologut si alternativė pėr pėrmirėsim.

18. Nevojat pedagogjike -grup i rėndėsishėm nė ndihmė tė nx. me pėrparim tė dobėt Nxėnėsit renditin si lėndė tė preferuara 36 % lėndėt shkencore , 48% lėndėt me drejtim shoqėror Kjo pėrgjigje tė bėn tė dyshosh nė sinqeritetin e saj, por tė nxit tė kuptosh edhe nevojėn e mbėshtetjes pedagogjike pėrderisa ata i kanė lėndė tė preferuara dhe kanė rezultate jo tė kėnaqshme Arsyet pėr rezultatet e dobta janė sipas nxėnėsve nė 7 % pėr shkak tė shpjegimit tė pakuptueshėm tė mėsuesit. Sipas mėsuesit dhe prindit nxėnėsit kanė nevoja pedagogjike pėrkatėsisht 33% dhe 21 %

19. Plotėsimi i nevojave pedagogjike kėrkon pėrdorim metodash e teknikash mė tė pėrshtatshme pėr kėtė kategori nxėnėsish, njė punė mė tė detajuar pėr t’i lehtėsuar nė konceptimin e lėndėve tė vėshtira sipas tyre, dhėnie detyrash qė pėrballohet prej tyre, punė e diferencuar, orar mė i zgjatur me ta, pra mė shumė pėrkushtim nga stafi pedagogjik. Ėshtė e nevojshme qė mėsuesi ta pėrshtatė lėndėn sipas mundėsive tė tyre, si nė aspektin cilėsor edhe nė atė sasior.

20. Nevoja sociale ndjehet Nė raporte pothuajse tė barabarta nga prindėrit dhe mėsuesit 52 % dhe 53 % Nga nxėnėsit 18 % e tyre deklarojnė se vijnė pa dėshirė nė shkollė , 10 % e tyre nuk ndjehen tė pėrfshirė nė bisedat e lojrat me bashkėmoshatarėt , 14 % deklarojnė se nuk u pėlqen shoqėria qė kanė. Nė pyetjen se si do pėrmirėsojnė rezultatet 34% e nxėnėsve gjejnė zgjidhje nė plotėsimin e nevojave sociale Nevojave sociale duhet t’i kushtohet kujdes sipas Vigotskit sepse nėnvleftėsimi mund tė ēojė nė trauma psikologjike.

21. Tė shprehurit e nevojave sipas nxėnėsve 74% pranojnė se i deklarojnė dhe 26 % nuk i deklarojnė Sipas mėsuesve 41 % i deklarojnė dhe sipas prindit 72 % i deklarojnė Fakti qė njė pjesė e konsiderueshme nxėnėsish nuk i shpreh ka tė bėjė me nevoja pėr komunikim e besim tė tyre tek mė tė rriturit, me nevojėn pėr t’u ndjerė tė vlerėsuar e jo tė braktisur.

22. Koha e shfaqjes sė nevojave: 31% nė vitet e Ciklit Fillor dhe 28 % nė 2 vitet e fundit, 8% nė vitin e fundit Sipas mėsuesit 59 % prej shumė kohe, 33% nė 1 dhe2 vitet e fundit Sipas prindit 33% prej shumė kohėsh dhe 33% nė 2 vitet e fundit Kėto shifra tregojnė se ekzistojnė nevoja pėr trajtime tė veēanta pėr nxėnėsit me ērregullime nė tė nxėnė tė shfaqura prej kohėsh , por e rėndėsishme ėshtė tė plotėsohen nevojart e shfaqura nė vitet e fundit tė lidhura me problemet qė sjell adoleshenca , probleme komunikimi e mirėbesimi .

23. Rekomandime Ēdo mėsues duhet tė njohė mirė individualitetin e nxėnėsit me tė cilin flet, komunikon, shpjegon, tė marrė informacion rreth faktorėve tė tjerė familjarė, socialė, mjedisorė etj. Gjatė punės sė tij mėsuesi duhet tė marrė parasysh veēoritė e zhvillimit tė nxėnėsve. Mėsuesi e prindi tė bashkėpunojnė me psikologun e shkollės apo qendra tė specializuara pėr tė testuar psikologjikisht fėmijėn me rezultate tė dobta, pėr tė pėrcaktuar nėse fėmija ka ērregullime nė tė nxėnė, apo prapambetje mendore, ērregullime tė mungesės sė vėmendjes dhe hiperaktivitet. 

24. Mėsuesi Tė kėmbėngulė nė realizimin e gjithėpėrfshirjes nė mėsim, duke luftuar braktisjen e fshehtė. Tė motivojė nxėnėsit, tė gjejė forma e mėnyra pune qė tė nxisė dėshirėn pėr pjesėmarrje aktive nė mėsim. Tė krijojė, nė bashkėpunim me psikologun dhe prindėrit e fėmijės, njė plan individual pune pėr fėmijėt me vėshtirėsi nė tė nxėnė. Tė nxisė dhe tė ruajė interesin, iniciativėn dhe motivimin nė aktivitetet akademike dhe rritjen e nivelit tė performancės bazuar nė aftėsitė intelektuale.  

  • Login