VPSPRC profesinės reabilitacijos padalinio vadovė Kristina Maciūtė-Stukanė

1. VPSPRC profesinės reabilitacijos padalinio vadovė Kristina Maciūtė-Stukanė NEĮGALIŲJŲ ASMENŲ ĮGALINIMAS BENDRUOMENĖJE

2. Vilniaus Psichosocialinės reabilitacijos centras (VPSRC) Nevyriausybinė nepelno siekianti organizacija, pradėjusi savo veiklą Vilniaus m. bendruomenėje 2001 m. VPSRC steigėjas yra VšĮ “Globali iniciatyva psichiatrijoje“. Nuo 2005m. Vilniaus m. savivaldybė tapo VšĮ VPSRC dalininku ir finansuoja „Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų“ programą. Nuo 2009 m. pradėta vykdyti profesinės reabilitacijos programa psichikos negalią turintiems asmenims.

3. Tikslinė grupė Psichosocialinės reabilitacijos programa yra skirta asmenims, sergantiems sunkiomis psichikos ligomis, kurie ilgą laiką gydėsi psichiatrijos ligoninėse ir dėl savo sutrikimo prarado savarankiško funkcionavimo bendruomenėje įgūdžius. Jų sugebėjimai atlikti t.t. funkcijas (kreiptis dėl darbo, bendrauti su draugais) yra riboti, lygiai kaip sugebėjimai atlikti t.t. socialinius vaidmenis (darbininko, studento, tėvo). Darbingo amžiaus sunkiais psichikos sutrikimais sergantys asmenys, turintys nustatytą poreikį profesinei reabilitacijai.

4. Komandaapmokyta: pagal ,,Storm Rehabilitatie International“ (Nyderlandai) tarptautinę psichosocialinės reabilitacijos programą CARe (angl.: Comprehensive Assessment and Rehabilitation). 2006-2007 m. Harvest-2 projekto metu perimta ECHO metodologija (individualus profesinis konsultavimas; specifinių darbinių įgūdžių lavinimo programa; darbinis įvertinimas ir orientacija; darbinė praktika ar apmokymai normalioje darbinėje aplinkoje ir kt.), kuri pritaikyta kuriant ir vykdant profesinės reabilitacijos paslaugas psichikos neįgaliesiems Lietuvoje.

5. Tarpdisciplininė specialistų komanda A V T A V D E Y J B O A

6. Psichosocialinė reabilitacija – tai: “Procesas, kuris suteikia galimybę psichikos sutrikimų ir negalių turintiems asmenims pasiekti optimalų nepriklausomo funkcionavimo visuomenėje lygį. Tai apima tiek paties individo gebėjimų gerinimą, tiek jį supančios aplinkos keitimą tam, kad sukurti kiek įmanoma kokybiškesnį gyvenimą psichikos sutrikimų turintiems asmenims” (PSO, 1996).

7. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos: Ryšio užmezgimas su klientu; Kliento norų ir poreikių įvertinimas; Tikslų iškėlimas ir planavimas; Plano įgyvendinimas (kasdienio gyvenimo įgūdžių, priešdarbinių įgūdžių, bendravimo įgūdžių lavinimo grupės, psichoedukacija, savipagalba, laisvalaikio struktūravimas ir t.t.); Grįžtamasis ryšys, vertinimas, užbaigimas.

8. Skirtumas tarp gydymo ir reabilitacijos Gydymu (vaistais, psichoterapija): aprašomi ir slopinami ligos simptomai, stengiamasi sumažinti patologiją. Reabilitacija: Stengiamasi skatinti individo sugebėjimus, mokoma konkrečių įgūdžių, Gerinama gyvenimo kokybė (prisitaikymas, aplinka, Remiamas siekis grįžti prie įprastų suaugusių žmonių vaidmenų.

9. Gyvenimo kokybės pagerėjimas

10. Sveikimo fazės ir reabilitacija

11. KĄ AŠ GALIU?

12. BAIMĖ IGNORAVIMAS PATIRTIES STOKA ATSITRAUKIMAS NEGEBĖJIMAS PAMATYTI ŽMOGAUS STIGMA

13. žmogui su psichikos negalia suteikti teisę formuoti save, išreikšti savo nuomonę ir mintis, tapti stipresniu, būti visuomenės dalimi. Emancipacija ir įgalinimas tampriai susiję su destigmatizacija ir deinstitucionalizacija Emancipacija ir įgalinimas (I)

14. Įgalinimas – tai procesas, kurio metu žmonės, organizacijos, bendruomenės tampa savo gyvenimo valdovais (Rappaport, 1984) “Reabilitacijoje esminis procesas yra emancipacija” (Petry, 1997) Emancipacija – socialinių rolių sureguliavimas (Wolfensberger, 1983) Įgalinimas – ne tik kliento gebėjimų skatinimas, bet ir motyvavimas, mokymas ir savęs vertinimo skatinimas Įgalinimas – tai kontrolė (galimybė daryti sprendimus arba juos įtakoti), kritinis sąmoningumas (ne tik savęs, bet ir supančios aplinkos supratimas) ir dalyvavimas (emancipacija, įtakos turėjimas sprendimų priėmime politiniu lygmeniu, dalyvavimas savipagalbos veikloje, galimybė dalyvauti bendruomenės veikloje kaip piliečiui). Emancipacija ir įgalinimas (II)

15. 15 įgalinimo aspektų (pagal J.Chamberlin, 1998) 1.Galimybė priimti pačiam sprendimus; 2.Galimybė gauti informaciją, naudotis informacijos šaltiniais; 3.Galimybė rinktis (ne tik tarp taip/ne); 4.Galimybė likti savimi, turėti savus norus ir lūkesčius; 5.Galimybė daryti poveikį, vilties turėjimas; 6.Mokymasis kritiškai mąstyti, pamatyti kitaip: iš naujo apsibrėžti, kas aš esu, Iš naujo apsibrėžti, ką aš galiu, Iš naujo apsibrėžti savo santykius su institucine galia;

16. 7.Mokymasis išreikšti pyktį; 8.Jausmas, kad nesu vienas, o grupės dalis; 9.Supratimas, kad kiekvienas žmogus turi savo teises; 10.Galimybė kontroliuoti/keisti savo ir savo bendruomenės gyvenimą; 11.Įgyti/atstatyti tuos gebėjimus, kurie asmeniui atrodo reikalingi; 12.Keisti prietarus (išankstinius nusistatymus), kitų nuomonę apie asmens kompetencijas ir galimybes veikti; 13.Išeiti iš atskirties; 14.Turėti galimybę nuolat keistis ir tobulėti 15.Kurti pozityvų savęs vaizdą ir įveikti stigmą.

17. Kas priklauso nuo mūsų: Suteikti klientui vilties; Pozityvus pervadinimas; Darbas kartu su klientu; Normalus specialisto elgesys, kai įmanoma, ir specifiškas tik tuomet, kai to reikia.

18. Paslaugų efektyvumas: Gyvenimo kokybės pagerėjimas (asmuo gali prisiimti atsakomybę, geriau rūpintis, tampa savarankiškesniu daugelyje gyvenimo sričių); Retesnės hospitalizacijos; Klientai išmoksta stebėti savo ligą, greičiau pastebi pirmuosius atkryčio požymius.

19. AČIŪ UŽ DĖMESĮ