1 / 14

Vidutinių platumų augalija

Vidutinių platumų augalija. Geografinės zonos, miškų juostos. Mišrieji ir plačialapiai miškai. Europoje jie išplitę į pietus nuo spygliuočių miškų ir siaura juosta nusidriekia nuo Norvegijos iki Uralo kalnų. Taiga.

Download Presentation

Vidutinių platumų augalija

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Vidutinių platumų augalija Geografinės zonos, miškų juostos

  2. Mišrieji ir plačialapiai miškai • Europoje jie išplitę į pietus nuo spygliuočių miškų ir siaura juosta nusidriekia nuo Norvegijos iki Uralo kalnų.

  3. Taiga • Taiga − augalijos tipas, kuriame vyrauja spygliuočiai medžiai (eglės, kėniai, maumedžiai, pušys).

  4. Taigos klimatinių sąlygų diapazonas yra gan platokas: šilčiausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo 14 iki 18 °C, kritulių − nuo 400 iki 600 mm, žiemos šaltos, bet nevienodai sniegingos. Visur didelis dirvos ir oro drėgnumas.

  5. Taiga yra šiaurinio pusrutulio vidurinių platumų klimato juostos šiaurinėje dalyje ir užima didelius Eurazijos ir Š. Amerikos plotus.

  6. Pagal medžių lajos tankumą skiriama tamsioji taiga (vyrauja eglės, kėniai) ir šviesioji taiga (vyrauja maumedžiai, pušys).

  7. Lapuočių arba mišrieji miškai • Europoje jie išplitę į pietus nuo spygliuočių miškų ir siaura juosta nusidriekia nuo Norvegijos iki Uralo kalnų. Šioje miškų juostoje yra ir Lietuva.

  8. Plačialapiai miškai • Ši geografinė zona užima didžiausius plotus Europoje. Vakarų ir Vidurio Europoje jie driekiasi plačia juosta, tačiau tolstant į žemyno gilumą ir keičiantis klimatui ji siaurėja. Plačialapiams miškams būdingi klevai, liepos, kaštonai ir kiti medžiai. Labiausiai paplitę ąžuolai, skroblai ir bukai.

  9. Lapuočių ir mišriųjų miškų gyvūnija • Šiuose miškuose paplitę daugelis taigos „gyventojų“: lūšys, lapės, vilkai, taurieji elniai, briedžiai, stirnos, barsukai, šeškai, kiaunės.

  10. Stepės • Stepė – lyguma be medžių. Tai gali būti pusdykumė, apaugusi žole ar krūmais arba abiem, priklausomai nuo metų laiko ir platumos.

  11. Didžiausia pasaulio stepių zona, dažnai vadinama „Didžiąja stepe“, yra vidurio Rusijoje ir gretimose Vidurinės Azijos valstybėse. Ponto stepė driekiasi nuo Ukrainosį vakarus link Uralo kalnų ir Kaspijos jūros. Į rytus nuo Kaspijos jūros stepės plyti Turkmėnijoje, Uzbekijoje ir Kazachstane iki Altajaus, Kopet Dago ir Tian Šanio kalnų. Šiaurėje, į rytus nuo Uralo, driekiasi miškais apaugusi Vakarų Sibiro lygumos taiga, beveik siekianti Arkties vandenyną.

  12. Stepių augalija • Augalija paprastai aukštesnė nei 30 cm: įvairūs žoliniai augalai, krūmai ir kaktusai.

  13. Gyvūnija: korsakas (stepinė lapė), antilopė saiga, lūšis, sakalas ir kt.

  14. Ačiū už dėmesį!  • Skaidres kūrė: • Inga Stankevičiūtė • Ir • Agnė Simanavičiūtė.

More Related