Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino koncepcija 2013 m.

1. „Ieškok patarimo pas išmintingąjį ir nepaniekink jokio naudingo pamokymo.“ (Tob 4, 18) Lietuvių kalbos ir literatūrosbrandos egzamino koncepcija 2013 m. Zita Nauckūnaitė, UPC BE koncepcijos svarstymas su akademine bendruomene,2011 m. kovo 17 d.

2. 1 2 3 4 „Kai akivaizdu, kad tikslų pasiekti nesiseka, nekeiskite tikslų, keiskite tai, kaip jų siekiate.“ (Konfucijus) Mokytojų apklausa Egzamino koncepcijos svarstymas Egzamino programos kūrimas

3. Egzamino koncepcijos šaltiniai Lietuvių kalbos strategija Lietuvių kalbos ir literatūros VU BP BE Mokinio ir mokytojo situacija

4. BE Egzamino koncepcijos šaltiniai

5. Egzamino koncepcijos šaltiniai Lietuvių kalbos strategija PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.V- 2455 LIETUVIŲ KALBOS UGDYMO BENDROJO LAVINIMO PROGRAMAS VYKDANČIOSE MOKYKLOSE 2010–2014 METŲ STRATEGIJA BE

6. Lietuvių kalbos strategija 2010–2014 m. 6.2. Literatūra suteikia humanitarinės kultūros mokykloje pagrindus, todėl būtina atidžiai formuoti literatūros ugdymo turinį, suvokiant literatūrą kaip tapatybės formavimosi, meninio skonio lavinimosi, pasaulio ir žmogaus pažinimo bei dvasinio tobulėjimo būdą.

7. Lietuvių kalbos strategija 2010–2014 m. 7.2.2. <...> mokykla turi padėti įgyti mokiniui esmines kompetencijas, kurios būtinos tapatybės formavimuisi, prasmingam, sėkmingam gyvenimui, būsimai karjerai. 8.1.4. <...> valstybės strateginiuose dokumentuose (Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992), Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose) yra pabrėžta, jog viena iš švietimo misijų – laiduoti tautos ir krašto kultūros tęstinumą, nuolatinį kūrimą, tapatybės išsaugojimą <...>.

8. Lietuvių kalbos strategija 2010–2014 m. 9.2.1. Pasaulio šalys vis daugiau dėmesio skiria nacionalinėms kalboms ir kultūroms. <...> Išaugusi kūrybiškumo svarba sudaro prielaidas sugrąžinti į ugdymo procesą humanistinės kultūros vertybes, sustiprinant lituanistinės kultūros plėtros paskatas. 11.1.Lituanistinį ugdymą įtvirtinti kaip humanistinio ugdymo – bendrųjų kultūrinių kompetencijų lavinimo, kūrybingo asmens bei kūrybingos visuomenės ugdymo – pagrindą, susiejant jį su bendraisiais tautos savarankiškumo užtikrinimo, lietuviškos humanitarinės kultūros, šiuolaikiškos lietuvybės puoselėjimo uždaviniais.

9. Lietuvių kalbos strategija 2010–2014 m. 11.2.Lituanistinį ugdymą bei švietimą Lietuvos bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose ir užsienio lietuviškose mokyklose pakelti į naują kokybės lygmenį ir atnaujinti taip, kad stiprintų lietuvišką tapatybę, tautinį orumą ir asmens savivertę. 12.1.1. Įtvirtinti lietuvių kalbos, kaip mokomojo dalyko, humanitarinio ugdymo paskirtį, atsisakant siauro požiūrio į lietuvių kalbą tik kaip į komunikacijos instrumentą.

10. Lietuvių kalbos strategija 2010–2014 m. 12.1.1.1. Šia lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo samprata pagrįsti ugdymo turinio atnaujinimą: kalbą ugdyti kaip asmens mąstymo ir raiškos, tapatybės formavimosi būdą, siekiant tautinės savimonės gilumo ir veiksmingumo; literatūros mokyti suvokiant ją ne tik kaip kalbos ugdymo būdą ar meninį tekstą, bet ir pabrėžiant literatūros vertybinį aspektą – literatūroje glūdinčią tautos ir žmonijos išmintį, sukauptą patirtį, kultūros ryšius, taigi per literatūrą formuoti laisvo ir civilizuoto žmogaus mentalitetą, asmeninį santykį su nacionaline kultūra ir suteikti bendruosius Lietuvos ir Europos humanitarinės kultūros pamatus.

11. Lietuvių kalbos strategija 2010–2014 m. 12.2.1. Siekiant vertybinės darnos, suformuoti lietuvių kultūros kanoną, įtraukiant tekstus ir medžiagą, stiprinančius asmens savivertę, tautinę tapatybę, savigarbą, ir įdiegti jį kaip ugdymo turinio branduolį. 12.2.1.2. Ugdyme atkurti nacionalinės ir Europos kultūros visumos vaizdą, plėsti jo suvokimą. 12.2.1.3. Įtvirtinti mokyklinėje lituanistikoje pasakojimą kaip tautinės tapatybės ugdymo bei saugojimo būdą, klasikoje ir šiuolaikinėje literatūroje ieškant atsakymų į klausimus, kuriuos kelia dabartis. 12.2.1.4. Pasiekti, kad į ugdymo programas įtraukta literatūra formuotų ir meninį skonį, ir pasaulėžiūrą, ir moralines nuostatas.

12. Lietuvių kalbos strategija 2010–2014 m. 12.2.2. Sustiprinti kūrybinio, kritinio ir etinio mąstymo ugdymą visais ugdymo turinio aspektais. 12.2.2.1. Ugdyti mokinių gebėjimus reflektuoti ir vertinti kalbos reiškinius, literatūros kūrinius, sieti juos su gyvenimu, kelti vertybinius klausimus. 12.2.2.2. Įdiegti kūrybinį ir kritinį mąstymą skatinančius mokymosi būdus bei formas.

14. Egzamino koncepcijos šaltiniai Lietuvių kalbos ir literatūros VU BP LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL VIDURINIO UGDYMO BENDRŲJŲ PROGRAMŲ PATVIRTINIMO 2011 m. vasario 21 d. Nr. V-269 Vilnius BE

15. Lietuvių kalbos ir literatūros VU BP 5.2. Dalyko tikslas Lietuvių kalbos ir literatūros kaip dalyko tikslas – padėti mokiniams ugdytis komunikavimo lietuvių kalba ir literatūrinę (kultūrinę) kompetencijas; išplėtoti gebėjimus kalbėti ir rašyti aiškia, taisyklinga ir turtinga kalba, suvokti save kaip kalbos ir kultūros paveldėtojus, puoselėtojus ir kūrėjus; susiformuoti laisvo, atsakingo žmogaus savimonę, asmeninį santykį su literatūra (kultūra), sustiprinti savo tapatybę ir savivertę; išsiugdyti kūrybinį ir kritinį mąstymą.

16. Lietuvių kalbos ir literatūros VU BP 5.3.1. Bendrojo kurso uždaviniai Siekiama, kad mokydamiesi bendrojo kurso mokiniai: • plėtotų kalbos žinias, stiprintų kalbos vartojimo praktikos įgūdžius; • ugdytųsi sakytinę kalbą; remdamiesi literatūra (kultūra), rašytų rišlius įvairios paskirties ir žanrų tekstus; • skaitytų brandžiausius lietuvių ir visuotinės literatūros kūrinius, plėstų literatūrinį ir kultūrinį akiratį, lavintųsi meninį skonį; • susidarytų lietuvių literatūros visumos vaizdą; • remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis bei literatūros (kultūros) raidos supratimu, autoriaus biografijos, istoriniu, kultūriniu kontekstu, nagrinėtų ir vertintų grožinius ir negrožinius kūrinius, aptartų jų sąsajas su dabartimi; • remdamiesi kūrinių idėjų ir pozicijų įvairove, formuotųsi vertybines nuostatas.

17. Lietuvių kalbos strategijos ir VU BP orientyrai • Tikslas ne skaitymas, bet  kūrimas remiantis literatūrine, kultūrine patirtim. • Kūrinio (ne fragmento!) analizė su kultūros konteksto išmanymu – būdas suvokti literatūrą. • Tikslas – literatūrinė patirtis kaip aktyvi, duodanti intelektinę  medžiagą  asmenybės brandai, identitetui (autentiškumui) reikštis, humanitariniam išsilavinimui.

18. Lietuvių kalbos strategijos ir VU BP orientyrai • Mokymosi procese: kontekstas – kūrinio analizė (su teksto analize) – kūrinio vertinimas, aktualizavimas siejant su laikotarpio istoriniu – kultūriniu kontekstu, aktualumu dabartyje, egzistencine problematika.

19. Lietuvių kalbos strategijos ir VU BP orientyrai • Vertinimui: vertinamas turėtų būti gebėjimas formuluoti (kurti)  savo idėjas, remiantis literatūra ir kontekstų  išmanymu, nes vidurinio ugdymo tikslas – ne tik skaitytojas, bet ir savarankiškai mąstantis idėjų kūrėjas.

20. LKL BE specifika 2013–2015 m. Bendras gimtakalbiams ir negimtakalbiams privalomas MOKYKLINIS VALSTYBINIS Vertinimo normos gimtakalbiams Vertinimo normos negimtakalbiams Vertinimo normos gimtakalbiams Vertinimo normos negimtakalbiams

21. Egzamino koncepcijos šaltiniai Mokinio ir mokytojo situacija, egzaminų patirtis ES • Susitikimas su Vilniaus mokytojais vasario 4 d. • Mokytojų apklausa virtualiame „Lituanistų avilyje“ vasario 7–14 d. • Susipažinimas su Europos šalių egzamino modeliais Grace (Austrija) vasario 23–25 d. • Pasitarimas su lietuvių kalbos mokytojų metodinių būrelių pirmininkais kovo 4 d. • Egzamino koncepcijos paskelbimas kovo 7 d. • Egzamino modelių svarstymas metodiniuose būreliuose kovo 5–15 d. • Egzamino koncepcijos svarstymas su suinteresuotomis visuomenės grupėmis kovo 17 d. BE

22. Mokytojų svarstymai, kuriems labiausiai pritariama • Yra nelabai aiški laisvė ir yra aiškiai apibrėžtos ribos ir kriterijai. Tvarka padeda gyventi, netrukdo. Egzamino paskirtis: mokiniui suteikti galimybę atskleisti savo gebėjimus programos ribose. Davus laisvę argumentuoti bet kuo, už ką bus vertinama: kad turi minčių apie gyvenimą ar literatūrą, kurios kilo mokantis, ar kad moka plepėti? • Problemiškai suformuluota tema turi kilti iš privalomos literatūros; privalu bus remtis bent vienu privalomu kūriniu, po to galima remtis kitais lietuvių literatūros kūriniais, biografijomis, istoriniu, kultūriniu kontekstu. • Vienas autorius turi būti iš privalomos programinės literatūros, o antrąjį mokinys renkasi laisvai: iš konteksto autorių (kiekvienas mokytojas turi teisę pasipildyti kontekstą), iš savo literatūros (lenkų, rusų, baltarusių m-klų mokiniai).

23. Akmenės r. Ignalinos r. Jonavos r. Kalvarijos sav. Kauno m. Kazlų Rūdos sav. Kėdainių r. Klaipėdos m. (gimt. klb.) Klaipėdos m. (valst. klb.) Kretinga Kupiškio r. Lazdijų r. Marijampolė Mažeikių r. Medininkų vid. m-kla Molėtų r. Pagėgių sav. Palanga Panevėžys Pasvalio r. Prienų r. Radviliškis Raseinių r. Šiaulių m. Šilutės pirmoji gimnazija Švenčionių r. Tauragės Telšių r. Trakų r. (gimt. klb.) Trakų r. (valst. klb.) Ukmergės r. Utenos „Saulės“ gimnazija Varėnos r. Vilkaviškio r. Vilniaus m. (valst. klb.) Vilniaus r. Visaginas Zarasų r. LKLMS „Lituanistų miestelis“ Sprendimus / svarstymus atsiuntę metodiniai būreliai(iki kovo 15 d.)

24. Metodinių būrelių (40) apklausos duomenys

25. Kokios problemos numatomos? (1) • „galima būtų nurodyti rašant samprotavimą remtis 1 autoriumi iš programos, bet tokie apribojimai sukurtų vertinimo problemų: reikėtų atskiro kriterijaus įvertinti privalomam kūriniui“ (LKLMS) Atsakymas: Taip, kai bus nuspręsta, kuo remtis, kriterijus, nustatantis rėmimosi lygį, bus įvestas.

26. Kokios problemos numatomos? (2) „VUP nėra gebėjimo remtis NURODYTAIS kūriniais, todėl toks reikalavimas negali atsirasti ir egzamine.“ A. Samprotavimo rašinys, remiantis kultūriniais kontekstais, t.y. palikti tokį, koks yra dabar. Galima nurodyti, kad remtųsi bent 1 autoriumi iš programos (jokiu būdu ne privalomai nurodyti autoriai!) B. Literatūrinis rašinys. Galima nurodyti keliais kūriniais privalu remtis, galima kūrinius siūlyti iš programos, bet jokiu būdu negalima privalomai nurodyti autorių. (Marijampolės sav., „Lituanistų miestelis“)

27. Kokios problemos numatomos? (2) – ATSAKYMAS VUP nurodytas gebėjimas – 2.3. Kurti rašinį, remiantis literatūra (kultūra): suformuluoti ir pagrįsti tezę, išreikšti savo požiūrį; nuosekliai plėtoti mintis, paremti jas kūriniu; tinkamai sieti įžangą, dėstymą ir pabaigą. Taigi, gebėjimas – remtis literatūra, o kaip tai bus tikrinama egzamino metu, nurodys egzamino programa.

28. BEP VU BP Lietuvių kalbos strategija Kuo remiasi egzamino programa? (2) – ATSAKYMAS Literatūra – kultūrinės savimonės formavimo priemonė! Kūrinio nagrinėjimas moko būti savo kultūros kontekste! Kokia literatūros mokymo prasmė?

29. Literatūrinis rašinys – pritarimas <...> mes visos pasitarusios pritariam tai koncepcijai, nes labai patinka, kad grįžtam prie literatūrinio rašinio. Jei teisingai supratom, tai ir teksto suvokimo nebebus. Dėl to džiaugiamės dar labiau. Viena pastaba: neprigrūsti istorijos ir nepradėti dirbti istorikais. Antra pastaba: labai konkrečiai nurodyti programinius (ir egzaminų) autorius, kad nebūtų kaip visada – sakom viena, darom ką kita. (Anykščių r.; gauta kovo 17 d.)

30. Literatūrinis rašinys – nepritarimas „Literatūriniam rašiniui mūsų rajono mokytojos nelinkusios pritarti, nes vėl reikėtų dirbti dviem frontais – mokyti rašyti dviejų žanrų rašinius, vėl „atkasti“ užmirštą metodiką, kurtis pavyzdžius ir pan., o programa ir taip plati, laiko trūks, pas mus (manome, kad ir kitose provincijose) dauguma silpnų ir vidutinių mokinių.“(Kupiškio r.)

31. Ar žmogui svarbūs namai? Namų tema ir jų reikšmė lietuvių literatūroje. Kuo skiriasi samprotavimo rašinys ir literatūrinis rašinys? Kiek remiamasi literatūra Kiek remiamasi literatūra

32. Užduočių pavyzdžiai iš rajoninės olimpiados(kai pateikiami ir tekstai)

33. Literatūrinis rašinys su įvestimi (prof. Dainora Pociūtė) Renesanso žmogus ir jo paveikslas Vytauto Mačernio eilėraštyje „Michelangelo Dovydas“ Kurdami rašinį pabandykite: ą) perteikti savo žinias apie Europos ir Lietuvos Renesanso kultūrą, literatūrą ir naująją žmogaus sampratą; b) interpretuoti V. Mačernio eilėraštį remdamiesi platesniu jo kūrybos kontekstu.

34. Samprotavimo rašinyssu įvestimi (prof. Dainora Pociūtė) Lietuvos sostinės: Vilnius ir Kaunas Lietuvos valstybės ir kultūros istorijoje Kurdami rašinį pabandykite: ą) perteikti savo žinias apie Vilnių kaip Lietuvos valstybės sostinę bei palyginti ją su tarpukario Lietuvos sostine Kaunu; b) prisiminti kai kuriuos žymiausius šiuos miestus įamžinusius rašytojus, visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo tendencijas juose; c) pasakojimu perteikti savo asmeninius įspūdžius apie šiuos Lietuvos miestus. Idėjų samprotavimui jums gali suteikti dvi pateiktos literatūros kūrinių ištraukos: • M. K. Sarbievijus, „Pauliui Kozlovijui“ • J. Savickis, „Velnio šeinė katarinka“

35. Mokytojų siūlomos kompleksinės užduotys I Testas • 2–3 skirtingų funkcinių stilių trumpi tekstai su atvirojo tipo klausimais. • Literatūros ir literatūrologijos žinių tikrinimo testas su pasirenkamaisiais atsakymais (turėtų sudaryti apie 25–20 proc. viso testo). (Jonavos r.) II Testas • pateikti kelias (2–3) skirtingų epochų, literatūros srovių ar stilistikos autorių nedideles ištraukėles, taip pat negrožinius tekstus panašia tema ir paprašyti paaiškinti, kas lėmė jų skirtumą, panašumą. Su kuo gali būti susijusios vienų ar kitų idėjų, vertybių pasirodymas. (LKLMS)

36. Siūlomos kompleksinės užduotys III Testas Testą sudarytų 1–2 tekstai (kaip dabar), bet klausimų būtų tik 4–5 ir jie reikalautų išplėsto (pvz. 0,5 psl. – 1 psl.) rišlaus argumentuoto atsakymo.Taškų skaičius už atsakymą apytikriai 5–12 tšk. Vertintojams pateikiamoje vertinimo instrukcijoje būtų tik bendros nuorodos, pavyzdžiai, raktiniai žodžiai ar pan. (,,Lituanistų miestelis“) IV Testas Testą sudarytų keli grožiniai ir negrožiniai tekstai (2–4), klausimų būtų daug mažiau ir jie reikalautų išplėsto (pvz. 0,5 psl. ar daugiau) rišlaus argumentuoto atsakymo.Taškų skaičius už atsakymą apytikriai 5–10 tšk. Vertintojams pateikiamoje vertinimo instrukcijoje būtų tik bendros nuorodos, pavyzdžiai, raktiniai žodžiai ar pan. (Marijampolės sav., ,,Lituanistų miestelis“)

37. Testavimo specialistės ir mokytojos praktikės komentarai „Būtų gerai, kad visi, kurie siūlo labai įdomias teksto suvokimo užduotis (po 2–3 tekstus, po 4–5 punktus, išplėsti atsakymai ir pan.), pateiktų bent po 1 pavyzdį. Ir vertinimo kriterijus.“ (Joana Pribušauskaitė, VU) • tokią užduotį sunku kokybiškai parengti, • trumpame atsakyme mokiniai neišplėtoja minties, • tokia užduotis nediferencijuoja mokinių. (Asta Bredelienė, Vilniaus licėjus)

38. Samprotavimo temos (pavyzdžiai viena tema...) • Išbandymas pinigais, valdžia ir garbe – amžinas išbandymas. • Laimė – gyventi tokį gyvenimą, kuris neapsunkintas jokiais iššūkiais. • Nesvarbu, kiek žmogus gyvena, svarbu – kaip. • Nė vienas žmogus nėra sala. • Žmonių prigimtis per šimtmečius nesikeičia, tik įpročiai mus daro skirtingus (Konfucijus)

39. Temos, reikalaujančios vientiso literatūros išmanymo (pvz.) • Istorija lietuvių dramose • Meilė lietuvių poezijoje • Laimė lietuvių prozoje • Ar / kuo aktuali šiandien Lietuvos senoji literatūra? • Kartų ryšys lietuvių prozoje • Gyvenimo vertės supratimas skirtingų laikotarpių lietuvių literatūroje • Grožio raiška lietuvių poezijoje • Kuo savita žemininkų poezija?

40. Svarbūs klausimai „1. Ar nevertėtų nustatyti privalomą minimumą (pavyzdžiui, 30 procentų galimų surinkti taškų VBE ir 25 – MBE). Mokytojas įgytų rimtą darbo įrankį. Vertinimas ir mokyklos, ir valstybės mastu taptų skaidresnis, objektyvesnis, teisingesnis. Valstybė privalo nustatyti standartą, o ne juo manipuliuoti atsižvelgdama į konjunktūrą. Tai būtų ne diktatūra, o itin humaniška nuostata, skatinanti išsilavinimą. 2. Kai nenustatyta aiški, kasmet nekintanti privalomo minimumo riba, rodos, nyksta logiškas skirtumas tarp valstybinio ir mokyklinio egzamino. Išlaikyti gerai mokyklinį egzaminą sunkiau nei gauti vieną kitą tašką iš valstybinio egzamino. Su tuo laimėtu, bet neuždirbtu tašku abiturientas net į universitetą įstoja, o uždirbęs, sakykim, 7 abiturientas atsimuša į uždarytas duris.“ Kėdainių r. lietuvių kalbos ir literatūros metodinio ratelio pirmininkas Stasys Apinis

41. Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo TIKSLO! • Vertinimas tarnauja mokymui(si) • Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata (2004 m. Nr. ISAK-256) • Vertinimo tikslai turi atitikti ugdymo tikslus • Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija (2007 m. Nr. ISAK-970)

43. Lietuvių kalbos ir literatūros VBE modelis programos projektui [kovo 18 d.] VBE pateikiamos dvi alternatyvios rašymo užduotys: 1. Samprotavimo rašinys pateikiamos temos apie kultūros ir gyvenimo aktualijas, nagrinėjamas Bendrosios programos bendrajame ir išplėstiniame kurse; rašant privalu remtis vienu iš 3–4 nurodytų privalomųjų programinių autorių ir tinkamu kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu). 2. Literatūrinis rašinys pateikiamos temos reikalauja platesnio ir problemiškesnio literatūros svarstymo; rašant privalu remtis vienu iš 3–4 nurodytų privalomųjų programinių kūrinių ir pasirinktais kitais kūriniais iš Bendrosios programos bendrajame ir išplėstiniame kurse pateiktų skaityti autorių bei kūrinių sąrašo.

44. Lietuvių kalbos ir literatūros MBEmodelis programos projektui[kovo 18 d.] MBE pateikiamos dvi alternatyvios rašymo užduotys: 1. Samprotavimo rašinys temos formuluojamos, remiantis Bendrosios programos bendruoju kursu; pateikiami nukreipiamieji klausimai ir / arba įvestys; rašant galima remtis paties pasirinktais literatūros kūriniais ir kultūrine, socialine bei asmenine patirtimi. 2. Literatūrinis rašinys pateikiamos temos reikalauja siauresnio atskiro kūrinio interpretavimo; rašant privalu remtis vienu iš 4–5 nurodytų privalomųjų bendrajam kursui programinių kūrinių arba paties pasirinktu kūriniu, Bendrojoje programoje nurodytu tarp privalomųjų bendrajam kursui.

45. Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo TIKSLO! „Ieškok patarimo pas išmintingąjį ir nepaniekink jokio naudingo pamokymo“ (Tob 4, 18)