1 / 8

KAI KURIOS PASTABOS APIE INVESTICIJAS ŠILUMOS SEKTORIUJE

KAI KURIOS PASTABOS APIE INVESTICIJAS ŠILUMOS SEKTORIUJE. Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas inž. dr. Vytautas Miškinis www.vei.lt. 2005 m. lapkričio 24 d., Vilnius.

penney
Download Presentation

KAI KURIOS PASTABOS APIE INVESTICIJAS ŠILUMOS SEKTORIUJE

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. KAI KURIOS PASTABOS APIE INVESTICIJAS ŠILUMOS SEKTORIUJE Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas inž. dr. Vytautas Miškinis www.vei.lt 2005 m. lapkričio 24 d., Vilnius

  2. LR Energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr.56-2224) 22 straipsnis nurodo, kad „Energetikos įmonės, turinčios daugiau kaip 5 MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos objektų ir gaminančios parduoti skirtą šilumos ar elektros energiją, privalo turėti energijos išteklių rezervines atsargas. Energijos išteklių rezervinės atsargos kaupiamos, laikomos, atnaujinamos energetikos įmonių bei kitomis lėšomis. Energijos išteklių rezervinių atsargų kiekis turi būti ne mažesnis, negu yra suvartojama per 1 mėnesį“. • 2004-10-04 Ūkio ministras įsakymu Nr.4-363 patvirtino Energijos išteklių rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisykles (Žin., 2004, Nr.148-5384). • Valstybinė energetikos inspekcija tikrina rezervinio kuro atsargų kaupimą ir tvarkymą, o Valstybinė ne maisto produktų inspekcija rezervinio kuro atsargų kokybę.

  3. Šalyje yra 66 įmonės, o jose 133 objektai kuriems turi būti kaupiamos rezervinio kuro atsargos (pernai jų buvo 147). • Patikrinus kiek rezervinio kuro atsargų turėjo būti sukaupta 2005 m. rugsėjo 30 d. ir kiek jo faktiškai sukaupta, nustatyta, kad įmonėms reikėjo sukaupti apie 284000 tonų sutartinio (anglies ekvivalentu) kuro.Jo apytikrė kaina apie175 milijonai litų. • 2005 metais rezervinio kuro atsargų nebuvo sukaupusios(visiškai neturėjo ar turėjo mažiau nei 50 %) 9 įmonės, o pernai tokių įmonių buvo 17. • Didžiausia rūpestį dėl rezervinio kuro atsargų neturėjimo kelia UAB „Trakų šilumos tinklai“, UAB „Anykščių šiluma“, UAB „Ukmergės energija“, ŽŪB „Dembavos šiltnamiai“.

  4. 2005 m. lapkričio 7 d. Ūkio ministras įsakymu Nr. 4-383 patvirtino Kuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisykles. Jos nustato kietojo, skystojo ir dujinio kuro apskaitos reikalavimus energetikos įmonėms ir ūkio subjektams, turintiems daugiau kaip 5 MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos objektus.

  5. Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnai taip pat dalyvauja naujai pastatytų ar rekonstruotų statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijų darbe, šilumos objektuose VEI inspektoriai pirmininkauja tokioms komisijoms. • Šilumos tiekimo įmonės vis daugiau investuoja į šilumos ūkį: stato naujas ar rekonstruoja esamas katilines ir katilus, keičia šilumos tiekimo tinklus (vamzdynus), masiškai rekonstruojami gyvenamųjų namų šilumos punktai. VEI reikalauja, kad rekonstruoti objektai atitiktų įrengimo taisyklių reikalavimus, būtų visiškai užbaigti (rekonstruoti, suderinti, sutvarkyti dokumentai).

  6. Techniniai nuostoliai šilumos tiekimo tinkluose per 5 metus (nuo 2000 metų iki 2004 metų) vidutiniškai sumažėjo nuo 23 iki 17,8 %. Pinigine išraiška nuostolių patiriama apie 60 milijonų litų mažiau. • Didžiausi techniniai nuostoliai yra UAB „Šilalės šilumos tinklai“ – 33,1%, UAB „Anykščių šiluma“ – 29,7%, UAB „Birštono šiluma“ – 26,9%, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ – 26,3%, UAB „Širvintų šiluma“ – 24,2%, UAB „Raseinių šilumos tinklai“ – 24,0%, UAB „Pakruojo šiluma“ – 24,0%, UAB „Lazdijų šiluma“ – 23,2%. • Didžiausios netektys dėl viršnorminės šilumos neapmokestinimo, šalto vandens pirkimo ir karšto vandens pardavimo nebalanso yra UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ – 10,3% ir AB „Kauno energija“ - 5,3 %.

  7. Montuojami pilnai automatizuoti katilai, kai kurios katilinės dirba be pastovaus budinčio personalo, taip pat automatizuojami seni katilai, įdieginėjamos degimo proceso kontrolės sistemos. Šios investicijos pareikalauja nemažai lėšų, o jų atsipirkimo laikas yra ilgas. Investicijų atsipirkimas į automatiką gerės brangstant darbo jėgai. • Žymiai efektyvesnės yra investicijos į biokurą (medieną, šiaudus) kūrenamas katilines. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 100 biokuru kūrenamų katilinių. Jos ypač pasiteisino tuose šalies rajonuose, kur šilumos energija buvo gaminama naudojant brangų ir itin taršų kurą – mazutą. Kūrenamas vietinis biokuras yra nuo 40 iki 80% mažiau taršesnis už įvežtinį tradicinį.

  8. Skirtingos įmonės į investicinius planus įtraukia skirtingus darbus, o kartais net ir einamąsias (kasdienines) įrenginių eksploatavimo išlaidas. Tam turėtų būti sukurta vieninga sistema.Ją sukurti turėtų VKEKK ir LŠTA.

More Related