Vertybiniai popieriai lietuvoje akcijos ir lak tai 1872 1940 l.jpg
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 12

VERTYBINIAI POPIERIAI LIETUVOJE Akcijos ir lakštai 1872-1940 PowerPoint PPT Presentation


  • 296 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

VERTYBINIAI POPIERIAI LIETUVOJE Akcijos ir lakštai 1872-1940. Parengė: FRmd8-01 Joana Jakubėnaitė Anna Kravčuk Darbo vadovas: Lektorius Povilas Vaičiulis. PRATARMĖ.

Download Presentation

VERTYBINIAI POPIERIAI LIETUVOJE Akcijos ir lakštai 1872-1940

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Vertybiniai popieriai lietuvoje akcijos ir lak tai 1872 1940 l.jpg

VERTYBINIAI POPIERIAI LIETUVOJE Akcijos ir lakštai 1872-1940

Parengė:

FRmd8-01

Joana Jakubėnaitė

Anna Kravčuk

Darbo vadovas:

Lektorius Povilas Vaičiulis


Pratarm l.jpg

PRATARMĖ

Leidinyje pateikiami vertybiniai popieriai—akcijos ir lakštai (paskolos lakštai, obligacijos, bonai, pasižadėjimo ir įkaito (arba hipotekos) lakštai — bei kiti jiems artimi turtinės teisės dokumentai. Akcijos Lietuvoje imtos platinti XLX a. pirmoje pusėje, Klaipėdoje įsteigus pirmąją akcine bendrove, tačiau vertybinių popierių rinka susiformavo tik XLXa. pabaigoje, kai visoje šalyje masiškai pradėjo steigtis akcinės bendrovės. Leidinio chronologiniai rėmai apima laikotarpį nuo 1872 m., kai įsteigiama pirmoji akcinė bendrovė Vilniuje—Žemės bankas, iki 1940 m., kai TSRS okupuoja Lietuvą ir nacionalizuojamos visos kredito įstaigos, pramonės, prekybos ir kitos įmonės.

Leidinyje pateikti to paties pavadinimo parodoje, surengtoje Lietuvos banke, eksponuoti vertybiniai popieriai. Jis suskirstyti į rūšis ir išdėstyti chronologine tvarka pagal laikotarpius: seniausi vertybiniai popieriai, išleisti nuo XIXa. pabaigos iki Lietuvos valstybingumo atkūrimo 1918 m.; valstybės ir savivaldybių paskolų lakštai; akcinių bankų ir kitų kredito įstaigų vertybiniai popieriai; akcinių bendrovių vertybiniai popieriai, išleisti Lietuvos Respublikoje 1918-1940 rn. Į leidinį įtraukti ir 1920-1939 m. Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte bei lietuviško kapitalo bendrovių, įsteigtų JAV, išleisti vertybiniai popieriai. Laikotarpio iki 1918 m. pateikti tik Lietuvoje įsteigtų arba čia savo skyrius turėjusių akcinių bendrovių leisti turtinės teisės dokumentai ir miestų paskolų obligacijos. Į leidinį nepateko kiti, mažai su Lietuva susiję vertybiniai popieriai, tačiau gausiai cirkuliavę mūsų krašte. 1918—1940 m. Valstybės iždo, vidaus ir užsienio paskolų, įkaito lakštai, paskolos kvitai, akcinių bankų, kitų akcinių bendrovių laikinieji žyminiai, akcijos, jų bandiniai, pavyzdžiai ir projektai sudaro didžiausią bei įvairiausią leidinyje pateiktų muziejinių vertybių dalį.


Vertybiniai popieriai iki 1918 l.jpg

VERTYBINIAI POPIERIAI IKI 1918

  • XIX a. Lietuvos ūkio raida buvo glaudžiai susijusi su ekonomine ir finansine padėtimi Rusijos imperijoje, nes po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybes padalijimo 1795 m. didžioji mūsų krašto dalis pateko į jos sudėtį.

  • XIX a. Rusijoje stiprėjo valstybinė kredito sistema, kūrėsi akcinės bendrovės, atsirado hipotekos ir akciniai komerciniai bankai.

  • Ima kurtis akciniai žemės bankai, teikę paskolas už įkeistą nekilnojamąjį turtą.Vienas iš pirmųjų tokių bankų Rusijos imperijoje buvo Vilniaus žemės bankas, įsteigtas 1872 m., o 1891 m. įkurdintas naujai pastatytuose rūmuose centrinėje miesto gatvėje - šv. Jurgio (Georgijaus) prospekte (dabartinio Lietuvos banko rūmai Gedimino prospekte). Jo pagrindinį kapitalą (1 200 000 rublių) sudarė 4 800 akcijų po 250 rublių.

  • Tokias pačias paskolas, kaip ir Vilniaus žemės bankas, teikė ir tais pačiais metais įsteigtas Sankt Peterburgo (Petrogrado)-Tulos akcinis žemės bankas, kurio skyrius buvo ir Vilniuje. Banko 8 000 000 rublių pagrindinį kapitalą sudarė 40 000 nevardinių akcijų po 200 rublių.

  • Siekiant patenkinti vis didėjančią paskolų paklausą XIX a. devintąjį dešimtmetį įkurti Valstybinis valstiečių žemės bankas ir Valstybinis bajorų žemės bankas. Šie valstybiniai bankai turėjo savo skyrius Lietuvoje ir daugiausia teikė lengvatines hipotekos paskolas rusų kolonistams, stambiems dvarininkams ir naujai susiformavusiai kaimo buržuazijai - praturtėjusiems valstiečiams.

  • Lietuvoje hipotekos paskolas teikė Vilniaus miesto kredito draugija, kurios įstatai patvirtinti 1906 m. rugsėjo 23 d. Jos 100, 500 ir 1 000 rublių vertės įkaito lakštai buvo leidžiami serijomis ir išperkami tiražo būdu; palūkanos pagal pateiktus kuponus buvo mokamos du kartus per metus. Juos rengė ir spausdino Valstybinių popierių rengimo ekspedicija.

H

H t*


Slide4 l.jpg

  • -d

    • O

  • Aktyviai kredito srityje veikė Rusijos valstybinio banko Vilniaus skyrius, atidarytas 1865 m., Kauno skyrius, atidarytas 1883 m., ir stambūs privatūs Rusijos akciniai komerciniai bankai, turėję savo skyrius Lietuvoje.

  • Pirmoji pramonės akcinė bendrovė Lietuvoje įkurta Klaipėdoje. Tai 1832 m. įsteigta akcinė bendrovė kepyklai laikyti, 1863 m. įsirengusi garinį malūną. 1862 m. įsteigta ribotos atsakomybės užsienio kapitalo akcinė Kauno vandentiekio bendrovė, kurios 100 000 svarų sterlingų akcinį kapitalą sudarė 100 000 akcijų. 1871 m. akcine bendrove virto Klaipėdos alaus darykla, įkurta 1784 m. Si akcinė bendrovė išsiplėtė prijungus prie jos salyklo fabriką ir pradėjus spirito ir likerių gamybą.

  • Carinė valdžia leido vidaus ir užsienio paskolų obligacijas, už kurias gautos lėšos buvo naudojamos įvairioms imperijos reikmėms.

  • Vokiečių okupacijos metais buvo platinama 1916 metų 6 procentų Vilniaus miesto paskola.

  • Rusijoje, po 1917 m. Spalio revoliucijos, nacionalizavus žemę ir bankus, pramonės, transporto ir kitų ūkio Šakų akcines bendroves, jų išleisti vertybiniai popieriai buvo anuliuoti. Dalis anuliuotų valstybinių vertybinių popierių kuponų kurį laiką naudoti atsiskaitymams kaip piniginiai ženklai.

  • Atkūrus Lietuvos valstybingumą 1918 m., didžioji dalis bankų valdyto nekilnojamojo turto perėjo valstybės nuosavybėn, o dalis žemių buvo panaudota atliekant valstybinę žemės reformą; išlikusios akcinės bendrovės privalėjo perkainoti savo kapitalą, iš naujo patvirtinti ir perregistruoti įstatus. Prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, 1923 m. perregistruotos ir ten veikusios akcinės bendrovės, jų akcinis kapitalas perskaičiuotas litais.

ai O


Slide5 l.jpg

-d O

  • VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ PASKOLŲ LAKŠTAI 1918-1940 m.

  • 1918 m. vasario 16 d. atkūrus Lietuvos valstybingumą, šalies finansinė, ekonominė ir politinė padėtis buvo nestabili.

  • Lietuvos Vyriausybė 1919 m. liepos 26 d. paskelbė apie trumpalaikės 4,5 procento pirmosios valstybės vidaus paskolos (30 mln. markių (auksinų) vertės) išleidimą.

  • Valstybės vidaus paskolos trumpo laiko bonai, pateikti apmokėti Lietuvos piniginiu vienetu tapus litui, buvo išperkami skaičiuojant už 10 markių po 1, 1924 m. sausio 1 d. iš viso buvo likę neišpirktų Bonu už 435 600 markių nominaliosios vertės. 1929 m. sausio 1 d. Valstybės ižde Ši vidaus skola sudarė 18,6 tūkst. litų. Iki 1930 m. spalio 30 d. nepateikti paskolos bonai vėliau nebuvo išperkami.

  • 1920 m. rugpjūčio 24 d. paskelbtas Steigiamojo Seimo priimtas ir prezidento pasirašytas įstatymas apie numatomą ketverių metų trukmes 4,8 procento Valstybės iždo paskolos lakštų (serijų) išleidimą. Juos per vienerius metus nuo įstatymo paskelbimo dienos įgaliota išleisti Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės ministerija (toliau — Finansų ministerija).

  • Palūkanos už paskolą Lietuvos valstybės iždinėse buvo mokamos kasmet pristačius paskolos lakštus su nenukirptais mokamaisiais kuponais.

  • 1920 m. spalio 29 d. paskelbtas įstatymas, įpareigojantis Finansų ministeriją išleisti 3,6 procento 100 mln. auksinų vertės Nepaprastą valstybės iždo paskolą krašto gynimo reikalams. Paskola pradėta platinti 1920 m. gruodžio mėn. ir baigta 1922 m. vasario 15 d.

  • Po 1920 m. rudenį prasidėjusios Lenkijos agresijos, 1921 m. rugpjūčio lI d. paskelbtas Lietuvos gynimo paskolos įstatymas, kuriame numatyta tarp Amerikoje gyvenančių Lietuvos piliečių išplatinti 1,5 mln. dolerių 5 procentų paskolą. Lietuvos gynimo paskola buvo numatyta 10 metų nuo 1921  m. gruodžio 1 d. išleidžiant bonus po 50 ir 100 dolerių.

  • 1927 m. gruodžio 31 d. Lietuvos iždas buvo skolingas 81,55 mln. litų, iš jų 80,5 mln. litų sudarė skola užsieniui. Vienam Lietuvos gyventojui teko 37,59 lito vidaus skolos ir skolos užsieniui. Sumažėjus išorės grėsmei ir stabilizavus krašto ūkio padėtį, skolinamas! buvo nedaug, o paskolos naudotos tik konkretiems tikslams.

D

X H

D U


Slide6 l.jpg

  • -d

    • C O

  • 1935 m. kovo 16 d. paskelbtas 1935 metų 4,5 procento vidaus paskolos įstatymas. Juo numatyta išleisti 18 mln. litų paskolą nevardiniais lakštais po 50, 100, 500 ir 1 000 litų. Paskolos lakstai turėjo būti išperkami iki 1945 m. balandžio mėn. 1 d.

  • Lietuvos Seimas 1936 m. lapkričio 5 d. priėmė 1936 metų 4,5 procento vidaus paskolos įstatymą, pavedantį finansų ministrui išplatinti 15 mln. litų vidaus paskolą.

  • 1937 m, balandžio 23 d. Seimas priėmė ir Valstybės iždo trumpalaikių pasižadėjimo lakštų įstatymą (pasirašius Prezidentui, paskelbtas gegužės 5 d.). Jame numatyta periodiškai leisti vertybinius popierius svarbesniems statybos darbams finansuoti.

  • 1938 m. liepos 5 d. paskelbtas Respublikos Prezidento pasirašytas Kauno miesto paskolos įstatymas, kuriame numatyta per 7 metus išleisti (15 mln. Htų) 5 procentų nevardinius vidaus paskolos lakštus trumpalaikėms Kauno miesto skoloms konsoliduoti, miesto įmonėms steigti ir plėsti, statybos darbams finansuoti.

  • 1939 metų 4,5 procento vidaus paskolos įstatymu, paskelbtu 1939 m. liepos 22 d., Finansų ministerijai pavesta išleisti penkerių metų trukmės 5 mln. litų vidaus paskolą, kuri būtų naudojama pramonei plėtoti ir ilgalaikėms paskoloms.

  • 1939 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 1939 metų 4,5 procento Vilniaus paskolos įstatymą, kuriuo Finansų ministerija buvo įpareigota išleisti 50 mln. litų šios paskolos lakštus.

  • 1940 m. sausio 1 d. bendra valstybės iždo skola buvo 134,1 mln. litų. Skola užsieniui sudarė 68,9 mln. litų, iš jos didžiausią dalį sudarė skola JAV iždui ir degtukų monopolio paskola; buvo likę tik 2,9 mln. litų nominaliosios vertės neišpirktų Laisvės paskolos lakštų. Vidaus skola sudarė 65,2 mln. litų, iš jų 12,2 mln. litų sudarė 1935 m., 11,8 mln. litų - 1936 m., 4,4 mln. litų - 1939 m. vidaus paskolos, 2,1 mln. litų — 1937 m. valstybės iždo pasižadėjimo lakštai, 15,0 mln. litų — 1938 m. trumpalaikiai valstybės iždo pasižadėjimo lakštai, 15,4 mln. litų - 1939 m. Vilniaus paskola ir 4,0 mln. litų sudarė kitos skolos.

  • to

    • <

  • D

  • H


Slide7 l.jpg

  • AKCINIŲ BANKŲ IR KITŲ KREDITO ĮSTAIGŲ VERTYBINIAI POPIERIAI 1918-1940 m.

w O

  • Pirmieji akciniai komerciniai bankai valstybingumą atkūrusioje Lietuvoje pradėjo steigtis 1918 m. pabaigoje-1919 m.

  • Pagal Lietuvos valstybės tarybos 1919 m. gruodžio 19 d. priimtą Įstatymą apie kredito įstaigas (paskelbtas 1920 m. gegužės 25 d.) visos be išimties bankų ir kredito įstaigos, iki tol veikusios pagal Rusijoje galiojusius įstatymus ir norinčios tęsti arba atnaujinti savo veiklą, privalėjo per pusę metų iš naujo patvirtinti savo įstatus ir gauti sutikimą iš Finansų ministerijos.

  • Nuo 1925 m. akcinės bendrovės ir akciniai bankai dirbo vadovaudamiesi Akcinių bendrovių įstatymu, įsigaliojusiu 1925 m. sausio 17 d., ir Akcinių bankų įstatymu, įsigaliojusiu balandžio 23 d. Remiantis jais, akcinių bendrovių pagrindinis kapitalas negalėjo būti mažesnis kaip 100 tūkst. litų, bankų — 2 mln. litų, o vienos akcijos nominalioji vertė negalėjo buri mažesnė kaip 100 litų.

  • Iki 1928 m. Lietuvoje buvo įsteigti 2 akciniai mišraus kapitalo bankai (Lietuvos bankas ir Žemės bankas), kuriuose valstybė turėjo kontrolinį akcijų paketą, 6 privatūs akciniai komerciniai bankai (Lietuvos prekybos ir pramonės bankas, Lietuvos ūkio bankas, Lietuvos komercijos bankas, Centralinis Lietuvos žydų bankas kooperacijai remti, Lietuvos kredito bankas, Lietuvos tarptautinis bankas), 2 kredito kooperatyvų sąjungų bankai (Lietuvos kooperacijos bankas, Lietuvos ūkininkų sąjungos centralinis bankas). Buvo įregistruotos ir 42 savitarpio kredito draugijos (iš jų veikė 25), 624 kredito kooperatyvai (iš jų veikė 431), 29 bankiniai namai ir kontoros (iš jų veikė 2).

  • Pirmas akcinis komercinis bankas, pradėjęs savo veiklą nepriklausomoje Lietuvoje, buvo Vilniuje įsteigtas Lietuvos prekybos ir pramonės bankas.

  • Antras akcinis komercinis bankas buvo Lietuvos ūkio bankas. Jo įstatai patvirtinti 1919 m. vasario 16 d. Pagrindinis kapitalas sudarė 2 000 000 auksinų. Steigėjai nupirko 98 procentus akcijų.

  • H


    Slide8 l.jpg

    • Lietuvos prekybai ir pramonei finansuoti buvo įsteigtas Lietuvos komercijos bankas, kurio įstatus Ministrų kabinetas patvirtino 1919 m. gruodžio 10 d. (paskelbti 1920 m. gegužės 16 d.). Vyriausybės žiniose skelbiama, kad banko įsteigimo data laikoma 1920 m. rugpjūčio 3 d. Jo pagrindinis kapitalas buvo 1 000 000 auksinų (4 000 akcijų po 250 auksinų).

    • Lietuvos žydų kooperacijai remti ir smulkiojo kredito bendrovėms finansuoti įsteigtas Centralinis Lietuvos žydų bankas kooperacijai remti. Jo įstatai patvirtinti 1920 m. kovo 15 d., o kovo 26 d. paskelbti Laikinosios Vyriausybės žiniose. Patvirtintas banko pagrindinis kapitalas sudarė 3 010 000 auksinų (3 000 paprastųjų ir 10 privilegijuotųjų akcijų po 1 000 auksinų). Visuotiniame susirinkime kiekviena privilegijuotoji akcija turėjo 300 balsų.

    • 1921 m. sausio 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos kredito banko įstatus, kurie, pasirašyti Prezidento ir Ministro Pirmininko, buvo paskelbti balandžio 8 d. Pagrindinis naujo banko tikslas buvo steigti ir kredituoti pramonės ir prekybos įstaigas. Banko įkūrėjai buvo J. Smilgevičius, A. Vosylius ir R. Karuža. Pagrindinis banko kapitalas buvo 3 000 000 auksinų (3 000 akcijų po 1 000 auksinų).

    • 1921 m. Amerikos lietuvių prekybos bendrovė Bostone per savo įgaliotinį Joną J. Romaną ir privatūs asmenys J. Šimkus ir J. Cunys įsteigė Lietuvos tarptautinį banką. Šis bankas turėjo paskatinti Amerikoje gyvenančius tautiečius investuoti Lietuvoje. Remiantis 1922 m. sausio 1 d. banko balanso duomenimis, pagrindinis kapitalas sudarė 5 000 000 auksinų (5 000 akcijų po 1 000 auksinų).

    • Lietuvos bankas, pradėjęs savo veiklą 1922 m. spalio 2 d., taip pat buvo akcinis. Jo steigėjas buvo Lietuvos Vyriausybė. Banko 12 000 000 litų pagrindinį kapitalą sudarė 120 000 vardinių akcijų po 100 litų. Apie 80 procentų banko akcijų valdė valstybė.

    • 1924 m. gegužės 17 d. įsigaliojo Seimo priimtas Žemės banko įstatymas. Jame numatyta įsteigti Žemės banką. Jo pagrindinis tikslas buvo kredituoti Lietuvos žemės ūkį. Banko steigėjas ir pagrindinis akcininkas buvo Respublikos Vyriausybė. Pagrindinį banko kapitalą (50 000 000 litų) sudarė 50 000 nevardinių akcijų po 1 000 litų.

    X

    H

    p

    U


    Slide9 l.jpg

    • -d

      • O

    -d c:

    • 1922 m. rugsėjo 28 d. Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos liaudies banko įstatus, kurie oficialiai paskelbti lapkričio 6 d. Jo steigėjai buvo J. Vileišis, J. Strimaitis, K. Norkus. Banko įstatuose buvo numatyta finansuoti įvairias pramonės, prekybos ir Žemės ūkio įstaigas, teikti trumpalaikes paskolas, paskolas žemės ūkiui kelti ir kooperacijos darbui remti. Pagrindinį 150 000 litų kapitalą sudarė 1 500 akcijų po 100 Irtų. Akcijos platintos viešojo pasirašymo būdu.

      • 1924 m. birželio 10 d. paskelbti Seimo priimti ir Respublikos Prezidento pasirašyti hipotekinio Ilgalaikio kredito banko įstatai. Jo steigėjai Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos kooperacijos bankas, Lietuvos kredito bankas ir Lietuvos ūkio bankas buvo numatę steigiamoje kredito įstaigoje teikti ilgalaikes paskolas įkaitu priimant Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą. Banko pagrindinis kapitalas numatytas 1  500 000 litų (15 000 akcijų po 100 litų). Nepavyko rasti duomenų apie tolesnę Šio banko veiklą, todėl lieka neaiškus ir jų vertybinių popierių likimas.

      • Kooperacijos banko akcijos išleistos remiantis 1933 m. birželio 17 d. įsigaliojusiais banko įstatais, kai jis buvo reorganizuotas iš kooperatinio banko į akcinį banką. Naujo banko steigėjais tapo anksčiau veikęs Lietuvos kooperacijos bankas. Pagrindinis naujai įsteigto banko tikslas buvo kredituoti kooperatyvus, jų sąjungas, ūkininkus, visapusiškai remti ir plėtoti kooperatinį judėjimą Lietuvoje. Banko pagrindinį kapitalą (3 000 000 litų) sudarė 6 000 akcijų po 500 litų, iŠ jų 2,5 mln. litų vertės akcijų įsigijo Lietuvos Vyriausybė.

      • 1939 m. rugsėjo 14 d. paskelbtas akcinio Ipotekos banko statutas. Sio ilgalaikio kredito banko steigėju turėjo būti Valstybės iždas, jo pagrindinį kapitalą (3 000 000 litų) buvo numatyta sukaupti išplatinant 6 000 nevardinių akcijų po 500 litų. Banko tikslas buvo kredituoti pramonės įmones, įkeičiant miestuose esantį nekilnojamąjį turtą; valstybė garantavo, kad bus išpirkti įkaito paskolos lakštai. Sis bankas nebuvo įsteigtas, neaiškūs ir jo vertybinių popierių išleidimo klausimai.

      • Lietuvos pramonei kredituoti buvo planuojama įsteigti ir Lietuvos pramones banką.

  • Žydų liaudies bankais dažnai buvo vadinami smulkūs kredito kooperatyvai, teikę trumpalaikes paskolas miesto smulkaus verslo reikmėms.

    • Klaipėdos krašto kredito įstaigose vyravo vokiškas kapitalas. Akcinių bankų sektoriuje stipriausias pozicijas turėjo Klaipėdos prekybos ir pramonės bankas {Memeler Bank fur Handel und Geiverbe), Klaipėdos kredito bankas (Memeler Kreditbank (Stadtbank) A. G.), Žemės ūkio bankas (Landschaftsbank A. C), Raifeiseno bankas (Reiffeisseinbank A. G), Tarptautinis bankas (Internationalebank A. G.) ir keletas kitų.

  • Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte 1920-1939 m. veikė lenkiškos kredito įstaigos.

    • c/)

      • ■<

    X H

    H


    Slide10 l.jpg

    • AKCINIŲ BENDROVIŲ VERTYBINIAI POPIERIAI 1918-1940 m.

    • Prekybos ir pramonės kilimas mūsų šalyje sutapo su pirmųjų akcinių komercinių bankų veikla. Klaipėdos krašto teismų prekybos registruose 1926 m. balandžio 1 d. buvo įregistruotos 38 veikiančios akcinės bendrovės, turinčios 27,66 mln. litų akcinį kapitalą: 2 iš jų buvo įsteigtos dar XIX a., 9 - 1900 m.-1921 m., 11 - 1922 m., 12- 1923 m., 3 - 1924 m. ir 1 - 1925 m.

    • 1931 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikė 121 akcinė bendrovė, turinti 134 mln. litų akcinį kapitalą, iš jų Klaipėdos krašte - 33 akcinės bendrovės.


    Kauno bir a l.jpg

    Kauno birža

    1923-1940 m. Kaune veikusi birža prekiavo užsienio valiuta bei vyriausybės vertybiniais popieriais.


    Slide12 l.jpg

    • VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS ŽLUGIMAS 1940 m.

    • 1940 m. birželio 15 d. TSRS įvykdyta Lietuvos aneksija lėmė esminius pokyčius šalies politiniame ir ekonominiame gyvenime. Kredito ir pramonės įmonių nacionalizavimas, prasidėjęs 1940 m. liepos 23 d. Liaudies Seimui priėmus deklaraciją dėl bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo, buvo ir vertybinių popierių rinkos griūties pradžia. Nacionalizuojant bankus, buvo nacionalizuotos ir juose laikytos vertybės, taip pat ir vertybiniai popieriai.

    • Tarptautinis bankas, 1940 m. liepos 25 d. duomenimis, turėjo beveik 3 mln. litų nominaliosios vertės įvairių vertybinių popierių. Iš jų didžiausią dalį sudarė Lietuvos banko akcijos, Laisvės paskolos, vidaus paskolų ir Vilniaus paskolos lakstai. Kredito banko vertybinių popierių sąskaitoje buvo šių akcinių bendrovių akcijų (nominaliąja verte): „Nemunas" - 0,545 mln. litų, „Miškas" - 0,289 mln. litų, „Ringuva" - 0,162 mln. litų, Lietuvos bankas - 0,172 mln. litų. Be pačių bankų investicijų į vertybinius popierius, daug jų įsigiję buvo ir Lietuvos gyventojai. LTSR valstybinė nacionalizavimo komisija, svarstydama vertybių, laikytų bankų privačiuose seifuose klausimus, 1940 m. rugpjūčio 10 d. nutarė pagal patikrinimo aktus visas rastas brangenybes, taip pat ir vertybinius popierius, perduoti valstybei. 1940 m. rugsėjo 19 d.-spalio 5 d. dirbusi Nacionalizuotoms privatinių asmenų seifuose rastoms brangenybėms įvertinti komisija 1940 m. spalio mėn. 12 d. akte rastus vertybinius popierius įvertino 12,09 mln. litų (be Lietuvos banko Kauno skyriaus seifuose rastų vertybinių popierių), skaičiuojant jų nominaliąja verte. Šios vertybės buvo sudėtos į dėžes, užplombuotos Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės plombomis ir paliktos saugoti tuo metu jau buvusio Lietuvos banko seifuose. Ten pat pateko ir surinkti iš gyventojų vertybiniai popieriai. Nacionalizavus kredito ir pramonės įmones, uždarius Kauno biržą, žlugo visa per 20 metų susiformavusi Lietuvos vertybinių popierių rinka.


  • Login