Prane šimo turinys

1. TINKAMAS VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMAS,LAUKIAMI REZULTATAIAušra IšarienėNacionalinės sveikatos tarybos narė2010-06-18Seimas

2. Pranešimo turinys • Institucijos atsakingos už vaikų maitinimą • Pagrindiniai maitinimo organizavimo aspektai • Mokinių maitinimosi apklausa • Sveikos mitybos skatinimas ES šalyse • Laukiami rezultatai

3. INSTITUCIJOS ATSAKINGOS UŽ VAIKŲ MAITINIMĄ SAVIVALDYBĖ Maitinimo paslaugų teikimas bendrojo lavinimo įstaigose, nustato produktams įsigytiskiriamų lėšų dydį SAM Nustato mokinių maitinimo organizavimo reikalavimus MOKYKLOS VALGYKLA VMVT Kontroliuoja maisto tvarkymo skyrius, tikrina maisto produktų asortimentą VVSPT ĮSTAIGOS (VSC) Derina valgiaraščius ir juos kontroliuoja, tikrina maisto produktų asortimentą MOKINYS

4. PAGRINDINIAI MAISTO ORGANIZAVIMO ASPEKTAI • Maisto produktų/patiekalų pirkimas (viešieji pirkimai) • Mokinių maistui skiriamos lėšos • Maisto gamybos patalpos, įranga • Patiekalų pasirinkimas, parduodamų produktų asortimentas • Mokyklų vadovų suinteresuotumas • Mokinių suinteresuotumas valgyti valgyklose

5. PAGRINDINIAI MAISTO ORGANIZAVIMO ASPEKTAI • Maisto produktų/patiekalų pirkimas (viešieji pirkimai) Svarbiausia: Maisto produktų kokybės kriterijai Sąžiningų maisto tiekėjų pasirinkimas Pasinaudoti ES parama: Nemokamus vaisius ir daržoves valgo mokiniai 270 mokyklų, o pieną geria247 mokyklose (Lietuvoje yra 1415 mokyklų) Daugelis ugdymo įstaigų motyvuoja tuo, kad dalyvavimas programose reikalauja naujų etatų paramai administruoti, nėra jokio pelno.

6. VAISIAI – procentas mokinių, kurie valgo kiekvieną dieną 2005/2006 m. HBSCtyrimas prof. A.Zaborskis, KMU

8. Užsakomi maisto produktai Lenkija Lenkija

9. Pagrindiniai maisto organizavimo aspektai • Mokinių maistui skiriamos lėšos LRV leidžia pasirinkti ką nemokamai skirti pusryčius ar pietus Vaikai neteko pusryčių, o pietus pagaminti reikia nuo 3 iki 5 Lt(įvairiose savivaldybėse skiriamos skirtingos lėšos)

10. Pagrindiniai maisto organizavimo aspektai • Maisto gamybos patalpos, įranga Nepatikima Patikima

11. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis Reikalavimas: Maisto produktų tiekimas į mokyklą, maisto tvarkymo įranga ir maisto tvarkymas turi atitikti teisės aktų reikalavimus 18 % visų mokyklų turi šiuolaikiškai įrengtą maisto skyrių 55% iš dalies modernizuoti maisto skyriai 27% naudoja seną, susidėvėjusią virtuvės įrangą ir inventorių (20-30 metų)

12. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis Pažeidimų struktūra mokyklose 2009 m. Mokyklos neatlieka savikontrolės tyrimų (pagaminti patiekalai netiriami)

13. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis Reikalavimas: „Mokyklose turi būti organizuojamas tausojantis maitinimas, sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis“ Kontrolė: Tausojantis maitinimas nevykdomas 2007 m. 80 proc. 2008 m.-98 proc. 2009 m. -90 proc. mokyklų Statistika: 60- 80 vaikų iš 1000 serga virškinimo trakto ligomis

14. MAISTO GAMYBOS SĄLYGOS GERĖJA

15. Pagrindiniai maisto organizavimo aspektai Parduodamų produktų asortimentas, patiekalų pasirinkimas Lietuvoje yra apie 102 (tik 9 proc.) mokyklos, kuriose veikia užkandžių ir gėrimų automatai. Mokyklų skaičius, kuriose veikia šie automatai kiekvienais metais mažėja (Panevėžio a. nuo 21 iki 10, Šiaulių a. atitinkamai nuo 15 iki 8 ) Pasikeitė parduodamų produktų asortimentas Automatai reikalingi, kai nedirba valgykla

16. RESPONDENTŲ SKIRSTINYS PAGAL MOKYKLOS VIETOVĘ, AR YRA MOKYKLOJE VALGYKLA IR KOKS JOS NUOSAVYBĖS STATUSAS 2009 m. prof. A.Zaborskis, KMU

17. TRAŠKUČIAI – procentas mokinių, kurie valgo 2-3 kartus per savaitę ir dažniau Pokytis 2005 – 2009 m. prof. A.Zaborskis, KMU * P = 0,001

18. KOKAKOLA IR PANAŠŪS GĖRIMAI – procentas mokinių, kurie geria 2-3 kartus per savaitę ir dažniau Pokytis 2005 – 2009 m. prof. A.Zaborskis, KMU * P < 0,001

19. “KĄ VALGAI TOMIS DIENOMIS, KAI EINI Į MOKYKLĄ?” – Procentas mokinių, kurie valgo 3, 4 ar 5 kartus per savaitę 2009 m. prof. A.Zaborskis, KMU

20. ! Kas penktas (18,3 proc.) mokinys nevalgo nei namuose pusryčių, nei karštų pusryčių ar pietų mokykloje Beveik pusė (43,8 proc.) mokinių visai nesinaudoja mokyklos valgyklos paslaugomis. Miestuose tokių yra 50,1 proc., kaime 37,9 proc.* Jei valgykla privatizuota, 46,0 proc. neprivatizuota, 39,0 proc. * * P < 0,05 prof. A.Zaborskis, KMU

21. KAS PERKAMA MOKYKLOS VALGYKLOJE – procentas mokinių, kurie perka 3, 4 ar 5 kartus per savaitę 2009 m. prof. A.Zaborskis, KMU

22. PRIVATIZUOTŲ IR NEPRIVATIZUOTŲ MOKYKLOS VALGYKLŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS PALYGINIMAS – Turinčių atitinkamą nuomonę mokinių procentas 2009 m. prof. A.Zaborskis, KMU

23. PRIVATIZUOTŲ IR NEPRIVATIZUOTŲ MOKYKLOS VALGYKLŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS PALYGINIMAS – Turinčių atitinkamą nuomonę mokinių procentas 2009 m. prof. A.Zaborskis, KMU

24. Mokinių maitinimo paslaugų kokybė privatizuotose mokyklų valgyklose palyginti su neprivatizuotomis turi daugiau “minusų” nei “pliusų” ! prof. A.Zaborskis, KMU

25. “KOKIU BŪDU LABIAUSIAI NORĖTUM MOKYTIS SVEIKOS MITYBOS?” – mokinių atsakymai procentais 2009 m. prof. A.Zaborskis, KMU

26. ! IŠVADOS Mokinių mityba kol kas turi daug trūkumų (daug mokinių nepakankamai vartoja vaisių ir daržovių, juodos duonos, žuvies, pieno ir jo produktų), tačiau per pastaruosius 4 metus sumažėjo nesveikų produktų (traškučių, kokakolos bei alkoholinių gėrimų ) vartojimas, daugiau mokinių kasdien valgo daržovių, geria sulčių. Mokyklų valgyklų privatizavimas turi neigiamų pasekmių maitinimo paslaugų kokybei. Sveika mityba, o taip pat ir kiti sveikos gyvensenos dalykai privalo būti mokomi mokykloje įtraukiant į mokyklų programą sveikos gyvensenos pamokas. prof. A.Zaborskis, KMU

27. EUROBAROMET APKLAUSA. SVEIKATA IR MAISTAS

28. ANGLIJOS REIKALAVIMAI MOKINIŲ MAITINIMUI

29. ANGLIJOS REIKALAVIMAI MOKINIŲ MAITINIMUI 1. Įžanga 2. Kas yra sveika mityba? 3. Valstybiniai standartai skirti maisto gaminimui mokyklose 4. Maisto gaminimo praktika 5. Mitybos standartų stebėjimas 6. Idėjos paslaugų gerinimui Priedas A – Specialūs dietos reikalavimai Priedas B – Kalcio, cinko ir geležies šaltiniai Priedas Ci – Savikontrolės pavyzdys Priedas Cii – Stebėjimas naudojant mitybos analizę

30. ANGLIJOS REIKALAVIMAI MOKINIŲ MAITINIMUI Kas yra sveika mityba? Nėra sveiko ar nesveiko maisto, yra tiktai sveika arba nesveika mityba. Vaikams, kuriems yra daugiau nei penkeri metai, sveika mityba reiškia: • subalansuotą ir įvairią mitybą su užtektinu ir būtinu energijos kiekiu augimui ir visapusiškam vystymuisi, • maistą, kuriame gausu skaidulų ir krakmolo, pavyzdžiui: duona, ryžiai, makaronai ir bulvės. • daugybę vaisių ir daržovių • negausiai valgyti maistą, kuriame gausu riebalų • vidutiniai kiekiai pieno produktų • vidutinį kiekį mėsos, žuvies ar kitų panašių produktų • per dažnai nevartoti saldžių ir saldintų produktų, gėrimų

31. Mitybos standartams naudojama “Sveikos mitybos” schema. Ji parodo sveikos ir suderintos mitybos produktus ir jų proporcijas. Vaisiai ir daržovės Duona, kruopos ir bulvės Mėsa ir žuvis Riebūs ir saldūs produktai Pienas ir jo produktai

32. ANGLIJOS MINISTERIJA REKOMENDUOJA • kad mokiniams būtų siūlomi standartiniai dviejų patiekalų ir vieno gėrimo pietūs, nes dažnai kai kuriems tai yra pagrindinis dienos maistas. • kad mokyklos nustatytų nemokamų standartinių pietų kainą (moksleiviai tuos pietus gaus nemokamai). • Specialius mitybos patarimus vegetarams, alergiškiems vaikams

33. KAI KURIE ANGLIJOS REIKALAVIMAI ...Valgaraščio planavimas naudojant “Sveikos mitybos” schemą ...Geriau aliejų ant kepamų bulvių purškite, o ne mirkykite jas riebaluose arba trumpai apskrudinkite bulves keptuvėje, ir toliau kepkite jas orkaitėje ir dėkite nedaug riebalų. ...Stenkitės vartoti kuo įvairesnę duoną ir jos gaminius: rupią juodą duoną, naminę duoną, džiūvesėlius, bandeles. ...Mokyklos valgyklose mėsa turi būti tiekiama mažiausiai 3 kartus per savaitę. Turi būti siūlomi ne tik kotletai ar dešrelės, bet ir raudona mėsa. ...Žuvis turi būti tiekiama mažiausia 2 kartus per savaitę. Rekomenduojama, kad bent vieną kartą būtų patiekiama riebi žuvis tokia, kaip sardinė ar skumbrė, kuriose yra organizmui reikalingų riebiųjų medžiagų....

34. Sveikos mitybos skatinimas ES šalyse -Belgijoje School in good condition “Fitte School” | http://www.fitteschool.be 2004 m. trys šalies institutai pasiūlė programą, kuri skatina vaikus sveikai maitintis ir daug judėti. Metų pabaigoje mokyklos vertinamos

35. Sveikos mitybos skatinimas ES šalyse -Danijoje 6 a day “6 om dagen” | http://www.6omdagen.dk • “6 dienos” programa, kuri skatina vaikus ir šeimasvartoti daugiau vaisių ir daržovių • Danijos Veterinarijos ir Maisto administracija kartu su kitomis institucijomis parengė projektą, kuris skaitina vaikus sveikai maitintis vaovaujantis 8 maitinimosi principais

36. Sveikos mitybos skatinimas ES šalyse -Vokietijoje • Tigerkids - Kindergarten aktiv. • http://www.tigerkids.de • Šis projektas palietė apie 175 000 vaikų ir jų šeimas • Tikslas siekti, kad: • vaikai kuo daugiau judėtų, valgytų bent dvi porcijas per dieną • vaisių ir daržovių • kuo mažiau gertų gaiviuosius ir kitus energinius gėrimus, • rinktųsi vandenį ir nesaldintą arbatą

37. Sveikos mitybos skatinimas ES šalyse -Airijoje

38. LAUKIAMI REZULTATAI SAM parengia mokinių maitinimo organizavimo reikalavimus, kurie skatins vaikus sveikai maitinti Institucijos, kurios atsakingos už vaikų maitinimą glaudžiai ir sistemingai bendradarbiauja Sveikos mitybos skatinimo bendradarbiavimui sustiprinti, įkuriamas Patariamasis komitetas ???, kuriame dalyvauja mokslo įstaigų atstovai, mitybos specialistai, visuomenės sveikatos specialistai, savivaldybių atstovai, maisto technologai, ir kt. Parengta Lietuvos sveikos mitybos skatinimo programa, kuri paliestų visus vaikus

39. Dėkoju už dėmesį