Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas

1. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas (13) Nepilnamečių uždarymo į stacionarias įstaigas prielaidos, problematika, padariniai.

2. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Statistikos departamento prie LRV ir Kalėjimų departamento prie TM duomenys

3. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Statistikos departamento prie LRV ir Kalėjimų departamento prie TM duomenys

4. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Statistikos departamento prie LRV ir Kalėjimų departamento prie TM duomenys

5. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Jungtinių Tautų nepilnamečių, iš kurių atimta laisvė, apsaugos taisyklės (Havanos taisyklės, priimtos 1990.12.14): • Įkalinimas taikytinas tik kaip paskutinė priemonė. • Nepilnamečių laisvės atėmimas turėtų būti kraštutinė priemonė ir trukti minimalų būtiną laiką ir taikomas tik išskirtiniais atvejais. Sankcijos trukmę, neatmesdama nepilnamečio (-ės) paleidimo anksčiau laiko galimybės, turėtų nustatyti teisminė valdžia. • Šie standartai atitinka žmogaus teises ir pagrindines laisves ir yra skirti šalinti žalingą bet kokio įkalinimo poveikį bei rūpintis nepilnamečių integracija į visuomenę. • Nepilnamečių laisvės atėmimo sąlygos ir aplinkybės turėtų užtikrinti pagarbą jų žmogaus teisėms.

6. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Steigtinos atviros nepilnamečių sulaikymo įstaigos. Atviromis sulaikymo įstaigomis laikomos tos, kur apsaugos priemonių yra minimaliai arba jų visai nėra. Tokiose atvirose sulaikymo įstaigose turėtų būti kuo mažiau gyventojų. Nepilnamečių, sulaikytų uždarose įstaigose, turėtų būti kiek galima mažiau, kad būtų įmanoma individuali priežiūra. Nepilnamečių sulaikymo įstaigos turėtų būti decentralizuotos ir tokio dydžio, kad nepilnamečiai galėtų lengviau bendrauti su savo šeimomis. Steigtinos nedidelės sulaikymo įstaigos ir integruotinos į socialinį, ekonominį ir kultūrinį bendruomenės gyvenimą.

7. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas (14) Mediacijos galimybės nepilnamečių baudžiamojoje justicijoje ir taikymo praktika užsienio šalyse.

8. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas LR BK 38 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. 3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 4. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

9. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas

10. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Mediacijos baudžiamoji politinė reikšmė nepilnamečių justicijoje: I. Leidžia efektyviau sureguliuoti konfliktą. II. Sudaromos sąlygos greičiau atlyginti žalą, tokia forma ir tokios apimties, kokia ji atrodo tinkama aukai. III. Auka gali tiesiogiai atstovauti savo interesus. IV. Proceso tvarką ir sąlygas gali pasirinkti pačios šalys. V. Auka gali sužinoti, kas yra kaltininkas, kodėl būtent ji tapo auka. VI. Didesnės galimybės įveikti baimę ir pyktį. VII. Kaltininkas gali susipažinti su auka, tiesiogiai prisiimti atsakomybę ir įvertinti padarytą žalą.

11. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas VIII. Pats gali atstovauti savo interesus. IX. Gali susitarti dėl neformalaus žalos atlyginimo. X. Kaltininkas gali išvengti sunkesnės bausmės. XI. Valstybė sutaupo lėšų. XII. Veiksmus lemia susitarimas, ne valstybės prievarta. XIII. Kaltininkas gali tiesiogiai ir asmeniškai atsiprašyti. XIV. Tikimybė, kad auka patirs spaudimą, žymiai mažesnė. XV. Viskas sprendžiama greičiau ir asmeniškai. XVI. Recidyvo tikimybė mažesnė.

12. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, Dr. Gintautas Sakalauskas

13. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Mediacija (kaip pagrindinė priemonė) paprastai netaikoma: • Mažareikšmių nusikalstamų veikų ir labai sunkių nusikaltimų atvejais; • Daugkartinio nusikalstamo elgesio atvejais; • Kai auka yra patyrusi labai didelę žalą; • Lytinės prievartos atvejais; • Kai auka arba kaltininkas serga priklausomybėmis; • Kai nėra individualios aukos (bet ja gali būti ir juridinis asmuo); • Kai nėra aiškios įvykio aplinkybės ir / arba kai kaltininkas visiškai neigia savo kaltę. • Kaltininkas arba auka nesutinka dalyvauti mediacijos procese.

14. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Pagal:Dünkel F. Täter-Opfer-Ausgleich und neue ambulante Maßnahmen im deutschen (Jugend-)Strafrecht. Greifswald, 2008, S. 21-23. Galimos problemos mediacijos procese (I): Kaltininkas • yra padaręs kitų, galbūt sunkesnių nusikalstamų veikų; • dalyvauja mediacijos procese vien, kad išvengtų teisminio proceso; • neturi pakankamai pajamų, kad galėtų atlyginti materialinę žalą; • neateina į pirmą susitikimą; • bando užgožti mediatorių; • nureikšmina arba neutralizuoja savo veiką; • nesilaiko pasiektų susitarimų.

15. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Pagal:Dünkel F. Täter-Opfer-Ausgleich und neue ambulante Maßnahmen im deutschen (Jugend-)Strafrecht. Greifswald, 2008, S. 21-23. Galimos problemos mediacijos procese (II): Auka: • neturi intereso mediacijai; • neateina į pirmą susitikimą; • daro spaudimą civiliniais teisiniais reikalavimais; • bijo kaltininko; • bando užgožti mediatorių; • nori, kad kaltininkas būtų nubaustas.

16. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas Pagal:Dünkel F. Täter-Opfer-Ausgleich und neue ambulante Maßnahmen im deutschen (Jugend-)Strafrecht. Greifswald, 2008, S. 21-23. Galimos problemos mediacijos procese (III): Kiti proceso dalyviai, t.y. • tėvai (arba kiti artimi asmenys) mediacijos procese veikia kaltininko arba aukos pusėje; • kaltininko tėvai perima žalos atlyginimą; • prokuroras / teisėjas paskirdamas atvejį mediacijai duoda nurodymų; • advokatai apsunkina arba kliudo mediacijai; • tretieji asmenys (pavyzdžiui, draudimo įmonė) pateikia savus reikalavimus.