Ritger asm

Ritger asm PowerPoint PPT Presentation


  • 280 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Download Presentation

Ritger asm

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


1. Ritgeršasmķš Eirķkur Rögnvaldsson 2010

2. Efni og heimildir © Eirķkur Rögnvaldsson, október 2009

3. Tilgangur ritgeršar Hverjum er ritgeršin ętluš? kennaranum? Hver er tilgangurinn? hafa įhrif į lesandann fį hann til aš skipta um skošun fį hann til aš hugsa eitthvaš upp į nżtt vekja įhuga hans į tilteknu efni Žvķ žarf framsetning aš vera įhugavekjandi Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 3 Įšur en hafist er handa viš ritgeršarskrif er naušsynlegt aš glöggva sig vel į žvķ hverjum ritgeršin er ętluš. Žótt um skólaritgerš sé aš ręša mį alls ekki hugsa sér aš mašur sé aš skrifa ritgerš fyrir kennarann. Žess ķ staš žurfum viš aš hugsa okkur aš viš séum aš skrifa ritgerš sem eigi aš nį til einhvers tiltekins hóps, og vera lesin vegna veršleika sinna, en ekki bara til aš gefa höfundi einhverja einkunn. Viš veršum žvķ aš leggja vandlega nišur fyrir okkur til hvaša hóps viš ętlum aš nį, og miša efnisval, efnistök og mįlsniš viš žaš. Viš žurfum lķka aš hafa ķ huga aš viš viljum aš ritgeršin hafi įhrif; fįi lesandann til aš skipta um skošun, hugsa eitthvaš upp į nżtt, fį įhuga į tilteknu efni, o.s.frv. Žess vegna žarf framsetning og efnismešferš aš vera įhugavekjandi og "lesendavęn" ef svo mį segja. Įšur en hafist er handa viš ritgeršarskrif er naušsynlegt aš glöggva sig vel į žvķ hverjum ritgeršin er ętluš. Žótt um skólaritgerš sé aš ręša mį alls ekki hugsa sér aš mašur sé aš skrifa ritgerš fyrir kennarann. Žess ķ staš žurfum viš aš hugsa okkur aš viš séum aš skrifa ritgerš sem eigi aš nį til einhvers tiltekins hóps, og vera lesin vegna veršleika sinna, en ekki bara til aš gefa höfundi einhverja einkunn. Viš veršum žvķ aš leggja vandlega nišur fyrir okkur til hvaša hóps viš ętlum aš nį, og miša efnisval, efnistök og mįlsniš viš žaš. Viš žurfum lķka aš hafa ķ huga aš viš viljum aš ritgeršin hafi įhrif; fįi lesandann til aš skipta um skošun, hugsa eitthvaš upp į nżtt, fį įhuga į tilteknu efni, o.s.frv. Žess vegna žarf framsetning og efnismešferš aš vera įhugavekjandi og "lesendavęn" ef svo mį segja.

4. Markhópur Markhópur ritgeršar hefur įhrif į efnisval efnistök mįlsniš vettvang Huga žarf vel aš foržekkingu lesenda hvaš į aš skżra? er betra aš skżra of mikiš eša of lķtiš? Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 4 Eitt žaš fyrsta sem naušsynlegt er aš įkvarša er lķkleg foržekking vištakanda. Ķ ritgeršum um fręšileg efni, žar sem notuš eru hugtök sem ekki eru hluti af daglegum oršaforša venjulegs mįls, er oft erfitt aš meta žetta. Į t.d. aš skżra frumlag ķ mįlfręširitgerš, eša sjónarhorn ķ bókmenntaritgerš? Žetta veršur m.a. aš skoša śt frį žeim vettvangi žar sem ritgeršin į aš birtast. Žaš skiptir aušvitaš mįli hvort er veriš aš skrifa mįlfręšigrein ķ Lesbók Morgunblašsins, sem hįlf žjóšin les (eša į a.m.k. kost į aš lesa), Skķmu, tķmarit móšurmįlskennara, žar sem lesendurnir hafa flestir eitthvert inngrip ķ mįlfręši en litla sérmenntun, eša ķ Ķslenskt mįl sem hefur 3-400 įskrifendur sem flestir hafa annašhvort mįlfręšimenntun eša eru sérstakir įhugamenn um efniš, sem gera mį rįš fyrir aš séu tilbśnir aš leggja töluvert į sig til skilnings. En jafnvel žótt vettvangurinn hjįlpi manni til aš įkveša efnistök aš žessu leyti dugir žaš ekki. Viš viljum aušvitaš nį til sem allra flestra. Žótt greinin ķ Lesbók Morgunblašsins sé e.t.v. einkum ętluš almenningi viljum viš ekki fęla mįlfręšingana frį aš lesa hana; og žótt greinin ķ Ķslensku mįli sé ašallega ętluš sérfręšingum viljum viš ekki aš ašrir sem kynnu aš rekast į hana hrökklist umsvifalaust frį. Žess vegna er oft ęskilegast aš koma żmiss konar grundvallarfróšleik žannig fyrir aš hann nżtist žeim sem į žurfa aš halda, en žvęlist ekki fyrir žeim sem eru meš allt į hreinu fyrir. En žetta er aušvitaš aušveldara en aš segja žaš. Eitt žaš fyrsta sem naušsynlegt er aš įkvarša er lķkleg foržekking vištakanda. Ķ ritgeršum um fręšileg efni, žar sem notuš eru hugtök sem ekki eru hluti af daglegum oršaforša venjulegs mįls, er oft erfitt aš meta žetta. Į t.d. aš skżra frumlag ķ mįlfręširitgerš, eša sjónarhorn ķ bókmenntaritgerš? Žetta veršur m.a. aš skoša śt frį žeim vettvangi žar sem ritgeršin į aš birtast. Žaš skiptir aušvitaš mįli hvort er veriš aš skrifa mįlfręšigrein ķ Lesbók Morgunblašsins, sem hįlf žjóšin les (eša į a.m.k. kost į aš lesa), Skķmu, tķmarit móšurmįlskennara, žar sem lesendurnir hafa flestir eitthvert inngrip ķ mįlfręši en litla sérmenntun, eša ķ Ķslenskt mįl sem hefur 3-400 įskrifendur sem flestir hafa annašhvort mįlfręšimenntun eša eru sérstakir įhugamenn um efniš, sem gera mį rįš fyrir aš séu tilbśnir aš leggja töluvert į sig til skilnings. En jafnvel žótt vettvangurinn hjįlpi manni til aš įkveša efnistök aš žessu leyti dugir žaš ekki. Viš viljum aušvitaš nį til sem allra flestra. Žótt greinin ķ Lesbók Morgunblašsins sé e.t.v. einkum ętluš almenningi viljum viš ekki fęla mįlfręšingana frį aš lesa hana; og žótt greinin ķ Ķslensku mįli sé ašallega ętluš sérfręšingum viljum viš ekki aš ašrir sem kynnu aš rekast į hana hrökklist umsvifalaust frį. Žess vegna er oft ęskilegast aš koma żmiss konar grundvallarfróšleik žannig fyrir aš hann nżtist žeim sem į žurfa aš halda, en žvęlist ekki fyrir žeim sem eru meš allt į hreinu fyrir. En žetta er aušvitaš aušveldara en aš segja žaš.

5. Munur į bókum og greinum Bękur og langar ritgeršir: gerš grein fyrir fręšilegum forsendum rannsóknasaga višfangsefnisins rakin Greinar ķ fręširitum: žaš sem höfundur hefur frumlegt aš segja oft gert rįš fyrir mikilli foržekkingu lesenda Žess vegna eru tķmaritsgreinar oft erfišari aflestrar fyrir óinnvķgša en heilar bękur Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 5 Hér skiptir aušvitaš mįli hversu langa ritsmķš viš erum aš semja. Ķ bókum og lengri ritgeršum er algengt aš talsveršu rżmi, išulega heilum kafla, sé variš til aš gera grein fyrir fręšilegum forsendum höfundarins. Žar getur höfundur įtt von į fjölbreyttum lesendahóp, og vill žess vegna reyna aš tryggja sem best aš allir geti fylgt röksemdafęrslu hans. Žeir sem eru vel kunnugir fręšilegum forsendum höfundarins geta žį hlaupiš yfir slķkan kafla, og stundum bendir höfundur į žann möguleika ķ formįla eša inngangi. Viš getum tekiš sem dęmi MA-ritgerš Žorsteins G. Indrišasonar, Regluvirkni ķ oršasafni og utan žess. Um lexķkalska hljóškerfisfręši ķslensku. Žar er höfundur aš beita įkvešnu kenningakerfi į ķslenska hljóškerfisfręši, og žar sem gera mį rįš fyrir aš lesendur séu miskunnugir žeim kenningum semur höfundur kafla sem kemur nęst į eftir inngangi og heitir "Helstu žęttir lexķkalskrar hljóškerfisfręši". Žessi kafli er um žrišjungur af lesmįli ritgeršarinnar. Žaš er kannski ķ lengsta lagi, en žó alls ekki einsdęmi. Ef veriš er aš skrifa grein ķ fręšilegt tķmarit gegnir allt öšru mįli. Žar getur höfundur ekki leyft sér slķkan lśxus, heldur veršur aš gefa sér aš lesendur séu nokkurn veginn meš į nótunum. Slķkum greinum er yfirleitt beint til tiltölulega skżrt afmarkašs lesendahóps, sem höfundur veit hvar hann hefur. Žį lętur höfundur sér nęgja aš skżra žaš sem hann hefur sjįlfur til mįlanna aš leggja, en eyšir ekki tķma ķ aš sjį lesendum fyrir fręšilegum grundvelli til aš standa į. Žetta leišir aušvitaš til žess aš fręšileg tķmarit eru oft mjög torlesin fyrir ašra en žį sem eru innvķgšir ķ viškomandi fręšigrein. Žaš hljómar kannski undarlegra aš žaš sé aušveldara aš lesa heila bók um tiltekiš fręšilegt efni en eina stutta tķmaritsgrein, en žannig er žaš samt oft af framangreindum įstęšum. Hér skiptir aušvitaš mįli hversu langa ritsmķš viš erum aš semja. Ķ bókum og lengri ritgeršum er algengt aš talsveršu rżmi, išulega heilum kafla, sé variš til aš gera grein fyrir fręšilegum forsendum höfundarins. Žar getur höfundur įtt von į fjölbreyttum lesendahóp, og vill žess vegna reyna aš tryggja sem best aš allir geti fylgt röksemdafęrslu hans. Žeir sem eru vel kunnugir fręšilegum forsendum höfundarins geta žį hlaupiš yfir slķkan kafla, og stundum bendir höfundur į žann möguleika ķ formįla eša inngangi. Viš getum tekiš sem dęmi MA-ritgerš Žorsteins G. Indrišasonar, Regluvirkni ķ oršasafni og utan žess. Um lexķkalska hljóškerfisfręši ķslensku. Žar er höfundur aš beita įkvešnu kenningakerfi į ķslenska hljóškerfisfręši, og žar sem gera mį rįš fyrir aš lesendur séu miskunnugir žeim kenningum semur höfundur kafla sem kemur nęst į eftir inngangi og heitir "Helstu žęttir lexķkalskrar hljóškerfisfręši". Žessi kafli er um žrišjungur af lesmįli ritgeršarinnar. Žaš er kannski ķ lengsta lagi, en žó alls ekki einsdęmi. Ef veriš er aš skrifa grein ķ fręšilegt tķmarit gegnir allt öšru mįli. Žar getur höfundur ekki leyft sér slķkan lśxus, heldur veršur aš gefa sér aš lesendur séu nokkurn veginn meš į nótunum. Slķkum greinum er yfirleitt beint til tiltölulega skżrt afmarkašs lesendahóps, sem höfundur veit hvar hann hefur. Žį lętur höfundur sér nęgja aš skżra žaš sem hann hefur sjįlfur til mįlanna aš leggja, en eyšir ekki tķma ķ aš sjį lesendum fyrir fręšilegum grundvelli til aš standa į. Žetta leišir aušvitaš til žess aš fręšileg tķmarit eru oft mjög torlesin fyrir ašra en žį sem eru innvķgšir ķ viškomandi fręšigrein. Žaš hljómar kannski undarlegra aš žaš sé aušveldara aš lesa heila bók um tiltekiš fręšilegt efni en eina stutta tķmaritsgrein, en žannig er žaš samt oft af framangreindum įstęšum.

6. Efnisval Viš efnisval veršur aš hafa hlišsjón af ešli og lengd ritgeršar kunnįttu og hęfileikum höfundar hversu aušvelt er aš nįlgast heimildir Ķ nįmsritgeršum ber kennari įbyrgš į vali svo aš nemandi reisi sér ekki huršarįs um öxl Įbyrgš nemanda eykst žegar lķšur į nįmiš og hann fer inn į minna kannašar slóšir Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 6 Žaš er aušvitaš hęgara sagt en gert aš velja sér efni ķ ritgerš. Viš efnisvališ veršur aš hafa hlišsjón af żmsum žįttum, s.s. ešli og lengd ritgeršarinnar; kunnįttu og hęfileikum höfundar; hversu aušvelt er aš nįlgast heimildir um efniš; o.fl. Žegar um nįmsritgeršir er aš ręša, sem skrifašar eru undir leišsögn kennara, er žaš aušvitaš hlutverk kennarans aš leišbeina nemendum og sjį til žess aš žeir reisi sér ekki huršarįs um öxl ķ efnisvali. Ķ venjulegum nįmskeišsritgeršum og BA-ritgeršum er hęgt aš krefjast žess aš kennarinn hafi žį yfirsżn yfir efniš aš hann geti metiš af sęmilegu öryggi hvort žaš henti ķ ritgerš af žvķ tagi sem um ręšir. Žegar lengra kemur ķ nįmi eru ritgeršir oršnar žaš frumleg verk og fara inn į žaš lķtt kannašar slóšir aš bśast mį viš žvķ aš kennarinn geti ekki ęvinlega įttaš sig į žvķ fyrirfram hvort efniš henti. Augljóst er aš nemandi į fyrsta įri ķ ķslensku hlżtur aš velja sér annars konar efni en nemandi sem er aš hefja ritun BA-ritgeršar. Sį sķšarnefndi hefur vęntanlega bęši fengiš góša undirstöšumenntun sem gerir honum kleift aš takast į viš efni sem hann hefši alls ekki getaš skrifaš um į fyrsta įri. Žar er bęši um aš ręša žekkingu į ķslensku mįli og bókmenntum aš fornu og nżju, og einnig žjįlfun ķ notkun żmissa fręšikenninga og hugtaka. Auk žess hefur nemandinn vonandi fengiš žjįlfun ķ ritgeršasmķš žannig aš hann getur tekiš efniš öšrum og fręšilegri tökum en mögulegt hefši veriš fyrir hann ķ upphafi nįms. Ritgeršir nemenda į fyrsta įri hljóta žvķ annašhvort aš fjalla um mjög afmörkuš atriši, eša verša nokkuš yfirboršskenndar. Žaš er aušvitaš hęgara sagt en gert aš velja sér efni ķ ritgerš. Viš efnisvališ veršur aš hafa hlišsjón af żmsum žįttum, s.s. ešli og lengd ritgeršarinnar; kunnįttu og hęfileikum höfundar; hversu aušvelt er aš nįlgast heimildir um efniš; o.fl. Žegar um nįmsritgeršir er aš ręša, sem skrifašar eru undir leišsögn kennara, er žaš aušvitaš hlutverk kennarans aš leišbeina nemendum og sjį til žess aš žeir reisi sér ekki huršarįs um öxl ķ efnisvali. Ķ venjulegum nįmskeišsritgeršum og BA-ritgeršum er hęgt aš krefjast žess aš kennarinn hafi žį yfirsżn yfir efniš aš hann geti metiš af sęmilegu öryggi hvort žaš henti ķ ritgerš af žvķ tagi sem um ręšir. Žegar lengra kemur ķ nįmi eru ritgeršir oršnar žaš frumleg verk og fara inn į žaš lķtt kannašar slóšir aš bśast mį viš žvķ aš kennarinn geti ekki ęvinlega įttaš sig į žvķ fyrirfram hvort efniš henti. Augljóst er aš nemandi į fyrsta įri ķ ķslensku hlżtur aš velja sér annars konar efni en nemandi sem er aš hefja ritun BA-ritgeršar. Sį sķšarnefndi hefur vęntanlega bęši fengiš góša undirstöšumenntun sem gerir honum kleift aš takast į viš efni sem hann hefši alls ekki getaš skrifaš um į fyrsta įri. Žar er bęši um aš ręša žekkingu į ķslensku mįli og bókmenntum aš fornu og nżju, og einnig žjįlfun ķ notkun żmissa fręšikenninga og hugtaka. Auk žess hefur nemandinn vonandi fengiš žjįlfun ķ ritgeršasmķš žannig aš hann getur tekiš efniš öšrum og fręšilegri tökum en mögulegt hefši veriš fyrir hann ķ upphafi nįms. Ritgeršir nemenda į fyrsta įri hljóta žvķ annašhvort aš fjalla um mjög afmörkuš atriši, eša verša nokkuš yfirboršskenndar.

7. Tengsl efnis og lengdar Tengsl eru milli lengdar ritgeršar og efnis efni ķ nįmskeišsritgerš og BA-ritgerš eru ólķk žó er hęgt aš skrifa mislangt mįl um sama efni meš žvķ aš afmarka žaš į mismunandi hįtt fara mislangt śt ķ smįatriši Stundum er ritgerš stytt eša lengd eftir žörfum žį veršur aš breyta byggingu og afmörkun aš öšrum kosti myndar verkiš ekki heild Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 7 Žaš er aušvitaš ljóst aš efni sem hentar ķ 6-8 sķšna nįmskeišsritgerš žarf ekki aš henta ķ BA-ritgerš, og öfugt. Hins vegar er aušvitaš ekki žar meš sagt aš efniš rįši alltaf algerlega lengd ritgeršarinnar. Vissulega er hęgt aš skrifa mislangar ritgeršir um sama efni, meš žvķ aš afmarka žaš į mismunandi hįtt, fara mishratt yfir sögu, fara mislangt śt ķ smįatriši o.s.frv. Žaš ber žó aš varast aš stytta eša lengja ritgeršir til žess eins aš koma žeim nišur eša upp ķ įkvešinn blašsķšufjölda, įn žess aš hugsa byggingu žeirra og afmörkun upp į nżtt ķ leišinni. Ef hęgt er aš bęta einhverjum efnisžętti viš, eša fella śt, įn žess aš breyta jafnframt efnisafmörkun ritgeršarinnar bendir žaš til žess aš hśn hafi ekki veriš nógu vönduš ķ upphafi. Augljóst er aš nemandi į fyrsta įri ķ ķslensku hlżtur aš velja sér annars konar efni en nemandi sem er aš hefja ritun BA-ritgeršar. Sį sķšarnefndi hefur vęntanlega bęši fengiš góša undirstöšumenntun sem gerir honum kleift aš takast į viš efni sem hann hefši alls ekki getaš skrifaš um į fyrsta įri. Žar er bęši um aš ręša žekkingu į ķslensku mįli og bókmenntum aš fornu og nżju, og einnig žjįlfun ķ notkun żmissa fręšikenninga og hugtaka. Auk žess hefur nemandinn vonandi fengiš žjįlfun ķ ritgeršasmķš žannig aš hann getur tekiš efniš öšrum og fręšilegri tökum en mögulegt hefši veriš fyrir hann ķ upphafi nįms. Ritgeršir nemenda į fyrsta įri hljóta žvķ annašhvort aš fjalla um mjög afmörkuš atriši, eša verša nokkuš yfirboršskenndar. Žaš er aušvitaš ljóst aš efni sem hentar ķ 6-8 sķšna nįmskeišsritgerš žarf ekki aš henta ķ BA-ritgerš, og öfugt. Hins vegar er aušvitaš ekki žar meš sagt aš efniš rįši alltaf algerlega lengd ritgeršarinnar. Vissulega er hęgt aš skrifa mislangar ritgeršir um sama efni, meš žvķ aš afmarka žaš į mismunandi hįtt, fara mishratt yfir sögu, fara mislangt śt ķ smįatriši o.s.frv. Žaš ber žó aš varast aš stytta eša lengja ritgeršir til žess eins aš koma žeim nišur eša upp ķ įkvešinn blašsķšufjölda, įn žess aš hugsa byggingu žeirra og afmörkun upp į nżtt ķ leišinni. Ef hęgt er aš bęta einhverjum efnisžętti viš, eša fella śt, įn žess aš breyta jafnframt efnisafmörkun ritgeršarinnar bendir žaš til žess aš hśn hafi ekki veriš nógu vönduš ķ upphafi. Augljóst er aš nemandi į fyrsta įri ķ ķslensku hlżtur aš velja sér annars konar efni en nemandi sem er aš hefja ritun BA-ritgeršar. Sį sķšarnefndi hefur vęntanlega bęši fengiš góša undirstöšumenntun sem gerir honum kleift aš takast į viš efni sem hann hefši alls ekki getaš skrifaš um į fyrsta įri. Žar er bęši um aš ręša žekkingu į ķslensku mįli og bókmenntum aš fornu og nżju, og einnig žjįlfun ķ notkun żmissa fręšikenninga og hugtaka. Auk žess hefur nemandinn vonandi fengiš žjįlfun ķ ritgeršasmķš žannig aš hann getur tekiš efniš öšrum og fręšilegri tökum en mögulegt hefši veriš fyrir hann ķ upphafi nįms. Ritgeršir nemenda į fyrsta įri hljóta žvķ annašhvort aš fjalla um mjög afmörkuš atriši, eša verša nokkuš yfirboršskenndar.

8. Hvernig er aš afla heimilda? Er hęgt aš afla sęmilegra heimilda įn žess aš žaš sé of tķmafrekt mišaš viš verkiš? Žar skiptir mįli hvers ešlis ritgeršin er nįmskeišsritgeršir eru yfirleitt ekki frumlegar žęr sżna hvort nemandi hefur kynnt sér efniš og hvort hann getur unniš skilmerkilega śr žvķ Öšru mįli gegnir um MA- og doktorsritgeršir žęr eiga aš birta nżja žekkingu eša tślkun Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 8 Efnisvališ mótast lķka af žvķ hvort unnt sé aš afla sęmilegra heimilda, įn žess aš ķ žaš fari of mikill tķmi mišaš viš ešli ritgeršarinnar. Hér skiptir aušvitaš meginmįli hvers ešlis ritgeršin er. Ķ nįmskeišsritgeršum er yfirleitt ekki gert rįš fyrir žvķ aš nemendur komi meš nżjar uppgötvanir, heldur er žar fyrst og fremst veriš aš kanna hvort žeir hafi kynnt sér tiltekiš efni og geti unniš śr žvķ į skilmerkilegan hįtt. Žį er ķ raun mišaš viš aš allar naušsynlegar heimildir séu tiltękar, og lķtill tķmi fari ķ aš afla žeirra. Ķ MA-ritgerš eša doktorsritgerš er aftur į móti bśist viš einhverju frumlegu; aš höfundur annašhvort dragi fram nżja žekkingu eša tślki žaš sem įšur var vitaš į nżstįrlegan hįtt, nema hvorttveggja sé. Žar mį bśast viš aš mjög mikill tķmi geti fariš ķ heimildaöflun og śrvinnslu, og oft śtilokaš aš meta žann tķma fyrirfram. Efnisvališ mótast lķka af žvķ hvort unnt sé aš afla sęmilegra heimilda, įn žess aš ķ žaš fari of mikill tķmi mišaš viš ešli ritgeršarinnar. Hér skiptir aušvitaš meginmįli hvers ešlis ritgeršin er. Ķ nįmskeišsritgeršum er yfirleitt ekki gert rįš fyrir žvķ aš nemendur komi meš nżjar uppgötvanir, heldur er žar fyrst og fremst veriš aš kanna hvort žeir hafi kynnt sér tiltekiš efni og geti unniš śr žvķ į skilmerkilegan hįtt. Žį er ķ raun mišaš viš aš allar naušsynlegar heimildir séu tiltękar, og lķtill tķmi fari ķ aš afla žeirra. Ķ MA-ritgerš eša doktorsritgerš er aftur į móti bśist viš einhverju frumlegu; aš höfundur annašhvort dragi fram nżja žekkingu eša tślki žaš sem įšur var vitaš į nżstįrlegan hįtt, nema hvorttveggja sé. Žar mį bśast viš aš mjög mikill tķmi geti fariš ķ heimildaöflun og śrvinnslu, og oft śtilokaš aš meta žann tķma fyrirfram.

9. Fįar eša vandmešfarnar heimildir Mįlbreytingar ķ ķslensku į 15. öld er hęgt aš skrifa BA-ritgerš um žaš efni? sennilega ekki – heimildir of fįskrśšugar BA-ritgerš yrši hvorki fugl né fiskur Įhrif herstöšvarinnar į ķslenskt mįl er hęgt aš skrifa BA-ritgerš um žaš efni? sennilega ekki – heimildir kannski nęgar en mjög erfitt aš festa hendur į žeim Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 9 Viš skulum taka dęmi af nemanda sem hefur įhuga į ķslenskri mįlsögu, og langar til aš skrifa BA-ritgerš um mįlbreytingar ķ ķslensku į 15. öld. Kennari myndi sennilega ekki fallast į žaš efni; ekki vegna žess aš žaš sé ekki forvitnilegt ķ sjįlfu sér, heldur vegna žess aš heimildir um žetta tķmabil eru svo fįskrśšugar aš BA-ritgerš um žaš yrši hvorki fugl né fiskur. Einnig mį taka dęmi af nemanda sem vildi skrifa um įhrif herstöšvarinnar į Keflavķkurflugvelli į ķslenskt mįl. Kennarinn myndi sennilega rįša nemandanum eindregiš frį aš velja žaš efni; ekki vegna žess aš heimildir skorti ķ sjįlfu sér, heldur vegna žess aš žaš er įkaflega erfitt aš festa hendur į višfangsefninu. Viš skulum taka dęmi af nemanda sem hefur įhuga į ķslenskri mįlsögu, og langar til aš skrifa BA-ritgerš um mįlbreytingar ķ ķslensku į 15. öld. Kennari myndi sennilega ekki fallast į žaš efni; ekki vegna žess aš žaš sé ekki forvitnilegt ķ sjįlfu sér, heldur vegna žess aš heimildir um žetta tķmabil eru svo fįskrśšugar aš BA-ritgerš um žaš yrši hvorki fugl né fiskur. Einnig mį taka dęmi af nemanda sem vildi skrifa um įhrif herstöšvarinnar į Keflavķkurflugvelli į ķslenskt mįl. Kennarinn myndi sennilega rįša nemandanum eindregiš frį aš velja žaš efni; ekki vegna žess aš heimildir skorti ķ sjįlfu sér, heldur vegna žess aš žaš er įkaflega erfitt aš festa hendur į višfangsefninu.

10. Of žröng eša vķš efnisafmörkun Efniš reynist oft of vķtt eša of žröngt oftast frekar of vķtt Hvernig į aš bregšast viš žvķ? fella brott efnisžętti eša bęta viš Rétt aš byrja į žįttum sem hljóta aš vera meš en hafa ķ huga hverju mętti bęta viš eša sleppa Meginatrišiš er aš efnisafmörkun sé rökleg ekki tilviljanakennt hvaš er meš og hverju sleppt Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 10 En žótt bśiš sé aš velja efniš er ekki žar meš sagt aš žaš val sé endanlegt. Oft kemur ķ ljós žegar vinnan er komin įleišis aš efniš er annašhvort of žröngt eša of vķtt - oftast reyndar hiš sķšarnefnda. Viš žvķ veršur žį aš bregšast į einhvern hįtt. Yfirleitt er skynsamlegt aš hugsa fyrir žvķ strax ķ byrjun hvernig hęgt vęri aš breyta afmörkun efnisins, ef žaš reynist of žröngt eša of vķtt. Žetta er m.a. hęgt aš gera meš žvķ aš vinna fyrst aš žeim efnisžįttum sem hljóta alltaf aš verša meš, en hafa jafnframt ķ huga ašra sem hęgt er aš bęta viš eša fella brott, ef įstęša er til. Muniš samt, eins og įšur er nefnt, aš efnisafmörkunin veršur aš vera ķ samręmi viš žaš hvernig ritgeršin veršur aš lokum. Ef eitthvaš er fellt brott sem įtti aš vera meš, eša einhverju bętt viš sem ekki var gert rįš fyrir ķ upphafi, žarf aš hugsa efnisafmörkunina upp į nżtt og skrifa inngang meš tilliti til žess. Ég get nefnt aš žegar ég var aš skrifa kandķdatsritgerš ķ ķslenskri mįlfręšiįtti hśn ķ upphafi aš fjalla um ķslenska oršaröš. Žaš gerir hśn lķka, en žó ekki nema sum afbrigši oršarašar; žaš kom ķ ljós žegar ég fór aš skrifa ritgeršina aš efniš var alltof vķtt og engin leiš aš nį utan um žaš allt. Žegar ég var kominn aš žeirri nišurstöšu aš ég žyrfti aš žrengja efniš var meginvandinn aš finna nżja afmörkun. Žaš skiptir nefnilega miklu mįli aš afmörkunin sé rökleg; aš ekki viršist tilviljanakennt hvaš tekiš er meš og hverju sleppt. Hin endanlega afmörkun žżddi aš ég žurfti aš sleppa nokkrum köflum sem ég var bśinn aš skrifa. Slķkt er alltaf erfitt, en žaš mį alls ekki hika viš aš gera žaš ef heildin krefst žess. Ķ ritgerš skiptir heildin meira mįli en einstakar snjallar hugmyndir sem ekki falla inn ķ hana. En žótt bśiš sé aš velja efniš er ekki žar meš sagt aš žaš val sé endanlegt. Oft kemur ķ ljós žegar vinnan er komin įleišis aš efniš er annašhvort of žröngt eša of vķtt - oftast reyndar hiš sķšarnefnda. Viš žvķ veršur žį aš bregšast į einhvern hįtt. Yfirleitt er skynsamlegt aš hugsa fyrir žvķ strax ķ byrjun hvernig hęgt vęri aš breyta afmörkun efnisins, ef žaš reynist of žröngt eša of vķtt. Žetta er m.a. hęgt aš gera meš žvķ aš vinna fyrst aš žeim efnisžįttum sem hljóta alltaf aš verša meš, en hafa jafnframt ķ huga ašra sem hęgt er aš bęta viš eša fella brott, ef įstęša er til. Muniš samt, eins og įšur er nefnt, aš efnisafmörkunin veršur aš vera ķ samręmi viš žaš hvernig ritgeršin veršur aš lokum. Ef eitthvaš er fellt brott sem įtti aš vera meš, eša einhverju bętt viš sem ekki var gert rįš fyrir ķ upphafi, žarf aš hugsa efnisafmörkunina upp į nżtt og skrifa inngang meš tilliti til žess. Ég get nefnt aš žegar ég var aš skrifa kandķdatsritgerš ķ ķslenskri mįlfręšiįtti hśn ķ upphafi aš fjalla um ķslenska oršaröš. Žaš gerir hśn lķka, en žó ekki nema sum afbrigši oršarašar; žaš kom ķ ljós žegar ég fór aš skrifa ritgeršina aš efniš var alltof vķtt og engin leiš aš nį utan um žaš allt. Žegar ég var kominn aš žeirri nišurstöšu aš ég žyrfti aš žrengja efniš var meginvandinn aš finna nżja afmörkun. Žaš skiptir nefnilega miklu mįli aš afmörkunin sé rökleg; aš ekki viršist tilviljanakennt hvaš tekiš er meš og hverju sleppt. Hin endanlega afmörkun žżddi aš ég žurfti aš sleppa nokkrum köflum sem ég var bśinn aš skrifa. Slķkt er alltaf erfitt, en žaš mį alls ekki hika viš aš gera žaš ef heildin krefst žess. Ķ ritgerš skiptir heildin meira mįli en einstakar snjallar hugmyndir sem ekki falla inn ķ hana.

11. Hvers vegna breytist efnisafmörkun? Efnisafmörkun getur breyst af żmsum sökum einhver efnisžįttur reynist mjög įhugaveršur og veršur kannski aš meginatriši ritgeršarinnar eins geta heimildir um einhvern žįtt reynst rżrar žannig aš hann getur ekki boriš ritgeršina uppi Breytt efnisafmörkun er ešlileg og sjįlfsögš en krefst žess aš efniš ķ heild sé hugsaš upp į nżtt upphaflegt efnisyfirlit mį ekki stjórna byggingunni Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 11 Efnisafmörkun getur aušvitaš breyst af żmsum öšrum įstęšum en žeirri aš upphaflegt efni sé of vķtt eša of žröngt. Oft er žaš svo aš mašur sökkvir sér nišur ķ einhvern efnisžįtt og finnst hann mun įhugaveršari og feitara į stykkinu en mašur hafši ķmyndaš sér fyrirfram. Žaš getur leitt til žess aš mašur vilji gera žann žįtt aš buršarįs ritgeršarinnar, enda žótt sś hafi ekki veriš ętlunin ķ upphafi. Eins getur veriš aš heimildir um tiltekinn efnisžįtt reynist rżrari en tališ var ķ upphafi, žannig aš sį žįttur geti ekki boriš uppi ritgeršina. Žį mį reyna aš velja annan efnisžįtt eša annaš sjónarhorn til aš ganga śt frį. Viš slķka breytingu į efnisafmörkun er aš sjįlfsögšu ekkert aš athuga; hśn er bęši ešlileg og sjįlfsögš. Enn veršur samt aš minna į aš hśn krefst žess aš efniš sé hugsaš ķ heild upp į nżtt. Eins og minnst hefur veriš į įšur er gott aš gera sem nįkvęmast efnisyfirlit ķ upphafi, og breyta žvķ sķšan eins oft og žörf krefur. Ef upphaflegt efnisyfirlit helst óbreytt allan ritunartķmann er įstęša til aš hugsa sinn gang. Žaš er ótrślegt aš höfundur hafi haft svo góša yfirsżn fyrirfram aš hann hafi getaš séš fyrir endanlegan strśktśr ritgeršarinnar ķ smįatrišum. Hitt er lķklegra aš hann hafi fylgt fyrsta efnisyfirliti sķnu ķ blindni og lįtiš žaš stjórna byggingu ritgeršarinnar. Žaš eru ekki rétt vinnubrögš. Efnisafmörkun getur aušvitaš breyst af żmsum öšrum įstęšum en žeirri aš upphaflegt efni sé of vķtt eša of žröngt. Oft er žaš svo aš mašur sökkvir sér nišur ķ einhvern efnisžįtt og finnst hann mun įhugaveršari og feitara į stykkinu en mašur hafši ķmyndaš sér fyrirfram. Žaš getur leitt til žess aš mašur vilji gera žann žįtt aš buršarįs ritgeršarinnar, enda žótt sś hafi ekki veriš ętlunin ķ upphafi. Eins getur veriš aš heimildir um tiltekinn efnisžįtt reynist rżrari en tališ var ķ upphafi, žannig aš sį žįttur geti ekki boriš uppi ritgeršina. Žį mį reyna aš velja annan efnisžįtt eša annaš sjónarhorn til aš ganga śt frį. Viš slķka breytingu į efnisafmörkun er aš sjįlfsögšu ekkert aš athuga; hśn er bęši ešlileg og sjįlfsögš. Enn veršur samt aš minna į aš hśn krefst žess aš efniš sé hugsaš ķ heild upp į nżtt. Eins og minnst hefur veriš į įšur er gott aš gera sem nįkvęmast efnisyfirlit ķ upphafi, og breyta žvķ sķšan eins oft og žörf krefur. Ef upphaflegt efnisyfirlit helst óbreytt allan ritunartķmann er įstęša til aš hugsa sinn gang. Žaš er ótrślegt aš höfundur hafi haft svo góša yfirsżn fyrirfram aš hann hafi getaš séš fyrir endanlegan strśktśr ritgeršarinnar ķ smįatrišum. Hitt er lķklegra aš hann hafi fylgt fyrsta efnisyfirliti sķnu ķ blindni og lįtiš žaš stjórna byggingu ritgeršarinnar. Žaš eru ekki rétt vinnubrögš.

12. Spennandi višfangsefni? Žarf višfangsefniš aš vera spennandi? žaš vilja aušvitaš flestir Efni eru sjaldnast spennandi ķ sjįlfu sér mįliš snżst fremur um efnistök og sjónarhorn Žaš žarf aš sökkva sér ofan ķ efniš finna rétt sjónarhorn og vinna vel śr heimildum Žį veršur verkiš oftast spennandi į endanum en öll verk verša einhvern tķma leišigjörn Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 12 Įšur en skiliš er viš žessa umręšu um efnisval er rétt aš nefna žaš aš oft vilja menn fį eitthvert įhugavert og spennandi efni til aš skrifa um. Vissulega mį ekki vanmeta slķkar óskir. Hins vegar er rétt aš hafa ķ huga aš žaš eru ekki endilega tiltekin efni sem eru spennandi eša óspennandi ķ sjįlfu sér; mįliš snżst oft miklu fremur um efnistök og sjónarhorn. Ef mašur sökkvir sér ofan ķ eitthvert efni, finnur į žvķ réttan flöt og vinnur samviskusamlega śr heimildum um žaš, veršur žaš oftastnęr spennandi žótt svo lķti ekki śt fyrir ķ fyrstu. En jafnvel mest spennandi efni verša einhvern tķma leišigjörn og höfundur fyllist vonleysi. Hér gildir žolinmęši og žrautseigja. Žaš er óskaplega žęgileg tilfinning žegar allir endar eru aš smella saman ķ langri ritgerš, žar sem mašur sį ekki til lands lengi vel. Įšur en skiliš er viš žessa umręšu um efnisval er rétt aš nefna žaš aš oft vilja menn fį eitthvert įhugavert og spennandi efni til aš skrifa um. Vissulega mį ekki vanmeta slķkar óskir. Hins vegar er rétt aš hafa ķ huga aš žaš eru ekki endilega tiltekin efni sem eru spennandi eša óspennandi ķ sjįlfu sér; mįliš snżst oft miklu fremur um efnistök og sjónarhorn. Ef mašur sökkvir sér ofan ķ eitthvert efni, finnur į žvķ réttan flöt og vinnur samviskusamlega śr heimildum um žaš, veršur žaš oftastnęr spennandi žótt svo lķti ekki śt fyrir ķ fyrstu. En jafnvel mest spennandi efni verša einhvern tķma leišigjörn og höfundur fyllist vonleysi. Hér gildir žolinmęši og žrautseigja. Žaš er óskaplega žęgileg tilfinning žegar allir endar eru aš smella saman ķ langri ritgerš, žar sem mašur sį ekki til lands lengi vel.

13. Rannsóknarspurning Rannsóknarspurning er žungamišja ritgeršar stżrir vinnu höfundar žvķ skiptir meginmįli hver og hvernig hśn er Hvernig į rannsóknarspurning žį aš vera? veršur aš skipta mįli höfundur veršur aš hafa įhuga į aš svara henni lesendur verša aš hafa įhuga į aš vita svariš Spurningin er oft mikilvęgari en svariš Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 13 Ķ upphafi žarf ritgeršarhöfundur aš gera sér glögga hugmynd um efniš, og įtta sig į žvķ hvaš žaš er sem ritgeršin į aš fjalla um. Žegar um fręšilegar ritgeršir er aš ręša byggjast žęr oft į einni svokallašri rannsóknarspurningu. Žetta er lykilspurning ritgeršarinnar, žungamišja hennar, og žvķ skiptir miklu mįli hvernig hśn er. Hvers ešlis eru rannsóknarspurningar? Žaš er erfitt aš gefa einfalt svar viš žvķ, en meginatrišiš er aš rannsóknarspurning veršur aš skipta mįli. Höfundur veršur aš hafa įhuga į aš svara henni, og lesendur žurfa aš hafa įhuga į aš vita svariš. Žess vegna er mikilvęgt aš velta žvķ vel fyrir sér hvers spyrja skuli. Spurningin er oft mikilvęgari en svariš. Athugiš aš žótt hér sé talaš um rannsóknarspurningu er ekki žar meš sagt aš heiti ritgeršar žurfi endilega aš vera spurning. Rannsóknarspurningin sjįlf žarf ekki einu sinni aš vera oršuš nokkurs stašar ķ ritgeršinni. Žaš sem skiptir mįli er aš hśn stżri vinnu höfundarins, og lesendur įtti sig į žvķ um hvaš er veriš aš fjalla. Ķ upphafi žarf ritgeršarhöfundur aš gera sér glögga hugmynd um efniš, og įtta sig į žvķ hvaš žaš er sem ritgeršin į aš fjalla um. Žegar um fręšilegar ritgeršir er aš ręša byggjast žęr oft į einni svokallašri rannsóknarspurningu. Žetta er lykilspurning ritgeršarinnar, žungamišja hennar, og žvķ skiptir miklu mįli hvernig hśn er. Hvers ešlis eru rannsóknarspurningar? Žaš er erfitt aš gefa einfalt svar viš žvķ, en meginatrišiš er aš rannsóknarspurning veršur aš skipta mįli. Höfundur veršur aš hafa įhuga į aš svara henni, og lesendur žurfa aš hafa įhuga į aš vita svariš. Žess vegna er mikilvęgt aš velta žvķ vel fyrir sér hvers spyrja skuli. Spurningin er oft mikilvęgari en svariš. Athugiš aš žótt hér sé talaš um rannsóknarspurningu er ekki žar meš sagt aš heiti ritgeršar žurfi endilega aš vera spurning. Rannsóknarspurningin sjįlf žarf ekki einu sinni aš vera oršuš nokkurs stašar ķ ritgeršinni. Žaš sem skiptir mįli er aš hśn stżri vinnu höfundarins, og lesendur įtti sig į žvķ um hvaš er veriš aš fjalla.

14. Naušsyn rannsóknarspurningar Ęvi og verk Steins Steinarr hverfist ekki um eina spurningu hętt viš aš verši śtleitin Hvaša įhrif höfšu sósķalķskar skošanir Steins Steinarr į kvešskap hans? hnitmišašri ritgerš ekkert tekiš meš sem ekki varšar efniš Heiti ritgeršar žarf ekki aš vera spurning Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 14 Aušvitaš eru fręširitgeršir oft annars ešlis. Hugsum okkur t.d. ritgerš sem heitir Ęvi og verk Steins Steinarr. Žaš er augljóst aš slķk ritgerš er ekki byggš upp kringum eina spurningu, heldur er markmiš hennar aš rekja ęviferil Steins eftir tiltękum heimildum og fjalla um verk hans; segja frį žeim helstu og e.t.v. greina einhver ljóš. Žaš mį žvķ bśast viš aš slķk ritgerš verši mjög śtleitin, og getur oršiš sundurlaus ef ekki er gętt vel aš. Viš getum hins vegar hugsaš okkur spurningu eins og Hvaša įhrif höfšu sósķalķskar skošanir Steins Steinarr į kvešskap hans? Žar erum viš komin meš spurningu sem viš žurfum aš leita svara viš, eftir įkvešnum reglum; viš finnum višeigandi heimildir og tślkum žęr. Slķk ritgerš ętti aš verša mun hnitmišašri en hin, žvķ aš žar er ekkert tekiš meš sem ekki varšar beinlķnis spurninguna.Aušvitaš eru fręširitgeršir oft annars ešlis. Hugsum okkur t.d. ritgerš sem heitir Ęvi og verk Steins Steinarr. Žaš er augljóst aš slķk ritgerš er ekki byggš upp kringum eina spurningu, heldur er markmiš hennar aš rekja ęviferil Steins eftir tiltękum heimildum og fjalla um verk hans; segja frį žeim helstu og e.t.v. greina einhver ljóš. Žaš mį žvķ bśast viš aš slķk ritgerš verši mjög śtleitin, og getur oršiš sundurlaus ef ekki er gętt vel aš. Viš getum hins vegar hugsaš okkur spurningu eins og Hvaša įhrif höfšu sósķalķskar skošanir Steins Steinarr į kvešskap hans? Žar erum viš komin meš spurningu sem viš žurfum aš leita svara viš, eftir įkvešnum reglum; viš finnum višeigandi heimildir og tślkum žęr. Slķk ritgerš ętti aš verša mun hnitmišašri en hin, žvķ aš žar er ekkert tekiš meš sem ekki varšar beinlķnis spurninguna.

15. Spurning og svar Lagt upp meš svar viš rannsóknarspurningu er žaš ekki aš fara aftan aš hlutunum? getur höfundur žį litiš hlutlaust į efniš? Grunur um svar gerir spurningu įhugaverša žaš žarf hins vegar aš finna rök fyrir svarinu Snjöll hugmynd er kveikja aš góšri ritgerš hugmyndin er žį svar viš rannsóknarspurningu en žaš žarf aš setja spurninguna rétt fram Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 15 Įšur en höfundur fer af staš meš efniš er ęskilegt aš hann hafi eitthvert svar viš rannsóknarspurningunni ķ huga. Sumum finnst hér fariš aftan aš efninu, og telja aš höfundur eigi einmitt ekki aš hafa neitt svar ķ huga fyrr en rannsókninni er lokiš. Aš öšrum kosti sé hętta į aš hann sé fyrirfram bśinn aš gefa sér svariš og lķti žvķ ekki hlutlaust į röksemdir mįlsins. En žetta er misskilningur. Oft er žaš svo aš manni finnst einhver spurning įhugaverš vegna žess aš mašur hefur grun um hvert svariš viš henni sé; en hefur hins vegar ekki rök fyrir žvķ svari. Góšar ritgeršir byggjast oft į snjöllum hugmyndum, sem eru žį svariš, en samningin felst žį ķ žvķ aš formślera spurninguna og fęra rök aš svarinu; sżna fram į aš hugmyndin gangi upp. Aušvitaš getur žetta fariš į annan veg; sumar hugmyndir sem ķ upphafi virtust góšar viršast viš nįnari athugun ekki standast. En žaš žarf ekki aš eyšileggja ritgeršina. Eftir sem įšur er hęgt aš leggja upp meš hugmyndina sem tilgįtu, og vinna śt frį henni, enda žótt lokanišurstašan verši sś aš upphaflega tilgįtan hafi veriš röng. Įšur en höfundur fer af staš meš efniš er ęskilegt aš hann hafi eitthvert svar viš rannsóknarspurningunni ķ huga. Sumum finnst hér fariš aftan aš efninu, og telja aš höfundur eigi einmitt ekki aš hafa neitt svar ķ huga fyrr en rannsókninni er lokiš. Aš öšrum kosti sé hętta į aš hann sé fyrirfram bśinn aš gefa sér svariš og lķti žvķ ekki hlutlaust į röksemdir mįlsins. En žetta er misskilningur. Oft er žaš svo aš manni finnst einhver spurning įhugaverš vegna žess aš mašur hefur grun um hvert svariš viš henni sé; en hefur hins vegar ekki rök fyrir žvķ svari. Góšar ritgeršir byggjast oft į snjöllum hugmyndum, sem eru žį svariš, en samningin felst žį ķ žvķ aš formślera spurninguna og fęra rök aš svarinu; sżna fram į aš hugmyndin gangi upp. Aušvitaš getur žetta fariš į annan veg; sumar hugmyndir sem ķ upphafi virtust góšar viršast viš nįnari athugun ekki standast. En žaš žarf ekki aš eyšileggja ritgeršina. Eftir sem įšur er hęgt aš leggja upp meš hugmyndina sem tilgįtu, og vinna śt frį henni, enda žótt lokanišurstašan verši sś aš upphaflega tilgįtan hafi veriš röng.

16. Heimildaöflun Hvernig į aš hefja heimildaöflun? kanna handbękur og ritaskrįr athuga hvort til er yfirlitsgrein um efniš Heimilda mį leita vķša ķ skrįm bókasafna (t.d. Gegni) ķ heimilda- og atrišisoršaskrįm rita um efniš ķ ritaskrįm, efnisskrįm tķmarita o.ž.h. ķ rafręnum gagnasöfnum af żmsu tagi į netinu (t.d. meš Google og Google Scholar) Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 16 Žegar efniš hefur veriš vališ er nęst aš afla heimilda. Ķ byrjun getur veriš įgętt aš athuga hvort til sé einhver yfirlitsgrein um žaš sviš sem ykkar ritgerš er į. Slķkar greinar geta hjįlpaš manni til aš įtta sig, setja efniš ķ vķšara samhengi, og auk žess er žar oft aš finna tilvķsanir ķ ašrar heimildir. Viš heimildaleit mį beita żmsum ašferšum. Ķ fyrsta lagi mį leita ķ skrįm bókasafna, s.s. Gegni. Ķ öšru lagi er naušsynlegt aš skoša vel heimildaskrįr og atrišisoršaskrįr žeirra bóka og greina sem mašur les um efniš. Žar er oft aš finna heimildir sem mašur rękist aušveldlega į meš öšru móti. Ķ žrišja lagi er hęgt aš leita ķ margs konar prentušum ritaskrįm, t.d. BONIS, efnisskrįm tķmarita, bókmenntaskrį Skķrnis o.s.frv. Ķ fjórša lagi er hęgt aš leita ķ żmiss konar gagnasöfnum į netinu, bęši almennum og sérhęfšum. Ķ fimmta lagi er svo hęgt aš nota leitarvélar eins og Google til aš leita heimilda į netinu. Efni į netinu eykst dag frį degi, og žvķ skipta tvęr sķšastnefndu tegundir heimildaleitar sķfellt meira mįli. Žegar efniš hefur veriš vališ er nęst aš afla heimilda. Ķ byrjun getur veriš įgętt aš athuga hvort til sé einhver yfirlitsgrein um žaš sviš sem ykkar ritgerš er į. Slķkar greinar geta hjįlpaš manni til aš įtta sig, setja efniš ķ vķšara samhengi, og auk žess er žar oft aš finna tilvķsanir ķ ašrar heimildir. Viš heimildaleit mį beita żmsum ašferšum. Ķ fyrsta lagi mį leita ķ skrįm bókasafna, s.s. Gegni. Ķ öšru lagi er naušsynlegt aš skoša vel heimildaskrįr og atrišisoršaskrįr žeirra bóka og greina sem mašur les um efniš. Žar er oft aš finna heimildir sem mašur rękist aušveldlega į meš öšru móti. Ķ žrišja lagi er hęgt aš leita ķ margs konar prentušum ritaskrįm, t.d. BONIS, efnisskrįm tķmarita, bókmenntaskrį Skķrnis o.s.frv. Ķ fjórša lagi er hęgt aš leita ķ żmiss konar gagnasöfnum į netinu, bęši almennum og sérhęfšum. Ķ fimmta lagi er svo hęgt aš nota leitarvélar eins og Google til aš leita heimilda į netinu. Efni į netinu eykst dag frį degi, og žvķ skipta tvęr sķšastnefndu tegundir heimildaleitar sķfellt meira mįli.

17. Leit į bókasöfnum og ķ bókaskrįm Landsbókasafn Ķslands – Hįskólabókasafn mikilvęgt aš žekkja bókakost safnsins vel kynna sér Dewey-flokkunarkerfiš Gegnir tekur til ķslenskra rannsóknarbókasafna hęgt aš leita eftir żmsum atrišum: höfundum titlum efnisoršum (ķ titlum og orš sem ritum eru gefin) flokkstölum (til aš leita aš ritum um sérhęfš efni) Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 17 Landsbókasafn Ķslands – Hįskólabókasafn er aš sjįlfsögšu žaš safn sem er ašgengilegast og notadrżgst, enda langstęrsta bókasafn landsins. Žess vegna er mikilvęgt aš žekkja bókakost žess vel. Žaš er naušsynlegt aš ganga mešfram hillum sem hafa aš geyma bókakost į įhugasviši manns, skoša hvaš er til, taka bękur śt śr hillum og fletta žeim. Allir žurfa lķka aš hafa nasasjón af Dewey-flokkunarkerfinu sem bękur safnsins og annarra rannsóknarbókasafna eru flokkašar eftir. Vitanlega žurfa menn svo aš žekkja vel žęr ašferšir sem hęgt er aš beita viš leit ķ ritakosti safnsins, einkum gagnasafniš Gegni, sem tekur einnig til annarra rannsóknarbókasafna į landinu. Žarna er aš sjįlfsögšu hęgt aš leita eftir höfundum og titlum, en einnig er hęgt aš leita aš efnisoršum og žį koma fram bęši orš ķ titlum rita og efnisorš sem ritunum hafa veriš gefin. Einnig er hęgt aš leita eftir flokkstölum, sem getur veriš gagnlegt žegar leitaš er aš ritum um sérhęfš efni. Landsbókasafn Ķslands – Hįskólabókasafn er aš sjįlfsögšu žaš safn sem er ašgengilegast og notadrżgst, enda langstęrsta bókasafn landsins. Žess vegna er mikilvęgt aš žekkja bókakost žess vel. Žaš er naušsynlegt aš ganga mešfram hillum sem hafa aš geyma bókakost į įhugasviši manns, skoša hvaš er til, taka bękur śt śr hillum og fletta žeim. Allir žurfa lķka aš hafa nasasjón af Dewey-flokkunarkerfinu sem bękur safnsins og annarra rannsóknarbókasafna eru flokkašar eftir. Vitanlega žurfa menn svo aš žekkja vel žęr ašferšir sem hęgt er aš beita viš leit ķ ritakosti safnsins, einkum gagnasafniš Gegni, sem tekur einnig til annarra rannsóknarbókasafna į landinu. Žarna er aš sjįlfsögšu hęgt aš leita eftir höfundum og titlum, en einnig er hęgt aš leita aš efnisoršum og žį koma fram bęši orš ķ titlum rita og efnisorš sem ritunum hafa veriš gefin. Einnig er hęgt aš leita eftir flokkstölum, sem getur veriš gagnlegt žegar leitaš er aš ritum um sérhęfš efni.

18. Nokkur mikilvęg gagnasöfn Hvar.is mjög fjölbreytt gagnasöfn Tķmarit.is flest ķslensk blöš og tķmarit frį upphafi Skemman nįmsritgeršir frį Hįskóla Ķslands Google Books sķvaxandi fjöldi bóka frį żmsum löndum og tķmum Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 18 Rafręnum gagnasöfnum žar sem hęgt er aš lesa heildartexta bóka og greina fer ört fjölgandi. Į Ķslandi er svonefndur landsašgangur aš miklum fjölda erlendra tķmarita, og önnur eru ašgengileg žeim sem eru tengdir tölvuneti Hįskóla Ķslands. Hęgt er aš komast ķ öll žessi tķmarit og żmis önnur gagnasöfn į sķšunni hvar.is. Flest ķslensk blöš og tķmarit frį upphafi eru aftur į móti ašgengileg į sķšunni timarit.is og žar er hęgt aš leita ķ texta žeirra. Į skemman.is er hęgt aš komast ķ nįmsritgeršir sem skrifašar hafa veriš viš Hįskóla Ķslands undanfarin įr. Aš lokum mį nefna Google Books, books.google.com, žar sem er aš finna heildartexta gķfurlegra margra bóka um fjölbreytt efni og frį żmsum löndum og tķmum. Aš vķsu er oft ekki birtur nema hluti nżrri bóka vegna höfundarréttarmįla.Rafręnum gagnasöfnum žar sem hęgt er aš lesa heildartexta bóka og greina fer ört fjölgandi. Į Ķslandi er svonefndur landsašgangur aš miklum fjölda erlendra tķmarita, og önnur eru ašgengileg žeim sem eru tengdir tölvuneti Hįskóla Ķslands. Hęgt er aš komast ķ öll žessi tķmarit og żmis önnur gagnasöfn į sķšunni hvar.is. Flest ķslensk blöš og tķmarit frį upphafi eru aftur į móti ašgengileg į sķšunni timarit.is og žar er hęgt aš leita ķ texta žeirra. Į skemman.is er hęgt aš komast ķ nįmsritgeršir sem skrifašar hafa veriš viš Hįskóla Ķslands undanfarin įr. Aš lokum mį nefna Google Books, books.google.com, žar sem er aš finna heildartexta gķfurlegra margra bóka um fjölbreytt efni og frį żmsum löndum og tķmum. Aš vķsu er oft ekki birtur nema hluti nżrri bóka vegna höfundarréttarmįla.

19. Leit į netinu Leitarvélar eru mikil žarfažing Google langžekktust, en żmsar fleiri til Google Scholar er gerš fyrir fręšilega leit Leitarvélar eru takmarkašar nį ekki til nema hluta af žvķ sem er į netinu Naušsynlegt er aš kynna sér leitarmöguleika til aš drukkna ekki ķ upplżsingum Einnig er hęgt aš fara į įkvešnar sķšur t.d. hįskóla, stofnana, einstaklinga Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 19 Langfljótlegasta og žęgilegasta ašferšin til aš finna heimildir um hvašeina nś į dögum er aš nota leitarvélar į netinu – einkum Google, žótt żmsar fleiri komi til greina. Ķ fręšilegri vinnu mį žó alls ekki lįta žaš duga. Žótt efnismagniš į netinu sé gķfurlegt er lķka margt sem er žar ekki, og hętt viš aš einfaldar leitarnišurstöšur gefi mjög ófullkomna mynd. Athugiš lķka aš žvķ fer fjarri aš leitarvélarnar fķnkembi netiš; engin žeirra nęr til nema hluta af žvķ sem žar er aš finna. Naušsynlegt er aš kynna sér vel leitarmöguleikana sem ķ boši eru. Vegna hins gķfurlega upplżsingamagns į vefnum er oft žörf į aš takmarka leitina, t.d. leita aš sķšum žar sem tvö (eša fleiri) orš koma fyrir nįlęgt hvort (hvert) öšru, sķšum sem breytt hefur veriš fyrir eša eftir įkvešinn dag, o.s.frv. Annar möguleiki er aš finna vefsķšur įkvešinna stofnana eša einstaklinga žar sem hugsanlegt er aš finna megi gögn um žaš sem leitaš er aš. Sumar leitarvélarnar, t.d. Google, bjóša upp į efnisflokkun. Žannig mį t.d. skoša heimasķšur hįskóla eša rannsóknastofnana į įkvešnum svišum til aš athuga hvort žar sé eitthvaš gagnlegt aš hafa.Langfljótlegasta og žęgilegasta ašferšin til aš finna heimildir um hvašeina nś į dögum er aš nota leitarvélar į netinu – einkum Google, žótt żmsar fleiri komi til greina. Ķ fręšilegri vinnu mį žó alls ekki lįta žaš duga. Žótt efnismagniš į netinu sé gķfurlegt er lķka margt sem er žar ekki, og hętt viš aš einfaldar leitarnišurstöšur gefi mjög ófullkomna mynd. Athugiš lķka aš žvķ fer fjarri aš leitarvélarnar fķnkembi netiš; engin žeirra nęr til nema hluta af žvķ sem žar er aš finna. Naušsynlegt er aš kynna sér vel leitarmöguleikana sem ķ boši eru. Vegna hins gķfurlega upplżsingamagns į vefnum er oft žörf į aš takmarka leitina, t.d. leita aš sķšum žar sem tvö (eša fleiri) orš koma fyrir nįlęgt hvort (hvert) öšru, sķšum sem breytt hefur veriš fyrir eša eftir įkvešinn dag, o.s.frv. Annar möguleiki er aš finna vefsķšur įkvešinna stofnana eša einstaklinga žar sem hugsanlegt er aš finna megi gögn um žaš sem leitaš er aš. Sumar leitarvélarnar, t.d. Google, bjóša upp į efnisflokkun. Žannig mį t.d. skoša heimasķšur hįskóla eša rannsóknastofnana į įkvešnum svišum til aš athuga hvort žar sé eitthvaš gagnlegt aš hafa.

20. Frumheimildir og eftirheimildir Frumheimildir eru upphafleg gögn um mįl žegar ekki veršur lengra rakiš ekki bara rit, heldur fornleifar, öskulög o.fl. Eftirheimildir byggjast į frumheimildum eru śrval śr žeim og tślkun į žeim vališ og tślkunin er huglęgt, hįš mati fer eftir įhugasviši, žekkingu, skošunum og auk žess žjóšfélagi og tķma Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 20 Žótt heimildir finnist um tiltekiš efni er björninn ekki unninn žar meš; naušsynlegt er aš leggja mat į heimildirnar. Ķ fręšilegri ritgerš skiptir höfušmįli aš höfundurinn skrifi ekki gagnrżnislaust upp eftir heimildunum, heldur meti žęr sjįlfur į gagnrżninn hįtt. Slķkt mat er vissulega ekki einfalt, en hér mį benda į nokkur atriši sem veršur aš hafa ķ huga. Ķ fręšilegri umręšu er geršur grundvallarmunur į frumheimildum og eftirheimildum. Frumheimildir eru upphafleg gögn um eitthvert mįl, sį stašur žar sem viš endum žegar ekki veršur lengur rakiš. Frumheimildir um mannlķf į Ķslandi į 19. öld eru t.d. kirkjubękur, dómabękur o.fl., en eftirheimildir eru žęr sem byggjast į frumheimildunum. Frumheimildir um ķslenska mįlsögu į 19. öld eru žeir textar sem varšveittir eru frį žeim tķma, en 20. aldar rit um ķslenska mįlsögu eru eftirheimildir. Athugiš aš frumheimildir žurfa ekki aš vera ķ ritušu formi; frumheimildir um landnįm į Ķslandi geta eins veriš fornleifar, brunnir birkikvistir o.s.frv. Ķ eftirheimildum er ęvinlega aš finna einhvers konar śrval śr frumheimildum og tślkun į žeim. Žaš śrval og sś tślkun hlżtur aš vera huglęg, fara eftir įhugasviši, žekkingu, skošunum og markmiši žess sem velur, og vera hįš žvķ žjóšfélagi sem hann bżr ķ og žeim tķma sem hann lifir į. Žess vegna getum viš ekki treyst žvķ aš ķ eftirheimildunum komi allt fram sem viš kynnum aš hafa įhuga į, eša tślkun žeirra į frumheimildunum sé eins og viš myndum hafa hana. Viš žessu er ašeins hęgt aš bregšast į einn veg; meš žvķ aš fara ķ frumheimildirnar sjįlfar, velja sjįlf śr žeim og tślka frį eigin brjósti. Žótt heimildir finnist um tiltekiš efni er björninn ekki unninn žar meš; naušsynlegt er aš leggja mat į heimildirnar. Ķ fręšilegri ritgerš skiptir höfušmįli aš höfundurinn skrifi ekki gagnrżnislaust upp eftir heimildunum, heldur meti žęr sjįlfur į gagnrżninn hįtt. Slķkt mat er vissulega ekki einfalt, en hér mį benda į nokkur atriši sem veršur aš hafa ķ huga. Ķ fręšilegri umręšu er geršur grundvallarmunur į frumheimildum og eftirheimildum. Frumheimildir eru upphafleg gögn um eitthvert mįl, sį stašur žar sem viš endum žegar ekki veršur lengur rakiš. Frumheimildir um mannlķf į Ķslandi į 19. öld eru t.d. kirkjubękur, dómabękur o.fl., en eftirheimildir eru žęr sem byggjast į frumheimildunum. Frumheimildir um ķslenska mįlsögu į 19. öld eru žeir textar sem varšveittir eru frį žeim tķma, en 20. aldar rit um ķslenska mįlsögu eru eftirheimildir. Athugiš aš frumheimildir žurfa ekki aš vera ķ ritušu formi; frumheimildir um landnįm į Ķslandi geta eins veriš fornleifar, brunnir birkikvistir o.s.frv. Ķ eftirheimildum er ęvinlega aš finna einhvers konar śrval śr frumheimildum og tślkun į žeim. Žaš śrval og sś tślkun hlżtur aš vera huglęg, fara eftir įhugasviši, žekkingu, skošunum og markmiši žess sem velur, og vera hįš žvķ žjóšfélagi sem hann bżr ķ og žeim tķma sem hann lifir į. Žess vegna getum viš ekki treyst žvķ aš ķ eftirheimildunum komi allt fram sem viš kynnum aš hafa įhuga į, eša tślkun žeirra į frumheimildunum sé eins og viš myndum hafa hana. Viš žessu er ašeins hęgt aš bregšast į einn veg; meš žvķ aš fara ķ frumheimildirnar sjįlfar, velja sjįlf śr žeim og tślka frį eigin brjósti.

21. Hvers konar heimildir į aš nota? Naušsynlegt er aš gera mun į žessu tvennu įtta sig į žvķ hvenęr žarf aš nota frumheimildir Nįmskeišsritgeršir styšjast viš eftirheimildir ķ veigameiri ritgeršum žarf aš nota frumheimildir Algeng mistök eru aš gera ekki upp į milli ef heimild finnst um efniš er hśn notuš en ekki lagt mat į gildi hennar eru Aldirnar helstu sagnfręširit okkar? Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 21 Meš žessu er aušvitaš ekki įtt viš aš viš megum aldrei nota eftirheimildir ķ fręšilegu starfi, en žurfum alltaf aš kanna allt frį grunni sjįlf — skįrra vęri žaš nś. Venjulegar nįmskeišsritgeršir hljóta ešli mįlsins samkvęmt aš byggjast aš mestu eša öllu leyti į eftirheimildum. En ef viš erum aš skrifa BA-ritgerš um tiltekiš efni, svo aš ekki sé minnst į stęrri verk eins og MA- eša doktorsritgerš, žį veršur aš krefjast žess aš viš förum ķ frumheimildir um efniš. Eftirheimildir getum viš hins vegar nżtt til aš setja efniš ķ stęrra samhengi, og aš sjįlfsögšu til stušnings og samanburšar viš okkar eigin umfjöllun. Žaš er mjög algengt ķ nįmsritgeršum aš ekki sé gert upp į milli heimilda; ef nemandinn finnur einhverja heimild um žaš efni sem hann er aš skrifa um er hśn notuš, įn žess aš lagt sé nokkurt mat į gildi hennar. Žannig mętti t.d. oft halda aš Öldin okkar vęri helsta og traustasta sagnfręširit okkar. Viš žurfum aš lęra aš taka heimildunum meš fyrirvara, meta gildi žeirra, įtta okkur į stöšu žeirra, og taka sjįlfstęša afstöšu žegar heimildir greinir į. Žetta tekur sinn tķma, en žaš lęrist smįtt og smįtt. Meš žessu er aušvitaš ekki įtt viš aš viš megum aldrei nota eftirheimildir ķ fręšilegu starfi, en žurfum alltaf aš kanna allt frį grunni sjįlf — skįrra vęri žaš nś. Venjulegar nįmskeišsritgeršir hljóta ešli mįlsins samkvęmt aš byggjast aš mestu eša öllu leyti į eftirheimildum. En ef viš erum aš skrifa BA-ritgerš um tiltekiš efni, svo aš ekki sé minnst į stęrri verk eins og MA- eša doktorsritgerš, žį veršur aš krefjast žess aš viš förum ķ frumheimildir um efniš. Eftirheimildir getum viš hins vegar nżtt til aš setja efniš ķ stęrra samhengi, og aš sjįlfsögšu til stušnings og samanburšar viš okkar eigin umfjöllun. Žaš er mjög algengt ķ nįmsritgeršum aš ekki sé gert upp į milli heimilda; ef nemandinn finnur einhverja heimild um žaš efni sem hann er aš skrifa um er hśn notuš, įn žess aš lagt sé nokkurt mat į gildi hennar. Žannig mętti t.d. oft halda aš Öldin okkar vęri helsta og traustasta sagnfręširit okkar. Viš žurfum aš lęra aš taka heimildunum meš fyrirvara, meta gildi žeirra, įtta okkur į stöšu žeirra, og taka sjįlfstęša afstöšu žegar heimildir greinir į. Žetta tekur sinn tķma, en žaš lęrist smįtt og smįtt.

22. Heimildir žarf aš meta Aldrei mį nota heimildir gagnrżnislaust žaš veršur aš leggja sjįlfstętt mat į žęr Athugiš vinnubrögš höfundar heimildar vitnar hann sjįlfur ķ heimildir? er aušvelt aš sjį hvaš hann hefur eftir öšrum? notar hann heimildir sķnar į heišarlegan hįtt? sjįst dęmi um aš hann rangtślki eitthvaš? viršist hann stinga einhverju undir stól? Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 22 Naušsynlegt er aš athuga hvernig höfundur heimildarinnar umgengst heimildir sjįlfur; hvort hann vitnar ķ heimildir, og ef svo er, hvernig hann gerir žaš. T.d. skiptir mįli aš aušvelt sé aš sjį hvaš hann tekur śr heimildum sķnum, og hvaš hann segir frį eigin brjósti. Einnig žarf aš reyna aš įtta sig į žvķ hvort höfundur notar heimildir sķnar į heišarlegan hįtt, eša hvort einhver dęmi sjįst um aš hann rangtślki eitthvaš, stingi einhverju undir stól o.s.frv. Naušsynlegt er aš athuga hvernig höfundur heimildarinnar umgengst heimildir sjįlfur; hvort hann vitnar ķ heimildir, og ef svo er, hvernig hann gerir žaš. T.d. skiptir mįli aš aušvelt sé aš sjį hvaš hann tekur śr heimildum sķnum, og hvaš hann segir frį eigin brjósti. Einnig žarf aš reyna aš įtta sig į žvķ hvort höfundur notar heimildir sķnar į heišarlegan hįtt, eša hvort einhver dęmi sjįst um aš hann rangtślki eitthvaš, stingi einhverju undir stól o.s.frv.

23. Heimildir žarf aš bera saman Samanburšur viš ašrar heimildir hafa ašrir komist aš sömu nišurstöšu? Samhljóša nišurstaša žarf ekki aš vera traust oft étur hver upp eftir öšrum athugasemdalaust įn žess aš gera sjįlfstęša rannsókn į efninu Hvaš merkir žaš ef höfundur er einn į bįti er hann sérvitringur sem enginn tekur mark į? eša frumlegri og hugmyndarķkari en ašrir? Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 23 Hér skiptir mįli aš athuga hvort ašrir sem um mįliš hafa fjallaš hafa komist aš sömu nišurstöšu, eša hvort žessi höfundur er einn į bįti. Žótt fjöldi fręšimanna sé į einu mįli um tiltekiš efni žarf žaš ekki aš žżša aš skošun eša nišurstaša žeirra sé traust sem žvķ nemur. Oft er žaš nefnilega svo aš hver étur upp eftir öšrum; einhver setur fram tiltekna kenningu ķ upphafi, og hśn gengur sķšan aftur hjį öllum sem um mįliš rita, įn žess aš nokkur žeirra hafi ķ raun gert nokkra sjįlfstęša rannsókn į efninu. Ķ slķku tilviki er nišurstašan, žótt hśn sé samhljóša, aušvitaš engu traustari en nišurstaša žess eina manns sem setti hana fram ķ upphafi. Hafi einhver einn höfundur komist aš annarri nišurstöšu en ašrir sem um mįliš hafa fjallaš getur žaš stundum bent til žess aš höfundurinn sé sérvitringur sem ekki er tekiš mark į ķ fręšaheiminum; en aušvitaš getur žaš lķka žżtt aš hann sé į undan sinni samtķš, frumlegri og hugmyndarķkari en ašrir, o.s.frv. Ķ žvķ sambandi žarf aš athuga hvort ašrir fręšimenn hafa mótmęlt žessum einfara meš rökum, eša hvort žeir lįta eins og skrif hans séu ekki til. Ķ fyrra tilvikinu veršum viš aš reyna aš meta röksemdir beggja ašila og mynda okkur sjįlfstęša skošun. Ķ seinna tilvikinu er erfišara um vik. Žögnin getur oft žżtt aš skrifin žyki svo vafasöm aš ekki taki žvķ aš andmęla žeim; en hśn getur einnig boriš vott um aš ašrir treysti sér ekki til aš fjalla um žessi skrif og kjósi žvķ aš žegja. Hér skiptir mįli aš athuga hvort ašrir sem um mįliš hafa fjallaš hafa komist aš sömu nišurstöšu, eša hvort žessi höfundur er einn į bįti. Žótt fjöldi fręšimanna sé į einu mįli um tiltekiš efni žarf žaš ekki aš žżša aš skošun eša nišurstaša žeirra sé traust sem žvķ nemur. Oft er žaš nefnilega svo aš hver étur upp eftir öšrum; einhver setur fram tiltekna kenningu ķ upphafi, og hśn gengur sķšan aftur hjį öllum sem um mįliš rita, įn žess aš nokkur žeirra hafi ķ raun gert nokkra sjįlfstęša rannsókn į efninu. Ķ slķku tilviki er nišurstašan, žótt hśn sé samhljóša, aušvitaš engu traustari en nišurstaša žess eina manns sem setti hana fram ķ upphafi. Hafi einhver einn höfundur komist aš annarri nišurstöšu en ašrir sem um mįliš hafa fjallaš getur žaš stundum bent til žess aš höfundurinn sé sérvitringur sem ekki er tekiš mark į ķ fręšaheiminum; en aušvitaš getur žaš lķka žżtt aš hann sé į undan sinni samtķš, frumlegri og hugmyndarķkari en ašrir, o.s.frv. Ķ žvķ sambandi žarf aš athuga hvort ašrir fręšimenn hafa mótmęlt žessum einfara meš rökum, eša hvort žeir lįta eins og skrif hans séu ekki til. Ķ fyrra tilvikinu veršum viš aš reyna aš meta röksemdir beggja ašila og mynda okkur sjįlfstęša skošun. Ķ seinna tilvikinu er erfišara um vik. Žögnin getur oft žżtt aš skrifin žyki svo vafasöm aš ekki taki žvķ aš andmęla žeim; en hśn getur einnig boriš vott um aš ašrir treysti sér ekki til aš fjalla um žessi skrif og kjósi žvķ aš žegja.

24. Athuga žarf markmiš og vettvang Hvert er markmiš höfundar heimildar aš fręša į hlutlausan hįtt? aš reka pólitķskan įróšur eša auglżsa vöru? aš höfša til tilfinninga? Į hvaša vettvangi birtist heimildin ķ virtu fręširiti? ķ dagblaši? ķ auglżsingabęklingi? Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 24 Vitaskuld skiptir lķka mįli aš athuga hvert er markmiš höfundar heimildarinnar; hvort hann er aš skrifa fręširit, uppfręšandi grein fyrir almenning, pólitķska įróšursgrein, eša semja hįtķšaręšu, svo aš nokkur dęmi séu tekin. Einnig žarf aš hafa ķ huga į hvaša vettvangi heimildin birtist; hvort um er aš ręša viršulegt fręširit, almennt tķmarit, dagblaš, eša auglżsingabękling. Meš žessu er aušvitaš ekki veriš aš segja aš t.d. greinar ķ dagblöšum séu ónżtar sem heimildir ķ sjįlfu sér, heldur ašeins veriš aš benda į aš žęr kunna aš vera skrifašar ķ öšru augnamiši en žvķ aš koma žekkingu į framfęri į hlutlausan hįtt, og žvķ žarf aš meta žęr meš žaš ķ huga. En žiš kannist örugglega viš auglżsingar žar sem stendur eitthvaš į žessa leiš: „Lęknar męla meš xx“; „Rannsóknir hafa sżnt aš xx skilar įrangri ķ 99% tilvika“, o.s.frv. Žarna kemur sjaldnast fram hvaša lęknar męla meš vörunni, eša til hvaša rannsókna er vķsaš, hver gerši žęr, hvernig stašiš var aš žeim, o.s.frv. Slķkar fullyršingar eru žvķ gagnslausar sem heimild. Vitaskuld skiptir lķka mįli aš athuga hvert er markmiš höfundar heimildarinnar; hvort hann er aš skrifa fręširit, uppfręšandi grein fyrir almenning, pólitķska įróšursgrein, eša semja hįtķšaręšu, svo aš nokkur dęmi séu tekin. Einnig žarf aš hafa ķ huga į hvaša vettvangi heimildin birtist; hvort um er aš ręša viršulegt fręširit, almennt tķmarit, dagblaš, eša auglżsingabękling. Meš žessu er aušvitaš ekki veriš aš segja aš t.d. greinar ķ dagblöšum séu ónżtar sem heimildir ķ sjįlfu sér, heldur ašeins veriš aš benda į aš žęr kunna aš vera skrifašar ķ öšru augnamiši en žvķ aš koma žekkingu į framfęri į hlutlausan hįtt, og žvķ žarf aš meta žęr meš žaš ķ huga. En žiš kannist örugglega viš auglżsingar žar sem stendur eitthvaš į žessa leiš: „Lęknar męla meš xx“; „Rannsóknir hafa sżnt aš xx skilar įrangri ķ 99% tilvika“, o.s.frv. Žarna kemur sjaldnast fram hvaša lęknar męla meš vörunni, eša til hvaša rannsókna er vķsaš, hver gerši žęr, hvernig stašiš var aš žeim, o.s.frv. Slķkar fullyršingar eru žvķ gagnslausar sem heimild.

25. Ešli heimilda į netinu Vęgi heimilda į netinu fer ört vaxandi žar mį finna efni um flest milli himins og jaršar Ešlilegt og sjįlfsagt er aš nżta žęr heimildir žęr eru ašgengilegar ķ tölvu hvers og eins oft nżrri og ferskari en bękur og tķmarit į söfnum Netiš er óritskošaš hver sem er getur sett inn hvaša efni sem er žvķ veršur aš meta heimildirnar vandlega Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 25 Į fįum įrum hefur vęgi heimilda į Internetinu aukist gķfurlega. Žar mį nś finna efni um flest milli himins og jaršar. Žaš er vitaskuld mjög žęgilegt aš hafa ašgang aš heimildum ķ tölvunni sinni en žurfa ekki aš gera sér ferš į bókasafn til aš fletta žar upp. Auk žess eru heimildir į netinu oft nżrri og ferskari en žęr sem finna mį į söfnum. Mikiš nżtt efni bętist viš daglega, og žvķ ljóst aš vęgi heimilda af netinu heldur įfram aš aukast. Hér veršur žó aš fara varlega. Netiš er óritskošaš, og hver sem er getur sett žar inn hvaša efni sem er. Žess vegna mį ekki trśa öllu sem žar er aš finna eins og nżju neti. Naušsynlegt er aš meta heimildirnar meš gagnrżnu hugarfari og reyna aš įtta sig į žvķ hvaša gildi žęr hafi. Žetta er ekki alltaf aušvelt. Į fįum įrum hefur vęgi heimilda į Internetinu aukist gķfurlega. Žar mį nś finna efni um flest milli himins og jaršar. Žaš er vitaskuld mjög žęgilegt aš hafa ašgang aš heimildum ķ tölvunni sinni en žurfa ekki aš gera sér ferš į bókasafn til aš fletta žar upp. Auk žess eru heimildir į netinu oft nżrri og ferskari en žęr sem finna mį į söfnum. Mikiš nżtt efni bętist viš daglega, og žvķ ljóst aš vęgi heimilda af netinu heldur įfram aš aukast. Hér veršur žó aš fara varlega. Netiš er óritskošaš, og hver sem er getur sett žar inn hvaša efni sem er. Žess vegna mį ekki trśa öllu sem žar er aš finna eins og nżju neti. Naušsynlegt er aš meta heimildirnar meš gagnrżnu hugarfari og reyna aš įtta sig į žvķ hvaša gildi žęr hafi. Žetta er ekki alltaf aušvelt.

26. Mat heimilda į neti Hver į sķšuna rannsóknarstofnun eša einstaklingur? Ef einstaklingur į sķšuna, hver er hann žį fręšimašur į viškomandi sviši eša leikmašur? Er sķšan uppfęrš reglulega kemur fram hvenęr henni var sķšast breytt? Į hverju byggjast upplżsingar į sķšunni rannsóknargögnum eša prentušum heimildum? Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 26 Žaš fyrsta sem huga žarf aš er hver eigi sķšuna. Yfirleitt ętti aš mega gera rįš fyrir žvķ aš heimasķšum hįskóla, rannsóknarstofnana (t.d. Stofnunar Įrna Magnśssonar, Raunvķsindastofnunar Hįskólans) og opinberra stofnana (t.d. Vešurstofunnar, Orkustofnunar) sé treystandi. Heimasķšur einstaklinga veršur hins vegar aš taka meš fyrirvara. Žį žarf aš skoša hver eigandinn (höfundurinn) er; hvort hann sé fręšimašur į žvķ sviši sem mįli skiptir eša leikmašur. Oft kemur slķkt ekki fram og veršur ekki rįšiš af sķšunni, og žį er rétt aš taka upplżsingum žar meš varśš. Heimasķšur fjölmišla veršur aš meta į sama hįtt og önnur birtingarform mišlanna. Einnig skiptir mįli hvort sķšunni er haldiš viš reglulega. Į mörgum sķšum kemur fram hvenęr žeim var sķšast breytt, og veršur aš hafa hlišsjón af žvķ viš matiš. Stundum skiptir engu mįli hvort upplżsingar eru įrsgamlar eša sķšan ķ gęr, en ķ öšrum tilvikum eru įrsgamlar upplżsingar gagnslausar; žetta veršur aš meta eftir ešli mįlsins. Oft kemur hins vegar ekki fram hvenęr sķšu var sķšast breytt, og žį žarf aš meta hvort lķkur séu į aš aldur upplżsinga hafi įhrif į gildi žeirra. Enn fremur žarf aš huga aš žvķ viš hvaš upplżsingar į sķšunni styšjast. Eru žęr settar fram meš augljósri tilvķsun ķ rannsóknargögn, t.d. męlingar, skošanakannanir eša eitthvaš slķkt; eša eru beinar tilvķsanir ķ prentašar heimildir?Žaš fyrsta sem huga žarf aš er hver eigi sķšuna. Yfirleitt ętti aš mega gera rįš fyrir žvķ aš heimasķšum hįskóla, rannsóknarstofnana (t.d. Stofnunar Įrna Magnśssonar, Raunvķsindastofnunar Hįskólans) og opinberra stofnana (t.d. Vešurstofunnar, Orkustofnunar) sé treystandi. Heimasķšur einstaklinga veršur hins vegar aš taka meš fyrirvara. Žį žarf aš skoša hver eigandinn (höfundurinn) er; hvort hann sé fręšimašur į žvķ sviši sem mįli skiptir eša leikmašur. Oft kemur slķkt ekki fram og veršur ekki rįšiš af sķšunni, og žį er rétt aš taka upplżsingum žar meš varśš. Heimasķšur fjölmišla veršur aš meta į sama hįtt og önnur birtingarform mišlanna. Einnig skiptir mįli hvort sķšunni er haldiš viš reglulega. Į mörgum sķšum kemur fram hvenęr žeim var sķšast breytt, og veršur aš hafa hlišsjón af žvķ viš matiš. Stundum skiptir engu mįli hvort upplżsingar eru įrsgamlar eša sķšan ķ gęr, en ķ öšrum tilvikum eru įrsgamlar upplżsingar gagnslausar; žetta veršur aš meta eftir ešli mįlsins. Oft kemur hins vegar ekki fram hvenęr sķšu var sķšast breytt, og žį žarf aš meta hvort lķkur séu į aš aldur upplżsinga hafi įhrif į gildi žeirra. Enn fremur žarf aš huga aš žvķ viš hvaš upplżsingar į sķšunni styšjast. Eru žęr settar fram meš augljósri tilvķsun ķ rannsóknargögn, t.d. męlingar, skošanakannanir eša eitthvaš slķkt; eša eru beinar tilvķsanir ķ prentašar heimildir?

27. Sannreynanlegar heimildir Heimildir verša aš vera sannreynanlegar hęgt aš rekja žęr til upphafs sķns Žetta er grundvallarkrafa ķ fręšilegri umręšu heimild sem ekki er sannreynanleg er ónothęf Lesandi žarf aš geta metiš gildi fullyršingar žvķ veršur höfundur aš vķsa ķ heimildir sķnar eša ķ eigin frumrannsóknir Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 27 Ein grundvallarkrafan sem gera veršur til heimilda ķ fręšilegri umręšu er nefnilega sś aš žęr séu sannreynanlegar; ž.e., hęgt sé aš rekja žęr til upphafs sķns. Höfundur sem setur fram einhverja fullyršingu veršur aš gefa lesandanum fęri į aš meta gildi žeirrar fullyršingar. Žaš gerir hann annašhvort meš vķsun ķ žį heimild sem hann sękir fullyršingu sķna ķ, eša ķ sķnar eigin rannsóknir. Strangt tekiš ber höfundur e.t.v. ekki įbyrgš į öšru en eigin fullyršingum, en höfundur sem vill lįta taka mark į sér og er vandur aš viršingu sinni hlżtur žó aš kanna gildi žeirra stašhęfinga sem hann hefur eftir öšrum. Geri hann žaš ekki, og hafi enga fyrirvara į aš vitna til žeirra, hlżtur hann aš teljast samįbyrgur. Ein grundvallarkrafan sem gera veršur til heimilda ķ fręšilegri umręšu er nefnilega sś aš žęr séu sannreynanlegar; ž.e., hęgt sé aš rekja žęr til upphafs sķns. Höfundur sem setur fram einhverja fullyršingu veršur aš gefa lesandanum fęri į aš meta gildi žeirrar fullyršingar. Žaš gerir hann annašhvort meš vķsun ķ žį heimild sem hann sękir fullyršingu sķna ķ, eša ķ sķnar eigin rannsóknir. Strangt tekiš ber höfundur e.t.v. ekki įbyrgš į öšru en eigin fullyršingum, en höfundur sem vill lįta taka mark į sér og er vandur aš viršingu sinni hlżtur žó aš kanna gildi žeirra stašhęfinga sem hann hefur eftir öšrum. Geri hann žaš ekki, og hafi enga fyrirvara į aš vitna til žeirra, hlżtur hann aš teljast samįbyrgur.

28. Įbyrgš höfundar Höfundur ber įbyrgš į eigin fullyršingum og kannar gildi žess sem hann hefur eftir öšrum aš öšrum kosti ber hann įbyrgš į žvķ lķka Hér žarf žvķ aš gęta vel aš oršalagi stundum gerir höfundur sig samįbyrgan: „X hefur sżnt fram į ...“ „ķ grein X kemur ķ ljós ...“ ķ öšrum tilvikum tekur hann ekki afstöšu: „X hefur haldiš žvķ fram ...“ „X fullyršir aš ...“ Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 28 Žetta į ekki sķst viš ef veriš er aš setja fram umdeildar eša umdeilanlegar fullyršingar. Sé t.d. sagt ķ ritgerš: „Jón Jónsson hefur sżnt fram į aš landnįm Ķslands hafi hafist snemma į 8. öld“, og vitna sķšan samviskusamlega ķ žaš rit žar sem žessi stašhęfing er sett fram, žį er meš oršalaginu veriš aš taka vissa įbyrgš į henni. Aušvitaš kęmi lķka til greina aš segja „Jón Jónsson hefur fęrt rök aš žvķ ...“ eša „Jón Jónsson hefur haldiš žvķ fram ...“, og bęta sķšan viš einhverjum oršum um mat höfundar į stašhęfingum Jóns. Meš žvķ leitast höfundur viš aš uppfylla žį skyldu sķna aš gera lesandanum fęrt aš meta gildi žess sem haldiš er fram. Žetta į ekki sķst viš ef veriš er aš setja fram umdeildar eša umdeilanlegar fullyršingar. Sé t.d. sagt ķ ritgerš: „Jón Jónsson hefur sżnt fram į aš landnįm Ķslands hafi hafist snemma į 8. öld“, og vitna sķšan samviskusamlega ķ žaš rit žar sem žessi stašhęfing er sett fram, žį er meš oršalaginu veriš aš taka vissa įbyrgš į henni. Aušvitaš kęmi lķka til greina aš segja „Jón Jónsson hefur fęrt rök aš žvķ ...“ eša „Jón Jónsson hefur haldiš žvķ fram ...“, og bęta sķšan viš einhverjum oršum um mat höfundar į stašhęfingum Jóns. Meš žvķ leitast höfundur viš aš uppfylla žį skyldu sķna aš gera lesandanum fęrt aš meta gildi žess sem haldiš er fram.

29. Skriflegar og munnlegar heimildir Skrifleg heimild er talin traustari en munnleg tekin fram yfir nema sérstök įstęša sé til annars Skriflegar heimildir eru sannreynanlegar lesandinn getur flett upp ķ žeim sjįlfur Munnleg heimild er sjaldnast sannreynanleg heldur veršur aš treysta frįsögn höfundar Munnleg heimild er hįš minni heimildarmanns og žaš er brigšult eins og dęmin sanna Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 29 Athugiš lķka aš skriflegar heimildir eru aš öšru jöfnu taldar traustari en munnlegar, og teknar fram yfir nema sérstök įstęša sé til annars. Įstęšan er ekki sķst sś aš yfirleitt er aušveldara aš sannreyna skriflegu heimildirnar; lesandinn getur, a.m.k. ķ prinsippinu, flett upp ķ žeim sjįlfur. Samtal sem vitnaš er ķ veršur aftur į móti aldrei endurtekiš; um žaš veršum viš aš treysta frįsögn höfundar (žótt aušvitaš sé stundum hęgt aš spyrja višmęlandann hvort rétt sé eftir haft). En įstęšan er lķka sś aš munnlegar heimildir eru mjög oft hįšar minni heimildarmanna, og žaš er brigšult, eins og sżnt hefur veriš fram į. Athugiš lķka aš skriflegar heimildir eru aš öšru jöfnu taldar traustari en munnlegar, og teknar fram yfir nema sérstök įstęša sé til annars. Įstęšan er ekki sķst sś aš yfirleitt er aušveldara aš sannreyna skriflegu heimildirnar; lesandinn getur, a.m.k. ķ prinsippinu, flett upp ķ žeim sjįlfur. Samtal sem vitnaš er ķ veršur aftur į móti aldrei endurtekiš; um žaš veršum viš aš treysta frįsögn höfundar (žótt aušvitaš sé stundum hęgt aš spyrja višmęlandann hvort rétt sé eftir haft). En įstęšan er lķka sś aš munnlegar heimildir eru mjög oft hįšar minni heimildarmanna, og žaš er brigšult, eins og sżnt hefur veriš fram į.

30. Aldur heimilda Huga žarf vel aš aldri heimilda til aš unnt sé aš meta žęr į heišarlegan hįtt Islandsk Grammatik er frį 1922 getur hśn talist heimild um ķslenskt nśtķmamįl? Ķslenzkar nśtķmabókmenntir er frį 1948 getur hśn talist heimild um samtķmabókmenntir? Altnordische Grammatik kom sķšast śt 1923 hśn fjallar aš vķsu um miklu eldra mįlstig en nżrri rannsóknir hafa gert żmislegt ķ henni śrelt Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 30 Mikilvęgter aš skoša aldur heimildarinnar. Bók Valtżs Gušmundssonar frį 1922, Islandsk Grammatik, hefur aš undirtitli „Islandsk Nutidssprog“; en rit meš slķkan titil frį 1922 er augljóslega ekki hęgt aš nota fyrirvaralaust sem heimild um ķslenskt nśtķmamįl 75 įrum sķšar. Ķslenzkar nśtķmabókmenntir eftir Kristin E. Andrésson nį ekki nęr okkur ķ tķma en til 1948; o.s.frv. Žetta er augljóst; en fleira žarf aš athuga. Altnordishce Grammatik eftir Adolf Noreen var sķšast endurskošuš 1923; en žótt žaš mįlstig sem hśn lżsir sé mun eldra, valda żmsar nżrri rannsóknir žvķ aš sitthvaš sem žar stendur er nś śrelt. Mikilvęgter aš skoša aldur heimildarinnar. Bók Valtżs Gušmundssonar frį 1922, Islandsk Grammatik, hefur aš undirtitli „Islandsk Nutidssprog“; en rit meš slķkan titil frį 1922 er augljóslega ekki hęgt aš nota fyrirvaralaust sem heimild um ķslenskt nśtķmamįl 75 įrum sķšar. Ķslenzkar nśtķmabókmenntir eftir Kristin E. Andrésson nį ekki nęr okkur ķ tķma en til 1948; o.s.frv. Žetta er augljóst; en fleira žarf aš athuga. Altnordishce Grammatik eftir Adolf Noreen var sķšast endurskošuš 1923; en žótt žaš mįlstig sem hśn lżsir sé mun eldra, valda żmsar nżrri rannsóknir žvķ aš sitthvaš sem žar stendur er nś śrelt.

31. Heimildir og samtķmi Hver höfundur og hvert rit er barn sķns tķma tekur miš af žeirri žekkingu sem žykir traustust og žeim fręšikenningum sem žykja bestar en hvort tveggja breytist ört Žvķ žarf aš skoša ritunar- og śtgįfutķma hverja heimild žarf aš meta į eigin forsendum auk žeirra forsendna sem viš höfum nś mišaš viš nśverandi žekkingu og kenningar Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 31 Žetta skiptir oft meginmįli ķ fręšilegri umręšu, og er forsenda žess aš hęgt sé aš meta heimildir į heišarlegan hįtt. Hver höfundur er barn sķns tķma, og hvert fręširit hlżtur aš taka miš af žeirri žekkingu sem traustust žykir og žeim fręšikenningum sem bestar teljast į hverjum tķma. Hvorttveggja breytist hins vegar ört, og žess vegna veršur aš gefa góšan gaum aš ritunar- og śtgįfutķma heimilda, žvķ aš hverja heimild veršur aš meta į sķnum eigin forsendum auk žeirra forsendna sem viš höfum mišaš viš nśverandi žekkingu og kenningasmķš į viškomandi fręšasviši. Žetta skiptir oft meginmįli ķ fręšilegri umręšu, og er forsenda žess aš hęgt sé aš meta heimildir į heišarlegan hįtt. Hver höfundur er barn sķns tķma, og hvert fręširit hlżtur aš taka miš af žeirri žekkingu sem traustust žykir og žeim fręšikenningum sem bestar teljast į hverjum tķma. Hvorttveggja breytist hins vegar ört, og žess vegna veršur aš gefa góšan gaum aš ritunar- og śtgįfutķma heimilda, žvķ aš hverja heimild veršur aš meta į sķnum eigin forsendum auk žeirra forsendna sem viš höfum mišaš viš nśverandi žekkingu og kenningasmķš į viškomandi fręšasviši.

32. Vandkvęši viš mat į aldri Gętiš ykkar vel viš mat į aldri heimilda einkum ķ sambandi viš endurśtgįfur sķšasta śtgįfa Altnordische Grammatik er frį 1970 en er óbreytt endurprentun śtgįfu frį 1923 1. śtgįfa kom 1884, og stofninn žvķ meira en aldargamall Nś er oft mjög erfitt aš meta aldur heimilda rit ganga oft ķ ljósritum fyrir formlega śtgįfu eša eru sett į netiš ķ nżjum og nżjum geršum Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 32 Žaš žarf aš gęta sķn vel žegar veriš er aš skoša aldur heimilda. Mitt eintak af įšurnefndri bók Noreens, Altnordische Grammatik, er t.d. gefiš śt 1970 - žaš er eina įrtališ sem stendur į titilblaši. Žar kemur žó einnig fram aš žetta sé „5., unveränderte Auflage“, og į baksķšu titilblašs sést aš nęsta śtgįfa į undan, sś 4., kom śt 1923. Meš žvķ aš skoša formįlana sem į eftir koma sést aš sś śtgįfa var endurskošuš frį žeirri žar į undan, og žvķ er rétt aš miša viš įriš 1923 žegar aldur bókarinnar er įkvaršašur. En einnig er rétt aš hafa ķ huga aš 1. śtgįfa kom śt įriš 1884, og stofn bókarinnar er žvķ meira en aldargamall. Į sķšustu įrum er reyndar oršiš mjög erfitt aš meta aldur heimilda. Žaš stafar af žvķ aš eftir aš ljósritunarvélar og tölvur komust ķ almenna notkun hefur oršiš algengt aš ritsmķšar gangi milli manna ķ brįšabirgšagerš jafnvel nokkur įr įšur en kemur til endanlegrar śtgįfu. Ķ žessar brįšabirgšageršir er sķšan stundum vitnaš ķ öšrum ritum, sem oft koma śt į undan hinni endanlegu gerš ķvitnaša ritsins. Stundum vitna menn ķ tiltekiš atriši ķ brįšabirgšaśtgįfu sem sķšan er breytt eša fellt brott ķ endanlegri śtgįfu. Žegar lesendur rekast į žetta ósamręmi vita žeir ekki hvaš veldur, og skella kannski skuldinni į žann sem vitnar ķ, og gruna hann um aš hafa tekiš rangt upp eša falsaš tilvitnun. Nś hefur dreifing į neti bęst viš, og žar sem slķkar brįšabirgšaśtgįfur eru yfirleitt óskrįšar og erfitt aš fį upplżsingar um žęr veldur žetta oft hinum mesta ruglingi. Žaš žarf aš gęta sķn vel žegar veriš er aš skoša aldur heimilda. Mitt eintak af įšurnefndri bók Noreens, Altnordische Grammatik, er t.d. gefiš śt 1970 - žaš er eina įrtališ sem stendur į titilblaši. Žar kemur žó einnig fram aš žetta sé „5., unveränderte Auflage“, og į baksķšu titilblašs sést aš nęsta śtgįfa į undan, sś 4., kom śt 1923. Meš žvķ aš skoša formįlana sem į eftir koma sést aš sś śtgįfa var endurskošuš frį žeirri žar į undan, og žvķ er rétt aš miša viš įriš 1923 žegar aldur bókarinnar er įkvaršašur. En einnig er rétt aš hafa ķ huga aš 1. śtgįfa kom śt įriš 1884, og stofn bókarinnar er žvķ meira en aldargamall. Į sķšustu įrum er reyndar oršiš mjög erfitt aš meta aldur heimilda. Žaš stafar af žvķ aš eftir aš ljósritunarvélar og tölvur komust ķ almenna notkun hefur oršiš algengt aš ritsmķšar gangi milli manna ķ brįšabirgšagerš jafnvel nokkur įr įšur en kemur til endanlegrar śtgįfu. Ķ žessar brįšabirgšageršir er sķšan stundum vitnaš ķ öšrum ritum, sem oft koma śt į undan hinni endanlegu gerš ķvitnaša ritsins. Stundum vitna menn ķ tiltekiš atriši ķ brįšabirgšaśtgįfu sem sķšan er breytt eša fellt brott ķ endanlegri śtgįfu. Žegar lesendur rekast į žetta ósamręmi vita žeir ekki hvaš veldur, og skella kannski skuldinni į žann sem vitnar ķ, og gruna hann um aš hafa tekiš rangt upp eša falsaš tilvitnun. Nś hefur dreifing į neti bęst viš, og žar sem slķkar brįšabirgšaśtgįfur eru yfirleitt óskrįšar og erfitt aš fį upplżsingar um žęr veldur žetta oft hinum mesta ruglingi.

33. Frumśtgįfa og endurśtgįfa Ķ fręšilegri umręšu er frumśtgįfa notuš ef žess er kostur öšru mįli getur gegnt ef nż śtgįfa er endurskošuš Gera žarf mun į śtgįfu og prentun nż śtgįfa er oft breytt – nżtt įrtal į titilblaši nż prentun er oftast óbreytt – stundum nżtt įrtal žó er žessi munur ekki alltaf geršur Ljóst žarf aš vera ķ hvaša gerš rits er vitnaš Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 33 Almenna reglan ķ fręšilegri umręšu er sś aš nota frumśtgįfu ef kostur er. Frį žvķ er žó ešlilegt aš vķkja ef sķšari śtgįfur eru endurskošašar. Ķ žessu sambandi er rétt aš vekja athygli į merkingarmun oršanna śtgįfa og prentun. Nż śtgįfa bókar er oft eitthvaš breytt, žótt svo žurfi ekki aš vera; en sé bók endurśtgefin óbreytt, er žess oft getiš (sbr. bók Noreens hér aš framan). Nż prentun er aftur į móti yfirleitt óbreytt, og žį er upp og ofan hvort įrtali upphaflegrar prentunar er haldiš į titilblaši eša ekki. Žaš er hins vegar rétt aš athuga aš ekki er fullt samręmi ķ žessari oršanotkun, og stundum er bók breytt viš endurprentun įn žess aš žess sé getiš, og įn žess aš žaš sé kölluš nż śtgįfa. Žvķ er naušsynlegt aš skżrt komi fram ķ hvaša gerš rits er vitnaš. Almenna reglan ķ fręšilegri umręšu er sś aš nota frumśtgįfu ef kostur er. Frį žvķ er žó ešlilegt aš vķkja ef sķšari śtgįfur eru endurskošašar. Ķ žessu sambandi er rétt aš vekja athygli į merkingarmun oršanna śtgįfa og prentun. Nż śtgįfa bókar er oft eitthvaš breytt, žótt svo žurfi ekki aš vera; en sé bók endurśtgefin óbreytt, er žess oft getiš (sbr. bók Noreens hér aš framan). Nż prentun er aftur į móti yfirleitt óbreytt, og žį er upp og ofan hvort įrtali upphaflegrar prentunar er haldiš į titilblaši eša ekki. Žaš er hins vegar rétt aš athuga aš ekki er fullt samręmi ķ žessari oršanotkun, og stundum er bók breytt viš endurprentun įn žess aš žess sé getiš, og įn žess aš žaš sé kölluš nż śtgįfa. Žvķ er naušsynlegt aš skżrt komi fram ķ hvaša gerš rits er vitnaš.

34. Breytingar ķ endurśtgįfu Margir rithöfundar breyta verkum sķnum įn žess aš žess sé sérstaklega getiš hvaša śtgįfu į žį aš nota? Val śtgįfu fer žį eftir ešli mįls hverju sinni Barn nįttśrunnar er ęskuverk Halldórs Laxness Kvęšabók er ęskuverk Hannesar Péturssonar ķ umfjöllun um žau sem slķk notar mašur frumśtgįfur ekki endurskošašar śtgįfur nokkrum įratugum yngri Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 34 Ķ umfjöllun um bókmenntir er naušsynlegt er aš hafa ķ huga aš margir rithöfundar breyta verkum sķnum talsvert milli śtgįfna įn žess aš žess sé alltaf sérstaklega getiš. Žetta į t.d. viš um Halldór Laxness, en einnig marga fleiri. Mörg ljóšskįld lķta t.d. svo į aš ekki sé til neinn "endanlegur" texti af ljóšum žeirra; žau gera meiri og minni breytingar viš hverja nżja śtgįfu. Ķ slķkum tilvikum er aušvitaš matsatriši hvaša śtgįfu į aš nota. Ef veriš er aš skrifa um Barn nįttśrunnar sem byrjandaverk Halldórs Laxness, Kvęšabók sem byrjandaverk Hannesar Péturssonar, er vęntanlega ešlilegt aš nota fyrstu śtgįfu, en ekki žann texta sem žessir höfundar endurskošušu oršnir nokkrum įratugum eldri. Ķ umfjöllun um bókmenntir er naušsynlegt er aš hafa ķ huga aš margir rithöfundar breyta verkum sķnum talsvert milli śtgįfna įn žess aš žess sé alltaf sérstaklega getiš. Žetta į t.d. viš um Halldór Laxness, en einnig marga fleiri. Mörg ljóšskįld lķta t.d. svo į aš ekki sé til neinn "endanlegur" texti af ljóšum žeirra; žau gera meiri og minni breytingar viš hverja nżja śtgįfu. Ķ slķkum tilvikum er aušvitaš matsatriši hvaša śtgįfu į aš nota. Ef veriš er aš skrifa um Barn nįttśrunnar sem byrjandaverk Halldórs Laxness, Kvęšabók sem byrjandaverk Hannesar Péturssonar, er vęntanlega ešlilegt aš nota fyrstu śtgįfu, en ekki žann texta sem žessir höfundar endurskošušu oršnir nokkrum įratugum eldri.

35. Ašgengileiki śtgįfna Krafa um notkun frumśtgįfu er ekki gerš ķ öšrum ritum en fręširitum og vęri stundum óheppileg og óešlileg Oft er frumśtgįfa illfįanleg munurinn skiptir ķ fęstum tilvikum mįli sé ekki um fręšilega notkun aš ręša Žį er rétt aš nota ašgengilegustu śtgįfuna žaš er sjįlfsögš kurteisi viš lesendur Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 35 Ķ öšrum ritum en fręširitum er krafan um notkun frumśtgįfu ekki eins sterk, og stundum óheppileg. Oft getur veriš mun erfišara aš nįlgast frumśtgįfu en endurśtgįfur, og ķ fęstum tilvikum skiptir munurinn mįli, sé ekki um fręšilega ritsmķš aš ręša. Žį er sjįlfsögš kurteisi viš lesendur aš nota žį śtgįfu sem er ašgengilegust og aušfįanlegust. Žannig vęri t.d. ešlilegra aš nota śtgįfu Ķslendingasagna meš nśtķmastafsetningu en stafréttar śtgįfur, enda žótt žęr séu fręšilega nįkvęmari. Ķ öšrum ritum en fręširitum er krafan um notkun frumśtgįfu ekki eins sterk, og stundum óheppileg. Oft getur veriš mun erfišara aš nįlgast frumśtgįfu en endurśtgįfur, og ķ fęstum tilvikum skiptir munurinn mįli, sé ekki um fręšilega ritsmķš aš ręša. Žį er sjįlfsögš kurteisi viš lesendur aš nota žį śtgįfu sem er ašgengilegust og aušfįanlegust. Žannig vęri t.d. ešlilegra aš nota śtgįfu Ķslendingasagna meš nśtķmastafsetningu en stafréttar śtgįfur, enda žótt žęr séu fręšilega nįkvęmari.

36. Handrit sem heimild Żmis vandamįl koma upp ķ eldri textum sumir žeirra eru ašeins til ķ handriti Handrit frį sķšari öldum eru į pappķr flest varšveitt ķ handritadeild Landsbókasafns Handrit frį žvķ fyrir sišaskipti eru į skinni flest varšveitt ķ Stofnun Įrna Magnśssonar Aš auki eru żmis opinber gögn sem flest eru varšveitt ķ Žjóšskjalasafni Ķslands Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 36 Žegar fengist er viš eldri texta koma upp żmis vandamįl. Sumir textar eru eingöngu til ķ handriti en hafa aldrei veriš gefnir śt prentašir. Flest handrit frį sķšari öldum eru varšveitt ķ handritadeild Landsbókasafns Ķslands - Hįskólabókasafns. Handrit frį žvķ fyrir sišaskipti eru hins vegar flest į skinni og varšveitt ķ Stofnun Įrna Magnśssonar. Aš auki eru żmiss konar opinber gögn, s.s. kirkjubękur, dómabękur o.fl., varšveitt ķ Žjóšskjalasafni Ķslands. Ķ žessum söfnum eru til żmsar skrįr sem aušvelda notendum aš finna žaš sem žeir leita aš, en žó lęra menn fyrst og fremst į söfnin meš žvķ aš nota žau. Žegar fengist er viš eldri texta koma upp żmis vandamįl. Sumir textar eru eingöngu til ķ handriti en hafa aldrei veriš gefnir śt prentašir. Flest handrit frį sķšari öldum eru varšveitt ķ handritadeild Landsbókasafns Ķslands - Hįskólabókasafns. Handrit frį žvķ fyrir sišaskipti eru hins vegar flest į skinni og varšveitt ķ Stofnun Įrna Magnśssonar. Aš auki eru żmiss konar opinber gögn, s.s. kirkjubękur, dómabękur o.fl., varšveitt ķ Žjóšskjalasafni Ķslands. Ķ žessum söfnum eru til żmsar skrįr sem aušvelda notendum aš finna žaš sem žeir leita aš, en žó lęra menn fyrst og fremst į söfnin meš žvķ aš nota žau.

37. Vandkvęši viš notkun handrita Naušsynlegt er aš geta lesiš handskrift sem hefur tekiš miklum breytingum skrift 13. aldar er gerólķk skrift 18. aldar og hvort tveggja er gerólķkt nśtķmaskrift Einnig žarf aš žekkja sögu stafsetningar til aš įtta sig į żmsum oršum og oršmyndum ‘wm’ = um, ‘bwner’ = bśnir, ‘jakafa’ = ķ įkafa ‘bioda’ = bjóša, ‘stauckr’ = stekkur, ‘sier’ = sér Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 37 Til aš nota handrit žurfa menn aš kunna aš lesa skriftina, sem getur veriš meš żmsu móti og hefur tekiš miklum breytingum. Stafagerš 13. aldar, sem er į elstu handritum fornsagna, er gerólķk t.d. fljótaskrift sķšar į öldum; og hvort tveggja er ólķkt nśtķmaskrift. Žaš er žolinmęšisverk aš verša vel lęs į allar skriftartegundir sem er aš finna ķ ķslenskum handritum. Aš auki žurfa menn aš hafa įkvešna žekkingu į ķslenskri mįlsögu og sögu stafsetningarinnar til aš įtta sig į żmsu ķ handritunum; til aš skilja żmis orš og beygingarmyndir sem eru rituš öšruvķsi en nś tķškast. Ķ eldri handritum (frį žvķ fyrir 19. öld) er t..d. ekki skrifaš ‘š’ (nema ķ žeim allra elstu). Ekki er heldur notašur broddur yfir stafi, heldur eru žeir oft tvķritašir, žannig aš ‘aa’ merkir ‘į’. ‘j’ er oft skrifaš žar sem viš höfum ‘i’ eša ‘ķ’, ‘w’ žar sem viš höfum ‘u’ eša ‘ś’, og svo mętti lengi telja. Hér skiptir mįli aš skoša oršmyndirnar og samhengiš; reyna aš finna śt um hvaša orš gęti veriš aš ręša, bera oršmyndirnar saman og reyna aš finna śt reglu.Til aš nota handrit žurfa menn aš kunna aš lesa skriftina, sem getur veriš meš żmsu móti og hefur tekiš miklum breytingum. Stafagerš 13. aldar, sem er į elstu handritum fornsagna, er gerólķk t.d. fljótaskrift sķšar į öldum; og hvort tveggja er ólķkt nśtķmaskrift. Žaš er žolinmęšisverk aš verša vel lęs į allar skriftartegundir sem er aš finna ķ ķslenskum handritum. Aš auki žurfa menn aš hafa įkvešna žekkingu į ķslenskri mįlsögu og sögu stafsetningarinnar til aš įtta sig į żmsu ķ handritunum; til aš skilja żmis orš og beygingarmyndir sem eru rituš öšruvķsi en nś tķškast. Ķ eldri handritum (frį žvķ fyrir 19. öld) er t..d. ekki skrifaš ‘š’ (nema ķ žeim allra elstu). Ekki er heldur notašur broddur yfir stafi, heldur eru žeir oft tvķritašir, žannig aš ‘aa’ merkir ‘į’. ‘j’ er oft skrifaš žar sem viš höfum ‘i’ eša ‘ķ’, ‘w’ žar sem viš höfum ‘u’ eša ‘ś’, og svo mętti lengi telja. Hér skiptir mįli aš skoša oršmyndirnar og samhengiš; reyna aš finna śt um hvaša orš gęti veriš aš ręša, bera oršmyndirnar saman og reyna aš finna śt reglu.

38. Śtgįfur handrita Sum handrit hafa veriš gefin śt stafrétt textinn prentašur nįkvęmlega eins og ķ handriti Oftast er žó rithįttur samręmdur stundum mišaš viš ritunartķma textans stundum mišaš viš nśtķmastafsetningu Žetta skiptir mįli viš fręšilega notkun ķ sumum tilvikum veršur śtgįfa aš vera stafrétt ķ öšrum tilvikum getur samręmd śtgįfa dugaš Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 38 Žótt prentašur text sé til er ekki žar meš sagt aš allur vandi sé leystur. Śtgįfur eldri texta eru nefnilega mjög misnįkvęmar. Sumir textar hafa veriš gefnir śt stafréttir, ž.e. prentašir nįkvęmlega eins og skrifaš er ķ handritum. Ķ öšrum tilvikum er notuš samręmd stafsetning; žį er rithįttur orša samręmdur eftir įkvešnum reglum og žvķ oft vikiš frį rithętti handrits ķ żmsum atrišum. En žaš er mjög misjafnt viš hvaš samręmingin mišast. Ķ śtgįfum fornrita, t.d. Ķslendingasagna, er oft notuš svonefnd “samręmd stafsetning forn” sem mišast viš hljóškerfi og beygingakerfi mįlsins kringum 1200. Ķ öšrum tilvikum er notuš nśtķmastafsetning, t.d. ķ flestum skólaśtgįfum į Ķslendingasögum. Fyrir venjulega lesendur skiptir žetta oftast engu mįli, en ef ętlunin er aš nota śtgįfuna ķ fręšilegum tilgangi, t.d. til mįlsögulegra rannsókna, verša menn aš gera sér grein fyrir žvķ hvers ešlis hśn er. Žótt prentašur text sé til er ekki žar meš sagt aš allur vandi sé leystur. Śtgįfur eldri texta eru nefnilega mjög misnįkvęmar. Sumir textar hafa veriš gefnir śt stafréttir, ž.e. prentašir nįkvęmlega eins og skrifaš er ķ handritum. Ķ öšrum tilvikum er notuš samręmd stafsetning; žį er rithįttur orša samręmdur eftir įkvešnum reglum og žvķ oft vikiš frį rithętti handrits ķ żmsum atrišum. En žaš er mjög misjafnt viš hvaš samręmingin mišast. Ķ śtgįfum fornrita, t.d. Ķslendingasagna, er oft notuš svonefnd “samręmd stafsetning forn” sem mišast viš hljóškerfi og beygingakerfi mįlsins kringum 1200. Ķ öšrum tilvikum er notuš nśtķmastafsetning, t.d. ķ flestum skólaśtgįfum į Ķslendingasögum. Fyrir venjulega lesendur skiptir žetta oftast engu mįli, en ef ętlunin er aš nota śtgįfuna ķ fręšilegum tilgangi, t.d. til mįlsögulegra rannsókna, verša menn aš gera sér grein fyrir žvķ hvers ešlis hśn er.

39. Misgóšar handritaśtgįfur Fleiri žęttir en stafsetning skipta mįli žegar fręšilegt notagildi śtgįfu er metiš Oft eru mörg handrit til af sama texta žį skiptir mįli hvert žeirra er notaš viš śtgįfu oft er eitt grunnhandrit gefiš śt meš lesbrigšum en stundum er handritum blandaš saman Śtgefendur eru lķka misvandvirkir žvķ hafa śtgįfur misjafnt orš į sér Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 39 En fleiri žęttir en stafsetning skipta mįli žegar fręšilegt gildi śtgįfu er metiš. Oft er til fleiri en eitt handrit af sama texta; stundum jafnvel margir tugir. Žį veršur aš gęta žess hvaša handrit śtgefandi hefur notaš; ekki er vķst aš žaš sé elsta eša besta handritiš. Ķ vöndušustu śtgįfum er venjulega eitt handrit lagt til grundvallar, en lesbrigši śr öšrum handritum sżnd nešanmįls; en stundum blanda śtgefendur handritum saman įn žess aš ljóst sé hvaš er tekiš śr hverju. Slķkar śtgįfur geta gagnast venjulegum lesendum įgętlega, en eru venjulega taldar ónothęfar ķ fręšilegri umręšu. Žar aš auki eru śtgefendur misjafnlega vandvirkir. Mörg handrit eru illlęsileg og žį žarf bęši mikla kunnįttu og nįkvęmni til aš rįša fram śr žeim. Žaš er alls ekki sjaldgęft aš śtgefendur lesi rangt eša misskilji einstök orš. Žvķ hafa śtgįfur mjög misjafnt orš į sér. Žess er aušvitaš enginn kostur aš kenna ķ eitt skipti fyrir öll hvaša śtgįfur eru traustar og hverjar ekki. Žetta verša menn aš lęra smįtt og smįtt ef žeir fara aš vinna į žessu sviši. En fleiri žęttir en stafsetning skipta mįli žegar fręšilegt gildi śtgįfu er metiš. Oft er til fleiri en eitt handrit af sama texta; stundum jafnvel margir tugir. Žį veršur aš gęta žess hvaša handrit śtgefandi hefur notaš; ekki er vķst aš žaš sé elsta eša besta handritiš. Ķ vöndušustu śtgįfum er venjulega eitt handrit lagt til grundvallar, en lesbrigši śr öšrum handritum sżnd nešanmįls; en stundum blanda śtgefendur handritum saman įn žess aš ljóst sé hvaš er tekiš śr hverju. Slķkar śtgįfur geta gagnast venjulegum lesendum įgętlega, en eru venjulega taldar ónothęfar ķ fręšilegri umręšu. Žar aš auki eru śtgefendur misjafnlega vandvirkir. Mörg handrit eru illlęsileg og žį žarf bęši mikla kunnįttu og nįkvęmni til aš rįša fram śr žeim. Žaš er alls ekki sjaldgęft aš śtgefendur lesi rangt eša misskilji einstök orš. Žvķ hafa śtgįfur mjög misjafnt orš į sér. Žess er aušvitaš enginn kostur aš kenna ķ eitt skipti fyrir öll hvaša śtgįfur eru traustar og hverjar ekki. Žetta verša menn aš lęra smįtt og smįtt ef žeir fara aš vinna į žessu sviši.

40. Leit ķ heimildarritum Hvernig į aš lesa heimildarrit? skoša efnisyfirlit, nafnaskrį, atrišisoršaskrį Oft er of tķmafrekt aš lesa heimild vandlega naušsynlegt aš tileinka sér tękni viš leitarlestur geta rennt augum yfir sķšu įn žess aš lesa hana taka samt eftir tilteknum oršum og efnisatrišum Fljótlegt er aš leita ķ rafręnum heimildum en žvķ fylgir hętta į aš slķta hluti śr samhengi Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 40 Žaš er naušsynlegt aš tileinka sér żmiss konar tękni viš lestur og śrvinnslu heimilda. Oft, jafnvel oftast, er žaš svo aš žótt mašur sé meš heila bók um tiltekiš efni sem heimild skiptir ašeins lķtiš brot hennar mįli fyrir žaš sem mašur er sjįlfur aš fjalla um. Vandinn er žį aš finna žau efnisatriši sem mann varšar um. Fyrsta skrefiš er aušvitaš aš skoša efnisyfirlit bókarinnar vandlega; žaš ętti aš gefa einhverjar leišbeiningar. Nęst er aš athuga hvort bókin hefur ekki aš geyma nafna- og/eša atrišisoršaskrį, eins og öll fręširit eiga helst aš hafa, og żmis önnur rit hafa lķka. Ķ slķkum skrįm er vķsaš ķ blašsķšur (stundum reyndar ķ efnisgreinar eša kafla) žar sem tiltekiš orš eša hugtak er til umręšu, og žaš getur aušvitaš flżtt mjög fyrir. Séu slķkar skrįr ekki fyrir hendi, t.d. ķ tķmaritsgreinum (og reyndar mörgum bókum lķka) veršur aš beita öšrum ašferšum. Nįkvęmast er aušvitaš aš lesa heimildina frį orši til oršs, en slķkt er tķmafrekt og skilar oft litlu, žótt žaš fari vitaskuld eftir žvķ hversu nįiš heimildin tengist žvķ efni sem mašur er aš fjalla um. Žvķ skiptir mįli aš tileinka sér tękni viš yfirlits- og leitarlestur; geta rennt augum yfir sķšurnar įn žess aš lesa žęr orši til oršs, en samt nógu nįkvęmlega til aš finna tiltekin orš eša efnisatriši sem leitaš er aš. Žetta krefst žjįlfunar og einbeitingar, en fyrir žį sem ętla aš leggja stund į fręšimennsku er žetta naušsynlegur hęfileiki. Grundvallarrit veršur hins vegar aušvitaš aš lesa frį orši til oršs, eša žvķ sem nęst. Sį sem ętlar aš skrifa um ķslenskt hljóškerfi į 12. öld kemst ekki hjį aš lesa Fyrstu mįlfręširitgeršina, frekar en sį sem ętlar aš skrifa um ķslenskar bókmenntir ķ fornöld kemst hjį aš lesa Brennu-Njįls sögu. Žaš er naušsynlegt aš tileinka sér żmiss konar tękni viš lestur og śrvinnslu heimilda. Oft, jafnvel oftast, er žaš svo aš žótt mašur sé meš heila bók um tiltekiš efni sem heimild skiptir ašeins lķtiš brot hennar mįli fyrir žaš sem mašur er sjįlfur aš fjalla um. Vandinn er žį aš finna žau efnisatriši sem mann varšar um. Fyrsta skrefiš er aušvitaš aš skoša efnisyfirlit bókarinnar vandlega; žaš ętti aš gefa einhverjar leišbeiningar. Nęst er aš athuga hvort bókin hefur ekki aš geyma nafna- og/eša atrišisoršaskrį, eins og öll fręširit eiga helst aš hafa, og żmis önnur rit hafa lķka. Ķ slķkum skrįm er vķsaš ķ blašsķšur (stundum reyndar ķ efnisgreinar eša kafla) žar sem tiltekiš orš eša hugtak er til umręšu, og žaš getur aušvitaš flżtt mjög fyrir. Séu slķkar skrįr ekki fyrir hendi, t.d. ķ tķmaritsgreinum (og reyndar mörgum bókum lķka) veršur aš beita öšrum ašferšum. Nįkvęmast er aušvitaš aš lesa heimildina frį orši til oršs, en slķkt er tķmafrekt og skilar oft litlu, žótt žaš fari vitaskuld eftir žvķ hversu nįiš heimildin tengist žvķ efni sem mašur er aš fjalla um. Žvķ skiptir mįli aš tileinka sér tękni viš yfirlits- og leitarlestur; geta rennt augum yfir sķšurnar įn žess aš lesa žęr orši til oršs, en samt nógu nįkvęmlega til aš finna tiltekin orš eša efnisatriši sem leitaš er aš. Žetta krefst žjįlfunar og einbeitingar, en fyrir žį sem ętla aš leggja stund į fręšimennsku er žetta naušsynlegur hęfileiki. Grundvallarrit veršur hins vegar aušvitaš aš lesa frį orši til oršs, eša žvķ sem nęst. Sį sem ętlar aš skrifa um ķslenskt hljóškerfi į 12. öld kemst ekki hjį aš lesa Fyrstu mįlfręširitgeršina, frekar en sį sem ętlar aš skrifa um ķslenskar bókmenntir ķ fornöld kemst hjį aš lesa Brennu-Njįls sögu.

41. Naušsyn frjįls lestrar Grundvallarrit veršur aš lesa frį orši til oršs Ęskilegt er aš kynna sér sem flestar heimildir žótt žęr viršist ķ fljótu bragši ekki varša efniš Nżjar hugmyndir og nż žekking skapast oft viš óvęntar tengingar atriša žį sést oft samspil, andstęšur, hlišstęšur meš atrišum sem fyrirfram virtust ótengd Žess vegna er frjįls lestur mjög mikilvęgur Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 41 Og aušvitaš er almennt séš ęskilegt aš kynna sér sem mestar og fjölbreyttastar heimildir, enda žótt žęr viršist ķ fljótu bragši ekki skipta mįli fyrir višfangsefni manns. Nżjar hugmyndir og nż žekking skapast einmitt oft viš óvęntar tengingar; žegar mašur sér samband, hlišstęšur, andstęšur, samspil o.s.frv. einhverra atriša sem fyrirfram viršast ótengd. Žess vegna er „frjįls lestur“ mjög mikilvęgur; en til hans gefst ekki alltaf ótakmarkašur tķmi, og žvķ er lķka naušsynlegt aš kunna aš stytta sér leiš. Og aušvitaš er almennt séš ęskilegt aš kynna sér sem mestar og fjölbreyttastar heimildir, enda žótt žęr viršist ķ fljótu bragši ekki skipta mįli fyrir višfangsefni manns. Nżjar hugmyndir og nż žekking skapast einmitt oft viš óvęntar tengingar; žegar mašur sér samband, hlišstęšur, andstęšur, samspil o.s.frv. einhverra atriša sem fyrirfram viršast ótengd. Žess vegna er „frjįls lestur“ mjög mikilvęgur; en til hans gefst ekki alltaf ótakmarkašur tķmi, og žvķ er lķka naušsynlegt aš kunna aš stytta sér leiš.

42. Bygging, śrvinnsla og framsetning © Eirķkur Rögnvaldsson, október 2009

43. Efnisyfirlit og efnisgrind Efnisyfirlit hluti ritgeršarinnar ķ endanlegri mynd Efnisgrind lżsing į ritgeršinni, t.d. įgrip af hverjum kafla Ritgeršir skiptast ķ žrjį hluta: inngangur – ein eša örfįar sķšur meginmįl – oft tugir eša jafnvel hundruš sķšna nišurstöšur eša lokaorš – ein eša örfįar sķšur Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 43 Įšur en hafist er handa viš ritgeršasmķš er naušsynlegt aš gera sem nįkvęmast efnisyfirlit aš ritgeršinni. Sumir gera bęši efnisyfirlit og svokallaša efnisgrind. Munurinn į žessu tvennu er ekki mikill, en fyrst og fremst sį aš efnisyfirlitinu er oft ętlaš aš vera hluti af ritgeršinni, yfirlit yfir efni hennar, en efnisgrindin er fremur lżsing į ritgeršinni, hugsuš sem eins konar leišarvķsir höfundar mešan į ritgeršaskrifunum stendur; žar gęti t.d. komiš stutt įgrip af žvķ sem ętlunin er aš hafa ķ hverjum kafla. Höfundur žarf aš hafa efnisyfirlit til hlišsjónar allan tķmann mešan į samningu ritgeršarinnar stendur. Žannig getur hann t.d. merkt viš žį kafla sem lokiš er, kafla sem eru ķ vinnslu, og kafla sem vinna er ekki hafin viš. Žetta žżšir aušvitaš ekki aš höfundur eigi aš halda sér daušahaldi ķ efnisyfirlitiš įn žess aš hrófla nokkuš viš žvķ. Žvert į móti į efnisyfirlitiš aš vera ķ stöšugri endurskošun, žvķ aš hugmyndir höfundar um nišurröšun efnis, kaflaskiptingu o.ž.h. hljóta aš breytast į vinnslustigi. Žaš sem skiptir mįli er aš į hverjum tķma sé til efnisyfirlit sem er hugsaš sem heild. Ritgeršir skiptast ęvinlega ķ žrjį meginhluta; inngang, meginmįl og nišurstöšur eša lokaorš. Athugiš aš kaflarnir žurfa aušvitaš ekki aš heita žetta; a.m.k. er meginmįl aldrei kaflaheiti. Įšur en hafist er handa viš ritgeršasmķš er naušsynlegt aš gera sem nįkvęmast efnisyfirlit aš ritgeršinni. Sumir gera bęši efnisyfirlit og svokallaša efnisgrind. Munurinn į žessu tvennu er ekki mikill, en fyrst og fremst sį aš efnisyfirlitinu er oft ętlaš aš vera hluti af ritgeršinni, yfirlit yfir efni hennar, en efnisgrindin er fremur lżsing į ritgeršinni, hugsuš sem eins konar leišarvķsir höfundar mešan į ritgeršaskrifunum stendur; žar gęti t.d. komiš stutt įgrip af žvķ sem ętlunin er aš hafa ķ hverjum kafla. Höfundur žarf aš hafa efnisyfirlit til hlišsjónar allan tķmann mešan į samningu ritgeršarinnar stendur. Žannig getur hann t.d. merkt viš žį kafla sem lokiš er, kafla sem eru ķ vinnslu, og kafla sem vinna er ekki hafin viš. Žetta žżšir aušvitaš ekki aš höfundur eigi aš halda sér daušahaldi ķ efnisyfirlitiš įn žess aš hrófla nokkuš viš žvķ. Žvert į móti į efnisyfirlitiš aš vera ķ stöšugri endurskošun, žvķ aš hugmyndir höfundar um nišurröšun efnis, kaflaskiptingu o.ž.h. hljóta aš breytast į vinnslustigi. Žaš sem skiptir mįli er aš į hverjum tķma sé til efnisyfirlit sem er hugsaš sem heild. Ritgeršir skiptast ęvinlega ķ žrjį meginhluta; inngang, meginmįl og nišurstöšur eša lokaorš. Athugiš aš kaflarnir žurfa aušvitaš ekki aš heita žetta; a.m.k. er meginmįl aldrei kaflaheiti.

44. Röš kafla Ķ hvaša röš į aš skrifa kaflana? inngang fyrst, sķšan meginmįl, loks lokaorš? Oft er gott aš skrifa inngang fyrst žį žarf aš leggja efniš nišur fyrir sér forma rannsóknarspurningu gera įętlun um žaš hvernig henni skuli svaraš Inngang žarf žó ętķš aš endurskoša ķ lokin ótrślegt er aš allt hafi fariš eins og įętlaš var Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 44 En žaš er ekkert sjįlfgefiš aš kaflarnir séu skrifašir ķ sömu röš og žeir fį ķ rit­geršinni. Oft er žó gott aš skrifa inngang fyrst, žvķ aš žį neyšist höfundur til aš leggja efniš nišur fyrir sér. Ķ inngangi er rannsóknarspurning verksins sett fram, og įętlun höfundar um žaš hvernig hann ętli aš leita svars viš henni. En žótt inngangurinn sé saminn ķ upphafi žżšir žaš ekki aš ekki žurfi aš hrófla viš honum meira. Žaš er naušsynlegt aš endurskoša hann ķ lokin, žegar ašrir kaflar hafa veriš samdir, og breyta honum til samręmis viš žaš sem gert var. Žaš er nefnilega alls óvķst aš allt hafi gengiš eftir eins og rįšgert var ķ upphafi. Stundum sér mašur ķ inngangi aš höfundur segist ętla aš fjalla um žetta eša hitt ef tķmi vinnist til. Ķ nišurlagi stendur svo aš forvitnilegt hefši veriš aš fjalla um žetta eša hitt, en žvķ mišur gefist ekki tóm til žess. Žetta mį alls ekki gera. Žetta getur kennari kannski gert ķ kennslustund, en höfundur sem skilar af sér ritgerš veit hvaš hann komst yfir og hvaš ekki, og žess vegna hefur hann tękifęri til aš breyta innganginum. Hann mį ekki fyrir nokkurn mun gefa lesendum til kynna aš honum hafi į einhvern hįtt mistekist ętlunarverk sitt. Ritgerš į aš mynda heild, og žess vegna veršur aš snķša alla slķka agnśa af.En žaš er ekkert sjįlfgefiš aš kaflarnir séu skrifašir ķ sömu röš og žeir fį ķ rit­geršinni. Oft er žó gott aš skrifa inngang fyrst, žvķ aš žį neyšist höfundur til aš leggja efniš nišur fyrir sér. Ķ inngangi er rannsóknarspurning verksins sett fram, og įętlun höfundar um žaš hvernig hann ętli aš leita svars viš henni. En žótt inngangurinn sé saminn ķ upphafi žżšir žaš ekki aš ekki žurfi aš hrófla viš honum meira. Žaš er naušsynlegt aš endurskoša hann ķ lokin, žegar ašrir kaflar hafa veriš samdir, og breyta honum til samręmis viš žaš sem gert var. Žaš er nefnilega alls óvķst aš allt hafi gengiš eftir eins og rįšgert var ķ upphafi. Stundum sér mašur ķ inngangi aš höfundur segist ętla aš fjalla um žetta eša hitt ef tķmi vinnist til. Ķ nišurlagi stendur svo aš forvitnilegt hefši veriš aš fjalla um žetta eša hitt, en žvķ mišur gefist ekki tóm til žess. Žetta mį alls ekki gera. Žetta getur kennari kannski gert ķ kennslustund, en höfundur sem skilar af sér ritgerš veit hvaš hann komst yfir og hvaš ekki, og žess vegna hefur hann tękifęri til aš breyta innganginum. Hann mį ekki fyrir nokkurn mun gefa lesendum til kynna aš honum hafi į einhvern hįtt mistekist ętlunarverk sitt. Ritgerš į aš mynda heild, og žess vegna veršur aš snķša alla slķka agnśa af.

45. Formįli er annaš en inngangur Formįli ekki hluti ritgeršar frįsögn af tilurš, žakkir, hugleišingar stundum eftir annan en höfund Inngangur hluti verksins efniš kynnt og reifaš yfirlit um efnisskipan Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 45 Hér er rétt aš benda į mun į formįla og inngangi. Formįli er ekki hluti ritgeršar; hann hefur oft aš geyma einhvers konar frįsögn af tilurš verksins, žakkir höfundar til žeirra sem hafa ašstošaš hann, og einhvers konar persónulegar hugleišingar höfundar ķ tengslum viš verkiš og tilurš žess. Einnig er formįli stundum eftir annan en höfund, og žį er hann t.d. skjall um höfundinn eša verkiš, tenging viš önnur verk o.s.frv. Inngangur er aftur į móti hluti verksins, žar sem višfangsefniš er kynnt og reifaš; oft er žar lķka yfirlit um efnisskipan rit­geršarinnar, og żmiss konar undirstöšufróšleikur sem naušsynlegur er til skilnings į efninu. Hér er rétt aš benda į mun į formįla og inngangi. Formįli er ekki hluti ritgeršar; hann hefur oft aš geyma einhvers konar frįsögn af tilurš verksins, žakkir höfundar til žeirra sem hafa ašstošaš hann, og einhvers konar persónulegar hugleišingar höfundar ķ tengslum viš verkiš og tilurš žess. Einnig er formįli stundum eftir annan en höfund, og žį er hann t.d. skjall um höfundinn eša verkiš, tenging viš önnur verk o.s.frv. Inngangur er aftur į móti hluti verksins, žar sem višfangsefniš er kynnt og reifaš; oft er žar lķka yfirlit um efnisskipan rit­geršarinnar, og żmiss konar undirstöšufróšleikur sem naušsynlegur er til skilnings į efninu.

46. Hlutverk inngangs Inngangur veršur aš vekja forvitni lesenda og įhuga žeirra į aš lesa ritgeršina Byrjaš į almennri kynningu eša svišsetningu efniš tengt viš žekkingu/reynslu/įhugasviš lesenda Sķšan žrengt nišur ķ rannsóknarspurningu tekin dęmi sem sżna višfangsefniš ķ hnotskurn til aš lesendur įtti sig betur į efni ritgeršarinnar Einnig er efni hvers kafla rakiš stuttlega Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 46 Žaš skiptir mjög miklu mįli aš vanda vel til inngangs. Hann veršur aš vekja forvitni lesenda og įhuga žeirra į aš lesa ritgeršina. Žetta er aušvitaš hęgt aš gera meš żmsu móti og śtilokaš aš leggja įkvešnar lķnur um žaš hvernig žaš skuli gert. En oft er gott aš hefja inn­gang meš einhverri almennri svišsetningu eša kynningu į efninu žar sem žaš er tengt viš eitthvaš sem ętla mį aš lesandinn žekki og veki forvitni hans. Sķšan mį žrengja um­fjöllunina nišur ķ spurninguna sem į aš spyrja. Žar getur veriš gott aš taka einhver įžreifan­leg dęmi sem sżni višfangsefniš ķ hnotskurn žannig aš lesandinn eigi betra meš aš įtta sig į žvķ. Sem dęmi getum viš skošaš inngang aš nokkurra įra gamalli grein um aukafallsfrumlög ķ fornķslensku. Žar er byrjaš į stašhęfingu: „Undanfarin 20 įr hefur žaš veriš almenn skošun mešal mįlfręšinga aš nśtķmaķslenska hafi frumlög ķ öšrum föllum en nefnifalli.“ Sķšan er žetta skżrt lauslega og tekin dęmi, og svo komiš aš efni greinarinnar: „En žótt frumlagsešli aukafallsnafnlišanna ķ [žessum dęmum] sé nś nokkurn veginn óumdeilt gegnir öšru mįli um svipašar setningar ķ fornķslenskum textum.“ Žessi dęmi eiga aš sżna lesandanum um hvaš greinin fjallar og vekja įhuga hans į žvķ aš halda lestrinum įfram. Ķ framhaldinu er svo vķsaš ķ żmis skrif um efniš žar sem mismunandi skošanir koma fram. Innganginum lżkur į yfirliti um efnisskipan greinarinnar. Žaš skiptir mjög miklu mįli aš vanda vel til inngangs. Hann veršur aš vekja forvitni lesenda og įhuga žeirra į aš lesa ritgeršina. Žetta er aušvitaš hęgt aš gera meš żmsu móti og śtilokaš aš leggja įkvešnar lķnur um žaš hvernig žaš skuli gert. En oft er gott aš hefja inn­gang meš einhverri almennri svišsetningu eša kynningu į efninu žar sem žaš er tengt viš eitthvaš sem ętla mį aš lesandinn žekki og veki forvitni hans. Sķšan mį žrengja um­fjöllunina nišur ķ spurninguna sem į aš spyrja. Žar getur veriš gott aš taka einhver įžreifan­leg dęmi sem sżni višfangsefniš ķ hnotskurn žannig aš lesandinn eigi betra meš aš įtta sig į žvķ. Sem dęmi getum viš skošaš inngang aš nokkurra įra gamalli grein um aukafallsfrumlög ķ fornķslensku. Žar er byrjaš į stašhęfingu: „Undanfarin 20 įr hefur žaš veriš almenn skošun mešal mįlfręšinga aš nśtķmaķslenska hafi frumlög ķ öšrum föllum en nefnifalli.“ Sķšan er žetta skżrt lauslega og tekin dęmi, og svo komiš aš efni greinarinnar: „En žótt frumlagsešli aukafallsnafnlišanna ķ [žessum dęmum] sé nś nokkurn veginn óumdeilt gegnir öšru mįli um svipašar setningar ķ fornķslenskum textum.“ Žessi dęmi eiga aš sżna lesandanum um hvaš greinin fjallar og vekja įhuga hans į žvķ aš halda lestrinum įfram. Ķ framhaldinu er svo vķsaš ķ żmis skrif um efniš žar sem mismunandi skošanir koma fram. Innganginum lżkur į yfirliti um efnisskipan greinarinnar.

47. Nišurstöšur ķ inngangi Į aš segja frį meginnišurstöšum ķ inngangi? um žaš eru skiptar skošanir mörgum finnst žęr eiga aš koma į óvart En nišurstöšurnar hafa ekki gildi ķ sjįlfu sér ašeins ķ samhengi viš rök höfundarins Lesandi veršur gagnrżnni į rök höfundar ef hann veit hvert höfundur vill leiša hann Fręširitgerš er ekki sakamįlasaga! Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 47 Eftir aš žessar spurningar hafa veriš settar fram er svo gefiš yfirlit yfir efni rit­geršarinnar, og sżnt hvaš fjallaš er um ķ hverjum kafla. Enn fremur er spurningunum svaraš žar ķ stuttu mįli. Sumir eru andvķgir žvķ, og vilja lįta svörin koma lesandanum į óvart. Ašrir benda hins vegar į aš fręšileg ritgerš eigi ekki aš lśta sömu lögmįlum og sakamįlasaga. Svariš hefur ekkert gildi ķ sjįlfu sér; žaš eru rök höfundarins sem skipta mįli. Žess vegna spillir žaš ekki įnęgju lesandans af lestrinum žótt hann viti svariš fyrir. Og reyndar mį halda žvķ fram aš žaš aušveldi lesandanum lesturinn aš svariš sem höfundurinn ętlar aš gefa skuli koma fram žegar ķ byrjun. Žį getur lesandinn nefnilega veriš į verši, og į aušveldara meš aš įtta sig į hvaša žętti ķ röksemdafęrslu höfundar hann eigi aš skoša sérstaklega. Hann veit aš til aš höfundur geti komist aš žessari nišurstöšu veršur hann aš finna rök meš henni, en hafna hugsanlegum mótrökum; og žvķ į lesandinn aušveldara meš aš leita aš veilum ķ rökum höfundar. Eftir aš žessar spurningar hafa veriš settar fram er svo gefiš yfirlit yfir efni rit­geršarinnar, og sżnt hvaš fjallaš er um ķ hverjum kafla. Enn fremur er spurningunum svaraš žar ķ stuttu mįli. Sumir eru andvķgir žvķ, og vilja lįta svörin koma lesandanum į óvart. Ašrir benda hins vegar į aš fręšileg ritgerš eigi ekki aš lśta sömu lögmįlum og sakamįlasaga. Svariš hefur ekkert gildi ķ sjįlfu sér; žaš eru rök höfundarins sem skipta mįli. Žess vegna spillir žaš ekki įnęgju lesandans af lestrinum žótt hann viti svariš fyrir. Og reyndar mį halda žvķ fram aš žaš aušveldi lesandanum lesturinn aš svariš sem höfundurinn ętlar aš gefa skuli koma fram žegar ķ byrjun. Žį getur lesandinn nefnilega veriš į verši, og į aušveldara meš aš įtta sig į hvaša žętti ķ röksemdafęrslu höfundar hann eigi aš skoša sérstaklega. Hann veit aš til aš höfundur geti komist aš žessari nišurstöšu veršur hann aš finna rök meš henni, en hafna hugsanlegum mótrökum; og žvķ į lesandinn aušveldara meš aš leita aš veilum ķ rökum höfundar.

48. Kaflaskipting ritgerša Ritgerš skiptist ķ a.m.k. žrjį meginkafla meginkaflar ķ undirkafla undirkaflar stundum aftur ķ undirkafla o.s.frv. slķk „lög“ eru mismörg, en oftast eru žrjś nóg Kaflaskipting gegnir tvenns konar hlutverki: viš samningu: žvingar höfund til hnitmišašrar framsetningar viš lestur: aušveldar lesandanum aš fį yfirsżn yfir efniš Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 48 Ķ flestum tilvikum, nema žegar um allra stystu ritgeršir er aš ręša, er naušsynlegt aš hafa fleiri en eitt lag ķ kaflaskiptingu. Meš žvķ er įtt viš aš ritgeršinni sé skipt ķ meginkafla, en meginköflum svo aftur ķ undirkafla, og žeim aftur ķ undirkafla ef įstęša žykir til. Stundum mį finna allt upp ķ fimm eša sex lög ķ kaflaskiptingu, en ritgerš žarf žó aš vera talsvert löng til aš žola fleiri en žrjś lög, og ķ styttri ritgeršum eru tvö lög oftast nóg. Žaš er naušsynlegt aš gera sér skżra grein fyrir tilgangi slķkrar lagskiptingar. Kaflaskipting žjónar žeim tilgangi aš aušvelda lesandanum aš fį yfirsżn yfir efniš. Žaš er miklu aušveldara aš įtta sig į efni sem er brotiš upp ķ tiltölulega litlar einingar en į löngum texta įn skila, žar sem mörgum sögum fer fram ķ einu. En kaflaskiptingin snżr ekki bara aš lesandanum; hśn žvingar lķka höfundinn til hnitmišašri framsetningar. Žegar tilteknum kafla lżkur veršur höfundurinn aš velta fyrir sér hvort žaš efni sem kaflinn fjallar um sé žar meš afgreitt. Ef svo er ekki, žį bendir žaš til žess aš afmörkun kaflans sé röng. Ķ flestum tilvikum, nema žegar um allra stystu ritgeršir er aš ręša, er naušsynlegt aš hafa fleiri en eitt lag ķ kaflaskiptingu. Meš žvķ er įtt viš aš ritgeršinni sé skipt ķ meginkafla, en meginköflum svo aftur ķ undirkafla, og žeim aftur ķ undirkafla ef įstęša žykir til. Stundum mį finna allt upp ķ fimm eša sex lög ķ kaflaskiptingu, en ritgerš žarf žó aš vera talsvert löng til aš žola fleiri en žrjś lög, og ķ styttri ritgeršum eru tvö lög oftast nóg. Žaš er naušsynlegt aš gera sér skżra grein fyrir tilgangi slķkrar lagskiptingar. Kaflaskipting žjónar žeim tilgangi aš aušvelda lesandanum aš fį yfirsżn yfir efniš. Žaš er miklu aušveldara aš įtta sig į efni sem er brotiš upp ķ tiltölulega litlar einingar en į löngum texta įn skila, žar sem mörgum sögum fer fram ķ einu. En kaflaskiptingin snżr ekki bara aš lesandanum; hśn žvingar lķka höfundinn til hnitmišašri framsetningar. Žegar tilteknum kafla lżkur veršur höfundurinn aš velta fyrir sér hvort žaš efni sem kaflinn fjallar um sé žar meš afgreitt. Ef svo er ekki, žį bendir žaš til žess aš afmörkun kaflans sé röng.

49. Einföld kaflaskipting Ritgerš 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 Hér eru allir kaflar į sömu hęš (sama plani) žvķ er erfitt aš įtta sig į tengslum efnisžįtta Lķklegt er aš sumir tengist nįnar en ašrir žį er heppilegra aš hafa lagskiptingu Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 49 Žaš er hins vegar ótrślegt aš allir kaflar ritgeršar eigi heima į sama plani, ef svo mį segja. Allar lķkur eru į žvķ aš efnisatriši sumra kafla eigi nįnar saman en annarra. Žaš er hins vegar ótrślegt aš allir kaflar ritgeršar eigi heima į sama plani, ef svo mį segja. Allar lķkur eru į žvķ aš efnisatriši sumra kafla eigi nįnar saman en annarra.

50. Lög ķ kaflaskiptingu Ritgerš 1. 2. 3. 4. 2.1 2.2 3.1 3.2 3.3 3.1.1 3.1.2 3.2.1 3.2.2 3.2.3 3.2.2.1 3.2.2.2 Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 50 Ķ žvķ tilviki er ešlilegt aš lįta kaflana sem tengjast nįiš vera undirkafla ķ ašalkafla, ķ staš žess aš lįta žį alla vera ašalkafla. Ef ašalkaflar eru oršnir margir er erfišara aš fį yfirsżn yfir samhengiš; žaš er aušveldara ef meginskil eru höfš tiltölulega fį, en ašalköflum sķšan skipt nįnar nišur. Ķ žvķ tilviki er ešlilegt aš lįta kaflana sem tengjast nįiš vera undirkafla ķ ašalkafla, ķ staš žess aš lįta žį alla vera ašalkafla. Ef ašalkaflar eru oršnir margir er erfišara aš fį yfirsżn yfir samhengiš; žaš er aušveldara ef meginskil eru höfš tiltölulega fį, en ašalköflum sķšan skipt nįnar nišur.

51. Lengd og fjöldi kafla Hvaš eiga kaflar aš vera margir? ašalkaflar oft 3-5, en lķka oft fleiri oft betra aš fjölga lögum en ašalköflum Hvaš eiga kaflar aš vera langir? lengd ašalkafla ótakmörkuš undirkafli ķ nešsta lagi lżtur įkvešnum reglum gjarna į bilinu 1-4 sķšur žetta er žó ašeins višmišun Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 51 Oft er tališ ešlilegt aš meginmįlskaflar séu 3-5; aušvitaš er ekki hęgt aš hafa um žaš neina nįkvęma reglu, og žetta tengist lengdinni nokkuš. Žó eru slķk tengsl ekki mikil; aukin lengd į fremur aš hafa žau įhrif aš svišum undirkafla fjölgi. Athugiš aš žaš er engin įstęša til žess aš svišin séu alls stašar jafnmörg. Vel getur veriš aš ķ einum ašalkafla žurfi fjögur sviš, en ķ öšrum dugi tvö. Einn undirkafli er merkingarleysa. Ekki er hęgt aš gefa neina nįkvęma reglu um žaš hversu langir kaflar skuli vera. Ašalkaflar geta veriš mjög mislangir, en ekki viršist frįleitt aš miša viš žaš aš lęgsta sviš undirkafla sé kringum ein blašsķša. Žaš getur žó veriš bęši meira og minna, en ef undirkafli er farinn nišur fyrir hįlfa blašsķšu er hępiš aš hann eigi rétt į sér. Undirkafli getur lķka fariš upp ķ 3-4 sķšur, en ef hann er oršinn lengri verša aš vera góš rök fyrir žvķ. Oft er tališ ešlilegt aš meginmįlskaflar séu 3-5; aušvitaš er ekki hęgt aš hafa um žaš neina nįkvęma reglu, og žetta tengist lengdinni nokkuš. Žó eru slķk tengsl ekki mikil; aukin lengd į fremur aš hafa žau įhrif aš svišum undirkafla fjölgi. Athugiš aš žaš er engin įstęša til žess aš svišin séu alls stašar jafnmörg. Vel getur veriš aš ķ einum ašalkafla žurfi fjögur sviš, en ķ öšrum dugi tvö. Einn undirkafli er merkingarleysa. Ekki er hęgt aš gefa neina nįkvęma reglu um žaš hversu langir kaflar skuli vera. Ašalkaflar geta veriš mjög mislangir, en ekki viršist frįleitt aš miša viš žaš aš lęgsta sviš undirkafla sé kringum ein blašsķša. Žaš getur žó veriš bęši meira og minna, en ef undirkafli er farinn nišur fyrir hįlfa blašsķšu er hępiš aš hann eigi rétt į sér. Undirkafli getur lķka fariš upp ķ 3-4 sķšur, en ef hann er oršinn lengri verša aš vera góš rök fyrir žvķ.

52. Kaflaheiti Öllum köflum žarf aš gefa lżsandi nafn žaš aušveldar höfundi samninguna og lesanda aš fį yfirsżn yfir verkiš nöfnum og nśmerum mį žó henda śt ķ lokagerš Stundum gengur höfundi illa aš finna nafn žį fjallar kaflinn kannski ekki um neitt eitt efni eša hann er bara mįlalengingar um ekki neitt ķ bįšum tilvikum žarfnast eitthvaš endurskošunar Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 52 Oft amast nemendur viš mikilli kaflaskiptingu, segja aš hśn trufli lesandann og slķti efniš of mikiš ķ sundur. En žį er bara hęgt aš henda śt öllum kaflafyrirsögnum fyrir lokaśtprentun, žannig aš endanleg gerš verši įn kaflaskiptingar. Meginatrišiš er aš kaflaskiptingin sé fyrir hendi į vinnslustigi, og aušveldi höfundi aš setja efniš fram į skipulegan hįtt, eins og įšur segir. Ef svo er, žį kemur hśn lesandanum lķka aš gagni enda žótt hann sjįi hana ekki. Naušsynlegt er aš gefa hverjum kafla, bęši ašalköflum og undirköflum, lżsandi heiti. Žaš aušveldar höfundi samninguna, og žegar heitunum er safnaš saman ķ efnisyfirlit er aušveldara aš glöggva sig į žvķ hvort öllum efnisžįttum hafa veriš gerš skil, hvort röš žeirra er ešlileg, hvort skipting ķ ašal- og undirkafla er skynsamleg, o.s.frv. Kaflaheitin aušvelda lķka lesendum aš glöggva sig į efninu. Nemendur segja oft aš žeir finni ekkert heiti sem passi į tiltekinn undirkafla. Ef svo er, žį geta įstęšurnar veriš tvęr. Ein įstęša getur veriš sś aš kaflinn fjalli ekki um neitt afmarkaš efni, heldur sé žar fléttaš saman efnum. Žį kemur annars vegar til įlita aš skipta kaflanum frekar nišur, og greina betur milli umfjöllunarefnanna; eša hins vegar aš fęra eitthvaš af efni kaflans ķ ašra kafla, žar sem kann aš vera frekari umfjöllun um efniš. Hin įstęšan fyrir žvķ aš erfišlega gengur aš gefa kafla nafn getur svo einfaldlega veriš sś aš kaflinn fjalli ekki um neitt; sé lķtilsveršur oršavašall. Ef svo er į hann aušvitaš ekki heima ķ ritgeršinni. Oft amast nemendur viš mikilli kaflaskiptingu, segja aš hśn trufli lesandann og slķti efniš of mikiš ķ sundur. En žį er bara hęgt aš henda śt öllum kaflafyrirsögnum fyrir lokaśtprentun, žannig aš endanleg gerš verši įn kaflaskiptingar. Meginatrišiš er aš kaflaskiptingin sé fyrir hendi į vinnslustigi, og aušveldi höfundi aš setja efniš fram į skipulegan hįtt, eins og įšur segir. Ef svo er, žį kemur hśn lesandanum lķka aš gagni enda žótt hann sjįi hana ekki. Naušsynlegt er aš gefa hverjum kafla, bęši ašalköflum og undirköflum, lżsandi heiti. Žaš aušveldar höfundi samninguna, og žegar heitunum er safnaš saman ķ efnisyfirlit er aušveldara aš glöggva sig į žvķ hvort öllum efnisžįttum hafa veriš gerš skil, hvort röš žeirra er ešlileg, hvort skipting ķ ašal- og undirkafla er skynsamleg, o.s.frv. Kaflaheitin aušvelda lķka lesendum aš glöggva sig į efninu. Nemendur segja oft aš žeir finni ekkert heiti sem passi į tiltekinn undirkafla. Ef svo er, žį geta įstęšurnar veriš tvęr. Ein įstęša getur veriš sś aš kaflinn fjalli ekki um neitt afmarkaš efni, heldur sé žar fléttaš saman efnum. Žį kemur annars vegar til įlita aš skipta kaflanum frekar nišur, og greina betur milli umfjöllunarefnanna; eša hins vegar aš fęra eitthvaš af efni kaflans ķ ašra kafla, žar sem kann aš vera frekari umfjöllun um efniš. Hin įstęšan fyrir žvķ aš erfišlega gengur aš gefa kafla nafn getur svo einfaldlega veriš sś aš kaflinn fjalli ekki um neitt; sé lķtilsveršur oršavašall. Ef svo er į hann aušvitaš ekki heima ķ ritgeršinni.

53. Bygging einstakra efnisžįtta Meginmįlskaflar skiptast ķ undirkafla nema ķ stystu ritgeršum hafa oft sérstakan inngangs- og nišurstöšukafla žetta er žó matsatriši og fer eftir lengd Hver kafli er hugsašur eins og verkiš ķ heild meš inngang, meginmįl og nišurlag sś hugsun į aš stżra allri efnisskipan verksins nišur ķ smęstu efniseindir, efnisgreinarnar Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 53 Sérhver kafli, jafnt ašalkaflar sem undirkaflar, žarf aš vera hugsašur eins og ritgeršin ķ heild, meš inngang, meginmįl og nišurlag. Ķ upphafi hvers kafla žarf žannig aš vera einhver kynning į efni hans og eftir atvikum tenging viš undanfarandi kafla; og ķ lok hvers kafla žarf aš draga saman efni hans og reka endahnśtinn į umfjöllun kaflans. Vitanlega fer umfang žessara žįtta eftir ešli kaflans. Ķ stuttum undirköflum getur ein efnisgrein dugaš sem inn­gangur og önnur sem nišurlag, en ķ ašalköflum getur veriš ešlilegt aš hafa sérstakan inngangskafla og sérstakan nišurstöšukafla. Žetta er žó matsatriši. Sérhver kafli, jafnt ašalkaflar sem undirkaflar, žarf aš vera hugsašur eins og ritgeršin ķ heild, meš inngang, meginmįl og nišurlag. Ķ upphafi hvers kafla žarf žannig aš vera einhver kynning į efni hans og eftir atvikum tenging viš undanfarandi kafla; og ķ lok hvers kafla žarf aš draga saman efni hans og reka endahnśtinn į umfjöllun kaflans. Vitanlega fer umfang žessara žįtta eftir ešli kaflans. Ķ stuttum undirköflum getur ein efnisgrein dugaš sem inn­gangur og önnur sem nišurlag, en ķ ašalköflum getur veriš ešlilegt aš hafa sérstakan inngangskafla og sérstakan nišurstöšukafla. Žetta er žó matsatriši.

54. Frį heimild til ritgeršar Ekki er nóg aš finna heimildirnar žaš žarf lķka aš kunna aš vinna śr žeim Į aš byrja į aš lesa allar heimildirnar setjast svo nišur og skrifa ritgeršina ķ einni lotu? slķkt er varla hugsanlegt nema ķ stystu ritgeršum Žvķ žarf millistig milli heimilda og ritgeršar minnisatriši tekin eru upp śr heimildum viš lestur slegin inn ķ ritvinnsluskjal eša gagnagrunn Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 54 Įšur var žvķ lżst hvernig hęgt er aš leita heimilda; en žaš er til lķtils aš finna heimildirnar ef mašur kann ekki aš vinna śr žeim. Hvaš į aš gera ef mašur er kominn meš 5 bękur og 10 greinar um višfangsefniš į skrifboršiš eša ķ tölvuna? Lesa öll ritin hvert į eftir öšru, setjast svo nišur fyrir framan tölvuna og skrifa ritgeršina ķ einni lotu? Varla – slķk vinnubrögš krefjast žess aš ritgeršarhöfundur muni allt sem hann les og geti tślkaš og skipulagt ķ kollinum į sér og sett žaš sķšan beint į blaš. Žótt slķkt sé ekki śtilokaš ķ mjög stuttum rit­geršum er ansi hętt viš aš żmislegt fęri forgöršum viš vinnubrögš af žessu tagi. Ķ flestum tilvikum er žvķ naušsynlegt aš bśa til millistig milli heimildanna sjįlfra og rit­geršarinnar. Slķkt millistig er einhvers konar safn minnisatriša sem tekin eru upp śr heimildunum um leiš og žęr eru lesnar. Best er aš slį žessi efnisatriši beint inn į tölvu, en żmsir möguleikar eru į tilhögun žess innslįttar. Einfaldast er aš slį beint inn ķ ritvinnslukerfi, en einnig er hęgt aš nżta sér żmiss konar einföld gagnasafnskerfi. Um žaš veršur aš fara eftir įhuga og kunnįttu hvers og eins. Meginatrišiš er aš žegar efnisatrišin eru komin inn ķ tölvu į aš vera aušvelt aš leita ķ žeim; en einnig veršur aš vera hęgt aš fį góša yfirsżn yfir žaš sem tekiš hefur veriš upp.Įšur var žvķ lżst hvernig hęgt er aš leita heimilda; en žaš er til lķtils aš finna heimildirnar ef mašur kann ekki aš vinna śr žeim. Hvaš į aš gera ef mašur er kominn meš 5 bękur og 10 greinar um višfangsefniš į skrifboršiš eša ķ tölvuna? Lesa öll ritin hvert į eftir öšru, setjast svo nišur fyrir framan tölvuna og skrifa ritgeršina ķ einni lotu? Varla – slķk vinnubrögš krefjast žess aš ritgeršarhöfundur muni allt sem hann les og geti tślkaš og skipulagt ķ kollinum į sér og sett žaš sķšan beint į blaš. Žótt slķkt sé ekki śtilokaš ķ mjög stuttum rit­geršum er ansi hętt viš aš żmislegt fęri forgöršum viš vinnubrögš af žessu tagi. Ķ flestum tilvikum er žvķ naušsynlegt aš bśa til millistig milli heimildanna sjįlfra og rit­geršarinnar. Slķkt millistig er einhvers konar safn minnisatriša sem tekin eru upp śr heimildunum um leiš og žęr eru lesnar. Best er aš slį žessi efnisatriši beint inn į tölvu, en żmsir möguleikar eru į tilhögun žess innslįttar. Einfaldast er aš slį beint inn ķ ritvinnslukerfi, en einnig er hęgt aš nżta sér żmiss konar einföld gagnasafnskerfi. Um žaš veršur aš fara eftir įhuga og kunnįttu hvers og eins. Meginatrišiš er aš žegar efnisatrišin eru komin inn ķ tölvu į aš vera aušvelt aš leita ķ žeim; en einnig veršur aš vera hęgt aš fį góša yfirsżn yfir žaš sem tekiš hefur veriš upp.

55. Tekiš upp śr rafręnum heimildum Einfalt er aš taka punkta śr rafręnum heimildum afrita textabśta og lķma inn ķ skjal eša gagnagrunn ķ staš žess aš slį textann inn Žessu fylgja žó tvęr hęttur sem žarf aš varast hętta į aš of mikiš sé tekiš upp śr heimildinni og śrvinnslu žar meš frestaš žar til ritgeršin er skrifuš hętta į aš oršréttir kaflar śr heimild séu notašir ķ staš žess aš höfundur orši textann sjįlfur frį grunni žaš ber vott um ósjįlfstęši og getur veriš ritstuldur Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 55 Nś į dögum er verulegur hluti žeirra heimilda sem notašar eru rafręnn – bękur, tķmarits­greinar og vefsķšur. Žaš er oftast mjög aušvelt og žęgilegt aš taka efnisatriši śr slķkum heimildum meš žvķ aš afrita textabśta og lķma inn ķ ritvinnsluskjal eša gagnasafns­kerfi, ķ staš žess aš slį textann inn. En žetta vinnulag getur žó veriš varasamt. Ķ fyrsta lagi hęttir manni til aš taka of mikiš upp śr heimildinni, vegna žess hversu aušvelt žaš er, ķ staš žess aš leggja vinnu ķ aš meta vandlega hverju mašur žurfi ķ raun og veru į aš halda. Žetta žżšir žį aš śrvinnslunni er frestaš – ķ staš žess aš hśn eigi sér staš žegar efnisatriši eru valin śr heimildinni veršur hśn aš fara fram sķšar, žegar ritgeršin er skrifuš śt frį minnispunktum. Ķ öšru lagi freistast mašur til žess aš lķma heilar mįlsgreinar og jafnvel lengri textabśta śr heimildinni beint inn ķ ritgeršina sķna, ķ staš žess aš skrifa textann sjįlfur meš eigin oršum. Žetta ber vott um ósjįlfstęši ritgeršarhöfundar gagnvart heimildinni, og getur auk žess flokkast undir ritstuld ef of mikiš er gert af žvķ eša ekki vitnaš til heimildarinnar į full­nęgjandi hįtt. Nś į dögum er verulegur hluti žeirra heimilda sem notašar eru rafręnn – bękur, tķmarits­greinar og vefsķšur. Žaš er oftast mjög aušvelt og žęgilegt aš taka efnisatriši śr slķkum heimildum meš žvķ aš afrita textabśta og lķma inn ķ ritvinnsluskjal eša gagnasafns­kerfi, ķ staš žess aš slį textann inn. En žetta vinnulag getur žó veriš varasamt. Ķ fyrsta lagi hęttir manni til aš taka of mikiš upp śr heimildinni, vegna žess hversu aušvelt žaš er, ķ staš žess aš leggja vinnu ķ aš meta vandlega hverju mašur žurfi ķ raun og veru į aš halda. Žetta žżšir žį aš śrvinnslunni er frestaš – ķ staš žess aš hśn eigi sér staš žegar efnisatriši eru valin śr heimildinni veršur hśn aš fara fram sķšar, žegar ritgeršin er skrifuš śt frį minnispunktum. Ķ öšru lagi freistast mašur til žess aš lķma heilar mįlsgreinar og jafnvel lengri textabśta śr heimildinni beint inn ķ ritgeršina sķna, ķ staš žess aš skrifa textann sjįlfur meš eigin oršum. Žetta ber vott um ósjįlfstęši ritgeršarhöfundar gagnvart heimildinni, og getur auk žess flokkast undir ritstuld ef of mikiš er gert af žvķ eša ekki vitnaš til heimildarinnar į full­nęgjandi hįtt.

56. Nżting minnispunkta Gott er aš renna yfir minnispunkta ķ heild skoša žį ķ samhengi viš efnisyfirlit/efnisgrind žį sést hvort upphaflegar hugmyndir hafa breyst hvort heimildir hafa fundist um alla efnisžętti oft er žį tilefni til aš endurskoša efnisyfirlit Sķšan mį byrja aš skrifa einhvern kafla ef mašur er oršinn handgenginn efni hans og bśinn aš gera sér góša mynd af byggingu hans Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 56 Nęst er aš huga aš nżtingu žeirra heimilda sem safnaš hefur veriš. Žaš er til lķtils aš vera bśinn aš lesa żmsar heimildir og skrifa upp śr žeim ef mašur veit ekkert hvernig į aš nżta efnivišinn. Ein ašferš sem oft gefst vel er aš byrja į aš renna til upprifjunar yfir žaš sem skrifaš hefur veriš upp, og skoša žaš ķ samhengi viš efnisyfirlitiš og/eša efnisgrindina sem gerš hafši veriš ķ upphafi. Žį įttar mašur sig e.t.v. į žvķ hvort hugmyndir manns um byggingu og efnisskipan ritgeršarinnar hafa tekiš einhverjum breytingum, hvort heimildir hafa fundist um alla helstu efnisžętti sem gert var rįš fyrir, o.s.frv. Išulega er tilefni til aš endurskoša efnisyfirlitiš į žessu stigi. Nęst er aš huga aš nżtingu žeirra heimilda sem safnaš hefur veriš. Žaš er til lķtils aš vera bśinn aš lesa żmsar heimildir og skrifa upp śr žeim ef mašur veit ekkert hvernig į aš nżta efnivišinn. Ein ašferš sem oft gefst vel er aš byrja į aš renna til upprifjunar yfir žaš sem skrifaš hefur veriš upp, og skoša žaš ķ samhengi viš efnisyfirlitiš og/eša efnisgrindina sem gerš hafši veriš ķ upphafi. Žį įttar mašur sig e.t.v. į žvķ hvort hugmyndir manns um byggingu og efnisskipan ritgeršarinnar hafa tekiš einhverjum breytingum, hvort heimildir hafa fundist um alla helstu efnisžętti sem gert var rįš fyrir, o.s.frv. Išulega er tilefni til aš endurskoša efnisyfirlitiš į žessu stigi.

57. Skrifaš upp śr sér Ekki er gott aš raša heimildum ķ kringum sig og ętla aš skrifa ritgeršina beint upp śr žeim slķkur texti veršur alltaf stiršur og óašlašandi Best er aš geta skrifaš kaflann upp śr sér įn žess aš fletta upp ķ heimildum aš rįši į mešan Svo žarf aš fara aftur yfir kaflann endurskoša byggingu og mįlfar athuga heimildir og bęta inn heimildavķsunum Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 57 Sķšan er hęgt aš hefja skriftir. Heppilegast er aš byrja ekki aš skrifa einhvern kafla nema mašur sé oršinn mjög handgenginn efni hans, og bśinn aš gera sér nokkuš góša mynd af uppbyggingu hans. Žaš er ekki skynsamlegt aš setjast nišur viš tölvuna meš tugi heimildarrita ķ kringum sig og ętla aš skrifa ritgeršina meira og minna upp śr žeim, įn žess aš vera bśinn aš gera sér grein fyrir byggingunni įšur. Slķkur texti veršur ęvinlega stiršur og óašlašandi. Ęskilegast er aš geta skrifaš kaflann nokkurn veginn upp śr sér, įn žess aš fletta nema stöku sinnum upp ķ heimildum. Žegar kaflanum er lokiš er hins vegar naušsynlegt aš fara yfir hann aftur, og velta žvķ fyrir sér hvar sé rétt aš bęta inn heimildatilvķsunum, hvaš žurfi aš athuga betur ķ heimildum, o.s.frv. Sķšan er hęgt aš hefja skriftir. Heppilegast er aš byrja ekki aš skrifa einhvern kafla nema mašur sé oršinn mjög handgenginn efni hans, og bśinn aš gera sér nokkuš góša mynd af uppbyggingu hans. Žaš er ekki skynsamlegt aš setjast nišur viš tölvuna meš tugi heimildarrita ķ kringum sig og ętla aš skrifa ritgeršina meira og minna upp śr žeim, įn žess aš vera bśinn aš gera sér grein fyrir byggingunni įšur. Slķkur texti veršur ęvinlega stiršur og óašlašandi. Ęskilegast er aš geta skrifaš kaflann nokkurn veginn upp śr sér, įn žess aš fletta nema stöku sinnum upp ķ heimildum. Žegar kaflanum er lokiš er hins vegar naušsynlegt aš fara yfir hann aftur, og velta žvķ fyrir sér hvar sé rétt aš bęta inn heimildatilvķsunum, hvaš žurfi aš athuga betur ķ heimildum, o.s.frv.

58. Skrifaš śt frį efnisyfirliti Gott er aš skrifa śt frį efnisyfirliti fylla inn ķ žaš smįtt og smįtt ekki endilega skrifa kaflana ķ réttri röš Einnig er hęgt aš skrifa ķ belg og bišu bera textann sķšan aš efnisyfirliti setja inn kaflaskil į ešlilegum stöšum fęra til efnisgreinar og kafla Efnisyfirlit er svo endurskošaš eftir žörfum Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 58 Hér er gert rįš fyrir aš skrifa śt frį efnisyfirlitinu – ekki endilega skrifa kaflana ķ réttri röš, heldur fylla smįtt og smįtt inn ķ efnisyfirlitiš og haka viš žį kafla sem eru bśnir. En einnig kemur til greina aš skrifa eins og andinn blęs manni ķ brjóst, alveg įn tillits til efnis­yfirlitsins, hverja sķšuna į fętur annarri. Žegar bśiš er aš gera skil öllu sem manni finnst ešlilegt aš fjalla um ķ žeirri lotu er svo hęgt aš taka textann og bera hann aš efnisyfirlitinu, setja inn kaflaskil žar sem manni finnst ešlilegt, fęra til efnisgreinar o.s.frv. og endurskoša efnisyfirlitiš eftir žörfum. Menn hafa żmsan hįtt į žessu og ekkert viš žaš aš athuga. Žaš sem mįli skiptir er aš śt śr žessu komi skżr og skipuleg ritgerš. Hér er gert rįš fyrir aš skrifa śt frį efnisyfirlitinu – ekki endilega skrifa kaflana ķ réttri röš, heldur fylla smįtt og smįtt inn ķ efnisyfirlitiš og haka viš žį kafla sem eru bśnir. En einnig kemur til greina aš skrifa eins og andinn blęs manni ķ brjóst, alveg įn tillits til efnis­yfirlitsins, hverja sķšuna į fętur annarri. Žegar bśiš er aš gera skil öllu sem manni finnst ešlilegt aš fjalla um ķ žeirri lotu er svo hęgt aš taka textann og bera hann aš efnisyfirlitinu, setja inn kaflaskil žar sem manni finnst ešlilegt, fęra til efnisgreinar o.s.frv. og endurskoša efnisyfirlitiš eftir žörfum. Menn hafa żmsan hįtt į žessu og ekkert viš žaš aš athuga. Žaš sem mįli skiptir er aš śt śr žessu komi skżr og skipuleg ritgerš.

59. Aš skrifa sig aš nišurstöšu Oftast veršur kaflinn öšruvķsi en ętlaš var önnur efnisskipan önnur greining önnur lausn Mašur skrifar sig aš nišurstöšunni sem getur oršiš allt önnur en virtist ķ upphafi Oft getur žį veriš rétt aš breyta efnisskipan önnur leiš aš nišurstöšu getur hentaš lesandanum Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 59 Meš žessu er aušvitaš ekki sagt aš kaflinn verši ķ fullu samręmi viš žaš sem mašur hafši hugsaš sér. Žvert į móti — žegar byrjaš er aš skrifa dettur manni oftast eitthvaš nżtt ķ hug; nż efnisskipan, nż greining, nż lausn. Mašur skrifar sig aš nišurstöšunni, sem getur žess vegna oršiš allt önnur en manni sżndist įšur. Žaš er miklu aušveldara aš įtta sig į żmsu į blaši en ķ huga; hvaš tengist, hvort einhvers stašar er innbyršis ósamręmi, o.s.frv. En athugiš aš sį texti sem žiš semjiš fyrst žarf ekki og mį oft ekki verša endanlegur. Žótt mašur hafi skrifaš sig aš einhverri nišurstöšu er ekki žar meš sagt aš endilega sé naušsynlegt eša skynsamlegt aš fara žį leiš meš lesandann. Oft getur veriš heppilegra aš umskrifa kaflann žegar nišurstašan er fengin, gera hann aušlęsilegri og byggingu hans röklegri. Meš žessu er aušvitaš ekki sagt aš kaflinn verši ķ fullu samręmi viš žaš sem mašur hafši hugsaš sér. Žvert į móti — žegar byrjaš er aš skrifa dettur manni oftast eitthvaš nżtt ķ hug; nż efnisskipan, nż greining, nż lausn. Mašur skrifar sig aš nišurstöšunni, sem getur žess vegna oršiš allt önnur en manni sżndist įšur. Žaš er miklu aušveldara aš įtta sig į żmsu į blaši en ķ huga; hvaš tengist, hvort einhvers stašar er innbyršis ósamręmi, o.s.frv. En athugiš aš sį texti sem žiš semjiš fyrst žarf ekki og mį oft ekki verša endanlegur. Žótt mašur hafi skrifaš sig aš einhverri nišurstöšu er ekki žar meš sagt aš endilega sé naušsynlegt eša skynsamlegt aš fara žį leiš meš lesandann. Oft getur veriš heppilegra aš umskrifa kaflann žegar nišurstašan er fengin, gera hann aušlęsilegri og byggingu hans röklegri.

60. Efnisskipan meginmįls Ritgeršir eru mjög ólķkar žvķ er śtilokaš aš gefa reglur um efnisskipan Oft er ešlilegt aš rekja rannsóknasögu efnisins yfirlit um žaš helsta sem hefur veriš skrifaš įšur Žetta fer oft vel nęst į eftir inngangi en einnig mį flétta žaš saman viš framlag höfundar Žessi žįttur mį žó ekki verša of stór veršur aš takmarkast viš žaš sem skiptir mįli Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 60 Śtilokaš er aš gefa ķtarlegar leišbeiningar um efnisskipan meginmįlshluta ritgerša. Til žess eru višfangsefni of ólķk – og vitanlega er lķka hęgt aš taka į sama višfangsefninu į mis­munandi hįtt. Oft er ešlilegt aš rekja rannsóknasögu višfangsefnisins – gefa yfirlit yfir žaš helsta sem hefur veriš skrifaš um žaš įšur. Žetta getur veriš hentugt aš gera ķ sérstökum kafla snemma ķ ritgeršinni, t.d. nęst į eftir inngangi – įšur en komiš er aš sjįlfstęšu fram­lagi höfundarins. En einnig kemur til greina aš flétta rannsóknasöguna saman viš žaš sem höfundur segir frį eigin brjósti. Mikilvęgt er aš gęta žess aš žessi žįttur fari ekki śr böndunum og takmarkist viš žau atriši sem tengjast beinlķnis sjįlfstęšu framlagi höfundarins. Śtilokaš er aš gefa ķtarlegar leišbeiningar um efnisskipan meginmįlshluta ritgerša. Til žess eru višfangsefni of ólķk – og vitanlega er lķka hęgt aš taka į sama višfangsefninu į mis­munandi hįtt. Oft er ešlilegt aš rekja rannsóknasögu višfangsefnisins – gefa yfirlit yfir žaš helsta sem hefur veriš skrifaš um žaš įšur. Žetta getur veriš hentugt aš gera ķ sérstökum kafla snemma ķ ritgeršinni, t.d. nęst į eftir inngangi – įšur en komiš er aš sjįlfstęšu fram­lagi höfundarins. En einnig kemur til greina aš flétta rannsóknasöguna saman viš žaš sem höfundur segir frį eigin brjósti. Mikilvęgt er aš gęta žess aš žessi žįttur fari ekki śr böndunum og takmarkist viš žau atriši sem tengjast beinlķnis sjįlfstęšu framlagi höfundarins.

61. Fręšilegur grundvöllur Stundum er byggt į flóknu kenningakerfi sem lķklegt er aš lesendur žekki lķtiš til žį žarf aš eyša verulegu rżmi ķ kynningu žess Stundum er byggt į vel žekktu kenningakerfi sem ekki žarf aš kynna sérstaklega fyrir lesendum Hęgt er aš leggja grundvöllinn ķ sérstökum kafla en einnig flétta saman viš rannsókn höfundar oft er hvorttveggja gert ķ sama verki Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 61 Fręšilegar ritgeršir byggjast yfirleitt į einhverju kenningakerfi – einhverri rannsóknar­aš­­ferš. Hęgt er aš skoša sama višfangsefniš śt frį mismunandi sjónarhornum og beita mis­mun­andi greiningarašferšum. Ķ bókmenntum er t.d. hęgt aš beita ęvisögulegri aš­ferš, sįl­grein­ingu, marxķskri greiningu, póstmódernisma, o.s.frv.; ķ mįlfręši er hęgt aš beita mįl­kunn­įttufręši, oršręšugreiningu, félagslegri mįlfręši, o.s.frv. Stundum er lķka gengiš śt frį skrifum og kenningum einhvers tiltekins fręšimanns – Michel Foucault, Juliu Kristevu, Noam Chomsky, o.s.frv. Naušsynlegt er aš gera lesendum grein fyrir fręšilegum grundvelli ritgeršarinnar. Žaš er hins vegar mjög misjafnt hversu mikil og ķtarleg sś greinargerš į – eša žarf – aš vera. Ķ sumum tilvikum er byggt į flóknu kenningakerfi sem lķklegt er aš lesendur žekki lķtiš til – kannski er veriš aš kynna žaš ķ fyrsta skipti ķ ķslensku riti. Žį žarf aš fara nokkuš ķtarlega ķ fręšilegan grundvöll ritgeršarinnar og eyša ķ žaš talsveršu rżmi. Ķ öšrum tilvikum er um aš ręša tiltölulega einfalt kenningakerfi sem lķklegt er aš flestir žekki nokkuš til, og žį žarf ekki aš segja mikiš um žaš. Žarna į milli eru svo ótal mismunandi stig. Eins og meš rannsóknasöguna er hęgt aš koma žessari umfjöllun fyrir į żmsa vegu. Stundum kann aš vera heppilegt aš leggja fręšilegan grundvöll ķ sérstökum kafla framarlega ķ ritgeršinni, en oft hentar betur aš flétta žetta saman viš eigin rannsókn höfundar; og išulega er hvorttveggja gert ķ sama verkinu. Fręšilegar ritgeršir byggjast yfirleitt į einhverju kenningakerfi – einhverri rannsóknar­aš­­ferš. Hęgt er aš skoša sama višfangsefniš śt frį mismunandi sjónarhornum og beita mis­mun­andi greiningarašferšum. Ķ bókmenntum er t.d. hęgt aš beita ęvisögulegri aš­ferš, sįl­grein­ingu, marxķskri greiningu, póstmódernisma, o.s.frv.; ķ mįlfręši er hęgt aš beita mįl­kunn­įttufręši, oršręšugreiningu, félagslegri mįlfręši, o.s.frv. Stundum er lķka gengiš śt frį skrifum og kenningum einhvers tiltekins fręšimanns – Michel Foucault, Juliu Kristevu, Noam Chomsky, o.s.frv. Naušsynlegt er aš gera lesendum grein fyrir fręšilegum grundvelli ritgeršarinnar. Žaš er hins vegar mjög misjafnt hversu mikil og ķtarleg sś greinargerš į – eša žarf – aš vera. Ķ sumum tilvikum er byggt į flóknu kenningakerfi sem lķklegt er aš lesendur žekki lķtiš til – kannski er veriš aš kynna žaš ķ fyrsta skipti ķ ķslensku riti. Žį žarf aš fara nokkuš ķtarlega ķ fręšilegan grundvöll ritgeršarinnar og eyša ķ žaš talsveršu rżmi. Ķ öšrum tilvikum er um aš ręša tiltölulega einfalt kenningakerfi sem lķklegt er aš flestir žekki nokkuš til, og žį žarf ekki aš segja mikiš um žaš. Žarna į milli eru svo ótal mismunandi stig. Eins og meš rannsóknasöguna er hęgt aš koma žessari umfjöllun fyrir į żmsa vegu. Stundum kann aš vera heppilegt aš leggja fręšilegan grundvöll ķ sérstökum kafla framarlega ķ ritgeršinni, en oft hentar betur aš flétta žetta saman viš eigin rannsókn höfundar; og išulega er hvorttveggja gert ķ sama verkinu.

62. Ólķkar tegundir fręšilegra ritgerša Fręšilegar ritgeršir eru mjög margvķslegar hér mį nefna tvęr megingeršir: Ritgeršir unnar upp śr heimildum allt frį endursögn til hįfręšilegrar śrvinnslu Ritgeršir byggšar į grunnrannsóknum höfunda en styšjast vitanlega einnig viš ašrar heimildir Mikilvęgt er aš skoša ólķkar ritgeršir vandlega įtta sig į vinnubrögšum höfunda og leggja mat į žau Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 62 Hér hefur veriš gengiš aš mestu leyti śt frį žvķ aš ritgerš byggist į ritušum (og e.t.v. munnlegum) (eftir)heimildum. Slķkar ritgeršir geta vitanlega veriš mjög margvķslegar, allt frį žvķ aš vera gagnrżnislaus endursögn heimilda įn sjįlfstęšrar śrvinnslu upp ķ žaš aš vera hįfręšileg umfjöllun žar sem höfundur ber saman, vegur og metur heimildir, leggur sjįlfstętt mat į žęr, og bętir miklu viš frį eigin brjósti. En ekki eru allar ritgeršir af žessu tagi. Margar byggjast į sjįlfstęšri rannsókn höfundar, unninni upp śr frumheimildum. Žar getur t.d. veriš um aš ręša bókmenntafręšilega greiningu į tilteknu verki eša höfundi, athugun į framburši fólks ķ tilteknum landshluta, o.m.fl. Efnistök eru aušvitaš talsvert ólķk eftir žvķ hvor tegundin er. Meginatrišiš er aš hver veršur aš finna fyrir sig hvernig bygging og röksemdafęrsla meginmįls eigi aš vera. Žetta lęrist bara meš ęfingunni. Žaš er um aš gera aš lesa sem flestar fręšigreinar meš gagnrżnu hugarfari – lįta ekki nęgja aš tileinka sér efni žeirra, heldur velta lķka fyrir sér byggingu, efnisskipan og röksemdafęrslu. Hvernig kemur höfundur rannsóknasögunni aš? Hvernig gerir hann grein fyrir fręšilegum forsendum sķnum? Er skipting ķ ašal- og undirkafla ķ góšu samręmi viš efnisžętti og skyldleika žeirra? Tengjast kaflar ešlilega, žannig aš einn taki röklega viš af öšrum? Er inngangur og nišurlag ķ hverjum kafla? O.s.frv. Hér hefur veriš gengiš aš mestu leyti śt frį žvķ aš ritgerš byggist į ritušum (og e.t.v. munnlegum) (eftir)heimildum. Slķkar ritgeršir geta vitanlega veriš mjög margvķslegar, allt frį žvķ aš vera gagnrżnislaus endursögn heimilda įn sjįlfstęšrar śrvinnslu upp ķ žaš aš vera hįfręšileg umfjöllun žar sem höfundur ber saman, vegur og metur heimildir, leggur sjįlfstętt mat į žęr, og bętir miklu viš frį eigin brjósti. En ekki eru allar ritgeršir af žessu tagi. Margar byggjast į sjįlfstęšri rannsókn höfundar, unninni upp śr frumheimildum. Žar getur t.d. veriš um aš ręša bókmenntafręšilega greiningu į tilteknu verki eša höfundi, athugun į framburši fólks ķ tilteknum landshluta, o.m.fl. Efnistök eru aušvitaš talsvert ólķk eftir žvķ hvor tegundin er. Meginatrišiš er aš hver veršur aš finna fyrir sig hvernig bygging og röksemdafęrsla meginmįls eigi aš vera. Žetta lęrist bara meš ęfingunni. Žaš er um aš gera aš lesa sem flestar fręšigreinar meš gagnrżnu hugarfari – lįta ekki nęgja aš tileinka sér efni žeirra, heldur velta lķka fyrir sér byggingu, efnisskipan og röksemdafęrslu. Hvernig kemur höfundur rannsóknasögunni aš? Hvernig gerir hann grein fyrir fręšilegum forsendum sķnum? Er skipting ķ ašal- og undirkafla ķ góšu samręmi viš efnisžętti og skyldleika žeirra? Tengjast kaflar ešlilega, žannig aš einn taki röklega viš af öšrum? Er inngangur og nišurlag ķ hverjum kafla? O.s.frv.

63. Nišurlag ritgeršar Ķ lokakafla er umfjöllun rifjuš upp ķ stuttu mįli og helstu nišurstöšur dregnar saman Žetta getur veriš misķtarlegt frį 1-2 efnisgreinum upp ķ nokkrar blašsķšur Setja žarf nišurstöšur skżrt fram sżna aš rannsóknarspurningu hafi veriš svaraš Oft fer vel į žvķ aš leggja śt af nišurstöšum gildi žeirra, afleišingum, framhaldsrannsóknum Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 63 Ķ lokakafla ritgeršarinnar žarf svo aš rifja umfjöllunina upp ķ stuttu mįli og draga nišur­stöšur saman. Žessi kafli getur veriš misķtarlegur – ķ langri ritgerš nokkrar blašsķšur. Miklu skiptir aš žar séu nišurstöšur settar fram į skżran og skipulegan hįtt, žannig aš ljóst sé aš rannsóknarspurningu verksins hafi veriš svaraš. Žaš kemur vel til greina aš taka žarna upp framsetningu rannsóknarspurningar ķ inngangi. En auk žess fer oft vel į žvķ ķ lokakafla aš leggja śt af nišurstöšunum – velta fyrir sér gildi žeirra og hugsanlegum afleišingum, setja fram hugmyndir um įframhaldandi rannsóknir, o.s.frv. Ķ lokakafla ritgeršarinnar žarf svo aš rifja umfjöllunina upp ķ stuttu mįli og draga nišur­stöšur saman. Žessi kafli getur veriš misķtarlegur – ķ langri ritgerš nokkrar blašsķšur. Miklu skiptir aš žar séu nišurstöšur settar fram į skżran og skipulegan hįtt, žannig aš ljóst sé aš rannsóknarspurningu verksins hafi veriš svaraš. Žaš kemur vel til greina aš taka žarna upp framsetningu rannsóknarspurningar ķ inngangi. En auk žess fer oft vel į žvķ ķ lokakafla aš leggja śt af nišurstöšunum – velta fyrir sér gildi žeirra og hugsanlegum afleišingum, setja fram hugmyndir um įframhaldandi rannsóknir, o.s.frv.

64. Ešli og lengd efnisgreina Efnisgrein er minnsta sjįlfstęš eining texta į aš hverfast um eitt efnisatriši, eina hugsun og mynda žannig įkvešna heild Žetta įkvaršar ešlilega lengd efnisgreina of stutt efnisgrein rśmar vart heila hugsun of löng efnisgrein veršur žvęlin og óskżr Ešlileg lengd efnisgreina er 5-15 lķnur minna en 2 lķnur og meira en hįlf sķša er ótękt Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 64 Žrķskiptingin ķ inngang, meginmįl og nišurlag į ekki bara viš verkiš ķ heild, heldur einnig einstaka kafla žess. Og žessi hugsun į raunar aš stżra efnisskipan nišur ķ smęstu efniseindir, efnisgreinarnar. Hver efnisgrein į aš mynda įkvešna heild. Greinaskil į ekki aš setja af handahófi eftir einhvern įkvešinn lķnufjölda, heldur eiga žau aš marka einhver skil ķ efninu. Žó veršur aš gęta žess aš hafa žau hvorki of oft né of sjaldan. Greinaskil meš 2-3 lķna milli­bili fara illa, enda ólķklegt aš žau žjóni žį efninu; hępiš er aš inngangur, meginmįl og nišurlag rśmist ķ 2-3 lķnum. Ef hįlf sķša eša meira er oršin milli greinaskila žarf höfundur aš hugsa sinn gang. Žaš bendir til aš efniš sé ekki nógu hnitmišaš, og hętt viš aš lesandinn sé bśinn aš missa žrįšinn. Greinaskil hafa öšrum žręši žann tilgang aš gefa lesandanum fęri į aš staldra viš og ķhuga efniš; en žį mį ekki lķša of langt į milli žeirra. Heil blašsķša įn greinaskila er lķka įkaflega óįrennileg. Ęskilegt er aš efnisgreinar séu ekki styttri en 5 lķnur og ekki lengri en 15, en aušvitaš eru undantekningar frį žessu. Segja mį aš efnisgreinar séu minnstu sjįlfstęšu einingar textans; žęr eiga, ef vel į aš vera, aš hafa einhvers konar upphaf, mišju og endi, rétt eins og ritgeršin sjįlf. Aušvitaš veršur aš tślka žetta mjög rśmt, en eftir stendur aš hver efnisgrein į aš hverfast um eitt efnisatriši eša eina hugsun, sem er skżrt afmörkuš bęši frį undanfarandi og eftirfarandi texta; aš öšrum kosti rķs hśn ekki undir nafni. Einhvern veginn žarf aš leiša lesandann aš hugsuninni, koma henni į framfęri, og ljśka umfjölluninni. Žetta tengist lķka lengd efnis­greina; of stutt efnisgrein rśmar vart eina hugmynd, en of löng getur oršiš žvęlin. Žaš sżnir sig aš fólk hefur yfirleitt nokkuš góša tilfinningu fyrir žvķ hvernig eigi aš skipta texta ķ efnis­greinar. Reynslan er sś aš ķ stórum drįttum ber fólki saman ķ žessu, žótt aušvitaš séu mż­mörg frįvik. Samręmiš er a.m.k. alltof mikiš til aš hęgt sé aš segja aš fólk setji greinaskil bara af handahófi. Žrķskiptingin ķ inngang, meginmįl og nišurlag į ekki bara viš verkiš ķ heild, heldur einnig einstaka kafla žess. Og žessi hugsun į raunar aš stżra efnisskipan nišur ķ smęstu efniseindir, efnisgreinarnar. Hver efnisgrein į aš mynda įkvešna heild. Greinaskil į ekki aš setja af handahófi eftir einhvern įkvešinn lķnufjölda, heldur eiga žau aš marka einhver skil ķ efninu. Žó veršur aš gęta žess aš hafa žau hvorki of oft né of sjaldan. Greinaskil meš 2-3 lķna milli­bili fara illa, enda ólķklegt aš žau žjóni žį efninu; hępiš er aš inngangur, meginmįl og nišurlag rśmist ķ 2-3 lķnum. Ef hįlf sķša eša meira er oršin milli greinaskila žarf höfundur aš hugsa sinn gang. Žaš bendir til aš efniš sé ekki nógu hnitmišaš, og hętt viš aš lesandinn sé bśinn aš missa žrįšinn. Greinaskil hafa öšrum žręši žann tilgang aš gefa lesandanum fęri į aš staldra viš og ķhuga efniš; en žį mį ekki lķša of langt į milli žeirra. Heil blašsķša įn greinaskila er lķka įkaflega óįrennileg. Ęskilegt er aš efnisgreinar séu ekki styttri en 5 lķnur og ekki lengri en 15, en aušvitaš eru undantekningar frį žessu. Segja mį aš efnisgreinar séu minnstu sjįlfstęšu einingar textans; žęr eiga, ef vel į aš vera, aš hafa einhvers konar upphaf, mišju og endi, rétt eins og ritgeršin sjįlf. Aušvitaš veršur aš tślka žetta mjög rśmt, en eftir stendur aš hver efnisgrein į aš hverfast um eitt efnisatriši eša eina hugsun, sem er skżrt afmörkuš bęši frį undanfarandi og eftirfarandi texta; aš öšrum kosti rķs hśn ekki undir nafni. Einhvern veginn žarf aš leiša lesandann aš hugsuninni, koma henni į framfęri, og ljśka umfjölluninni. Žetta tengist lķka lengd efnis­greina; of stutt efnisgrein rśmar vart eina hugmynd, en of löng getur oršiš žvęlin. Žaš sżnir sig aš fólk hefur yfirleitt nokkuš góša tilfinningu fyrir žvķ hvernig eigi aš skipta texta ķ efnis­greinar. Reynslan er sś aš ķ stórum drįttum ber fólki saman ķ žessu, žótt aušvitaš séu mż­mörg frįvik. Samręmiš er a.m.k. alltof mikiš til aš hęgt sé aš segja aš fólk setji greinaskil bara af handahófi.

65. Tengsl efnisgreina Efnisgreinar žarf aš tengja saman textinn žarf aš renna ešlilega, eitt leiša af öšru Til žess eru nokkrar ašferšir hefja efnisgrein meš orši śr efnisgrein į undan eša fornafni sem vķsar til žess nota tengiorš sem vķsa til undanfarandi texta žess vegna, žar af leišir, žó, žrįtt fyrir žetta, žvķ breyta um sjónarhorn og nota orš sem sżna žaš į hinn bóginn, eigi aš sķšur, ķ öšru lagi, hins vegar Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 65 Ķ Handbók um ritun og frįgang er vikiš aš tengslum efnisgreina; hvernig eigi aš lįta textann renna ešlilega įfram, žannig aš eitt leiši af öšru. Žar eru nefndar nokkrar ašferšir viš slķka brśarsmķš. Ein er sś aš taka upp orš śr nišurlagi undanfarandi efnisgreinar og hefja žį nęstu meš žvķ, eša žį meš fornafni sem vķsar til žess. Önnur leiš er aš nota tengiorš sem vķsa meš einhverjum hętti til undanfarandi texta, s.s. samt sem įšur, žess vegna, žó, žrįtt fyrir žetta, žvķ, o.s.frv. Athugiš aš ekki er žar meš sagt aš žessi orš eša oršasambönd žurfi aš standa alveg ķ upphafi efnisgreinarinnar. Žrišja ašferšin er sś aš breyta um sjónarhorn og nota orš og oršasambönd sem gefa žaš til kynna, t.d. į hinn bóginn, eigi aš sķšur, ķ öšru lagi, hins vegar o.s.frv. Żmsar fleiri ašferšir eru til, og žęr lęriš žiš smįtt og smįtt. Žaš mį ekki heldur lķta svo į aš žau orš og oršasambönd sem hér hafa veriš nefnd geti ašeins stašiš į greinaskilum — žvķ fer fjarri. Ķ Handbók um ritun og frįgang er vikiš aš tengslum efnisgreina; hvernig eigi aš lįta textann renna ešlilega įfram, žannig aš eitt leiši af öšru. Žar eru nefndar nokkrar ašferšir viš slķka brśarsmķš. Ein er sś aš taka upp orš śr nišurlagi undanfarandi efnisgreinar og hefja žį nęstu meš žvķ, eša žį meš fornafni sem vķsar til žess. Önnur leiš er aš nota tengiorš sem vķsa meš einhverjum hętti til undanfarandi texta, s.s. samt sem įšur, žess vegna, žó, žrįtt fyrir žetta, žvķ, o.s.frv. Athugiš aš ekki er žar meš sagt aš žessi orš eša oršasambönd žurfi aš standa alveg ķ upphafi efnisgreinarinnar. Žrišja ašferšin er sś aš breyta um sjónarhorn og nota orš og oršasambönd sem gefa žaš til kynna, t.d. į hinn bóginn, eigi aš sķšur, ķ öšru lagi, hins vegar o.s.frv. Żmsar fleiri ašferšir eru til, og žęr lęriš žiš smįtt og smįtt. Žaš mį ekki heldur lķta svo į aš žau orš og oršasambönd sem hér hafa veriš nefnd geti ašeins stašiš į greinaskilum — žvķ fer fjarri.

66. Efnisgrein og mįlsgrein Efnisgrein er merkingarlegt hugtak skilgreint śt frį efni textans og efnistökum afmarkast formlega af greinaskilum Mįlsgrein er formlegt hugtak skilgreint śt frį setningafręšilegum žįttum afmarkast venjulega af punkti en einnig af upphrópunarmerki og spurningarmerki Žessi hugtök tilheyra žvķ mismunandi svišum Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 66 Hér hefur veriš rętt um efnisgreinar og lengd žeirra; en einnig žarf aš hyggja aš mįlsgreinum. Rétt er aš hafa ķ huga aš ekki er alltaf geršur munur į oršunum mįlsgrein og efnisgrein. Stundum er fyrrnefnda oršiš lįtiš hafa bįšar merkingarnar, og efnisgrein er tiltölulega nżtt orš, sem bśiš hefur veriš til ķ žeim tilgangi aš losna viš óžęgindin sem žessi tvķręšni oršsins mįlsgrein getur skapaš. En athugiš aš žessi hugtök tilheyra tveimur mismunandi svišum mįlsins og eru skilgreind į ólķkan hįtt. Mįlsgrein er formlegt hugtak, skilgreint śt frį setningafręšilegum og formlegum žįttum. Mįlsgreinar eru yfirleitt afmarkašar meš punkti, en stundum spurningarmerki eša upphrópunarmerki. Efnisgrein er aftur į móti efnislegt eša merkingarlegt hugtak, skilgreint śt frį efni textans og efnistökum, žótt vissulega hafi efnisgreinar lķka sķna formlegu afmörkun, ž.e. greinaskilin.Hér hefur veriš rętt um efnisgreinar og lengd žeirra; en einnig žarf aš hyggja aš mįlsgreinum. Rétt er aš hafa ķ huga aš ekki er alltaf geršur munur į oršunum mįlsgrein og efnisgrein. Stundum er fyrrnefnda oršiš lįtiš hafa bįšar merkingarnar, og efnisgrein er tiltölulega nżtt orš, sem bśiš hefur veriš til ķ žeim tilgangi aš losna viš óžęgindin sem žessi tvķręšni oršsins mįlsgrein getur skapaš. En athugiš aš žessi hugtök tilheyra tveimur mismunandi svišum mįlsins og eru skilgreind į ólķkan hįtt. Mįlsgrein er formlegt hugtak, skilgreint śt frį setningafręšilegum og formlegum žįttum. Mįlsgreinar eru yfirleitt afmarkašar meš punkti, en stundum spurningarmerki eša upphrópunarmerki. Efnisgrein er aftur į móti efnislegt eša merkingarlegt hugtak, skilgreint śt frį efni textans og efnistökum, žótt vissulega hafi efnisgreinar lķka sķna formlegu afmörkun, ž.e. greinaskilin.

67. Vondar mįlsgreinar Oft eru mįlsgreinaskil sett į röngum staš: runur: langar, illa hugsašar og klaufalega myndašar mįlsgreinar druslur: mįlsgreinar sem hafa ekki ešlilega framvindu mišaš viš upphafiš kommusplęsing: tvęr ólķkar mįlsgreinar settar saman meš kommu žar sem ešlilegra vęri aš setja punkt og hefja nżja mįlsgrein eša nota tengingu Flestir hafa žó tilfinningu fyrir žessu Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 67 Mįlsgreinar geta veriš mismunandi langar, en žó veršur aš gęta žess aš hafa žęr hvorki alltof stuttar né alltof langar og flóknar. Of algengt er aš fólk setji ekki mįlsgreinaskil į réttum stöšum. Ķ Handbók um ritun og frįgang er talaš um žrjįr tegundir af vondum mįlsgreinum; ķ fyrsta lagi runur, sem eru "langar, illa hugsašar og klaufalega myndašar mįlsgreinar", ķ öšru lagi druslur, sem eru "mįlsgreinar sem hafa ekki ešlilega framvindu mišaš viš upphafiš", og ķ žrišja lagi er talaš um kommusplęsingu, žegar "tvęr ólķkar mįlsgreinar eru settar saman meš kommu žar sem ešlilegra vęri annašhvort aš setja punkt og hefja nżja mįlsgrein eša nota tengingu". Mįlsgreinar geta veriš mismunandi langar, en žó veršur aš gęta žess aš hafa žęr hvorki alltof stuttar né alltof langar og flóknar. Of algengt er aš fólk setji ekki mįlsgreinaskil į réttum stöšum. Ķ Handbók um ritun og frįgang er talaš um žrjįr tegundir af vondum mįlsgreinum; ķ fyrsta lagi runur, sem eru "langar, illa hugsašar og klaufalega myndašar mįlsgreinar", ķ öšru lagi druslur, sem eru "mįlsgreinar sem hafa ekki ešlilega framvindu mišaš viš upphafiš", og ķ žrišja lagi er talaš um kommusplęsingu, žegar "tvęr ólķkar mįlsgreinar eru settar saman meš kommu žar sem ešlilegra vęri annašhvort aš setja punkt og hefja nżja mįlsgrein eša nota tengingu".

68. Runur Įttunda atrišiš į listanum yfir žaš sem skošaš veršur sem munur į undirbśnum og óundirbśnum textum į netinu veltur į hvort mikiš eša ekkert sé um broskalla og lżsingar į hreyfingum ķ textanum, en sį lišur segir sig lķklega aš mestu sjįlfur. Helstu undantekningar į žessu eru t.d. gagnrżni og pistlar frį einstaklingum žar sem höfundur talar śt frį sjįlfum sér en žar er žó yfirleitt reynt aš stilla fornöfnum ķ hóf auk žess sem aldrei ętti aš tala til 1. eša 2. persónu žar sem gagnrżni felur ķ sér aš um sé aš ręša skošun gagnrżnanda, og ętti žvķ ekki aš žurfa aš nota 1. persónu nema ķ undantekningartilvikum, og gagnrżn-andi į einnig aš tala almennt um myndina en ekki til lesanda sem einstaklings. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 68

69. Druslur Hlutföllin milli hans og hinna fjóršunganna eru jafnvel oršin stęrri žvķ nafniš tapar meiri tķšni ķ öšrum fjóršungum. Persónulegt mįl og mikil notkun 1. og 2. persónu felur ķ sér nįlęgš höfundar viš textann sem ritašur er og hvort hann er persónuleg skilaboš frį honum til lesanda. Mikilvęgt er aš hafa ķ huga aš skżr vilji hefur komiš fram af hįlfu atvinnulķfsins til žess aš axla žessa skattbyrši meš öšrum hętti, m.a. tillögum um hękkun į atvinnutryggingagjaldi til žess aš standa undir kostnaši viš Atvinnuleysistryggingasjóš og eftir atvikum ašra skattheimtu žannig aš heildarskatttekjur rķkissjóšs og sveitarfélaga raskist ekki. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 69

70. Kommusplęsing Austfiršingafjóršungur er enn ólķkur hinum fjóršungunum žar er engin Ragnhildur lengur en nżtt sérnafn komiš ž.e. Gušlaug, nöfnin Gušnż og Žórunn, sem eru nś į hans töflu en ekki hinna, eru einnig algeng nöfn ķ hinum fjóršungunum. Ég get ekki séš aš verkföll skili neinu ķ nśverandi įstandi, žaš eru ekki til veršmęti til aš greiša hęrri laun, žvķ stendur vališ milli žess aš prenta peninga eša auka atvinnuleysi ef verkfall nęr fram óraunhęfum kjarasamningum. Žetta er bara oršiš žroskaheft hvaš allt er oršiš dżrt, og žaš er eins og žaš sé allt aš hękka ķ verši ķ hverri viku, žeir geta ekki hętt gręšginni, var ekki lagšur skattur į sykur og eldsneyti um daginn? Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 70

71. Lengd mįlsgreina Margra lķna mįlsgreinar eru varasamar oft torskildar og hętta į villum eykst Oft er ešlilegt aš skipta žeim nišur meš punkti, en semķkomma kemur til greina Hvor/hver hluti žarf aš geta stašiš sjįlfstęšur ķ hverri mįlsgrein žarf aš vera ašalsetning aukasetning getur ekki boriš uppi mįlsgrein Brot į žessum reglum stafa oft af hrošvirkni Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 71 Mįlsgrein sem er oršin margar lķnur hefur žį oftast aš geyma fleiri en eina ašalsetningu og nokkrar aukasetningar, og sumar žeirra hafa aftur aš geyma aukasetningar, og śt śr žessu getur komiš hiš mesta torf. Slķkar runur er naušsynlegt aš slķta ķ sundur; oftast meš punkti, en stundum getur semķkomma gert sama gagn. Žaš veršur žó aušvitaš aš gęta žess aš hvor eša hver hluti um sig geti stašiš sjįlfstęšur. Muniš aš ķ hverri mįlsgrein žarf aš vera a.m.k. ein ašalsetning; aukasetning getur ekki boriš uppi mįlsgrein. Hugiš vandlega aš žessu, žegar žiš lesiš yfir texta ykkar; skošiš hverja mįlsgrein um sig og athugiš hvort hśn stenst aš žessu leyti. Ég held aš flestir hafi ķ sjįlfu sér tilfinningu fyrir žessu, og žau brot sem mašur sér į žessu — sem eru talsvert algeng — stafi af hrošvirkni ķ frįgangi. Mįlsgrein sem er oršin margar lķnur hefur žį oftast aš geyma fleiri en eina ašalsetningu og nokkrar aukasetningar, og sumar žeirra hafa aftur aš geyma aukasetningar, og śt śr žessu getur komiš hiš mesta torf. Slķkar runur er naušsynlegt aš slķta ķ sundur; oftast meš punkti, en stundum getur semķkomma gert sama gagn. Žaš veršur žó aušvitaš aš gęta žess aš hvor eša hver hluti um sig geti stašiš sjįlfstęšur. Muniš aš ķ hverri mįlsgrein žarf aš vera a.m.k. ein ašalsetning; aukasetning getur ekki boriš uppi mįlsgrein. Hugiš vandlega aš žessu, žegar žiš lesiš yfir texta ykkar; skošiš hverja mįlsgrein um sig og athugiš hvort hśn stenst aš žessu leyti. Ég held aš flestir hafi ķ sjįlfu sér tilfinningu fyrir žessu, og žau brot sem mašur sér į žessu — sem eru talsvert algeng — stafi af hrošvirkni ķ frįgangi.

72. Tilbrigši ķ mįli Er ķslenskan ein? eša eru til mörg mįl ķ landinu? Yfirbragš mįlsins getur veriš margvķslegt oršaval og merking oršaröš og setningagerš beygingar og oršmyndir framburšur og framsögn og sitthvaš fleira Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 72 Žvķ er oft haldiš fram aš ķslenskan sé ein og hafi alltaf veriš; žaš sé t.d. rangt aš tala um fornķslensku og nśtķmaķslensku sem tvö afbrigši mįlsins, hvaš žį tvö mįl. Samfellan ķ mįlinu sé slķk aš öll svona skipting sé villandi. Žó er hęgt aš halda žvķ fram meš góšum rökum aš til sé margs konar ķslenska; yfirbragš mįlsins getur veriš meš żmsu móti. Oršaval getur veriš ólķkt, og menn leggja stundum mismunandi merkingu ķ einstök orš. Żmis atriši ķ setningagerš geta veriš mismunandi, ekki sķst oršaröš. Sum orš geta beygst į fleiri en einn hįtt, og sum orš hafa fleiri en eina mynd. Žį getur framburšur og framsögn veriš meš żmsu móti; og svo mętti lengi telja.Žvķ er oft haldiš fram aš ķslenskan sé ein og hafi alltaf veriš; žaš sé t.d. rangt aš tala um fornķslensku og nśtķmaķslensku sem tvö afbrigši mįlsins, hvaš žį tvö mįl. Samfellan ķ mįlinu sé slķk aš öll svona skipting sé villandi. Žó er hęgt aš halda žvķ fram meš góšum rökum aš til sé margs konar ķslenska; yfirbragš mįlsins getur veriš meš żmsu móti. Oršaval getur veriš ólķkt, og menn leggja stundum mismunandi merkingu ķ einstök orš. Żmis atriši ķ setningagerš geta veriš mismunandi, ekki sķst oršaröš. Sum orš geta beygst į fleiri en einn hįtt, og sum orš hafa fleiri en eina mynd. Žį getur framburšur og framsögn veriš meš żmsu móti; og svo mętti lengi telja.

73. Nokkur tilbrigši ķ mįli Hvaš merkir dingla? ‘sveiflast’ eša ‘hringja bjöllu’ Hvar standa atviksorš? ég aušvitaš veit ekki eša ég veit aušvitaš ekki Hvernig eru gagnverkandi fornöfn notuš? žeir litu hvor į annan eša žeir litu į hvorn annan Hvernig er klósettiš boriš fram? klósettiš eša klóstiš Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 73 Hér mį nefna fįein dęmi til skżringar. Sögnin dingla merkti įšur fyrr ‘sveiflast’, en merkir nś ķ mįli margra ‘hringja bjöllu’. Atviksorš geta stašiš į mismunandi stöšum ķ setningu; žaš er bęši hęgt aš segja ég veit aušvitaš ekki hvort hann kemur og ég aušvitaš veit ekki hvort hann kemur. Notkun svokallašra gagnverkandi fornafna er talsvert į reiki; margir segja žeir litu hvor į annan en einnig er algengt aš segja žeir litu į hvorn annan. Framburšur żmissa orša getur lķka veriš į fleiri en einn veg; orš eins og klósettiš er bęši hęgt aš bera fram „eins og žaš er skrifaš“, og einnig stytta žaš um eitt atkvęši og segja „klóstiš“. Svona er hęgt aš halda įfram aš tķna til tilbrigši af żmsu tagi. Hér mį nefna fįein dęmi til skżringar. Sögnin dingla merkti įšur fyrr ‘sveiflast’, en merkir nś ķ mįli margra ‘hringja bjöllu’. Atviksorš geta stašiš į mismunandi stöšum ķ setningu; žaš er bęši hęgt aš segja ég veit aušvitaš ekki hvort hann kemur og ég aušvitaš veit ekki hvort hann kemur. Notkun svokallašra gagnverkandi fornafna er talsvert į reiki; margir segja žeir litu hvor į annan en einnig er algengt aš segja žeir litu į hvorn annan. Framburšur żmissa orša getur lķka veriš į fleiri en einn veg; orš eins og klósettiš er bęši hęgt aš bera fram „eins og žaš er skrifaš“, og einnig stytta žaš um eitt atkvęši og segja „klóstiš“. Svona er hęgt aš halda įfram aš tķna til tilbrigši af żmsu tagi.

74. Mįlsniš Slķk tilbrigši eru oft nefnd mįllżskur ef žau tengjast įkvešnum landshlutum eša įkvešnum žjóšfélagshópum Margvķsleg tilbrigši eru žó af öšrum toga tengjast hvorki landshlutum né žjóšfélagshópum fremur ytri ašstęšum og mišli Žessi tilbrigši eru nefnd mįlsniš bśningur mįlsins, mótašur af ašstęšum Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 74 Slķk tilbrigši eru oft kölluš mismunandi mįllżskur. Žaš er žó einkum gert ef žau tengjast įkvešnum landshlutum, og žį er talaš um noršlensku, vestfirsku o.s.frv.; eša įkvešnum žjóšfélagshópum, og žį er talaš um yfirstéttarmįl, unglingamįl o.s.frv. En żmis tilbrigši eru žó af öšrum toga; tengjast hvorki landshlutum né žjóšfélagshópum, heldur ytri ašstęšum mįlsins hverju sinni, svo og žeim mišli sem notašur er. Žį er fremur talaš um mįlsniš. Meš mįlsniši er įtt viš heildaryfirbragš mįlsins, sem mótast af ašstęšum hverju sinni. Žótt viš hugsum sjaldnast śt ķ žaš lögum viš oftast mįl okkar aš ašstęšum; mišum žaš viš aldur višmęlenda, menntun žeirra, fjölda, hvort um er aš ręša einkasamtal, fyrirlestur į rįšstefnu eša frétt ķ sjónvarpi; o.s.frv. Venjulega gerum viš žetta įreynslulaust, og hvorki tökum eftir žvķ sjįlf né žeir sem hlusta į okkur. Aftur į móti hrökkvum viš ķ kśt ef žetta bregst; ef rangt mįlsniš er notaš. Slķk tilbrigši eru oft kölluš mismunandi mįllżskur. Žaš er žó einkum gert ef žau tengjast įkvešnum landshlutum, og žį er talaš um noršlensku, vestfirsku o.s.frv.; eša įkvešnum žjóšfélagshópum, og žį er talaš um yfirstéttarmįl, unglingamįl o.s.frv. En żmis tilbrigši eru žó af öšrum toga; tengjast hvorki landshlutum né žjóšfélagshópum, heldur ytri ašstęšum mįlsins hverju sinni, svo og žeim mišli sem notašur er. Žį er fremur talaš um mįlsniš. Meš mįlsniši er įtt viš heildaryfirbragš mįlsins, sem mótast af ašstęšum hverju sinni. Žótt viš hugsum sjaldnast śt ķ žaš lögum viš oftast mįl okkar aš ašstęšum; mišum žaš viš aldur višmęlenda, menntun žeirra, fjölda, hvort um er aš ręša einkasamtal, fyrirlestur į rįšstefnu eša frétt ķ sjónvarpi; o.s.frv. Venjulega gerum viš žetta įreynslulaust, og hvorki tökum eftir žvķ sjįlf né žeir sem hlusta į okkur. Aftur į móti hrökkvum viš ķ kśt ef žetta bregst; ef rangt mįlsniš er notaš.

75. Hvaš ręšur mįlsniši? Mįlsniš mótast af mišli mįlsins ritmįl eša talmįl; mįl ķ talmišlum vettvangi t.d. einkasamtal, fyrirlestur į rįšstefnu, blašagrein męlanda t.d. kyni, aldri, menntun og žjóšfélagsstöšu višmęlanda t.d. kyni, aldri, menntun og žjóšfélagsstöšu Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 75 Hvaš er žaš sem mótar eša įkvaršar mįlsniš? Ķ fyrsta lagi er žaš mišillinn; hvort mįlinu er mišlaš ķ ritušu formi eša tölušu. Žaš er verulegur munur į dęmigeršu mįlsniši ritmįls og dęmigeršu mįlsniši talmįls. Žarna mį einnig nefna žrišju tegundina, mįl ķ talmišlum (śtvarpi og sjónvarpi); viš komum nįnar aš žvķ sķšar. Ķ öšru lagi skiptir mįli hver vettvangurinn er. Mįlsnišiš er ólķkt eftir žvķ hvort viš erum aš tala viš kunningja okkar undir fjögur augu, flytja fyrirlestur į rįšstefnu frammi fyrir tugum įheyrenda, eša skrifa grein ķ dagblaš. Ķ žrišja lagi hefur męlandinn aš sjįlfsögšu mótandi įhrif į mįlsnišiš. Konur tala aš einhverju leyti öšruvķsi en karlar; menntun męlandans hefur įhrif į mįlfar hans; og staša hans ķ žjóšfélaginu lķka. En žaš er ekki bara hjį męlandanum sem žessir žęttir skipta mįli; višmęlandinn mótar lķka mįlfar męlandans. Viš tölum öšruvķsi viš afa og ömmu en viš jafnaldra okkar, og viš tölum öšruvķsi viš kennarann en skólasystkini okkar.Hvaš er žaš sem mótar eša įkvaršar mįlsniš? Ķ fyrsta lagi er žaš mišillinn; hvort mįlinu er mišlaš ķ ritušu formi eša tölušu. Žaš er verulegur munur į dęmigeršu mįlsniši ritmįls og dęmigeršu mįlsniši talmįls. Žarna mį einnig nefna žrišju tegundina, mįl ķ talmišlum (śtvarpi og sjónvarpi); viš komum nįnar aš žvķ sķšar. Ķ öšru lagi skiptir mįli hver vettvangurinn er. Mįlsnišiš er ólķkt eftir žvķ hvort viš erum aš tala viš kunningja okkar undir fjögur augu, flytja fyrirlestur į rįšstefnu frammi fyrir tugum įheyrenda, eša skrifa grein ķ dagblaš. Ķ žrišja lagi hefur męlandinn aš sjįlfsögšu mótandi įhrif į mįlsnišiš. Konur tala aš einhverju leyti öšruvķsi en karlar; menntun męlandans hefur įhrif į mįlfar hans; og staša hans ķ žjóšfélaginu lķka. En žaš er ekki bara hjį męlandanum sem žessir žęttir skipta mįli; višmęlandinn mótar lķka mįlfar męlandans. Viš tölum öšruvķsi viš afa og ömmu en viš jafnaldra okkar, og viš tölum öšruvķsi viš kennarann en skólasystkini okkar.

76. Mįlsniš og stķll Mįlsniš og stķll eru skyld hugtök skarast oft, en merkja žó ekki žaš sama Mįlsniš mótast af ašstęšum og tilgangi og einnig af mišli og vettvangi formlegt/óformlegt; talmįl/ritmįl Stķll getur veriš einstaklingsbundinn eša bundinn bókmenntategundum stķll Halldórs Laxness; Ķslendingasagnastķll Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 76 Mįlsniš er ekki żkja gamalt hugtak og ekki mjög žekkt. Hins vegar kannast flestir viš aš talaš sé um mismunandi stķl ķ svipašri merkingu. Og vissulega eru žetta skyld hugtök og mörkin milli žeirra ekki alltaf skżr. Žó mį segja aš mįlsniš mótist af ašstęšum, tilgangi, mišli o.ž.h., og snśi aš dęmigeršum bśningi mįlsins ķ einhverju tilteknu samhengi. Stķll tengist aftur į móti fremur einstaklingum, tilteknum bókmenntategundum o.s.frv. Žannig er talaš um stķl Halldórs Laxness og stķl Žórbergs Žóršarsonar, Ķslendingasagnastķl, Biblķustķl o.s.frv.Mįlsniš er ekki żkja gamalt hugtak og ekki mjög žekkt. Hins vegar kannast flestir viš aš talaš sé um mismunandi stķl ķ svipašri merkingu. Og vissulega eru žetta skyld hugtök og mörkin milli žeirra ekki alltaf skżr. Žó mį segja aš mįlsniš mótist af ašstęšum, tilgangi, mišli o.ž.h., og snśi aš dęmigeršum bśningi mįlsins ķ einhverju tilteknu samhengi. Stķll tengist aftur į móti fremur einstaklingum, tilteknum bókmenntategundum o.s.frv. Žannig er talaš um stķl Halldórs Laxness og stķl Žórbergs Žóršarsonar, Ķslendingasagnastķl, Biblķustķl o.s.frv.

77. Formlegt og óformlegt mįlsniš Formlegt mįlsniš oršaval hnitmišaš orš einkum śr ritmįli nżyrši ķ staš slettna óbein oršaröš algeng sögn į undan frumlagi lh.žt. į undan sögn framsögn skżr lķtil brottföll og samlaganir hęgt og settlegt tal Óformlegt mįlsniš oršaval kęruleysislegt żmis talmįlsorš slangur og slettur bein oršaröš venjuleg frumlag į undan sögn lh.žt. į eftir sögn framsögn oft óskżr brottföll og samlaganir hratt og kęruleysislegt tal Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 77 Mįlsniš getur veriš misjafnlega formlegt, og viš getum litiš į nokkur atriši sem greina eša geta greint milli formlegs og óformlegs mįlsnišs. Ķ fyrsta lagi er oršaval hnitmišašra ķ formlegu mįlsniši; žar eru oft notuš orš sem eru bundin viš ritmįl, ķslensk nżyrši eru notuš ķ staš erlendra tökuorša og slettna, o.s.frv. Ķ talmįlinu er oršaval kęruleysislegra, notuš żmis orš sem sjaldan eru sett į prent, og tökuorš og slettur mun algengari en ķ ritmįli. Ķ öšru lagi er oft munur į setningagerš, ekki sķst oršaröš. Ķ formlegu mįlsniši er óbein oršaröš algeng, žannig aš setningar byrji į sögninni; Leggur hann nś af staš. Einnig er algengt aš lżsingarhęttir (og lżsingarorš) komi į undan ašalsögn ķ įkvešnum setningageršum; Tališ er aš …; Ljóst žykir nś aš …. Ķ óformlegu mįlsniši eru žessi tilbrigši sjaldgęf; žar er frumlagiš venjulega į undan sögn, og lżsingarhęttir fyrir aftan ašalsögn. Ķ žrišja lagi er framsögn oft ólķk. Ķ formlegu mįlsniši mį bśast viš fremur hęgu og settlegu tali, žar sem fremur lķtiš er um brottföll og samlaganir ķ framburši. Óformlegt tal er hins vegar oft fremur hratt og kęruleysislegt, meš talsveršum brottföllum og samlögunum.Mįlsniš getur veriš misjafnlega formlegt, og viš getum litiš į nokkur atriši sem greina eša geta greint milli formlegs og óformlegs mįlsnišs. Ķ fyrsta lagi er oršaval hnitmišašra ķ formlegu mįlsniši; žar eru oft notuš orš sem eru bundin viš ritmįl, ķslensk nżyrši eru notuš ķ staš erlendra tökuorša og slettna, o.s.frv. Ķ talmįlinu er oršaval kęruleysislegra, notuš żmis orš sem sjaldan eru sett į prent, og tökuorš og slettur mun algengari en ķ ritmįli. Ķ öšru lagi er oft munur į setningagerš, ekki sķst oršaröš. Ķ formlegu mįlsniši er óbein oršaröš algeng, žannig aš setningar byrji į sögninni; Leggur hann nś af staš. Einnig er algengt aš lżsingarhęttir (og lżsingarorš) komi į undan ašalsögn ķ įkvešnum setningageršum; Tališ er aš …; Ljóst žykir nś aš …. Ķ óformlegu mįlsniši eru žessi tilbrigši sjaldgęf; žar er frumlagiš venjulega į undan sögn, og lżsingarhęttir fyrir aftan ašalsögn. Ķ žrišja lagi er framsögn oft ólķk. Ķ formlegu mįlsniši mį bśast viš fremur hęgu og settlegu tali, žar sem fremur lķtiš er um brottföll og samlaganir ķ framburši. Óformlegt tal er hins vegar oft fremur hratt og kęruleysislegt, meš talsveršum brottföllum og samlögunum.

78. Vandaš og óvandaš mįlsniš Vandaš mįlsniš oršaval ķslensk orš žjįl nżyrši beygingar „réttar“ beygingar setningagerš einfaldar mįlsgreinar merking hefšbundin merking virt Óvandaš mįlsniš oršaval slangur og slettur rangt eša illa gerš nżyrši beygingar „rangar“ beygingar setningagerš klśšurslegar mįlsgreinar merking orš notuš ķ nżrri merkingu Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 78 Mįlsniš getur lķka veriš misjafnlega vandaš. Munur vandašs og óvandašs mįlsnišs fellur aš nokkru leyti saman viš muninn į formlegu og óformlegu mįlsniši, en žó er naušsynlegt aš halda žessu ašgreindu. Óformlegt mįlsniš getur sem best veriš vandaš, og formlegt mįlsniš getur lķka stundum oršiš óvandaš. Ķ vöndušu mįlsniši eru fremur notuš ķslensk orš og žjįl nżyrši. Ķ óvöndušu mįlsniši mį bśast viš żmiss konar slangri og slettum; en nżyrši geta lķka veriš rangt mynduš eša svo illa mynduš, t.d. löng og klśšursleg, aš žau séu óvönduš, žótt žau séu af ķslenskri rót. Ķ vöndušu mįlsniši eru orš beygš „rétt“, ž.e. ķ samręmi viš „višurkennda“ mįlvenju. Žannig er sagt litu hvor į annan en ekki litu į hvorn annan, įratugar en ekki įratugs, vegna aukningar en ekki vegna aukningu o.s.frv. Ķ vöndušu mįlsniši eru mįlsgreinar fremur stuttar og einfaldar, lķtiš um innskotssetningar og gętt vel aš innbyršis samręmi ķ mįlsgreinunum. Ķ óvöndušu mįlsniši eru mįlsgreinar oft langar og klśšurslegar, og uppfullar af hvers kyns ósamręmi. Ķ vöndušu mįlsniši er „hefšbundin“ merking orša virt, en foršast aš nota orš ķ nżrri eša hępinni merkingu. Ķ óvöndušu mįlsniši er aftur į móti algengt aš orš séu notuš ómarkvisst og ķ rangri eša hępinni merkingu. Mįlsniš getur lķka veriš misjafnlega vandaš. Munur vandašs og óvandašs mįlsnišs fellur aš nokkru leyti saman viš muninn į formlegu og óformlegu mįlsniši, en žó er naušsynlegt aš halda žessu ašgreindu. Óformlegt mįlsniš getur sem best veriš vandaš, og formlegt mįlsniš getur lķka stundum oršiš óvandaš. Ķ vöndušu mįlsniši eru fremur notuš ķslensk orš og žjįl nżyrši. Ķ óvöndušu mįlsniši mį bśast viš żmiss konar slangri og slettum; en nżyrši geta lķka veriš rangt mynduš eša svo illa mynduš, t.d. löng og klśšursleg, aš žau séu óvönduš, žótt žau séu af ķslenskri rót. Ķ vöndušu mįlsniši eru orš beygš „rétt“, ž.e. ķ samręmi viš „višurkennda“ mįlvenju. Žannig er sagt litu hvor į annan en ekki litu į hvorn annan, įratugar en ekki įratugs, vegna aukningar en ekki vegna aukningu o.s.frv. Ķ vöndušu mįlsniši eru mįlsgreinar fremur stuttar og einfaldar, lķtiš um innskotssetningar og gętt vel aš innbyršis samręmi ķ mįlsgreinunum. Ķ óvöndušu mįlsniši eru mįlsgreinar oft langar og klśšurslegar, og uppfullar af hvers kyns ósamręmi. Ķ vöndušu mįlsniši er „hefšbundin“ merking orša virt, en foršast aš nota orš ķ nżrri eša hępinni merkingu. Ķ óvöndušu mįlsniši er aftur į móti algengt aš orš séu notuš ómarkvisst og ķ rangri eša hępinni merkingu.

79. Talmįl og ritmįl Ritmįl engin hikorš sjaldan endurtekningar setningar oftast fullgeršar sjaldan misritanir oršaval fremur formlegt lķtiš um slangur og slettur žaš fremur sjaldgęft „villur“ fremur sjaldgęfar Talmįl hikorš mjög algeng endurtekningar tķšar ófullkomnar setningar mismęli algeng óformlegt oršaval slangur og slettur algengt žaš ķ upphafi setninga hvers kyns „villur“ tķšar Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 79 Žegar viš skrifum gefum viš okkur ķ flestum tilvikum betri tķma til aš forma hugsanir okkar en žegar viš tölum, og žess vegna er minna um setningabrot o.ž.u.l. žar. Yfirleitt tökum viš ekki eftir žessum mun, og höldum aš talmįl og ritmįl sé u.ž.b. hiš sama; en žar er mikill munur į. Viš sjįum hann best žegar reynt er aš gera ritmįl aš talmįli eša talaš orš er sett į blaš. Ķ venjulegu tali er žaš sjaldnast svo aš viš tölum hiklaust, mismęlum okkur aldrei, hęttum aldrei viš hįlfklįraša setningu o.s.frv. Žvert į móti; ef viš tölušum įn alls žessa vęri žaš ekki ešlilegt tal. Viš segjum nefnilega żmsar setningar sem ekki eru ķ samręmi viš mįlkunnįttu okkar. Viš vitum vel aš ķ ķslensku veršur aš vera įkvešiš samręmi milli frumlags og sagnar, aš ķ hverri setningu verša aš vera tilteknir lišir o.s.frv.; en eigi aš sķšur segjum viš oft setningar sem brjóta žessar reglur. Žaš er ekki vegna žess aš viš kunnum ekki mįliš, heldur vegna žess aš viš skipuleggjum ekki tal okkar langt fram ķ tķmann, og ytri ašstęšur spila sķfellt inn ķ. Dęmi um hiš öfuga, ž.e. talmįl sem breytt er ķ ritmįl, sjįum viš stundum ķ dagblöšum, žegar prentaš er oršrétt žaš sem einhver og einhver hefur sagt t.d. ķ śtvarpi eša ķ sķma viš blašamann. Žetta er žó sjaldgęft, žvķ aš talaš mįl, meš öllu sķnu hiki, stami og mismęlum, veršur nefnilega hįlf hallęrislegt į prenti, žótt enginn taki eftir neinu óešlilegu žegar hlustaš er į žaš; og lętur jafnvel žann sem haft er eftir lķta śt sem hįlfgeršan aula.Žegar viš skrifum gefum viš okkur ķ flestum tilvikum betri tķma til aš forma hugsanir okkar en žegar viš tölum, og žess vegna er minna um setningabrot o.ž.u.l. žar. Yfirleitt tökum viš ekki eftir žessum mun, og höldum aš talmįl og ritmįl sé u.ž.b. hiš sama; en žar er mikill munur į. Viš sjįum hann best žegar reynt er aš gera ritmįl aš talmįli eša talaš orš er sett į blaš. Ķ venjulegu tali er žaš sjaldnast svo aš viš tölum hiklaust, mismęlum okkur aldrei, hęttum aldrei viš hįlfklįraša setningu o.s.frv. Žvert į móti; ef viš tölušum įn alls žessa vęri žaš ekki ešlilegt tal. Viš segjum nefnilega żmsar setningar sem ekki eru ķ samręmi viš mįlkunnįttu okkar. Viš vitum vel aš ķ ķslensku veršur aš vera įkvešiš samręmi milli frumlags og sagnar, aš ķ hverri setningu verša aš vera tilteknir lišir o.s.frv.; en eigi aš sķšur segjum viš oft setningar sem brjóta žessar reglur. Žaš er ekki vegna žess aš viš kunnum ekki mįliš, heldur vegna žess aš viš skipuleggjum ekki tal okkar langt fram ķ tķmann, og ytri ašstęšur spila sķfellt inn ķ. Dęmi um hiš öfuga, ž.e. talmįl sem breytt er ķ ritmįl, sjįum viš stundum ķ dagblöšum, žegar prentaš er oršrétt žaš sem einhver og einhver hefur sagt t.d. ķ śtvarpi eša ķ sķma viš blašamann. Žetta er žó sjaldgęft, žvķ aš talaš mįl, meš öllu sķnu hiki, stami og mismęlum, veršur nefnilega hįlf hallęrislegt į prenti, žótt enginn taki eftir neinu óešlilegu žegar hlustaš er į žaš; og lętur jafnvel žann sem haft er eftir lķta śt sem hįlfgeršan aula.

80. Mįlsniš ritmįls Ritmįl į sér mörg mįlsniš fręšigreinar eru t.d. ópersónulegar og formlegar blašafréttir oft persónulegri og óformlegri einkabréf persónulegust og óformlegust Mįl ķ talmišlum er nokkuš sér į bįti žaš er oft samiš sem ritmįl en flutt sem talmįl Ķ tölvupósti og netspjalli er alveg nżtt mįlsniš einhvers stašar milli talmįls og ritmįls Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 80 Žaš er verulegur munur į talmįli og ritmįli; en ritmįl er lķka misjafnlega formlegt. Žaš er ešlilegt aš annaš mįlsniš sé į frétt ķ dagblaši en grein ķ fręšilegu tķmariti. Žetta lżtur aš żmsum žįttum; oršavali, oršaröš, nįlęgš höfundar o.fl. Fręšilegar ritsmķšar eru yfirleitt nokkuš ópersónulegar og formlegar, en höfundar sem skrifa ķ blöš og tķmarit almenns efnis gera sér oft nokkuš dęlt viš lesandann og tala til hans į persónulegum nótum. Žetta veršur aušvitaš alltaf spurning um smekk aš einhverju leyti. Eins og įšur er vikiš aš er mįl ķ talmišlum, śtvarpi og sjónvarpi, nokkuš sér į bįti. Žaš er nefnilega oft samiš sem ritmįl, en flutt sem talaš mįl. Žess vegna er žaš eiginlega sérstakur flokkur, milli ritmįls og talmįls. Vitanlega er žetta misjafnt; žessi lżsing į t.d. viš fréttir, fréttaskżringar, erindi og kynningar ķ żmsum tónlistaržįttum, en ašrir žęttir eru oft meira og minna geršir įn handrits og žvķ įn einkenna ritmįls. Hér mį einnig nefna aš meš tölvupósti, spjallrįsum og öšru slķku er oršiš til nżtt samskiptaform, sem er einhvers konar millistig milli talmįls og ritmįls. Žetta er ritmįl aš ytra formi, en žvķ svipar til talmįls vegna hins nįna sambands sem žarna er oft milli manna, menn „segja“ eitthvaš og fį strax svar, o.s.frv. Žess vegna dregur oršaval og framsetning oft mikinn dįm af talmįli. Žaš er mjög forvitnilegt aš kanna žetta, og fyrir nokkrum įrum var skrifuš BA-ritgerš um mįlfar į irkinu. Žaš er verulegur munur į talmįli og ritmįli; en ritmįl er lķka misjafnlega formlegt. Žaš er ešlilegt aš annaš mįlsniš sé į frétt ķ dagblaši en grein ķ fręšilegu tķmariti. Žetta lżtur aš żmsum žįttum; oršavali, oršaröš, nįlęgš höfundar o.fl. Fręšilegar ritsmķšar eru yfirleitt nokkuš ópersónulegar og formlegar, en höfundar sem skrifa ķ blöš og tķmarit almenns efnis gera sér oft nokkuš dęlt viš lesandann og tala til hans į persónulegum nótum. Žetta veršur aušvitaš alltaf spurning um smekk aš einhverju leyti. Eins og įšur er vikiš aš er mįl ķ talmišlum, śtvarpi og sjónvarpi, nokkuš sér į bįti. Žaš er nefnilega oft samiš sem ritmįl, en flutt sem talaš mįl. Žess vegna er žaš eiginlega sérstakur flokkur, milli ritmįls og talmįls. Vitanlega er žetta misjafnt; žessi lżsing į t.d. viš fréttir, fréttaskżringar, erindi og kynningar ķ żmsum tónlistaržįttum, en ašrir žęttir eru oft meira og minna geršir įn handrits og žvķ įn einkenna ritmįls. Hér mį einnig nefna aš meš tölvupósti, spjallrįsum og öšru slķku er oršiš til nżtt samskiptaform, sem er einhvers konar millistig milli talmįls og ritmįls. Žetta er ritmįl aš ytra formi, en žvķ svipar til talmįls vegna hins nįna sambands sem žarna er oft milli manna, menn „segja“ eitthvaš og fį strax svar, o.s.frv. Žess vegna dregur oršaval og framsetning oft mikinn dįm af talmįli. Žaš er mjög forvitnilegt aš kanna žetta, og fyrir nokkrum įrum var skrifuš BA-ritgerš um mįlfar į irkinu.

81. Mįlstefna og mįlfar © Eirķkur Rögnvaldsson, nóvember 2009

82. Nefnd menntamįlarįšuneytis, 1986 Ķslendingar hafa sett sér žaš mark aš varšveita tungu sķna og efla hana. Meš varšveislu ķslenskrar tungu er įtt viš aš halda órofnu samhengi ķ mįli frį kynslóš til kynslóšar, einkum aš gęta žess aš ekki fari forgöršum žau tengsl sem veriš hafa og eru enn milli lifandi mįls og bókmennta allt frį upphafi ritaldar. Meš eflingu tungunnar er einkum įtt viš aš aušga oršaforšann svo aš įvallt verši unnt aš tala og skrifa į ķslensku um hvaš sem er, enn fremur aš treysta kunnįttu ķ mešferš tungunnar og styrkja trś į gildi hennar. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 82 Ķslensk mįlstefna hefur sjaldnast veriš sett fram berum oršum en viš getum vęntanlega sagt aš hśn hafi ķ stórum drįttum falist ķ žvķ aš sporna viš mįlbreytingum og hafna erlendum oršum, nema ekki verši samkomulag um ķslensk orš sömu merkingar og śtlendu oršin falli inn ķ ķslenskt hljóš- og beygingakerfi. Žetta er ķ samręmi viš įlit nefndar sem menntamįlarįšherra skipaši fyrir aldarfjóršungi, įriš 1985, og hafši žaš hlutverk aš semja įlitsgerš um mįlvöndun og framburšarkennslu ķ grunnskólum. Nefndin skilaši įlitiš haustiš 1986, og birtist žaš sķšar į prenti ķ bókinni Mįl og samfélag. Nefndin sagši žar m.a.: Ķslendingar hafa sett sér žaš mark aš varšveita tungu sķna og efla hana. Meš varšveislu ķslenskrar tungu er įtt viš aš halda órofnu samhengi ķ mįli frį kynslóš til kynslóšar, einkum aš gęta žess aš ekki fari forgöršum žau tengsl sem veriš hafa og eru enn milli lifandi mįls og bókmennta allt frį upphafi ritaldar. Meš eflingu tungunnar er einkum įtt viš aš aušga oršaforšann svo aš įvallt verši unnt aš tala og skrifa į ķslensku um hvaš sem er, enn fremur aš treysta kunnįttu ķ mešferš tungunnar og styrkja trś į gildi hennar. Varšveisla og efling eru ekki andstęšur. Ešli mįlsins, formgerš žess ogeinkenni eiga aš haldast. En mįliš į aš vaxa lķkt og tré sem heldur įfram aš vera sama tré žótt žaš žroskist og dafni.Ķslensk mįlstefna hefur sjaldnast veriš sett fram berum oršum en viš getum vęntanlega sagt aš hśn hafi ķ stórum drįttum falist ķ žvķ aš sporna viš mįlbreytingum og hafna erlendum oršum, nema ekki verši samkomulag um ķslensk orš sömu merkingar og śtlendu oršin falli inn ķ ķslenskt hljóš- og beygingakerfi. Žetta er ķ samręmi viš įlit nefndar sem menntamįlarįšherra skipaši fyrir aldarfjóršungi, įriš 1985, og hafši žaš hlutverk aš semja įlitsgerš um mįlvöndun og framburšarkennslu ķ grunnskólum. Nefndin skilaši įlitiš haustiš 1986, og birtist žaš sķšar į prenti ķ bókinni Mįl og samfélag. Nefndin sagši žar m.a.: Ķslendingar hafa sett sér žaš mark aš varšveita tungu sķna og efla hana. Meš varšveislu ķslenskrar tungu er įtt viš aš halda órofnu samhengi ķ mįli frį kynslóš til kynslóšar, einkum aš gęta žess aš ekki fari forgöršum žau tengsl sem veriš hafa og eru enn milli lifandi mįls og bókmennta allt frį upphafi ritaldar. Meš eflingu tungunnar er einkum įtt viš aš aušga oršaforšann svo aš įvallt verši unnt aš tala og skrifa į ķslensku um hvaš sem er, enn fremur aš treysta kunnįttu ķ mešferš tungunnar og styrkja trś į gildi hennar. Varšveisla og efling eru ekki andstęšur. Ešli mįlsins, formgerš žess ogeinkenni eiga aš haldast. En mįliš į aš vaxa lķkt og tré sem heldur įfram aš vera sama tré žótt žaš žroskist og dafni.

83. Ķslensk mįlstefna Alžingi įlyktar aš samžykkja tillögur Ķslenskrar mįlnefndar aš ķslenskri mįlstefnu sem opin-bera stefnu ķ mįlefnum ķslenskrar tungu. Alžingi lżsir yfir stušningi viš žaš meginmark-miš tillagna Ķslenskrar mįlnefndar aš ķslenska verši notuš į öllum svišum ķslensks samfélags. Įlyktun Alžingis, samžykkt 12. mars 2009 Tillögurnar hafa veriš gefnar śt ķ bęklingnum Ķslenska til alls Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 83 Įriš 2007 hófst Ķslensk mįlnefnd handa um mótun ķslenskrar mįlstefnu sem hefši žaš aš meginmarkmiši „aš tryggja aš ķslenska verši notuš į öllum svišum ķslensks samfélags“. Tillögur nefndarinnar aš mįlstefnu voru gefnar śt ķ bęklingnum Ķslenska til alls į degi ķslenskrar tungu 2008. Tillögurnar voru sķšan samžykktar óbreyttar sem įlyktun Alžingis 12. mars 2009. Nś liggur žvķ ķ fyrsta skipti fyrir formleg stefna stjórnvalda ķ mįlefnum ķslenskrar tungu.Įriš 2007 hófst Ķslensk mįlnefnd handa um mótun ķslenskrar mįlstefnu sem hefši žaš aš meginmarkmiši „aš tryggja aš ķslenska verši notuš į öllum svišum ķslensks samfélags“. Tillögur nefndarinnar aš mįlstefnu voru gefnar śt ķ bęklingnum Ķslenska til alls į degi ķslenskrar tungu 2008. Tillögurnar voru sķšan samžykktar óbreyttar sem įlyktun Alžingis 12. mars 2009. Nś liggur žvķ ķ fyrsta skipti fyrir formleg stefna stjórnvalda ķ mįlefnum ķslenskrar tungu.

84. Mįlbreytingar Öll mįl breytast meš tķmanum en er hugsanlegt aš hęgja į breytingunum? og žį aš hvaša marki, og hversu lengi? og er einhver įstęša til žess? Ķslensk mįlstefna felst ķ varšveislu og nżsköpun barist gegn mįlbreytingum og tökuoršum hlśš aš nżsköpun ķ oršaforša į sem flestum svišum En viš hvaša mįlbreytingum į aš sporna? Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 84 Mįlstefnan leggur įherslu į varšveislu og nżsköpun. En öll mįl breytast meš tķmanum; žaš er stašreynd sem ekki žżšir aš męla ķ mót. Hitt deila menn um, aš hve miklu leyti sé hęgt aš sporna viš slķkri žróun, og hvort einhver įstęša sé til žess, ef hęgt vęri. Į Ķslandi hugsušu menn lengi framan af lķtiš sem ekkert um breytingar į mįlinu, hvaš žį aš reyna aš berjast gegn žvķ. Upphaf mįlhreinsunar fer saman viš upphaf sjįlfstęšisbarįttunnar, og žaš er aušvitaš engin tilviljun. Frį žvķ snemma į 19. öld hefur mįlhreinsunarstefnan veriš rķkjandi, žótt žaš sé misjafnt hversu įberandi hśn hefur veriš. En hver er ķslensk mįlstefna? Ķ raun og veru hefur hśn sjaldnast veriš sett fram berum oršum, a.m.k. į seinni įrum; en viš getum vęntanlega sagt aš hśn felist ķ stórum drįttum ķ žvķ aš sporna viš mįlbreytingum og hafna erlendum oršum, nema ekki verši samkomulag um ķslensk orš sömu merkingar og śtlendu oršin falli inn ķ ķslenskt hljóš- og beygingakerfi. Žetta kann aš viršast einfalt, en er žaš ekki alltaf ķ framkvęmd. Žaš liggur ekki alltaf ljóst fyrir viš hvaša breytingum skuli sporna. Mįlstefnan leggur įherslu į varšveislu og nżsköpun. En öll mįl breytast meš tķmanum; žaš er stašreynd sem ekki žżšir aš męla ķ mót. Hitt deila menn um, aš hve miklu leyti sé hęgt aš sporna viš slķkri žróun, og hvort einhver įstęša sé til žess, ef hęgt vęri. Į Ķslandi hugsušu menn lengi framan af lķtiš sem ekkert um breytingar į mįlinu, hvaš žį aš reyna aš berjast gegn žvķ. Upphaf mįlhreinsunar fer saman viš upphaf sjįlfstęšisbarįttunnar, og žaš er aušvitaš engin tilviljun. Frį žvķ snemma į 19. öld hefur mįlhreinsunarstefnan veriš rķkjandi, žótt žaš sé misjafnt hversu įberandi hśn hefur veriš. En hver er ķslensk mįlstefna? Ķ raun og veru hefur hśn sjaldnast veriš sett fram berum oršum, a.m.k. į seinni įrum; en viš getum vęntanlega sagt aš hśn felist ķ stórum drįttum ķ žvķ aš sporna viš mįlbreytingum og hafna erlendum oršum, nema ekki verši samkomulag um ķslensk orš sömu merkingar og śtlendu oršin falli inn ķ ķslenskt hljóš- og beygingakerfi. Žetta kann aš viršast einfalt, en er žaš ekki alltaf ķ framkvęmd. Žaš liggur ekki alltaf ljóst fyrir viš hvaša breytingum skuli sporna.

85. Višmiš ķ vali milli afbrigša Viš hvaš er mišaš ķ vali milli afbrigša žegar eitthvert mįlfarsatriši er į reiki? Oft er mišaš viš aldur žaš tališ réttast sem er elst Einnig er mišaš viš mįlhefš žaš tališ rétt sem hefš er fyrir ķ mįlinu Oft er skķrskotaš til ótiltekinna smekkmanna „Betra žykir …“, „Sumir segja fremur…“ Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 85 Hvaš merkja hugtökin rétt og rangt ķ mįli? Um žaš hafa menn lengi deilt. Oft er lįtiš ķ vešri vaka aš žau hafi einhverja ótvķręša og klįra merkingu, en žvķ er ekki aš heilsa. Óhętt er žó aš segja aš menn beiti einkum tvenns konar rökum žegar dęmt er um hvaš sé rétt mįl og hvaš rangt. Annars vegar athuga menn hvaš rįša mį af elstu dęmum um ķslenskt mįl, og hins vegar hvaš er almennt mįl nś į tķmum. Žaš er į hinn bóginn misjafnt hvort menn lįta vega žyngra. Żmsar breytingar frį fornu mįli eru vissulega višurkenndar, en ašrar eru taldar "rangt mįl". Og ekki er alltaf aušvelt aš gera sér grein fyrir žvķ hvaš ręšur; hvaš er višurkennt og hverju hafnaš. Oft er vitnaš til er žaš hvaš sé almennt višurkennt. Taka mį sem dęmi kveriš Gętum tungunnar, sem bókmenntafélagiš gaf śt 1984; žar er išulega skķrskotaš til einhverra ótiltekinna yfirvalda og sagt: "Betra žykir ...", "Sumir segja fremur..." o.s.frv. Žetta er hępnara višmiš en hin; žaš er nefnilega alveg ómögulegt aš festa hendur į žvķ. Hverjir eru žessir "sumir" sem žykir žetta eša hitt betra eša réttara? Rétt er aš athuga vel, aš žaš liggja ekki fyrir neinir śrskuršir yfirvalda um einstök mįlfarsleg efni; og jafnvel žótt žeir vęru til, er vafasamt hvaša gildi žeir hefšu. Mįliš er nefnilega eitt af žvķ sem er sameign okkar, og hępiš aš lķta svo į aš nokkur geti gefiš śt nokkur boš eša bönn um notkun žess.Hvaš merkja hugtökin rétt og rangt ķ mįli? Um žaš hafa menn lengi deilt. Oft er lįtiš ķ vešri vaka aš žau hafi einhverja ótvķręša og klįra merkingu, en žvķ er ekki aš heilsa. Óhętt er žó aš segja aš menn beiti einkum tvenns konar rökum žegar dęmt er um hvaš sé rétt mįl og hvaš rangt. Annars vegar athuga menn hvaš rįša mį af elstu dęmum um ķslenskt mįl, og hins vegar hvaš er almennt mįl nś į tķmum. Žaš er į hinn bóginn misjafnt hvort menn lįta vega žyngra. Żmsar breytingar frį fornu mįli eru vissulega višurkenndar, en ašrar eru taldar "rangt mįl". Og ekki er alltaf aušvelt aš gera sér grein fyrir žvķ hvaš ręšur; hvaš er višurkennt og hverju hafnaš. Oft er vitnaš til er žaš hvaš sé almennt višurkennt. Taka mį sem dęmi kveriš Gętum tungunnar, sem bókmenntafélagiš gaf śt 1984; žar er išulega skķrskotaš til einhverra ótiltekinna yfirvalda og sagt: "Betra žykir ...", "Sumir segja fremur..." o.s.frv. Žetta er hępnara višmiš en hin; žaš er nefnilega alveg ómögulegt aš festa hendur į žvķ. Hverjir eru žessir "sumir" sem žykir žetta eša hitt betra eša réttara? Rétt er aš athuga vel, aš žaš liggja ekki fyrir neinir śrskuršir yfirvalda um einstök mįlfarsleg efni; og jafnvel žótt žeir vęru til, er vafasamt hvaša gildi žeir hefšu. Mįliš er nefnilega eitt af žvķ sem er sameign okkar, og hępiš aš lķta svo į aš nokkur geti gefiš śt nokkur boš eša bönn um notkun žess.

86. Mišaš viš fornmįl Hugsum okkur aš telja žaš réttast sem er elst og miša viš elstu ķslenska texta, en ekki forsöguna engin mįlfręšileg rök eru žó fyrir žessu višmiši žaš eru ytri ašstęšur sem valda žessu vali žetta er mįliš į gullaldarbókmenntum Ķslendinga Žaš er žó oft śtilokaš aš nota žetta višmiš žekking okkar į 13. aldar mįli er ekki ótakmörkuš viš höfum t.d. litlar heimildir um talmįliš Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 86 Viš skulum nś hugsa okkur aš viš kęmum okkur saman um žaš aš telja žaš réttast sem vęri elst, og miša žį viš elstu varšveitta texta į ķslensku, en hirša ekki um forsögu mįlsins. Viš skulum samt gera okkur grein fyrir aš žaš eru ekki nein mįlfręšileg rök fyrir žvķ aš velja 12. eša 13. aldar ķslensku sem višmiš, frekar en eitthvert eldra eša yngra mįlstig. Žaš eru ytri ašstęšur sem valda žvķ aš mįl žessa tķma er notaš sem višmiš; sem sé žęr aš į žvķ eru fornbókmenntir okkar skrifašar, a.m.k. žęr sem merkastar žykja. En žótt žarna verši mįlfarslegum rökum ekki viš komiš, er ešlilegt aš velja žaš mįl sem er į elstu varšveittum textum sem einhvers konar višmiš. En žaš er alls ekki eins aušvelt og halda mętti ķ fljótu bragši aš dęma mįl rétt og rangt eftir žessu višmiši.Fyrir žvķ eru żmsar įstęšur. Ķ fyrsta lagi er žekking okkar į fornmįlinu ekki ótakmörkuš. Žótt viš eigum mikiš af ritušum textum frį 13. öld mišaš viš żmsar ašrar žjóšir, žį eru žeir tiltölulega einhęfir; mestanpart frįsagnarbókmenntir af żmsu tagi, en einnig nokkuš af lagatextum og skjölum. Žótt eitthvert orš, einhver beygingarmynd eša einhver setningagerš komi ekki fyrir ķ varšveittum textum, getum viš ekki fullyrt aš žaš hafi ekki tķškast ķ fornķslensku. Žaš gęti sem best veriš tilviljun aš žaš hefši ekki komist į bękur; nś eša žęr bękur sem žaš komst į hafi allar glatast. Viš vitum lķka sįralķtiš um fornt talmįl. Ķ nśtķmaķslensku er munur talmįls og ritmįls töluveršur, og lķklega meiri en viš gerum okkur grein fyrir ķ fljótu bragši. Žaš mį telja vķst aš einhver munur hafi einnig veriš į talmįli og ritmįli til forna. En hvort hann var meiri eša minni en nś, og ķ hverju hann var fólginn, getum viš lķtiš sagt um.Viš skulum nś hugsa okkur aš viš kęmum okkur saman um žaš aš telja žaš réttast sem vęri elst, og miša žį viš elstu varšveitta texta į ķslensku, en hirša ekki um forsögu mįlsins. Viš skulum samt gera okkur grein fyrir aš žaš eru ekki nein mįlfręšileg rök fyrir žvķ aš velja 12. eša 13. aldar ķslensku sem višmiš, frekar en eitthvert eldra eša yngra mįlstig. Žaš eru ytri ašstęšur sem valda žvķ aš mįl žessa tķma er notaš sem višmiš; sem sé žęr aš į žvķ eru fornbókmenntir okkar skrifašar, a.m.k. žęr sem merkastar žykja. En žótt žarna verši mįlfarslegum rökum ekki viš komiš, er ešlilegt aš velja žaš mįl sem er į elstu varšveittum textum sem einhvers konar višmiš. En žaš er alls ekki eins aušvelt og halda mętti ķ fljótu bragši aš dęma mįl rétt og rangt eftir žessu višmiši.Fyrir žvķ eru żmsar įstęšur. Ķ fyrsta lagi er žekking okkar į fornmįlinu ekki ótakmörkuš. Žótt viš eigum mikiš af ritušum textum frį 13. öld mišaš viš żmsar ašrar žjóšir, žį eru žeir tiltölulega einhęfir; mestanpart frįsagnarbókmenntir af żmsu tagi, en einnig nokkuš af lagatextum og skjölum. Žótt eitthvert orš, einhver beygingarmynd eša einhver setningagerš komi ekki fyrir ķ varšveittum textum, getum viš ekki fullyrt aš žaš hafi ekki tķškast ķ fornķslensku. Žaš gęti sem best veriš tilviljun aš žaš hefši ekki komist į bękur; nś eša žęr bękur sem žaš komst į hafi allar glatast. Viš vitum lķka sįralķtiš um fornt talmįl. Ķ nśtķmaķslensku er munur talmįls og ritmįls töluveršur, og lķklega meiri en viš gerum okkur grein fyrir ķ fljótu bragši. Žaš mį telja vķst aš einhver munur hafi einnig veriš į talmįli og ritmįli til forna. En hvort hann var meiri eša minni en nś, og ķ hverju hann var fólginn, getum viš lķtiš sagt um.

87. Vandkvęši į aš miša viš fornmįl Fornir textar birta ekki einlitt og fullkomiš mįl žar mį finna sitthvaš sem nś er kallaš „mįlvillur“ Stokkhólms-hómilķubók er handrit frį um 1200 „óvķša flóa lindir ķslenzks mįls tęrari en žar, og er sį ķslenzkur rithöfundur sem ekki hefur žaullesiš hana, litlu betur undir starf sitt bśinn en sį prestur sem enn į ólesna fjallręšuna“ Jón Helgason, Handritaspjall žar stendur vķša ég langa, viš löngum er mig langar žį rangt – jafnrangt og mér langar? Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 87 Ķ öšru lagi er žvķ sķšur en svo aš heilsa aš hinir fornu textar birti eitthvert einlitt og daušhreinsaš mįl; žar er aš finna alls konar ósamręmi og żmislegt sem nś yrši eflaust kallaš "mįlvillur". Tökum dęmi af hinni alžekktu "žįgufallssżki", sem mikiš hefur veriš barist gegn į undanförnum įrum. Žaš er sagt rangt aš segja mér langar, mér vantar o.s.frv., og rökstutt meš žvķ aš eldra sé — og žar af leišandi réttara — aš segja mig langar, mig vantar. Žetta er aušvitaš rétt svo langt sem žaš nęr. En lķtum nś į eitt elsta varšveitta ķslenska handritiš, Hómilķubókina sem nś er varšveitt ķ Stokkhólmi og kennd viš žį borg. Um žessa bók hefur Jón Helgason prófessor sagt: "óvķša flóa lindir ķslenzks mįls tęrari en žar, og er sį ķslenzkur rithöfundur sem ekki hefur žaullesiš hana, litlu betur undir starf sitt bśinn en sį prestur sem enn į ólesna fjallręšuna." Nś vill svo til aš ķ žessari bók stendur išulega hvorki mig langar né okkur langar, heldur ég langa, viš löngum; sögnin er sem sé höfš persónuleg, og tekur frumlag ķ nefnifalli. Ef viš mišum eingöngu viš hvaš sé elst ķ ķslensku, mętti žvķ halda žvķ fram aš mig langar sé engu réttara en mér langar, žvķ aš ég langa sé notaš ķ žessu forna handriti. Engan hef ég samt heyrt halda žvķ fram, enda vęri žaš śt ķ hött; žvķ aš hvorttveggja er aš ķ öšrum handritum fornum er sögnin oftast ópersónuleg, og hśn hefur oftast veriš höfš meš žolfalli į sķšari öldum. En žetta dęmi sżnir okkur aš ekki er umsvifalaust hęgt aš miša eingöngu viš žaš elsta. Ķ öšru lagi er žvķ sķšur en svo aš heilsa aš hinir fornu textar birti eitthvert einlitt og daušhreinsaš mįl; žar er aš finna alls konar ósamręmi og żmislegt sem nś yrši eflaust kallaš "mįlvillur". Tökum dęmi af hinni alžekktu "žįgufallssżki", sem mikiš hefur veriš barist gegn į undanförnum įrum. Žaš er sagt rangt aš segja mér langar, mér vantar o.s.frv., og rökstutt meš žvķ aš eldra sé — og žar af leišandi réttara — aš segja mig langar, mig vantar. Žetta er aušvitaš rétt svo langt sem žaš nęr. En lķtum nś į eitt elsta varšveitta ķslenska handritiš, Hómilķubókina sem nś er varšveitt ķ Stokkhólmi og kennd viš žį borg. Um žessa bók hefur Jón Helgason prófessor sagt: "óvķša flóa lindir ķslenzks mįls tęrari en žar, og er sį ķslenzkur rithöfundur sem ekki hefur žaullesiš hana, litlu betur undir starf sitt bśinn en sį prestur sem enn į ólesna fjallręšuna." Nś vill svo til aš ķ žessari bók stendur išulega hvorki mig langar né okkur langar, heldur ég langa, viš löngum; sögnin er sem sé höfš persónuleg, og tekur frumlag ķ nefnifalli. Ef viš mišum eingöngu viš hvaš sé elst ķ ķslensku, mętti žvķ halda žvķ fram aš mig langar sé engu réttara en mér langar, žvķ aš ég langa sé notaš ķ žessu forna handriti. Engan hef ég samt heyrt halda žvķ fram, enda vęri žaš śt ķ hött; žvķ aš hvorttveggja er aš ķ öšrum handritum fornum er sögnin oftast ópersónuleg, og hśn hefur oftast veriš höfš meš žolfalli į sķšari öldum. En žetta dęmi sżnir okkur aš ekki er umsvifalaust hęgt aš miša eingöngu viš žaš elsta.

88. Višurkenndar breytingar og ašrar Eru „gamlar“ breytingar višurkenndar en „nżjum“ hafnaš? Og viš hvaša aldur er mišaš? žf.et. lęknir, nf.ft. lęknirar er ęvagamalt ef. föšurs er ķ handriti Njįlu frį um 1300 en žgf.et. af lykill var lukli aš fornu, ekki lykli Żmsar hljóšbreytingar eru višurkenndar enda ekki jafnaugljósar ķ ritušu mįli Breytingar į beygingu og oršaforša sjįst vel enda hefur barįttan einkum beinst gegn žeim Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 88 Žaš mętti lįta sér detta ķ hug aš gamlar breytingar vęru višurkenndar, en nżjar ekki. Svo er žó ekki alltaf. Žannig er t.d. beygingin lęknir - lęknir, lęknirar o.s.frv. mjög gömul, en žó ekki višurkennd. Dęmi um ef. föšurs finnast ķ Njįluhandriti frį um 1300; ef. drottningunnar kemur fyrir ķ Reykjahólabók frį upphafi 16. aldar; o.s.frv. Aftur į móti eru żmsar yngri breytingar višurkenndar, einkum hljóšbreytingar, s.s. samfall i og y, hljóšdvalarbreytingin o.fl. Af žeim tegundum breytinga sem viš höfum talaš um er aušveldast aš fylgjast meš žeim sem snśa aš oršunum og śtliti žeirra; beygingum og oršaforša. Hljóšbreytingar eru ekki jafn augljósar, eins og viš höfum talaš um; og setningafręšilegar breytingar og merkingarbreytingar leyna meira į sér. Žess vegna hefur mįlstefnan mest beinst gegn beygingarbreytingum og erlendum slettum, žótt önnur atriši hafi vissulega veriš tekin fyrir lķka. Sem dęmi um hljóšfręšilegar breytingar sem barist hefur veriš gegn mį nefna flįmęliš, samruna i og e annars vegar og u og ö hins vegar. Af breytingum į oršmyndun mį nefna -ó-oršin; af setningafręšilegum breytingum tala viš hvorn annan og žaš var bariš mig; af merkingarbreytingum aš nota so. dingla ķ merkingunni 'hringja'. Žaš mętti lįta sér detta ķ hug aš gamlar breytingar vęru višurkenndar, en nżjar ekki. Svo er žó ekki alltaf. Žannig er t.d. beygingin lęknir - lęknir, lęknirar o.s.frv. mjög gömul, en žó ekki višurkennd. Dęmi um ef. föšurs finnast ķ Njįluhandriti frį um 1300; ef. drottningunnar kemur fyrir ķ Reykjahólabók frį upphafi 16. aldar; o.s.frv. Aftur į móti eru żmsar yngri breytingar višurkenndar, einkum hljóšbreytingar, s.s. samfall i og y, hljóšdvalarbreytingin o.fl. Af žeim tegundum breytinga sem viš höfum talaš um er aušveldast aš fylgjast meš žeim sem snśa aš oršunum og śtliti žeirra; beygingum og oršaforša. Hljóšbreytingar eru ekki jafn augljósar, eins og viš höfum talaš um; og setningafręšilegar breytingar og merkingarbreytingar leyna meira į sér. Žess vegna hefur mįlstefnan mest beinst gegn beygingarbreytingum og erlendum slettum, žótt önnur atriši hafi vissulega veriš tekin fyrir lķka. Sem dęmi um hljóšfręšilegar breytingar sem barist hefur veriš gegn mį nefna flįmęliš, samruna i og e annars vegar og u og ö hins vegar. Af breytingum į oršmyndun mį nefna -ó-oršin; af setningafręšilegum breytingum tala viš hvorn annan og žaš var bariš mig; af merkingarbreytingum aš nota so. dingla ķ merkingunni 'hringja'.

89. Ranghugmyndir um fornmįliš Hvašan koma hugmyndir okkar um fornmįl? ekki śr handritunum eša stafréttum śtgįfum heldur śr śtgįfum meš samręmdri stafsetningu annašhvort fornri eša nśtķmastafsetningu Śtgįfurnar eru oft frįbrugšnar handritunum „samręmd stafsetning“ var ekki til aš fornu śtgefendur textanna „leišrétta“ oft mįlfar textanna žannig aš mįlbreytingar viršast minni en žęr eru Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 89 Hugmyndir flestra um fornķslensku eru ekki komnar śr stafréttum śtgįfum fornrita, heldur śr śtgįfum sem żmist nota svonefnda samręmda stafsetningu forna, nśtķmastafsetningu, eša eitthvaš žar į milli. Og žessar śtgįfur eru frįbrugšnar handritunum sjįlfum ķ veigamiklum atrišum. Ķ fyrsta lagi žekktu fornmenn ekkert sem kallast mį samręmd stafsetning ķ nśtķmaskilningi. Ķ öšru lagi — og žaš er mikilvęgara — leišrétta śtgefendur išulega mįlfar handritanna. Hugmyndir flestra um fornķslensku eru ekki komnar śr stafréttum śtgįfum fornrita, heldur śr śtgįfum sem żmist nota svonefnda samręmda stafsetningu forna, nśtķmastafsetningu, eša eitthvaš žar į milli. Og žessar śtgįfur eru frįbrugšnar handritunum sjįlfum ķ veigamiklum atrišum. Ķ fyrsta lagi žekktu fornmenn ekkert sem kallast mį samręmd stafsetning ķ nśtķmaskilningi. Ķ öšru lagi — og žaš er mikilvęgara — leišrétta śtgefendur išulega mįlfar handritanna.

90. Breytingar śtgefenda Śtgįfa Fornritafélagsins į Egils sögu er vönduš en žar leišréttir śtgefandi „bersżnilegar pennavillur og smįśrfellingar naušsynlegra orša“ Ķ Reykjabók Njįlu frį um 1300 stendur föšurs žessu er breytt athugasemdalaust ķ föšur ķ śtgįfum Slķkar breytingar viršast e.t.v. ešlilegar en žęr valda žvķ aš fornķslenska viršist hafa veriš „betra“ eša „hreinna“ mįl en hśn var ķ raun Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 90 Ķ formįla śtgįfu Fornritafélagsins į Egils sögu Skallagrķmssonar segir śtgefandi t.d. aš fyrir utan žaš aš samręma stafsetningu hafi hann leišrétt "bersżnilegar pennavillur og smįśrfellingar naušsynlegra orša". Žessar breytingar śtgefenda verša aušvitaš til žess aš hinn raunverulegi munur fornmįls og nśtķmamįls minnkar ķ augum okkar. Žar viš bętist aš hinar "bersżnilegu pennavillur" sem įšur voru nefndar felast oft ķ žvķ sem nś vęri kallaš mįlvillur; t.d. rangri fallbeygingu. Ķ Reykjabók, einu helsta og elsta handrit Njįlu, frį žvķ um 1300 eša litlu sķšar, er aš finna oršmyndina föšurs, meš s ķ endann, eins og įšur var vikiš aš; en ķ śtgįfum er žessu yfirleitt breytt athugasemdalaust ķ "réttu" myndina föšur. Žaš er ljóst aš slķkar breytingar, žótt smįvęgilegar viršist og sjįlfsagšar ķ fljótu bragši, hafa mikil įhrif ķ žį įtt aš lįta okkur halda aš fornķslenska hafi veriš miklu "betra" eša "hreinna" mįl en hśn var ķ raun og veru. Ķ formįla śtgįfu Fornritafélagsins į Egils sögu Skallagrķmssonar segir śtgefandi t.d. aš fyrir utan žaš aš samręma stafsetningu hafi hann leišrétt "bersżnilegar pennavillur og smįśrfellingar naušsynlegra orša". Žessar breytingar śtgefenda verša aušvitaš til žess aš hinn raunverulegi munur fornmįls og nśtķmamįls minnkar ķ augum okkar. Žar viš bętist aš hinar "bersżnilegu pennavillur" sem įšur voru nefndar felast oft ķ žvķ sem nś vęri kallaš mįlvillur; t.d. rangri fallbeygingu. Ķ Reykjabók, einu helsta og elsta handrit Njįlu, frį žvķ um 1300 eša litlu sķšar, er aš finna oršmyndina föšurs, meš s ķ endann, eins og įšur var vikiš aš; en ķ śtgįfum er žessu yfirleitt breytt athugasemdalaust ķ "réttu" myndina föšur. Žaš er ljóst aš slķkar breytingar, žótt smįvęgilegar viršist og sjįlfsagšar ķ fljótu bragši, hafa mikil įhrif ķ žį įtt aš lįta okkur halda aš fornķslenska hafi veriš miklu "betra" eša "hreinna" mįl en hśn var ķ raun og veru.

91. Mat į nżjungum ķ mįli Ešlilegt er aš nota fornmįliš sem fyrirmynd en einblķna ekki į žaš eša hengja sig ķ smįatriši Fjölmargar breytingar hafa oršiš į mįlinu sem nś eru algerlega višurkenndar sem rétt mįl Vandinn er nżjungar sem eru aš koma upp eša eru komnar upp en hafa ekki aš fullu sigraš Į aš berjast gegn žeim öllum – eša sumum? og meš hvaša rökum į aš skilja žar į milli? Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 91 Ef viš viljum į annaš borš reka einhverja mįlstefnu, hirša eitthvaš um įstand mįlsins, eins og ég held aš flestir vilji, žį er bęši ešlilegt og sjįlfsagt aš lķta til fornmįlsins sem einhvers konar fyrirmyndar. En viš megum ekki einblķna į žaš, og ekki hengja okkur ķ smįatriši. Žaš er alveg ljóst aš fjölmargar breytingar sem oršiš hafa į mįlinu eru nś fullkomlega višurkenndar sem góš og gild ķslenska. Vandinn felst žį fyrst og fremst ķ žvķ aš dęma um nżjungar sem eru aš koma upp, eša eru komnar upp en hafa ekki aš fullu sigraš. Į aš berjast gegn žeim öllum? Og ef ekki, žį hverjum žeirra? Og meš hvaša rökum į aš skilja žar į milli? Ef viš viljum į annaš borš reka einhverja mįlstefnu, hirša eitthvaš um įstand mįlsins, eins og ég held aš flestir vilji, žį er bęši ešlilegt og sjįlfsagt aš lķta til fornmįlsins sem einhvers konar fyrirmyndar. En viš megum ekki einblķna į žaš, og ekki hengja okkur ķ smįatriši. Žaš er alveg ljóst aš fjölmargar breytingar sem oršiš hafa į mįlinu eru nś fullkomlega višurkenndar sem góš og gild ķslenska. Vandinn felst žį fyrst og fremst ķ žvķ aš dęma um nżjungar sem eru aš koma upp, eša eru komnar upp en hafa ekki aš fullu sigraš. Į aš berjast gegn žeim öllum? Og ef ekki, žį hverjum žeirra? Og meš hvaša rökum į aš skilja žar į milli?

92. Įstęšur fyrir barįttu gegn breytingu Ekki er rétt aš berjast gegn öllum breytingum heldur veršur aš vega žaš og meta hverju sinni Žrjįr įstęšur fyrir barįttu gegn breytingu: aš hśn torveldi okkur aš skilja eldri texta aš hśn minnki fjölbreytni mįlsins aš hśn raski grundvallaržįttum mįlkerfisins Fyrstnefnda įstęšan er e.t.v. mikilvęgust ath. žó aš mįlkunnįttan er aš talsveršu leyti óvirk Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 92 Vissulega er af żmsum įstęšum ęskilegt aš mįliš breytist sem minnst. En žaš er ešli mįla aš breytast, og engar lķkur til aš viš komumst hjį einhverjum breytingum į móšurmįlinu, hvort sem okkur lķkar betur eša verr. Ég held aš žaš sé hvorki naušsynlegt né skynsamlegt aš berjast af sama krafti gegn öllum breytingum, heldur verši aš vega žaš og meta hverju sinni, hvort mįlstašurinn sé barįttunnar virši. Į žvķ hafa menn aušvitaš mismunandi skošanir, en ég get t.d. hugsaš mér žrjįr gildar įstęšur fyrir aš vilja sporna gegn įkvešinni mįlbreytingu; aš hśn geri okkur erfišara um vik aš skilja mįlfar undangenginna kynslóša, aš hśn minnki fjölbreytni mįlsins, og aš hśn raski grundvallaržįttum mįlkerfisins — sem aš vķsu gęti reynst erfitt aš skilgreina hverjir séu. Fyrstnefnda įstęšan er e.t.v. mikilvęgust, enda mį segja aš hśn taki yfir hinar tvęr; žaš er aš segja, bśast mį viš aš breyting sem minnkar fjölbreytni mįlsins eša raskar grundvallaržįttum mįlkerfisins torveldi okkur jafnframt skilning į mįli forfešranna. Žó žarf svo ekki aš vera, žvķ aš talsvert af mįlkunnįttu okkar er óvirk kunnįtta; orš, beygingar eša setningageršir sem viš skiljum en notum sjaldan eša aldrei sjįlf. Žótt fįir eša engir beygi nś firšir um fjöršu eša skildir um skjöldu kannast menn viš hina fornu beygingu, og sś breyting sem oršiš hefur torveldar žvķ sjaldnast skilning. Vissulega er af żmsum įstęšum ęskilegt aš mįliš breytist sem minnst. En žaš er ešli mįla aš breytast, og engar lķkur til aš viš komumst hjį einhverjum breytingum į móšurmįlinu, hvort sem okkur lķkar betur eša verr. Ég held aš žaš sé hvorki naušsynlegt né skynsamlegt aš berjast af sama krafti gegn öllum breytingum, heldur verši aš vega žaš og meta hverju sinni, hvort mįlstašurinn sé barįttunnar virši. Į žvķ hafa menn aušvitaš mismunandi skošanir, en ég get t.d. hugsaš mér žrjįr gildar įstęšur fyrir aš vilja sporna gegn įkvešinni mįlbreytingu; aš hśn geri okkur erfišara um vik aš skilja mįlfar undangenginna kynslóša, aš hśn minnki fjölbreytni mįlsins, og aš hśn raski grundvallaržįttum mįlkerfisins — sem aš vķsu gęti reynst erfitt aš skilgreina hverjir séu. Fyrstnefnda įstęšan er e.t.v. mikilvęgust, enda mį segja aš hśn taki yfir hinar tvęr; žaš er aš segja, bśast mį viš aš breyting sem minnkar fjölbreytni mįlsins eša raskar grundvallaržįttum mįlkerfisins torveldi okkur jafnframt skilning į mįli forfešranna. Žó žarf svo ekki aš vera, žvķ aš talsvert af mįlkunnįttu okkar er óvirk kunnįtta; orš, beygingar eša setningageršir sem viš skiljum en notum sjaldan eša aldrei sjįlf. Žótt fįir eša engir beygi nś firšir um fjöršu eša skildir um skjöldu kannast menn viš hina fornu beygingu, og sś breyting sem oršiš hefur torveldar žvķ sjaldnast skilning.

93. Er žįgufallssżki óęskileg? Hvaš meš t.d. žįgufallssżkina? Torveldar hśn skilning į eldri textum? varla Minnkar hśn fjölbreytni mįlsins? žaš er skilgreiningaratriši Raskar hśn grundvallaržįttum mįlkerfisins? sennilega ekki Er žį kannski rétt aš lįta hana ķ friši? margir yršu ósįttir viš žaš Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 93 Hvaš eigum viš žį aš segja um breytingar sem mjög hefur veriš barist gegn, eins og t.d. žįgufallssżkina, eša beyginguna lęknir um lęknir? Er einhver gild įstęša til aš berjast gegn žessum breytingum? Žvķ veršur hver aš svara fyrir sig. Ég held aš hvorug žessara breytinga eigi aš torvelda skilning į eldri textum; žaš er hvort eš er ekkert einsdęmi aš sagnir hafi breytt um fallstjórn, eša orš flust milli beygingarflokka. Hvorug žessara breytinga raskar heldur grundvallaržįttum mįlkerfisins, aš žvķ er ég best fę séš. Bęši persónulegar og ópersónulegar sagnir halda įfram aš vera til, og žaš skiptir varla sköpum žótt stöku sögn flytjist į milli flokka; og orš eins og lęknir hętta ekki aš beygjast. Hins vegar mętti meš nokkrum rökum halda žvķ fram aš fjölbreytni mįlsins minnkaši ef žessar breytingar gengju yfir; sagnir sem tękju meš sér žolfall eins og langa og vanta gera nś hyrfu śr mįlinu, og einn beygingarflokkur nafnorša lķka. Ef viš viljum sem sagt berjast gegn žessum breytingum, žį höfum viš vissulega rök fyrir žvķ. Hvaš eigum viš žį aš segja um breytingar sem mjög hefur veriš barist gegn, eins og t.d. žįgufallssżkina, eša beyginguna lęknir um lęknir? Er einhver gild įstęša til aš berjast gegn žessum breytingum? Žvķ veršur hver aš svara fyrir sig. Ég held aš hvorug žessara breytinga eigi aš torvelda skilning į eldri textum; žaš er hvort eš er ekkert einsdęmi aš sagnir hafi breytt um fallstjórn, eša orš flust milli beygingarflokka. Hvorug žessara breytinga raskar heldur grundvallaržįttum mįlkerfisins, aš žvķ er ég best fę séš. Bęši persónulegar og ópersónulegar sagnir halda įfram aš vera til, og žaš skiptir varla sköpum žótt stöku sögn flytjist į milli flokka; og orš eins og lęknir hętta ekki aš beygjast. Hins vegar mętti meš nokkrum rökum halda žvķ fram aš fjölbreytni mįlsins minnkaši ef žessar breytingar gengju yfir; sagnir sem tękju meš sér žolfall eins og langa og vanta gera nś hyrfu śr mįlinu, og einn beygingarflokkur nafnorša lķka. Ef viš viljum sem sagt berjast gegn žessum breytingum, žį höfum viš vissulega rök fyrir žvķ.

94. Mįlvenja Naušsynlegt er aš taka tillit til mįlvenju getur veriš aš meirihluti landsmanna tali rangt mįl? Hvernig į aš gera upp į milli mįlvenja? Žaš veršur ekki gert į mįlfręšilegum forsendum Ašeins er til ein mįlfręšileg skilgreining į réttu mįli og röngu Žaš sem er mįlvenja einhvers hóps er rétt mįl žaš sem er ekki mįlvenja neins manns er rangt mįl Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 94 Hér vantar augljóslega einn mjög mikilvęgan žįtt; mįlvenjuna. Mér finnst įkaflega hępiš aš dęma einhverja breytingu sem oršin er ķ mįli meginhluta landsmanna rangt mįl, enda žótt hśn geti talist óęskileg samkvęmt žeim rökum sem ég nefndi hér į undan. Um žetta eru žó skiptar skošanir, og veršur hver aš įkveša fyrir sig. Žaš er oft ętlast til aš mįlfręšingar kveši upp śrskurši um žaš hvaš sé rétt og hvaš rangt. Žeir gera žaš lķka oft; en žeir śrskuršir byggjast ekki alltaf į mįlfręšilegum forsendum. Ķ raun og veru er ekki til nema ein skilgreining į réttu og röngu mįli sem kalla mį mįlfręšilega. Hśn er sś aš rétt mįl sé žaš sem er mįlvenja einhverra, rangt sé žaš sem ekki er mįlvenja nokkurs manns. Žaš er nefnilega ekki hęgt aš gera upp į milli mįlvenja mismunandi hópa į mįlfręšilegum forsendum. Athugiš aš žetta felur žaš ķ sér aš allir dómar sem venjulega eru felldir um rétt og rangt mįl séu śt ķ hött; žar er nefnilega ķ raun og veru veriš aš gera upp į milli mįlvenja. Hér aš framan var nefnt aš žaš er išulega sagt aš mér langar sé rangt mįl, en aldrei er sagt aš mķn langar sé rangt — žaš nefnilega segir enginn. En frį mįlfręšilegu sjónarmiši er žaš ašeins mķn langar sem er rangt, en bęši mig langar og mér langar er rétt; hvort tveggja er mįlvenja įkvešinna hópa. Athugiš enn og aftur aš ég segi: Frį mįlfręšilegu sjónarmiši; en viš getum vissulega haft ašrar įstęšur fyrir žvķ aš taka mig langar fram yfir mér langar. En žaš mį gera į annan hįtt en žann aš dęma žaš sķšarnefnda rangt. Žaš mį ķ stašinn tala um gott og vont, ęskilegt og óęskilegt o.s.frv. Hér vantar augljóslega einn mjög mikilvęgan žįtt; mįlvenjuna. Mér finnst įkaflega hępiš aš dęma einhverja breytingu sem oršin er ķ mįli meginhluta landsmanna rangt mįl, enda žótt hśn geti talist óęskileg samkvęmt žeim rökum sem ég nefndi hér į undan. Um žetta eru žó skiptar skošanir, og veršur hver aš įkveša fyrir sig. Žaš er oft ętlast til aš mįlfręšingar kveši upp śrskurši um žaš hvaš sé rétt og hvaš rangt. Žeir gera žaš lķka oft; en žeir śrskuršir byggjast ekki alltaf į mįlfręšilegum forsendum. Ķ raun og veru er ekki til nema ein skilgreining į réttu og röngu mįli sem kalla mį mįlfręšilega. Hśn er sś aš rétt mįl sé žaš sem er mįlvenja einhverra, rangt sé žaš sem ekki er mįlvenja nokkurs manns. Žaš er nefnilega ekki hęgt aš gera upp į milli mįlvenja mismunandi hópa į mįlfręšilegum forsendum. Athugiš aš žetta felur žaš ķ sér aš allir dómar sem venjulega eru felldir um rétt og rangt mįl séu śt ķ hött; žar er nefnilega ķ raun og veru veriš aš gera upp į milli mįlvenja. Hér aš framan var nefnt aš žaš er išulega sagt aš mér langar sé rangt mįl, en aldrei er sagt aš mķn langar sé rangt — žaš nefnilega segir enginn. En frį mįlfręšilegu sjónarmiši er žaš ašeins mķn langar sem er rangt, en bęši mig langar og mér langar er rétt; hvort tveggja er mįlvenja įkvešinna hópa. Athugiš enn og aftur aš ég segi: Frį mįlfręšilegu sjónarmiši; en viš getum vissulega haft ašrar įstęšur fyrir žvķ aš taka mig langar fram yfir mér langar. En žaš mį gera į annan hįtt en žann aš dęma žaš sķšarnefnda rangt. Žaš mį ķ stašinn tala um gott og vont, ęskilegt og óęskilegt o.s.frv.

95. Įlit nefndar menntamįlarįšuneytisins Naušsynlegt er aš įtta sig į žvķ aš rétt mįl er žaš sem er ķ samręmi viš mįlvenju, rangt er žaš sem brżtur ķ bįga viš mįlvenju. Žótt algengast sé aš allir hafi sömu mįlvenju, eru stundum uppi tvęr venjur eša fleiri um sama atrišiš og er mikilvęgt aš gera sér grein fyrir žvķ. Žetta eru žį oft aš nokkru leyti stašbundin mįleinkenni eša mįllżskur. Samkvęmt žvķ sem nś var sagt um rétt mįl og rangt er žaš rétt mįl sem er ķ samręmi viš žessar mįlvenjur eša mįllżskur, ž.e. oft er um fleiri en einn réttan kost aš velja. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 95 Hér er rétt aš leggja įherslu į aš nefnd į vegum menntamįlarįšuneytisins, sem skilaši įliti įriš 1986, komst einmitt aš žeirri nišurstöšu aš mįlvenja hlyti aš vera meginvišmiš ķ dómum um rétt og rangt. "Naušsynlegt er aš įtta sig vel į žvķ aš rétt mįl er žaš sem er ķ samręmi viš mįlvenju, rangt er žaš sem brżtur ķ bįga viš mįlvenju", segir nefndin (sjį Mįl og samfélag, bls. 56). Nefndin segir enn fremur: "Žótt algengast sé aš allir hafi sömu mįlvenju, eru stundum uppi tvęr venjur eša fleiri um sama atrišiš og er mikilvęgt aš gera sér grein fyrir žvķ. Žetta eru žį oft aš nokkru leyti stašbundin mįleinkenni eša mįllżskur. Hér er rétt aš leggja įherslu į aš nefnd į vegum menntamįlarįšuneytisins, sem skilaši įliti įriš 1986, komst einmitt aš žeirri nišurstöšu aš mįlvenja hlyti aš vera meginvišmiš ķ dómum um rétt og rangt. "Naušsynlegt er aš įtta sig vel į žvķ aš rétt mįl er žaš sem er ķ samręmi viš mįlvenju, rangt er žaš sem brżtur ķ bįga viš mįlvenju", segir nefndin (sjį Mįl og samfélag, bls. 56). Nefndin segir enn fremur: "Žótt algengast sé aš allir hafi sömu mįlvenju, eru stundum uppi tvęr venjur eša fleiri um sama atrišiš og er mikilvęgt aš gera sér grein fyrir žvķ. Žetta eru žį oft aš nokkru leyti stašbundin mįleinkenni eša mįllżskur.

96. Hvaš er mįlvenja? En hvernig į aš skilgreina mįlvenju? […] meš mįlvenju er ekki įtt viš einstaklingsbundin tilbrigši ķ mįli. Tiltekiš atriši getur ekki oršiš rétt mįl viš žaš eitt aš einn mašur temji sér žaš. […] ķ samręmi viš meginstefnuna ķ mįlvernd aš reyna aš sporna gegn nżjum mįlsišum meš žvķ aš benda į aš žeir séu ekki ķ samręmi viš gildandi mįlvenjur. Skv. žessu er žįgufallssżki ekki „rangt mįl“ en hefur lengi veriš fordęmd og barist gegn henni og hęfir žvķ ekki formlegu mįlsniši Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 96 Samkvęmt žvķ sem nś var sagt um rétt mįl og rangt er žaš rétt mįl sem er ķ samręmi vš žessar mįlvenjur eša mįllżskur, ž.e. oft er um fleiri en einn réttan kost aš velja." Hśn bendir einnig į "aš meš mįlvenju er ekki įtt viš einstaklingsbundin tilbrigši ķ mįli. Tiltekiš atriši getur ekki oršiš rét mįl viš žaš eitt aš einn mašur temji sér žaš." Aš sķšustu mį vekja athygli į žvķ aš nefndin segir "ķ samręmi viš meginstefnuna ķ mįlvernd aš reyna aš sporna gegn nżjum mįlsišum meš žvķ aš benda į aš žeir séu ekki ķ samręmi viš gildandi mįlvenjur. Žar er žį um aš ręša vķsa aš mįlbreytingum."Samkvęmt žvķ sem nś var sagt um rétt mįl og rangt er žaš rétt mįl sem er ķ samręmi vš žessar mįlvenjur eša mįllżskur, ž.e. oft er um fleiri en einn réttan kost aš velja." Hśn bendir einnig į "aš meš mįlvenju er ekki įtt viš einstaklingsbundin tilbrigši ķ mįli. Tiltekiš atriši getur ekki oršiš rét mįl viš žaš eitt aš einn mašur temji sér žaš." Aš sķšustu mį vekja athygli į žvķ aš nefndin segir "ķ samręmi viš meginstefnuna ķ mįlvernd aš reyna aš sporna gegn nżjum mįlsišum meš žvķ aš benda į aš žeir séu ekki ķ samręmi viš gildandi mįlvenjur. Žar er žį um aš ręša vķsa aš mįlbreytingum."

97. Notiš handbękur! Hugiš aš beygingu, setningagerš, oršavali: Ķslensk oršabók Stafsetningaroršabók Beygingarlżsing ķslensks nśtķmamįls (į netinu) Mįlfarsbanki Ķslenskrar mįlstöšvar (į netinu) Stóra oršabókin um ķslenska mįlnotkun Mergur mįlsins Ķslensk samheitaoršabók Handbók um mįlfręši Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 97 Žaš er įkaflega erfitt aš gefa nįkvęmar leišbeiningar um mįlsniš; menn verša aš hafa tilfinningu fyrir žvķ hvaš į viš hverju sinni. Žótt menn telji sig ekki hafa slķka tilfinningu er óžarfi aš örvęnta, žvķ aš hana er hęgt aš tileinka sér meš lestri vandašra ritsmķša. Žaš veršur aldrei lögš of mikil įhersla į lestur, žvķ aš žannig sķast inn ķ mann tilfinning fyrir žvķ hvaš eigi viš. Hér mį žó til leišbeiningar drepa į fįein atriši. Ķ upphafi er rétt aš brżna fyrir mönnum aš nota handbękur. Enginn er svo vel aš sér eša hefur svo örugga mįltilfinningu aš hann geti ekki haft gagn af handbókum og oršabókum. Ķslenskir stśdentar gera oft alltof lķtiš af žvķ aš fletta upp ķ slķkum ritum. Hér mį vķsa į yfirlit um nokkur helstu rit af žessu tagi. Žaš er įkaflega erfitt aš gefa nįkvęmar leišbeiningar um mįlsniš; menn verša aš hafa tilfinningu fyrir žvķ hvaš į viš hverju sinni. Žótt menn telji sig ekki hafa slķka tilfinningu er óžarfi aš örvęnta, žvķ aš hana er hęgt aš tileinka sér meš lestri vandašra ritsmķša. Žaš veršur aldrei lögš of mikil įhersla į lestur, žvķ aš žannig sķast inn ķ mann tilfinning fyrir žvķ hvaš eigi viš. Hér mį žó til leišbeiningar drepa į fįein atriši. Ķ upphafi er rétt aš brżna fyrir mönnum aš nota handbękur. Enginn er svo vel aš sér eša hefur svo örugga mįltilfinningu aš hann geti ekki haft gagn af handbókum og oršabókum. Ķslenskir stśdentar gera oft alltof lķtiš af žvķ aš fletta upp ķ slķkum ritum. Hér mį vķsa į yfirlit um nokkur helstu rit af žessu tagi.

98. Stofnanamįl Nafnoršastķll gera könnun; fólksfjöldi eykst Eignarfallssambönd breytt fyrirkomulag innheimtu viršisaukaskatts Langar og flóknar mįlsgreinar žrjįr rękjuvinnslur ķ samvinnu viš sveitarfélög į Noršurlandi vestra standa aš rekstrinum Óķslensk setningagerš Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 98 Ķ umręšu um mįlfar og mįlsniš ber svonefnt stofnanamįl oft į góma. Žetta er mįlsniš sem menn žykjast helst finna į żmsum gögnum frį opinberum stofnunum, s.s. skżrslum, įlitsgeršum o.ž.h. Ekki er aušvelt aš negla nįkvęmlega nšur hvaš viš er įtt, en žó viršist einkum fernt koma til įlita. Ķ fyrsta lagi nafnoršastķll; aš nota nafnorš (oft leitt af sögn) og merkingarlitla sögn (t.d. vera) til aš segja žaš sem eins vęri hęgt aš segja meš einni sögn. Žannig er talaš um aš gera könnun ķ staš žess aš kanna, sagt aš fólksfjöldi aukist ķ staš žess aš fólki fjölgi, o.s.frv. Ķ öšru lagi einkennist stofnanamįl af stiršum eignarfallssamböndum. Žannig er talaš um breytt fyrirkomulag innheimtu viršisaukaskatts ķ stašinn fyrir breytt fyrirkomulag į innheimtu viršisaukaskatts, aukning tekna starfsmanna fyrirtękisins ķ staš aukning į tekjum starfsmanna fyrirtękisins o.s.frv. Ķ žrišja lagi eru langar og flóknar mįlsgreinar algengar ķ stofnanamįli. Dęmi: En til aš aušvelda stillingu og notkun talhólfs skal žess freistaš hér į eftir aš lżsa stillingarferlinu og žżša nokkur orš sem fram koma ķ enska textanum, sem byggšur er inn ķ kerfiš og gętu reynst torskilin. Ķ fjórša lagi er oft talaš um stofnanamįl žegar setningagerš óķslenskuleg. Slķkt stafar oft annašhvort af žvķ aš um žżšingu er aš ręša, eša höfundur textans er ekki vanur aš orša hugsanir sķnar, nema hvorttveggja sé.Ķ umręšu um mįlfar og mįlsniš ber svonefnt stofnanamįl oft į góma. Žetta er mįlsniš sem menn žykjast helst finna į żmsum gögnum frį opinberum stofnunum, s.s. skżrslum, įlitsgeršum o.ž.h. Ekki er aušvelt aš negla nįkvęmlega nšur hvaš viš er įtt, en žó viršist einkum fernt koma til įlita. Ķ fyrsta lagi nafnoršastķll; aš nota nafnorš (oft leitt af sögn) og merkingarlitla sögn (t.d. vera) til aš segja žaš sem eins vęri hęgt aš segja meš einni sögn. Žannig er talaš um aš gera könnun ķ staš žess aš kanna, sagt aš fólksfjöldi aukist ķ staš žess aš fólki fjölgi, o.s.frv. Ķ öšru lagi einkennist stofnanamįl af stiršum eignarfallssamböndum. Žannig er talaš um breytt fyrirkomulag innheimtu viršisaukaskatts ķ stašinn fyrir breytt fyrirkomulag į innheimtu viršisaukaskatts, aukning tekna starfsmanna fyrirtękisins ķ staš aukning į tekjum starfsmanna fyrirtękisins o.s.frv. Ķ žrišja lagi eru langar og flóknar mįlsgreinar algengar ķ stofnanamįli. Dęmi: En til aš aušvelda stillingu og notkun talhólfs skal žess freistaš hér į eftir aš lżsa stillingarferlinu og žżša nokkur orš sem fram koma ķ enska textanum, sem byggšur er inn ķ kerfiš og gętu reynst torskilin. Ķ fjórša lagi er oft talaš um stofnanamįl žegar setningagerš óķslenskuleg. Slķkt stafar oft annašhvort af žvķ aš um žżšingu er aš ręša, eša höfundur textans er ekki vanur aš orša hugsanir sķnar, nema hvorttveggja sé.

99. Sérfręšilegt oršafar Oft er deilt į mįlfar żmissa „fręšinga“ žeir sagšir tala vont og illskiljanlegt mįl nota erlend orš og óskiljanleg nżyrši Slķk gagnrżni er žó stundum óréttmęt oft er lķtil hefš fyrir fręšigreininni į Ķslandi oršaforši hennar veršur žį alltaf framandi Oft er višfangsefniš lķka flókiš og mįlfari žį kennt um ef fólk skilur žaš ekki Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 99 Žaš er oft deilt į sérfręšinga ķ żmsum greinum fyrir aš tala eša skrifa vont og illskiljanlegt mįl, og erlendum įhrifum oft kennt um. Hér žarf žó aš athuga aš žęr fręšigreinar sem til umręšu eru eiga sér sjaldnast langa sögu į Ķslandi; žar af leišandi skortir alla hefš ķ sambandi viš umtal um žęr, og žaš tekur talsveršan tķma aš skapa slķka hefš. Oft er žį um žaš aš velja aš nota erlend orš eša nżyrši, sem hljóta aš verša almenningi framandi ķ fyrstu. Dęmi eins og žessi gerš slembitölugjafa kallast lķnuleg samleifarašferš og Žar mį til višbótar jašarpersónuleikaröskun nefna gešklofageršarpersónuleikaröskun hljóta alltaf aš liggja vel viš höggi.Žau efni sem rętt er um eru lķka oft svo flókin aš borin von er aš žau skiljist įn einhverrar séržekkingar. Stundum er žessu tvennu blandaš saman; ef fólk skilur ekki sérfręšingana skellir žaš skuldinni į mįlfar žeirra, žótt hin raunverulega įstęša sé kannski sś aš umręšuefniš er žess ešlis aš žaš krefst séržekkingar. Sérfręšingarnir eiga sér žannig oft mįlsbętur, žótt ég efist ekki um aš sitthvaš megi oft betur fara ķ framsetningu žeirra. Žaš er oft deilt į sérfręšinga ķ żmsum greinum fyrir aš tala eša skrifa vont og illskiljanlegt mįl, og erlendum įhrifum oft kennt um. Hér žarf žó aš athuga aš žęr fręšigreinar sem til umręšu eru eiga sér sjaldnast langa sögu į Ķslandi; žar af leišandi skortir alla hefš ķ sambandi viš umtal um žęr, og žaš tekur talsveršan tķma aš skapa slķka hefš. Oft er žį um žaš aš velja aš nota erlend orš eša nżyrši, sem hljóta aš verša almenningi framandi ķ fyrstu. Dęmi eins og žessi gerš slembitölugjafa kallast lķnuleg samleifarašferš og Žar mį til višbótar jašarpersónuleikaröskun nefna gešklofageršarpersónuleikaröskun hljóta alltaf aš liggja vel viš höggi.Žau efni sem rętt er um eru lķka oft svo flókin aš borin von er aš žau skiljist įn einhverrar séržekkingar. Stundum er žessu tvennu blandaš saman; ef fólk skilur ekki sérfręšingana skellir žaš skuldinni į mįlfar žeirra, žótt hin raunverulega įstęša sé kannski sś aš umręšuefniš er žess ešlis aš žaš krefst séržekkingar. Sérfręšingarnir eiga sér žannig oft mįlsbętur, žótt ég efist ekki um aš sitthvaš megi oft betur fara ķ framsetningu žeirra.

100. Mįlfar og setningagerš Foršist langar mįlsgreinar: žęr torvelda skilning og auka hęttu į villum Hugiš aš oršavali: mjög sérfręšilegt oršafar torveldar skilning og er oft óžarft Hugsiš į ķslensku: gętiš ykkar vel ef stušst er viš erlendan texta žį skķn setningagerš frumtextans oft ķ gegn Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 100 Gęta žarf vel aš lengd mįlsgreina. Langar mįlsgreinar verša oft flóknar og torskildar. Žar aš auki eykst hętta į żmiss konar villum mjög eftir žvķ sem mįlsgreinar lengjast. Einnig žarf aš huga vel aš oršavali; sérfręšilegt oršaval torveldar išulega skilning, en er oft óžarft. Žaš er nefnilega oft hęgt aš nota almenn orš sem allir žekkja ķ staš framandi fręšiorša, og rétt aš gera žaš eftir žvķ sem hęgt er, a.m.k. ef textinn er ętlašur almenningi. Žį er naušsynlegt aš hugsa textann į ķslensku. Oft eru menn aš žżša erlendan texta, eša skrifa meš hlišsjón af erlendum texta, og žį er alltaf hętt viš aš setningagerš frumtextans skķni ķ gegn og śtkoman verši óķslenskuleg. Viš žessu mį bregšast meš žvķ aš velta vandlega fyrir sér hvernig venja sé aš orša žetta į ķslensku, og nota til žess handbękur (t.d. Oršastaš). Gęta žarf vel aš lengd mįlsgreina. Langar mįlsgreinar verša oft flóknar og torskildar. Žar aš auki eykst hętta į żmiss konar villum mjög eftir žvķ sem mįlsgreinar lengjast. Einnig žarf aš huga vel aš oršavali; sérfręšilegt oršaval torveldar išulega skilning, en er oft óžarft. Žaš er nefnilega oft hęgt aš nota almenn orš sem allir žekkja ķ staš framandi fręšiorša, og rétt aš gera žaš eftir žvķ sem hęgt er, a.m.k. ef textinn er ętlašur almenningi. Žį er naušsynlegt aš hugsa textann į ķslensku. Oft eru menn aš žżša erlendan texta, eša skrifa meš hlišsjón af erlendum texta, og žį er alltaf hętt viš aš setningagerš frumtextans skķni ķ gegn og śtkoman verši óķslenskuleg. Viš žessu mį bregšast meš žvķ aš velta vandlega fyrir sér hvernig venja sé aš orša žetta į ķslensku, og nota til žess handbękur (t.d. Oršastaš).

101. Oršafar ķ ritmįli og talmįli Żmiss konar orš fara illa ķ ritušum texta sum hafa of óviršulegan blę eša eru gildishlašin belja, rolla ķ staš kżr, ęr önnur eru oft of hversdagsleg eša talmįlsleg pabbi, mamma; allt heila klabbiš; żmis -ó-orš żmis tökuorš og slettur žykja óęskileg vķdeó, gęd; ókei; - og svo mętti lengi telja einnig ķslensk orš ķ breyttri merkingu dingla (= ‘hringja’), allavega (= ‘aš minnsta kosti’) Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 101 Žaš er augljóst aš sum orš fara illa ķ ritušum texta. Sķgild dęmi um žaš eru belja og rolla ķ staš kżr og ęr, en einnig mętti nefna alls kyns slettur og slanguryrši o.m.fl. Slķk orš żmist hafa žį į sér óviršulegan blę eša eru of gildishlašin til aš žau fari vel ķ fręšitexta a.m.k., nema hvorttveggja sé. Önnur eru of hversdagsleg eša talmįlsleg; ķ ritušu mįli vęri t.d. frekar notaš fašir hennar og móšir hans en pabbi hennar og mamma hans. Hér mį einnig telja żmiss konar styttingar sem enda į -ó, eins og strętó (sem žó er lķklega oršiš nokkuš višurkennt), menntó, pśkó o.s.frv. Ķ ritušu mįli žykir lķka ęskilegt aš foršast żmis tökuorš og slettur žótt žau séu algeng ķ talmįli. Žannig žykir betra aš tala um myndband en vķdeó, leišsögumann en gęd, og oršiš ókei sést sjaldan į prenti. Enn fremur er andstaša viš aš nota ķslensk orš ķ breyttri merkingu, žótt sś notkun sé algeng ķ talmįli. Oršiš dingla merkir ķ mįli margra, a.m.k. barna, 'hringja bjöllu' (dyrabjöllu, bjöllu ķ strętó o.s.frv.), en žaš žykir ekki gott ķ ritušu mįli. Žį mį nefna aš oršiš allavega getur ķ mįli margra merkt 'aš minnsta kosti' eša ž.u.l., en viš žeirri merkingu er oft amast. Žaš er augljóst aš sum orš fara illa ķ ritušum texta. Sķgild dęmi um žaš eru belja og rolla ķ staš kżr og ęr, en einnig mętti nefna alls kyns slettur og slanguryrši o.m.fl. Slķk orš żmist hafa žį į sér óviršulegan blę eša eru of gildishlašin til aš žau fari vel ķ fręšitexta a.m.k., nema hvorttveggja sé. Önnur eru of hversdagsleg eša talmįlsleg; ķ ritušu mįli vęri t.d. frekar notaš fašir hennar og móšir hans en pabbi hennar og mamma hans. Hér mį einnig telja żmiss konar styttingar sem enda į -ó, eins og strętó (sem žó er lķklega oršiš nokkuš višurkennt), menntó, pśkó o.s.frv. Ķ ritušu mįli žykir lķka ęskilegt aš foršast żmis tökuorš og slettur žótt žau séu algeng ķ talmįli. Žannig žykir betra aš tala um myndband en vķdeó, leišsögumann en gęd, og oršiš ókei sést sjaldan į prenti. Enn fremur er andstaša viš aš nota ķslensk orš ķ breyttri merkingu, žótt sś notkun sé algeng ķ talmįli. Oršiš dingla merkir ķ mįli margra, a.m.k. barna, 'hringja bjöllu' (dyrabjöllu, bjöllu ķ strętó o.s.frv.), en žaš žykir ekki gott ķ ritušu mįli. Žį mį nefna aš oršiš allavega getur ķ mįli margra merkt 'aš minnsta kosti' eša ž.u.l., en viš žeirri merkingu er oft amast.

102. mašur og žaš mašur er oft notaš sem óįkvešiš fornafn ef mašur gerir žetta; mašur heldur stundum aš ... viš žvķ var įšur amast, en varla lengur hins vegar į ekki aš nota žś į žennan hįtt žaš er oft notaš ķ upphafi setninga įn žess aš vķsa til nokkurs žaš komu margir ķ veisluna; žaš rignir mikiš nśna žetta er óformlegt, en gengur vel ķ ritmįli žó veršur aš varast ofnotkun Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 102 Hér įšur fyrr žótti ekki gott aš nota oršiš mašur sem e.k. óįkvešiš fornafn. Žannig segir t.d. ķ Ķslenzkri setningafręši Jakobs Jóh. Smįra frį 1920: „Allmjög tķškast nś ķ ręšu og riti oršiš mašur sem óįkv. forn. (ķ öllum föllum); er sś notkun af śtl. uppruna (d. og ž. man), og er alröng.“ Margir amast enn viš žessari notkun, en žó hefur hśn öšlast nokkra višurkenningu ķ seinni tķš. Žaš stafar ekki sķst af žvķ aš upp er komin önnur villa hįlfu verri; ž.e. sś aš nota annarrar persónu fornafniš žś ķ sama tilgangi, ž.e. sem e.k. óįkvešiš fornafn. Sś notkun er komin śr ensku, og hana ber skilyršislaust aš foršast. Eins og įšur er nefnt er oft amast viš žvķ aš hefja setningar į merkingarlausu žaš, ķ setningum eins og Žaš komu margir gestir ķ veisluna, Žaš rignir mikiš ķ Reykjavķk. Žannig segir Jakob Jóh. Smįri t.d. ķ Ķslenzkri setningafręši: „Fallegast mįl er aš nota žetta aukafrumlag sem minst.“ Engin įstęša er žó til aš foršast aš lįta setningar byrja į žaš, en vissulega mį ekki ofnota slķka byrjun frekar en annaš. En žaš fer oft vel į žvķ aš byrja mįlsgrein į įbendingarfornafni, eša setningarliš sem inniheldur įbendingarfornafn. Žetta įbendingarfornafn vķsar žį til žess sem hefur helst veriš til umręšu ķ undanfarandi mįlsgrein, og tengir žannig mįlsgreinarnar saman. Hér įšur fyrr žótti ekki gott aš nota oršiš mašur sem e.k. óįkvešiš fornafn. Žannig segir t.d. ķ Ķslenzkri setningafręši Jakobs Jóh. Smįra frį 1920: „Allmjög tķškast nś ķ ręšu og riti oršiš mašur sem óįkv. forn. (ķ öllum föllum); er sś notkun af śtl. uppruna (d. og ž. man), og er alröng.“ Margir amast enn viš žessari notkun, en žó hefur hśn öšlast nokkra višurkenningu ķ seinni tķš. Žaš stafar ekki sķst af žvķ aš upp er komin önnur villa hįlfu verri; ž.e. sś aš nota annarrar persónu fornafniš žś ķ sama tilgangi, ž.e. sem e.k. óįkvešiš fornafn. Sś notkun er komin śr ensku, og hana ber skilyršislaust aš foršast. Eins og įšur er nefnt er oft amast viš žvķ aš hefja setningar į merkingarlausu žaš, ķ setningum eins og Žaš komu margir gestir ķ veisluna, Žaš rignir mikiš ķ Reykjavķk. Žannig segir Jakob Jóh. Smįri t.d. ķ Ķslenzkri setningafręši: „Fallegast mįl er aš nota žetta aukafrumlag sem minst.“ Engin įstęša er žó til aš foršast aš lįta setningar byrja į žaš, en vissulega mį ekki ofnota slķka byrjun frekar en annaš. En žaš fer oft vel į žvķ aš byrja mįlsgrein į įbendingarfornafni, eša setningarliš sem inniheldur įbendingarfornafn. Žetta įbendingarfornafn vķsar žį til žess sem hefur helst veriš til umręšu ķ undanfarandi mįlsgrein, og tengir žannig mįlsgreinarnar saman.

103. Oršaröš talmįls og ritmįls Żmis munur er į oršaröš ritmįls og talmįls atviksorš standa oft į öšrum stöšum ķ talmįli ég eiginlega held …; žś aušvitaš veist žetta ekki sögnin stendur oft fremst ķ ritmįli rķša žeir nś af staš; kemur hann žar sķšla dags žetta er algengt ķ frįsagnar- og rökfęrslutextum en kemur vart fyrir ķ talmįli Lķtiš er žó vitaš um žennan mun ķ smįatrišum Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 103 Żmiss konar munur er į venjulegri oršaröš talmįls og ritmįls. Žannig er algengt aš atviksorš standi į öšrum stöšum ķ setningum ķ talmįli en žau gera ķ ritmįli. Setningar eins og Ég eiginlega held ..., žar sem atviksoršiš kemur milli frumlags og sagnar, eru algengar ķ talmįli en žessi röš į illa viš ķ ritmįli. Ķ ritmįli er lķka mjög algengt aš setningar byrji į sögninni. Žetta er eitt helsta sérkenniš į stķl Ķslendingasagna, en er lķka mjög algengt ķ sumum stķltegundum nśtķmamįls, einkum żmiss konar sagnažįttum og rökfęrslutextum; aftur į móti er žetta įkaflega sjaldgęft ķ talmįli. Žótt oft geti fariš vel į žessu veršur aš gęta žess vandlega aš ofnota ekki žetta stķlbragš. Athugiš lķka aš žaš į aldrei viš ķ fyrstu mįlsgrein innan kafla eša efnisgreinar. Żmiss konar munur er į venjulegri oršaröš talmįls og ritmįls. Žannig er algengt aš atviksorš standi į öšrum stöšum ķ setningum ķ talmįli en žau gera ķ ritmįli. Setningar eins og Ég eiginlega held ..., žar sem atviksoršiš kemur milli frumlags og sagnar, eru algengar ķ talmįli en žessi röš į illa viš ķ ritmįli. Ķ ritmįli er lķka mjög algengt aš setningar byrji į sögninni. Žetta er eitt helsta sérkenniš į stķl Ķslendingasagna, en er lķka mjög algengt ķ sumum stķltegundum nśtķmamįls, einkum żmiss konar sagnažįttum og rökfęrslutextum; aftur į móti er žetta įkaflega sjaldgęft ķ talmįli. Žótt oft geti fariš vel į žessu veršur aš gęta žess vandlega aš ofnota ekki žetta stķlbragš. Athugiš lķka aš žaš į aldrei viš ķ fyrstu mįlsgrein innan kafla eša efnisgreinar.

104. Persónuleg og tilfinningaleg orš Į aš skrifa ritgerš eša frétt ķ fyrstu persónu? mörgum žykir žaš fara illa oft er hęgt aš nota ópersónulega framsetningu ekki veršur séš aš … ķ staš ég sé ekki aš … Foršist tilfinningaleg orš ķ fręširitgeršum segiš aldrei mér finnst! nišurstöšur eru byggšar į persónulegu mati ekki veikja tiltrś lesenda į žeim aš óžörfu! Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 104 Mörgum finnst ekki fara vel į žvķ aš fręšileg ritgerš sé skrifuš ķ fyrstu persónu, eša höfundur komi žar beint fram. Žetta į aušvitaš ekki sķšur viš um blašafréttir o.ž.h. Oft fer betur į žvķ aš nota ópersónulega framsetningu, t.d. žolmynd. Žannig gętuš žiš sagt t.d. Ekki veršur séš aš ... ķ staš Ég sé ekki aš .... Žetta er žó smekksatriši, og engin įstęša er til aš leggja blįtt bann viš fyrstu persónu. Yfirleitt er rétt aš foršast oršalag eins og Mér finnst ..., žótt žaš geti stöku sinnum įtt rétt į sér. Ef aš er gįš eru mjög margar stašhęfingar og nišurstöšur ķ ritgeršum endanlega byggšar į persónulegu mati höfundar; hann vegur og metur žęr röksemdir sem lagšar eru fram, og tekur į endanum afstöšu. Žaš er įstęšulaust aš gera žaš meš jafn huglęgu oršalagi og mér finnst; žaš getur oršiš til žess aš veikja tiltrś lesenda į höfundi og nišurstöšum hans. Lesandinn į aš vera fullfęr um aš meta hvenęr höfundur er aš greina frį óumdeilanlegum stašreyndum, og hvenęr hann er aš leggja eigiš mat į eitthvert atriši. Mörgum finnst ekki fara vel į žvķ aš fręšileg ritgerš sé skrifuš ķ fyrstu persónu, eša höfundur komi žar beint fram. Žetta į aušvitaš ekki sķšur viš um blašafréttir o.ž.h. Oft fer betur į žvķ aš nota ópersónulega framsetningu, t.d. žolmynd. Žannig gętuš žiš sagt t.d. Ekki veršur séš aš ... ķ staš Ég sé ekki aš .... Žetta er žó smekksatriši, og engin įstęša er til aš leggja blįtt bann viš fyrstu persónu. Yfirleitt er rétt aš foršast oršalag eins og Mér finnst ..., žótt žaš geti stöku sinnum įtt rétt į sér. Ef aš er gįš eru mjög margar stašhęfingar og nišurstöšur ķ ritgeršum endanlega byggšar į persónulegu mati höfundar; hann vegur og metur žęr röksemdir sem lagšar eru fram, og tekur į endanum afstöšu. Žaš er įstęšulaust aš gera žaš meš jafn huglęgu oršalagi og mér finnst; žaš getur oršiš til žess aš veikja tiltrś lesenda į höfundi og nišurstöšum hans. Lesandinn į aš vera fullfęr um aš meta hvenęr höfundur er aš greina frį óumdeilanlegum stašreyndum, og hvenęr hann er aš leggja eigiš mat į eitthvert atriši.

105. Eignarfall Eignarfall eintölu af żmsum karlkynsoršum: ķ upphafi žessa įratugar – ekki įratugs bók prófessors Įgśsts – ekki Įgśstar notkun vefjarins hefur aukist – eša vefsins? Ef. et. af kvenkynsoršum sem enda į -ing: leiddi til mikillar aukningar – ekki aukningu höfnun žessarar kenningar – ekki kenningu vegna nżlegrar tilkynningar – ekki tilkynningu Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 105 Hér į eftir veršur drepiš į żmis mįlfarsatriši sem žarf aš hafa ķ huga; reynt er aš taka fyrir atriši sem reynslan sżnir aš menn flaska oft į. Žetta er žó aš sjįlfsögšu engin tęmandi upptalning, og dįlķtiš tilviljanakennt hvaš er nefnt og hvaš ekki. Hér mį aftur vķsa į skrį žar sem talin eru żmis rit sem naušsynlegt er aš hafa viš höndina viš samningu texta. Einnig er vakin sérstök athygli į nżopnušum mįlfarsbanka Ķslenskrar mįlstöšvar. Eignarfall eintölu margra sterkra karlkynsorša er į reiki. Žar viršist megintilhneigingin vera sś aš -s-ending komi ķ staš -ar-endingar. Sagt er tugs ķ staš tugar, vegs ķ staš vegar o.s.frv. Reyndar hafa żmsar breytingar oršiš frį fornu mįli sem nś eru višurkenndar. Ķ mannanöfnum er tilhneigingin žó žveröfug; žar kemur oft -ar ķ staš -s, t.d. Įgśstar ķ staš Įgśsts, Žórhallar ķ staš Žórhalls o.s.frv. Sumt af žessu er gamalt, eins og Haraldar og Höskuldar, og misjafnt hvaš menn višurkenna eša fella sig viš. Ķ sumum tilvikum er beygingin misjöfn eftir merkingu. Oršiš vefur er“h allt ķ einu oršiš mjög algengt vegna žess aš žaš hefur fengiš nżja merkingu. Žaš er frį fornu fari vefjar ķ eignarfalli eintölu, en lķklega eru žeir fįir sem nota žį mynd og segja t.d. notkun vefjarins hefur aukist. Ķ sterkum kvenkynsoršum meš višskeytinu -ing er eignarfall eintölu lķka į reiki. Žessi orš hafa endaš į -ar ķ eignarfalli, en nś er sterk tilhneiging til aš lįta žau fį -u-endingu; til drottningu ķ staš til drottningar, vegna birtingu dómsins o.s.frv. Žarna eru skżr įhrif frį hinum aukaföllunum, žolfalli og žįgufalli, sem bęši enda į -u. Einnig gętir žessarar tilhneigingar ķ nokkrum kvenmannsnöfnum; til Sigrśnu, Kristķnu o.s.frv. Hér į eftir veršur drepiš į żmis mįlfarsatriši sem žarf aš hafa ķ huga; reynt er aš taka fyrir atriši sem reynslan sżnir aš menn flaska oft į. Žetta er žó aš sjįlfsögšu engin tęmandi upptalning, og dįlķtiš tilviljanakennt hvaš er nefnt og hvaš ekki. Hér mį aftur vķsa į skrį žar sem talin eru żmis rit sem naušsynlegt er aš hafa viš höndina viš samningu texta. Einnig er vakin sérstök athygli į nżopnušum mįlfarsbanka Ķslenskrar mįlstöšvar. Eignarfall eintölu margra sterkra karlkynsorša er į reiki. Žar viršist megintilhneigingin vera sś aš -s-ending komi ķ staš -ar-endingar. Sagt er tugs ķ staš tugar, vegs ķ staš vegar o.s.frv. Reyndar hafa żmsar breytingar oršiš frį fornu mįli sem nś eru višurkenndar. Ķ mannanöfnum er tilhneigingin žó žveröfug; žar kemur oft -ar ķ staš -s, t.d. Įgśstar ķ staš Įgśsts, Žórhallar ķ staš Žórhalls o.s.frv. Sumt af žessu er gamalt, eins og Haraldar og Höskuldar, og misjafnt hvaš menn višurkenna eša fella sig viš. Ķ sumum tilvikum er beygingin misjöfn eftir merkingu. Oršiš vefur er“h allt ķ einu oršiš mjög algengt vegna žess aš žaš hefur fengiš nżja merkingu. Žaš er frį fornu fari vefjar ķ eignarfalli eintölu, en lķklega eru žeir fįir sem nota žį mynd og segja t.d. notkun vefjarins hefur aukist. Ķ sterkum kvenkynsoršum meš višskeytinu -ing er eignarfall eintölu lķka į reiki. Žessi orš hafa endaš į -ar ķ eignarfalli, en nś er sterk tilhneiging til aš lįta žau fį -u-endingu; til drottningu ķ staš til drottningar, vegna birtingu dómsins o.s.frv. Žarna eru skżr įhrif frį hinum aukaföllunum, žolfalli og žįgufalli, sem bęši enda į -u. Einnig gętir žessarar tilhneigingar ķ nokkrum kvenmannsnöfnum; til Sigrśnu, Kristķnu o.s.frv.

106. Föll meš ópersónulegum sögnum Žįgufall ķ staš žolfalls eša nefnifalls: mig langar/vantar, ekki mér langar/vantar ég hlakka til/kvķši fyrir, ekki mér hlakkar/kvķšir Oft eru persónufornöfn ķ žf. en annaš ķ žgf.: vantar žig og žķnu fólki eitthvaš Nefnifall ķ staš žolfalls: bįturinn rak aš landi ķ staš bįtinn rak aš landi reykurinn leggur upp ķ staš reykinn leggur upp Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 106 Hin svonefnda „žįgufallssżki“, žar sem notaš er žįgufall meš żmsum sögnum sem įšur tóku nefnifall eša žolfall, er mjög śtbreidd. Žótt skiptar skošanir séu um žaš hvort eigi aš fordęma hana eru flestir sammįla um aš hśn eigi ekki viš ķ vöndušu mįlsniši. Žannig į aš skrifa mig vantar og mig langar en ekki mér vantar og mér langar; žaš į aš skrifa ég hlakka til og ég kvķši fyrir en ekki mér hlakkar til og mér kvķšir fyrir, o.s.frv. Žaš er aušvitaš bśiš aš hamra į žessu ķ skólakerfinu og annars stašar įratugum saman, meš misjöfnum įrangri. Oft sér mašur dęmi um aš fólk hefur persónufornöfn, einkum fyrstu og annarrar persónu, ķ žolfalli, en önnur orš ķ žįgufalli. Nżlega birtist t.d. auglżsing žar sem stóš vantar žig og žķnu fólki žetta og žetta. Skylt žessu er žaš aš stundum er notaš nefnifall ķ staš žįgufalls, og sagt bįturinn rak aš landi ķ staš bįtinn rak aš landi, og reykurinn leggur upp ķ staš reykinn leggur upp. Hin svonefnda „žįgufallssżki“, žar sem notaš er žįgufall meš żmsum sögnum sem įšur tóku nefnifall eša žolfall, er mjög śtbreidd. Žótt skiptar skošanir séu um žaš hvort eigi aš fordęma hana eru flestir sammįla um aš hśn eigi ekki viš ķ vöndušu mįlsniši. Žannig į aš skrifa mig vantar og mig langar en ekki mér vantar og mér langar; žaš į aš skrifa ég hlakka til og ég kvķši fyrir en ekki mér hlakkar til og mér kvķšir fyrir, o.s.frv. Žaš er aušvitaš bśiš aš hamra į žessu ķ skólakerfinu og annars stašar įratugum saman, meš misjöfnum įrangri. Oft sér mašur dęmi um aš fólk hefur persónufornöfn, einkum fyrstu og annarrar persónu, ķ žolfalli, en önnur orš ķ žįgufalli. Nżlega birtist t.d. auglżsing žar sem stóš vantar žig og žķnu fólki žetta og žetta. Skylt žessu er žaš aš stundum er notaš nefnifall ķ staš žįgufalls, og sagt bįturinn rak aš landi ķ staš bįtinn rak aš landi, og reykurinn leggur upp ķ staš reykinn leggur upp.

107. Samręmi ķ kyni og tölu Gętiš aš samręmi ķ kyni og tölu: krakkarnir eru hérna allir – ekki öll foreldrar mķnir eru skildir (??) hśn varš vör viš žetta – ekki var hér veršur gerš grein fyrir vandanum – ekki gert fjöldi fólks kom į fundinn – ekki komu meirihluti stjórnarmanna samžykkti tillöguna – ekki samžykktu Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 107 Mjög algengt er aš eitthvaš skorti į sambeygingu orša innan setningar; t.d. aš lżsingarorš standi ekki ķ sama kyni, tölu og falli og nafnoršiš sem žaš į viš. Oft er žetta vegna žess aš įrekstur er milli forms nafnoršsins og merkingar žess. Žannig er oršiš krakki karlkyns, en vķsar oftast til barna af bįšum kynjum, og žess vegna er algengt aš meš žvķ standi lżsingarorš ķ hvorugkyni. Oršiš foreldrar er lķka karlkyns, og samkvęmt žvķ į aš segja foreldrar mķnir eru góšir en ekki góš. Žaš er žó varla hęgt aš fylgja žessu śt ķ ęsar; tępast treysta margir sér til aš segja foreldrar mķnir eru skildir (af so. skilja). Oft heyrist hśn varš var viš og hér veršur gert grein fyrir; žar į lo. var aš samręmast hśn standa ķ kvenkyni, og lh. gert aš samręmast grein og standa ķ kvenkyni lķka; hśn varš vör viš og hér veršur gerš grein fyrir. Išulega stendur sögn ķ fleirtölu žar sem frumlagiš er merkingarlega fleirtala žótt žaš sé formlega ķ eintölu. Žetta kemur fram ķ dęmum eins og fjöldi fólks komu į fundinn og meirihluti stjórnarmanna samžykktu tillöguna, žar sem oršin fjöldi og meirihluti eru ķ eintölu og eiga aš rįša formi sagnarinnar. Žvķ į žarna aš vera fjöldi fólks kom į fundinn og meirihluti stjórnarmanna samžykkti tillöguna. Mjög algengt er aš eitthvaš skorti į sambeygingu orša innan setningar; t.d. aš lżsingarorš standi ekki ķ sama kyni, tölu og falli og nafnoršiš sem žaš į viš. Oft er žetta vegna žess aš įrekstur er milli forms nafnoršsins og merkingar žess. Žannig er oršiš krakki karlkyns, en vķsar oftast til barna af bįšum kynjum, og žess vegna er algengt aš meš žvķ standi lżsingarorš ķ hvorugkyni. Oršiš foreldrar er lķka karlkyns, og samkvęmt žvķ į aš segja foreldrar mķnir eru góšir en ekki góš. Žaš er žó varla hęgt aš fylgja žessu śt ķ ęsar; tępast treysta margir sér til aš segja foreldrar mķnir eru skildir (af so. skilja). Oft heyrist hśn varš var viš og hér veršur gert grein fyrir; žar į lo. var aš samręmast hśn standa ķ kvenkyni, og lh. gert aš samręmast grein og standa ķ kvenkyni lķka; hśn varš vör viš og hér veršur gerš grein fyrir. Išulega stendur sögn ķ fleirtölu žar sem frumlagiš er merkingarlega fleirtala žótt žaš sé formlega ķ eintölu. Žetta kemur fram ķ dęmum eins og fjöldi fólks komu į fundinn og meirihluti stjórnarmanna samžykktu tillöguna, žar sem oršin fjöldi og meirihluti eru ķ eintölu og eiga aš rįša formi sagnarinnar. Žvķ į žarna aš vera fjöldi fólks kom į fundinn og meirihluti stjórnarmanna samžykkti tillöguna.

108. Samręmi ķ löngum mįlsgreinum Athugiš samręmi ķ löngum mįlsgreinum ef langt er milli orša sem eiga aš samręmast: Įšur frestušum hverfafundi meš ķbśum Tśna, Holta, Noršurmżrar og Hlķša veršur haldinn į Kjarvalsstöšum Žau 600 tonn af sķld sem hingaš til hefur veriš landaš ķ Vestmannaeyjum hefur veriš dęlt gegnum žessa sugu Tillagan sem rķkissįttasemjari bar fram ķ gęr var hafnaš ķ atkvęšagreišslu Žeir sem kynnu aš hafa tillögur um slķk verkefni er bent į aš rita stjórn sjóšsins Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 108 Hęttan į hvers kyns ósamręmi eykst eftir žvķ sem mįlsgreinar verša lengri og flóknari. Ķ Įšur frestušum hverfafundi meš ķbśum Tśna, Holta, Noršurmżrar og Hlķša veršur haldinn į Kjarvalsstöšum ętti frestušum fundi aš vera frestašur fundur (fundurinn veršur haldinn); ķ Žau 600 tonn af sķld sem hingaš til hefur veriš landaš ķ Vestmannaeyjum hefur veriš dęlt gegnum žessa sugu ętti žau 600 tonn aš vera žeim 600 tonnum (žeim 600 tonnum veršur dęlt); og ķ Tillagan sem rķkissįttasemjari bar fram ķ gęr var hafnaš ķ atkvęšagreišslu ętti tillagan aš vera tillögunni (tillögunni var hafnaš). Hęttan į hvers kyns ósamręmi eykst eftir žvķ sem mįlsgreinar verša lengri og flóknari. Ķ Įšur frestušum hverfafundi meš ķbśum Tśna, Holta, Noršurmżrar og Hlķša veršur haldinn į Kjarvalsstöšum ętti frestušum fundi aš vera frestašur fundur (fundurinn veršur haldinn); ķ Žau 600 tonn af sķld sem hingaš til hefur veriš landaš ķ Vestmannaeyjum hefur veriš dęlt gegnum žessa sugu ętti žau 600 tonn aš vera žeim 600 tonnum (žeim 600 tonnum veršur dęlt); og ķ Tillagan sem rķkissįttasemjari bar fram ķ gęr var hafnaš ķ atkvęšagreišslu ętti tillagan aš vera tillögunni (tillögunni var hafnaš).

109. Fornöfn Hśn vinnur viš eitthvaš verkefni Hśn vinnur viš eitthvert verkefni Žeir tölušu viš hvorn annan Žeir tölušu hvor viš annan Žau eiga sitthvorn bķlinn Žau eiga sinn bķlinn hvort Bęši samtökin styšja tillöguna Hvortveggja samtökin styšja tillöguna Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 109 Algengt er aš hvorugkynsmyndin eitthvaš sé notuš hlišstęš (meš nafnorši) žar sem ętti aš vera eitthvert; hśn vinnur viš eitthvaš verkefni ętti aš vera hśn vinnur viš eitthvert verkefni. Hins vegar į aš segja hśn vinnur viš eitthvaš skemmtilegt. Tvķyrtu fornöfnin hvor annan og sinn hvor eru lķka oft notuš öšruvķsi en rétt žykir ķ vöndušu mįli. Žannig er oft sagt žeir tölušu viš hvorn annan en ętti aš vera žeir tölušu hvor viš annan; hvor į aš sambeygjast frumlaginu (og standa į undan forsetningu ef um hana er aš ręša). Einnig er oft notuš samsetningin sitthvor, t.d. žau eiga sitthvorn bķlinn, žar sem ętti aš vera žau eiga sinn bķlinn hvort eša žau eiga hvort sinn bķlinn. Žį er fornafniš bįšir oft notaš meš fleirtöluoršum eins og bęši samtökin styšja tillöguna, žar sem ętti aš nota fornafniš hvortveggi og segja hvortveggja samtökin styšja tillöguna. Algengt er aš hvorugkynsmyndin eitthvaš sé notuš hlišstęš (meš nafnorši) žar sem ętti aš vera eitthvert; hśn vinnur viš eitthvaš verkefni ętti aš vera hśn vinnur viš eitthvert verkefni. Hins vegar į aš segja hśn vinnur viš eitthvaš skemmtilegt. Tvķyrtu fornöfnin hvor annan og sinn hvor eru lķka oft notuš öšruvķsi en rétt žykir ķ vöndušu mįli. Žannig er oft sagt žeir tölušu viš hvorn annan en ętti aš vera žeir tölušu hvor viš annan; hvor į aš sambeygjast frumlaginu (og standa į undan forsetningu ef um hana er aš ręša). Einnig er oft notuš samsetningin sitthvor, t.d. žau eiga sitthvorn bķlinn, žar sem ętti aš vera žau eiga sinn bķlinn hvort eša žau eiga hvort sinn bķlinn. Žį er fornafniš bįšir oft notaš meš fleirtöluoršum eins og bęši samtökin styšja tillöguna, žar sem ętti aš nota fornafniš hvortveggi og segja hvortveggja samtökin styšja tillöguna.

110. Myndir sagna Verslunin opnar klukkan 10 Verslunin veršur opnuš klukkan 10 Frįsögnin byggir į traustum heimildum Frįsögnin byggist į traustum heimildum Bķllinn stöšvaši fyrir framan ašalinnganginn Bķllinn stöšvašist fyrir framan ašalinnganginn eša Bķllinn var stöšvašur fyrir framan ašalinnganginn Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 110 Stundum er notuš germynd sagna žar sem ešlilegra vęri aš nota žolmynd eša mišmynd. Oft er sagt aš órökrétt sé aš segja verslunin opnar klukkan 10, vegna žess aš verslunin sé ekki gerandi; heldur eigi aš nota žolmynd og segja verslunin veršur opnuš klukkan 10. Sömuleišis žykir betra aš nota mišmynd ķ dęmum eins og Frįsögnin byggist į traustum heimildum og Bķllinn stöšvašist fyrir framan ašalinnganginn, ķ staš žess aš nota germynd og segja Frįsögnin byggir į traustum heimildum og Bķllinn stöšvaši fyrir framan ašalinnganginn.Stundum er notuš germynd sagna žar sem ešlilegra vęri aš nota žolmynd eša mišmynd. Oft er sagt aš órökrétt sé aš segja verslunin opnar klukkan 10, vegna žess aš verslunin sé ekki gerandi; heldur eigi aš nota žolmynd og segja verslunin veršur opnuš klukkan 10. Sömuleišis žykir betra aš nota mišmynd ķ dęmum eins og Frįsögnin byggist į traustum heimildum og Bķllinn stöšvašist fyrir framan ašalinnganginn, ķ staš žess aš nota germynd og segja Frįsögnin byggir į traustum heimildum og Bķllinn stöšvaši fyrir framan ašalinnganginn.

111. Oršalag - 1 Žetta er sagt aš gefnu tilefni/af žessu tilefni Hagnašur fyrirtękisins er 25 miljónir ķ įr mišaš viš 17 miljónir ķ fyrra Hagnašur fyrirtękisins er 25 miljónir ķ įr en var 17 miljónir ķ fyrra Śtgeršin gekk vel ķ fyrra į mešan vinnslan tapaši Śtgeršin gekk vel ķ fyrra en vinnslan tapaši Žeir keyptu hugmyndina umsvifalaust Žeir féllust umsvifalaust į hugmyndina Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 111

112. Oršalag - 2 Gęši vörunnar eru mjög góš Gęši vörunnar eru mjög mikil; varan er mjög góš Fyrirtękiš gerši könnun į višhorfum kjósenda Fyrirtękiš kannaši višhorf kjósenda Fyrsti bruni įrsins leit dagsins ljós į mįnudagskvöld Fyrsti bruni įrsins varš į mįnudagskvöld Tķšni glępa fer ört vaxandi Glępum fjölgar ört Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 112

113. Oršalag - 3 Velta fyrirtękisins į įrsgrundvelli er 200 miljónir Velta fyrirtękisins er 200 miljónir į įri eša Įrleg velta fyrirtękisins er 200 miljónir Störfum ķ feršamannaišnaši hefur fjölgaš Störfum ķ feršažjónustu hefur fjölgaš Rekstrarašili fyrirtękisins Eigandi/umsjónarmašur/stjórnandi fyrirtękisins eša Sį/sś sem rekur fyrirtękiš Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 113

114. Oršalag - 4 Žetta er įsęttanlegt/óįsęttanlegt Žetta er višunandi/óvišunandi Fyrirtękiš er stašsett į Įrtśnshöfša Fyrirtękiš er į Įrtśnshöfša Kaupmįtturinn hefur hękkaš Kaupmįtturinn hefur aukist/vaxiš Ég var aš versla (inn) nżjar vörur Ég var aš kaupa nżjar vörur Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 114

115. Oršalag - 5 Hann er farinn erlendis Hann er farinn til śtlanda Óvķst er aš samkomulagiš haldi Óvķst er aš samkomulagiš standist eša Óvķst er aš samkomulagiš verši haldiš eša Óvķst er aš stašiš verši viš samkomulagiš Žetta eru einhverjar 20 milljónir Žetta eru um žaš bil 20 milljónir Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 115

116. Einyrtar lķkingar Einyrtar lķkingar eru mjög algengar aš nota orš ķ óeiginlegri eša afleiddri merkingu fjallsöxl, žröskuldur ‘hindrun’, žorskur ‘heimskingi’ Žęr eru mjög vandmešfarnar ķ žżšingu af žvķ aš hvert mįlsamfélag hefur sķnar venjur På tęrskelen til det nye år ? Į žröskuldi nżja įrsins (?) Das Haus stand am Fuß des Berges ? viš fót fjallsins (?) John is a chicken so he won’t come ? Jón er kjśklingur (?) hér missir oršrétt žżšing algerlega marks eša hvaš? Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 116 Žegar žżtt er af erlendu mįli į ķslensku er alltaf hętta į aš erlenda mįliš sķist inn ķ žżšinguna – žżšandinn noti óafvitandi orš, oršasambönd og setningageršir sem draga dįm af frumtextanum en eru ekki ešlileg ķslenska. Hér į eftir verša tekin nokkur dęmi um žaš sem helst er aš varast ķ žessu. Ķ öllum mįlum er til aragrśi hvers kyns lķkinga, žar sem orš eru notuš ķ einhvers konar óeiginlegri eša afleiddri merkingu. Ķ ķslensku er t.d. talaš um öxl į fjalli, oršiš žröskuldur er notaš ķ merkingunni ‘hindrun’, žorskur merkir oft ‘heimskingi’, og svo mętti lengi telja. Slķkar lķkingar eru oftast bundnar einstökum tungumįlum, žótt sumar žeirra séu aš vķsu sameiginlegar mörgum mįlum. Hér veršur aš gęta žess vel aš nota ekki lķkingar sem ekki eru til eša ekki eiga viš ķ mįlinu sem žżtt er į. Žótt sagt sé į dönsku på tęrskelen til det nye år er ekki hęgt aš segja į žröskuldi nżja įrsins į ķslensku, heldur veršur aš segja viš upphaf nżs įrs eša eitthvaš slķkt. Į žżsku er sagt Das Haus stand am Fuß des Berges, en į ķslensku er ekki talaš um fót fjallsins, heldur rętur fjallsins eša fjallsręturnar. Žótt chicken geti merkt ‘heigull’ į ensku hefur oršiš kjśklingur į ķslensku ekki žį merkingu, žannig aš žar veršur aš breyta textanum. Ķ žessum dęmum missir oršrétt žżšing algerlega marks.Žegar žżtt er af erlendu mįli į ķslensku er alltaf hętta į aš erlenda mįliš sķist inn ķ žżšinguna – žżšandinn noti óafvitandi orš, oršasambönd og setningageršir sem draga dįm af frumtextanum en eru ekki ešlileg ķslenska. Hér į eftir verša tekin nokkur dęmi um žaš sem helst er aš varast ķ žessu. Ķ öllum mįlum er til aragrśi hvers kyns lķkinga, žar sem orš eru notuš ķ einhvers konar óeiginlegri eša afleiddri merkingu. Ķ ķslensku er t.d. talaš um öxl į fjalli, oršiš žröskuldur er notaš ķ merkingunni ‘hindrun’, žorskur merkir oft ‘heimskingi’, og svo mętti lengi telja. Slķkar lķkingar eru oftast bundnar einstökum tungumįlum, žótt sumar žeirra séu aš vķsu sameiginlegar mörgum mįlum. Hér veršur aš gęta žess vel aš nota ekki lķkingar sem ekki eru til eša ekki eiga viš ķ mįlinu sem žżtt er į. Žótt sagt sé į dönsku på tęrskelen til det nye år er ekki hęgt aš segja į žröskuldi nżja įrsins į ķslensku, heldur veršur aš segja viš upphaf nżs įrs eša eitthvaš slķkt. Į žżsku er sagt Das Haus stand am Fuß des Berges, en į ķslensku er ekki talaš um fót fjallsins, heldur rętur fjallsins eša fjallsręturnar. Žótt chicken geti merkt ‘heigull’ į ensku hefur oršiš kjśklingur į ķslensku ekki žį merkingu, žannig aš žar veršur aš breyta textanum. Ķ žessum dęmum missir oršrétt žżšing algerlega marks.

117. Orštök Orštök hafa įkvešna merkingu ķ heild sinni hśn veršur ekki rįšin af merkingu einstakra orša Jón hefur żmislegt til brunns aš bera Žvķ mį ekki žżša žau orš fyrir orš žaš leišir til rangrar merkingar eša merkingarleysu He let the cat out of the bag ‘ljóstraši upp leyndarmįli’ Jag ger mig katten på det ‘ég er viss um žaš’ ęskilegast er aš finna samsvarandi ķslenskt orštak žótt oršin kunni aš vera allt önnur Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 117 Žegar veriš er aš žżša żmiss konar orštök kemur oršrétt žżšing ekki heldur til greina. Orštök hafa nefnilega įkvešna merkingu ķ heild sinni - merkingu sem ekki veršur rįšin af merkingu einstakra orša. Oršasambandiš Jón hefur żmislegt til brunns aš bera hefur žannig ekkert meš brunn aš gera. Ef orštök eru žżdd orš fyrir orš leišir žaš žvķ annašhvort til rangrar merkingar eša algerrar merkingarleysu. Žvķ žarf žżšandi aš gęta sķn mjög vel ef hann hefur minnsta grun um aš eitthvert oršasamband žurfi ekki aš taka bókstaflega, heldur geti žar veriš um aš ręša orštak sem žżša žarf ķ heild. Žar gildir sem oftar aš fletta upp ķ oršabókum. Ķ ensku er til orštakiš He let the cat out of the bag, sem oršrétt mętti žżša Hann hleypti kettinum śt śr pokanum. En sś žżšing er fjarri raunverulegri merkingu orštaksins; ‘hann ljóstraši upp leyndarmįlinu’. Ķ sęnsku er til orštakiš Jag ger mig katten på det, sem mętti žżša Ég gef mér köttinn į žaš. Žetta orštak merkir hins vegar ‘ég er viss um žaš’. Ķ slķkum tilvikum er ęskilegt aš nota ķ žżšingunni eitthvert ķslenskt orštak sem samsvarar hinu erlenda merkingarlega, žótt oršin kunni aš vera allt önnur. Ef žaš er ekki hęgt veršur aš lįta duga aš žżša orštakiš merkingarlega.Žegar veriš er aš žżša żmiss konar orštök kemur oršrétt žżšing ekki heldur til greina. Orštök hafa nefnilega įkvešna merkingu ķ heild sinni - merkingu sem ekki veršur rįšin af merkingu einstakra orša. Oršasambandiš Jón hefur żmislegt til brunns aš bera hefur žannig ekkert meš brunn aš gera. Ef orštök eru žżdd orš fyrir orš leišir žaš žvķ annašhvort til rangrar merkingar eša algerrar merkingarleysu. Žvķ žarf žżšandi aš gęta sķn mjög vel ef hann hefur minnsta grun um aš eitthvert oršasamband žurfi ekki aš taka bókstaflega, heldur geti žar veriš um aš ręša orštak sem žżša žarf ķ heild. Žar gildir sem oftar aš fletta upp ķ oršabókum. Ķ ensku er til orštakiš He let the cat out of the bag, sem oršrétt mętti žżša Hann hleypti kettinum śt śr pokanum. En sś žżšing er fjarri raunverulegri merkingu orštaksins; ‘hann ljóstraši upp leyndarmįlinu’. Ķ sęnsku er til orštakiš Jag ger mig katten på det, sem mętti žżša Ég gef mér köttinn į žaš. Žetta orštak merkir hins vegar ‘ég er viss um žaš’. Ķ slķkum tilvikum er ęskilegt aš nota ķ žżšingunni eitthvert ķslenskt orštak sem samsvarar hinu erlenda merkingarlega, žótt oršin kunni aš vera allt önnur. Ef žaš er ekki hęgt veršur aš lįta duga aš žżša orštakiš merkingarlega.

118. Mįlshęttir Mįlshęttir eru fullkomnar setningar en merking einstakra orša sjaldnast bókstafleg og žvķ mį yfirleitt ekki žżša žį oršrétt heldur veršur aš finna stašgengla Out of sight, out of mind ? Gleymt er žį gleypt er Margir mįlshęttir eru fjölžjóšlegir en žį žarf aš gęta aš mismunandi oršalagi Ęblet falder ikke langt fra stammen ? Sjaldan fellur epliš langt frį eikinni Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 118 Svipušu mįli gegnir um mįlshętti og orštök. Mįlshęttir eru fullkomnar setningar sem hafa oft aš geyma einhverja lķfsspeki eša almenn sannindi, en merking einstakra orša ķ žeim er sjaldnast bókstafleg. Žvķ mį yfirleitt ekki žżša žį oršrétt frekar en orštökin. Vegna žess aš notkun mįlshįtta gegnir įkvešnu hlutverki og setur svip į textann er ęskilegast aš finna einhverja stašgengla ķ žżšingarmįlinu; žżša mįlshįtt meš mįlshętti sem merkir žaš sama, enda žótt oršalagiš sé gerólķkt. Enska mįlshįttinn Out of sight, out of mind mį žvķ vel žżša meš Gleymt er žį gleypt er, en sķšur meš Śr sjónmįli, śr huga. Hér kemur žaš oft til hjįlpar aš margir mįlshęttir eru fjölžjóšlegir, og finnast ķ mörgum tungumįlum. Žaš aušveldar žżšanda oft aš finna stašgengla, en žį veršur aš gęta žess aš lįta ekki oršalag erlenda mįlshįttarins rugla sig ķ rķminu. Žótt hann hljómi kunnuglega, og viš vitum aš hann er lķka til ķ ķslensku, er óvķst aš oršalagiš sé alveg žaš sama. Žannig er til ķ dönsku mįlshįtturinn Ęblet falder ikke langt fra stammen. Žetta žekkjum viš vitaskuld vel, og gętum aušveldlega lent ķ žvķ aš žżša hugsunarlaust Epliš fellur ekki langt frį stofninum. En žannig er mįlshįtturinn ekki į ķslensku, heldur Sjaldan fellur epliš langt frį eikinni. Eikin er lķklega komin hér inn vegna stušlunar, žótt epli vaxi vitanlega ekki į eikum.Svipušu mįli gegnir um mįlshętti og orštök. Mįlshęttir eru fullkomnar setningar sem hafa oft aš geyma einhverja lķfsspeki eša almenn sannindi, en merking einstakra orša ķ žeim er sjaldnast bókstafleg. Žvķ mį yfirleitt ekki žżša žį oršrétt frekar en orštökin. Vegna žess aš notkun mįlshįtta gegnir įkvešnu hlutverki og setur svip į textann er ęskilegast aš finna einhverja stašgengla ķ žżšingarmįlinu; žżša mįlshįtt meš mįlshętti sem merkir žaš sama, enda žótt oršalagiš sé gerólķkt. Enska mįlshįttinn Out of sight, out of mind mį žvķ vel žżša meš Gleymt er žį gleypt er, en sķšur meš Śr sjónmįli, śr huga. Hér kemur žaš oft til hjįlpar aš margir mįlshęttir eru fjölžjóšlegir, og finnast ķ mörgum tungumįlum. Žaš aušveldar žżšanda oft aš finna stašgengla, en žį veršur aš gęta žess aš lįta ekki oršalag erlenda mįlshįttarins rugla sig ķ rķminu. Žótt hann hljómi kunnuglega, og viš vitum aš hann er lķka til ķ ķslensku, er óvķst aš oršalagiš sé alveg žaš sama. Žannig er til ķ dönsku mįlshįtturinn Ęblet falder ikke langt fra stammen. Žetta žekkjum viš vitaskuld vel, og gętum aušveldlega lent ķ žvķ aš žżša hugsunarlaust Epliš fellur ekki langt frį stofninum. En žannig er mįlshįtturinn ekki į ķslensku, heldur Sjaldan fellur epliš langt frį eikinni. Eikin er lķklega komin hér inn vegna stušlunar, žótt epli vaxi vitanlega ekki į eikum.

119. Fleiryrtar lķkingar Lķkingar eru mjög oft fleiryrtar og mjög oft bundnar įkvešnu mįlsamfélagi That argument has holes in it Your argument won’t hold water Slķkar lķkingar flytjast oft milli mįla og žį er stundum amast viš žeim ķ nżja mįlinu Ég er ķ djśpum skķt meš žetta broken hearts ? brotin hjörtu? brostin hjörtu? broken promises ? brotin loforš? svikin loforš? Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 119 Įšur var talaš um einyrtar lķkingar, sem naušsynlegt er aš gęta sķn vel į; en lķkingar eru einnig og ekki sķšur fleiryrtar. Slķkar lķkingar eru ekki sķšur bundnar mįlsamfélaginu, og žvķ žarf aš gęta žess vel aš žżša žęr ekki oršrétt, heldur koma merkingunni til skila. Žótt sagt sé į ensku That argument has holes in it og Your argument won’t hold water er hępiš aš segja į ķslensku Žessi röksemd er götótt eša Röksemd žķn heldur ekki vatni. Sennilega myndi žetta žó skiljast; žaš er bara ekki venja aš orša žetta svona į ķslensku. Į hinn bóginn er alls ekki óalgengt aš slķkar lķkingar flytjist milli mįla, einmitt vegna žess aš žęr skiljast oft ef žęr eru žżddar oršrétt. Stundum er žį amast viš žeim ķ nżja mįlinu til aš byrja meš, en oft festa žęr žar rętur og verša ešlilegur hluti mįlsins. Žannig er nś talaš um žaš į ķslensku aš vera ķ djśpum skķt meš eitt og annaš, sem komiš er śr deep shit į ensku. Ķ dęgurlagatexta sem var vinsęll fyrir fįum įrum var talaš um brotin hjörtu og brotnar vonir. Į ensku heitir žetta broken hearts og broken promises, en į ķslensku var venja aš tala um brostin hjörtu, ekki brotin, og svikin loforš, ekki brotin. En įhrif enskunnar eru mjög sterk ķ żmsum slķkum tilvikum.Įšur var talaš um einyrtar lķkingar, sem naušsynlegt er aš gęta sķn vel į; en lķkingar eru einnig og ekki sķšur fleiryrtar. Slķkar lķkingar eru ekki sķšur bundnar mįlsamfélaginu, og žvķ žarf aš gęta žess vel aš žżša žęr ekki oršrétt, heldur koma merkingunni til skila. Žótt sagt sé į ensku That argument has holes in it og Your argument won’t hold water er hępiš aš segja į ķslensku Žessi röksemd er götótt eša Röksemd žķn heldur ekki vatni. Sennilega myndi žetta žó skiljast; žaš er bara ekki venja aš orša žetta svona į ķslensku. Į hinn bóginn er alls ekki óalgengt aš slķkar lķkingar flytjist milli mįla, einmitt vegna žess aš žęr skiljast oft ef žęr eru žżddar oršrétt. Stundum er žį amast viš žeim ķ nżja mįlinu til aš byrja meš, en oft festa žęr žar rętur og verša ešlilegur hluti mįlsins. Žannig er nś talaš um žaš į ķslensku aš vera ķ djśpum skķt meš eitt og annaš, sem komiš er śr deep shit į ensku. Ķ dęgurlagatexta sem var vinsęll fyrir fįum įrum var talaš um brotin hjörtu og brotnar vonir. Į ensku heitir žetta broken hearts og broken promises, en į ķslensku var venja aš tala um brostin hjörtu, ekki brotin, og svikin loforš, ekki brotin. En įhrif enskunnar eru mjög sterk ķ żmsum slķkum tilvikum.

120. Oršaröš og setningagerš Reglur um oršaröš eru mismunandi ķ mįlum skyld mįl geta haft įhrif į ķslensku When he opened the door, Mr. Smith saw Santa Claus Han kunne ikke finde sine sko Sumar setningageršir eru ekki til ķ ķslensku notkun lżsingarhįttar nśtķšar eins og ķ ensku Looking for something to eat, he found a piece of cheese tilvķsunarfornafn ķ eignarfalli eins og ķ žżsku Der Mann, dessen Frau gestern gestorben ist Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 120 Žótt mikilvęgt sé aš nį réttri merkingu ķ žżšingu er žaš vitaskuld ekki nóg; einnig veršur aš huga aš setningageršinni. Reglur um oršaröš eru t.d. talsvert mismunandi eftir mįlum, og veršur aš gęta žess aš virša ķslenska oršaröš žótt oršaröš frumtextans kunni aš vera önnur. Ķ ensku er t.d. hęgt aš lįta persónufornafn koma į undan nafni sem žaš vķsar til; ķ setningunni When he opened the door, Mr. Smith saw Santa Claus getur he vķsaš til Mr. Smith. Žetta er hins vegar ekki ešlilegt į ķslensku. Ķ mörgum erlendum mįlum, t.d. dönsku og ensku, koma eignarfornöfn lķka į undan nafnorši; Han kunne ikke finde sine sko. Ķ ķslensku standa eignarfornöfn hins vegar venjulega į eftir nafnoršinu nema žvķ ašeins aš sérstök įhersla hvķli į žeim. Sumar setningageršir sem til eru ķ skyldum mįlum fyrirfinnast ekki ķ ķslensku. Ķ ensku er t.d. algengt aš byrja į lżsingarhętti nśtķšar og segja Looking for something to eat, he found a piece of cheese. Ķ ķslensku gengur ekki aš segja Leitandi aš einhverju aš borša fann hann ostbita, heldur veršur aš umorša žetta og segja t.d. Žegar hann var aš leita sér aš einhverju ķ svanginn fann hann ostbita eša Hann svipašist um eftir einhverju ętilegu og fann ostbita. Ķ žżsku beygjast tilvķsunarfornöfn ķ kynjum, tölum og föllum. Ķslensk tilvķsunarorš beygjast hins vegar ekki; og žegar žżsk tilvķsunarfornöfn eru ķ eignarfalli, eins og ķ Der Mann, dessen Frau gestern gestorben ist, veršur aš umorša setninguna į einhvern hįtt; t.d. Mašurinn sem missti konuna sķna ķ gęr eša Mašurinn sem var giftur konunni sem dó ķ gęr.Žótt mikilvęgt sé aš nį réttri merkingu ķ žżšingu er žaš vitaskuld ekki nóg; einnig veršur aš huga aš setningageršinni. Reglur um oršaröš eru t.d. talsvert mismunandi eftir mįlum, og veršur aš gęta žess aš virša ķslenska oršaröš žótt oršaröš frumtextans kunni aš vera önnur. Ķ ensku er t.d. hęgt aš lįta persónufornafn koma į undan nafni sem žaš vķsar til; ķ setningunni When he opened the door, Mr. Smith saw Santa Claus getur he vķsaš til Mr. Smith. Žetta er hins vegar ekki ešlilegt į ķslensku. Ķ mörgum erlendum mįlum, t.d. dönsku og ensku, koma eignarfornöfn lķka į undan nafnorši; Han kunne ikke finde sine sko. Ķ ķslensku standa eignarfornöfn hins vegar venjulega į eftir nafnoršinu nema žvķ ašeins aš sérstök įhersla hvķli į žeim. Sumar setningageršir sem til eru ķ skyldum mįlum fyrirfinnast ekki ķ ķslensku. Ķ ensku er t.d. algengt aš byrja į lżsingarhętti nśtķšar og segja Looking for something to eat, he found a piece of cheese. Ķ ķslensku gengur ekki aš segja Leitandi aš einhverju aš borša fann hann ostbita, heldur veršur aš umorša žetta og segja t.d. Žegar hann var aš leita sér aš einhverju ķ svanginn fann hann ostbita eša Hann svipašist um eftir einhverju ętilegu og fann ostbita. Ķ žżsku beygjast tilvķsunarfornöfn ķ kynjum, tölum og föllum. Ķslensk tilvķsunarorš beygjast hins vegar ekki; og žegar žżsk tilvķsunarfornöfn eru ķ eignarfalli, eins og ķ Der Mann, dessen Frau gestern gestorben ist, veršur aš umorša setninguna į einhvern hįtt; t.d. Mašurinn sem missti konuna sķna ķ gęr eša Mašurinn sem var giftur konunni sem dó ķ gęr.

121. Ópersónuleg notkun fornafna Fornafniš you er oft notaš ópersónulega og žį fer betur į aš nota mašur ķ žżšingu School is boring. When you wake up in the morning you feel like staying in bed all day. But you drag yourself out from under the warm sheets and ... Mašur samsvarar stundum one ķ ensku oft er žó betra aš nota frumlagslausar setningar When one reaches the top of Belgjarfjall, one has a beautiful view over Lake Myvatn Žegar komiš er į tind Belgjarfjalls opnast fagurt śtsżni yfir Mżvatn Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 121 Žaš er misjafnt eftir mįlum hvernig og hversu mikiš żmiss konar ópersónulegar setningar eru notašar. Ķ ensku er annarrar persónu fornafniš you oft notaš ópersónulega, ž.e. įn sérstakrar vķsunar til višmęlanda. Žį fer oft betur į žvķ aš nota mašur ķ ķslenskri žżšingu. Setningu eins og When you wake up in the morning you feel like staying in bed all day mį žį žżša sem Žegar mašur vaknar į morgnana langar mann mest til aš liggja ķ rśminu allan daginn. Oršiš mašur ķ ópersónulegri notkun samsvarar stundum enska oršinu one, en ķ staš žess aš žżša one į žann hįtt er žó oft betra aš aš nota frumlagslausar setningar, s.s. ópersónulega žolmynd; eša mišmynd. Setningu eins og When one reaches the top of Belgjarfjall, one has a beautiful view over Lake Myvatn mį žį žżša sem Žegar komiš er į tind Belgjarfjalls opnast fagurt śtsżni yfir Mżvatn.Žaš er misjafnt eftir mįlum hvernig og hversu mikiš żmiss konar ópersónulegar setningar eru notašar. Ķ ensku er annarrar persónu fornafniš you oft notaš ópersónulega, ž.e. įn sérstakrar vķsunar til višmęlanda. Žį fer oft betur į žvķ aš nota mašur ķ ķslenskri žżšingu. Setningu eins og When you wake up in the morning you feel like staying in bed all day mį žį žżša sem Žegar mašur vaknar į morgnana langar mann mest til aš liggja ķ rśminu allan daginn. Oršiš mašur ķ ópersónulegri notkun samsvarar stundum enska oršinu one, en ķ staš žess aš žżša one į žann hįtt er žó oft betra aš aš nota frumlagslausar setningar, s.s. ópersónulega žolmynd; eša mišmynd. Setningu eins og When one reaches the top of Belgjarfjall, one has a beautiful view over Lake Myvatn mį žį žżša sem Žegar komiš er į tind Belgjarfjalls opnast fagurt śtsżni yfir Mżvatn.

122. Stórir stafir og greinarmerki Reglur um notkun stórra stafa eru ólķkar ķ ensku eru žeir t.d. meira notašir en ķ ķslensku Foreign Minister, West Bank, July, Saturday Reglur um eitt orš og tvö eru mismunandi ķ ensku eru oft tvö orš žar sem er eitt ķ ķslensku trash can, spring semester, university library Greinarmerkjasetning er meš żmsu móti en žar ber aš fylgja reglum heimamįlsins Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 122 Żmiss konar reglur um frįgang texta eru mismunandi eftir mįlum. Žannig eru t.d. stórir stafir mun meira notašir ķ ensku og żmsum öšrum mįlum en ķ ķslensku. Ķ ensku eru stórir upphafsstafir ķ Foreign Minister, West Bank, July og Saturday, en ķ ķslensku eru litlir stafir ķ utanrķkisrįšherra, vesturbakkinn (ž.e. vesturbakki įrinnar Jórdan), jślķ og laugardagur. Raunar viršist notkun stórra upphafsstafa fara talsvert vaxandi ķ ķslensku, sennilega fyrir erlend įhrif aš einhverju leyti a.m.k. Reglur um eitt orš og tvö eru lķka talsvert mismunandi. Żmis orš sem litiš er į sem samsetningar ķ ķslensku, og žar af leišandi skrifuš ķ einu lagi, eru t.d. höfš ķ tvennu lagi ķ ensku. Žannig er meš trash can, spring semester og university library, žótt ruslafata, vormisseri og hįskólabókasafn séu ķ einu orši. Žarna ber aš varast aš lįta erlenda mįliš hafa įhrif į žżdda textann. Greinarmerkjasetning er lķka meš żmsu móti eftir tungumįlum. Almenna reglan er sś aš fara eftir reglum heimamįlsins, ž.e. mįlsins sem žżtt er į. Frį žvķ getur žó veriš ešlilegt aš vķkja ķ bókmenntatextum ef greinarmerkjasetning er notuš ķ listręnum tilgangi ķ frumtextanum.Żmiss konar reglur um frįgang texta eru mismunandi eftir mįlum. Žannig eru t.d. stórir stafir mun meira notašir ķ ensku og żmsum öšrum mįlum en ķ ķslensku. Ķ ensku eru stórir upphafsstafir ķ Foreign Minister, West Bank, July og Saturday, en ķ ķslensku eru litlir stafir ķ utanrķkisrįšherra, vesturbakkinn (ž.e. vesturbakki įrinnar Jórdan), jślķ og laugardagur. Raunar viršist notkun stórra upphafsstafa fara talsvert vaxandi ķ ķslensku, sennilega fyrir erlend įhrif aš einhverju leyti a.m.k. Reglur um eitt orš og tvö eru lķka talsvert mismunandi. Żmis orš sem litiš er į sem samsetningar ķ ķslensku, og žar af leišandi skrifuš ķ einu lagi, eru t.d. höfš ķ tvennu lagi ķ ensku. Žannig er meš trash can, spring semester og university library, žótt ruslafata, vormisseri og hįskólabókasafn séu ķ einu orši. Žarna ber aš varast aš lįta erlenda mįliš hafa įhrif į žżdda textann. Greinarmerkjasetning er lķka meš żmsu móti eftir tungumįlum. Almenna reglan er sś aš fara eftir reglum heimamįlsins, ž.e. mįlsins sem žżtt er į. Frį žvķ getur žó veriš ešlilegt aš vķkja ķ bókmenntatextum ef greinarmerkjasetning er notuš ķ listręnum tilgangi ķ frumtextanum.

123. Heimildatilvitnanir og heimildaskrį © Eirķkur Rögnvaldsson, nóvember 2009

124. Vitnaš ķ heimildir Höfušskylda fręšimanns er aš vķsa ķ heimild fullyršingar verša aš vera sannreynanlegar Hugmyndir og greiningar eru hugverk sem ekki er sišferšilega leyfilegt aš nżta įn žess aš gera grein fyrir hvašan žęr koma Sé ekki vitnaš ķ heimild er žaš ritstuldur sem er alvarlegasta yfirsjón fręšimanns og sviptir hann fręšimannsheišri sķnum Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 124 Höfušskylda fręšimanns er aš vitna ęvinlega til heimilda. Fyrir žessu eru tvęr įstęšur. Önnur er sś sem įšur var nefnd, aš lesandinn veršur aš geta sannreynt žaš sem höfundur segir. Hin įstęšan er aš fręšilegar hugmyndir, greiningar og kenningar eru hugverk sem ekki er sišferšilega leyfilegt aš nżta įn žess aš lįta žess getiš hvašan žaš er komiš. Slķkt er ritstuldur, sem er litinn mjög alvarlegum augum ķ fręšilegri umręšu. Fręšimašur sem tekur oršalag, hugmynd, greiningu, skošun eša kenningu upp eftir öšrum įn žess aš vitna ķ hann hefur fyrirgert fręšimannsheišri sķnum. Höfušskylda fręšimanns er aš vitna ęvinlega til heimilda. Fyrir žessu eru tvęr įstęšur. Önnur er sś sem įšur var nefnd, aš lesandinn veršur aš geta sannreynt žaš sem höfundur segir. Hin įstęšan er aš fręšilegar hugmyndir, greiningar og kenningar eru hugverk sem ekki er sišferšilega leyfilegt aš nżta įn žess aš lįta žess getiš hvašan žaš er komiš. Slķkt er ritstuldur, sem er litinn mjög alvarlegum augum ķ fręšilegri umręšu. Fręšimašur sem tekur oršalag, hugmynd, greiningu, skošun eša kenningu upp eftir öšrum įn žess aš vitna ķ hann hefur fyrirgert fręšimannsheišri sķnum.

125. Höfundaréttur – höfundalög 1. gr. Höfundur aš bókmenntaverki eša listaverki į eignarrétt į žvķ […]. 3. gr. Höfundur hefur einkarétt til aš gera eintök af verki sķnu og til aš birta žaš […] 4. gr. Skylt er […] aš geta nafns höfundar bęši į eintökum verks og žegar žaš er birt. Óheimilt er aš breyta verki höfundar eša birta žaš meš žeim hętti eša ķ žvķ samhengi, aš skert geti höfundarheišur hans eša höfundarsérkenni. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 125 Um höfundarrétt gilda sérstök lög, Höfundalög, nr. 73/1972. Žar segir m.a. ķ 1. grein: Höfundur aš bókmenntaverki eša listaverki į eignarrétt į žvķ meš žeim takmörkunum, sem ķ lögum žessum greinir. Til bókmennta og lista teljast samiš mįl ķ ręšu og riti, leiksvišsverk, tónsmķšar, myndlist, byggingarlist, kvikmyndir, ljósmyndalist, nytjalist og ašrar samsvarandi listgreinar, į hvern hįtt og ķ hverju formi sem verkiš birtist. Žetta žżšir aš höfundarréttur gildir ekki einungis um žaš sem venja er aš kalla bókmenntir, heldur um hvers kyns texta, ritašan og talašan. Undir žaš fellur t.d. efni birt ķ dagblöšum og vefmišlum eša flutt ķ śtvarpi, efni į vefsķšum, ķ bloggi, į spjallžrįšum, ķ tölvupósti, o.s.frv. Ekki skiptir mįli hvort efniš er merkt höfundi eša sérstaklega tekiš fram hver sé eigandi höfundarréttar. Ķ 3. grein laganna er sķšan kvešiš į um yfirrįšarétt höfundar yfir hugverki sķnu: Höfundur hefur einkarétt til aš gera eintök af verki sķnu og til aš birta žaš ķ upphaflegri mynd eša breyttri, ķ žżšingu og öšrum ašlögunum. Ķ 4. grein kemur fram aš höfundur į skżlausan rétt į aš nafns hans sé getiš, og verki hans sé ekki breytt ķ heimildarleysi: Skylt er, eftir žvķ sem viš getur įtt, aš geta nafns höfundar bęši į eintökum verks og žegar žaš er birt. Óheimilt er aš breyta verki höfundar eša birta žaš meš žeim hętti eša ķ žvķ samhengi, aš skert geti höfundarheišur hans eša höfundarsérkenni. Ógilt er afsal höfundar į rétti samkvęmt žessari grein, nema um einstök tilvik sé aš ręša, sem skżrt eru tilgreind bęši um tegund og efni. Seinasti hlutinn er athyglisveršur. Žar er skżrt tekiš fram aš höfundur getur ekki afsalaš sér höfundarrétti nema viš alveg sérstakar ašstęšur.Um höfundarrétt gilda sérstök lög, Höfundalög, nr. 73/1972. Žar segir m.a. ķ 1. grein: Höfundur aš bókmenntaverki eša listaverki į eignarrétt į žvķ meš žeim takmörkunum, sem ķ lögum žessum greinir. Til bókmennta og lista teljast samiš mįl ķ ręšu og riti, leiksvišsverk, tónsmķšar, myndlist, byggingarlist, kvikmyndir, ljósmyndalist, nytjalist og ašrar samsvarandi listgreinar, į hvern hįtt og ķ hverju formi sem verkiš birtist. Žetta žżšir aš höfundarréttur gildir ekki einungis um žaš sem venja er aš kalla bókmenntir, heldur um hvers kyns texta, ritašan og talašan. Undir žaš fellur t.d. efni birt ķ dagblöšum og vefmišlum eša flutt ķ śtvarpi, efni į vefsķšum, ķ bloggi, į spjallžrįšum, ķ tölvupósti, o.s.frv. Ekki skiptir mįli hvort efniš er merkt höfundi eša sérstaklega tekiš fram hver sé eigandi höfundarréttar. Ķ 3. grein laganna er sķšan kvešiš į um yfirrįšarétt höfundar yfir hugverki sķnu: Höfundur hefur einkarétt til aš gera eintök af verki sķnu og til aš birta žaš ķ upphaflegri mynd eša breyttri, ķ žżšingu og öšrum ašlögunum. Ķ 4. grein kemur fram aš höfundur į skżlausan rétt į aš nafns hans sé getiš, og verki hans sé ekki breytt ķ heimildarleysi: Skylt er, eftir žvķ sem viš getur įtt, aš geta nafns höfundar bęši į eintökum verks og žegar žaš er birt. Óheimilt er aš breyta verki höfundar eša birta žaš meš žeim hętti eša ķ žvķ samhengi, aš skert geti höfundarheišur hans eša höfundarsérkenni.Ógilt er afsal höfundar į rétti samkvęmt žessari grein, nema um einstök tilvik sé aš ręša, sem skżrt eru tilgreind bęši um tegund og efni. Seinasti hlutinn er athyglisveršur. Žar er skżrt tekiš fram aš höfundur getur ekki afsalaš sér höfundarrétti nema viš alveg sérstakar ašstęšur.

126. Heimilar tilvitnanir Höfundalög, 14. gr. (l. nr. 73/1972) Heimil er tilvitnun ķ birt bókmenntaverk […] ef hśn er gerš ķ sambandi viš gagnrżni, vķsindi, almenna kynn-ingu eša ķ öšrum višurkenndum tilgangi, enda sé hśn gerš innan hęfilegra marka og rétt meš efni fariš. Bernarsįttmįlinn, 10. gr. (l. nr. 80/1972) Heimilt er aš nota tilvitnanir śr verkum, sem žegar hafa veriš löglega birt almenningi, enda sé notkunin ķ samręmi viš žęr venjur, sem teljast mega sanngjarn-ar, og gangi ekki lengra en tilgangurinn réttlętir; Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 126 Žrįtt fyrir skżlausan umrįšarétt höfundar yfir texta sķnum er óhjįkvęmilegt aš leyfa birtingu stuttra bśta śr verkum viš żmsar ašstęšur. Į žessu er tekiš ķ 14. grein laganna: Heimil er tilvitnun ķ birt bókmenntaverk, žar į mešal leiksvišsverk, svo og birt kvikmyndaverk og tónverk, ef hśn er gerš ķ sambandi viš gagnrżni, vķsindi, almenna kynningu eša ķ öšrum višurkenndum tilgangi, enda sé hśn gerš innan hęfilegra marka og rétt meš efni fariš. Sambęrilegt įkvęši er ķ 10. grein Bernarsįttmįlans frį 1971 (upphaflega frį 1886), en hann var lögfestur į Ķslandi meš lögum nr. 80/1972. En žį mį spyrja hvaš sé „innan hęfilegra marka“. Um žaš eru engar fastar reglur og veršur aš fara eftir mati hverju sinni. Stundum reyna menn aš miša viš tiltekiš hlutfall af verkinu, og segja aš ķ mesta lagi megi taka upp t.d. 10% af texta žess ķ skjóli žessarar greinar. Žetta fer žó lķka eftir žvķ hvaš er skilgreint sem sjįlfstętt verk. Er t.d. hvert ljóš ķ ljóšabók sjįlfstętt verk, eša er žaš bókin ķ heild? Oft eru ljóš tekin upp ķ heild, t.d. ķ ritdómum, og veršur varla tališ aš žaš brjóti ķ bįga viš žessa heimild laganna. Žrįtt fyrir skżlausan umrįšarétt höfundar yfir texta sķnum er óhjįkvęmilegt aš leyfa birtingu stuttra bśta śr verkum viš żmsar ašstęšur. Į žessu er tekiš ķ 14. grein laganna: Heimil er tilvitnun ķ birt bókmenntaverk, žar į mešal leiksvišsverk, svo og birt kvikmyndaverk og tónverk, ef hśn er gerš ķ sambandi viš gagnrżni, vķsindi, almenna kynningu eša ķ öšrum višurkenndum tilgangi, enda sé hśn gerš innan hęfilegra marka og rétt meš efni fariš. Sambęrilegt įkvęši er ķ 10. grein Bernarsįttmįlans frį 1971 (upphaflega frį 1886), en hann var lögfestur į Ķslandi meš lögum nr. 80/1972. En žį mį spyrja hvaš sé „innan hęfilegra marka“. Um žaš eru engar fastar reglur og veršur aš fara eftir mati hverju sinni. Stundum reyna menn aš miša viš tiltekiš hlutfall af verkinu, og segja aš ķ mesta lagi megi taka upp t.d. 10% af texta žess ķ skjóli žessarar greinar. Žetta fer žó lķka eftir žvķ hvaš er skilgreint sem sjįlfstętt verk. Er t.d. hvert ljóš ķ ljóšabók sjįlfstętt verk, eša er žaš bókin ķ heild? Oft eru ljóš tekin upp ķ heild, t.d. ķ ritdómum, og veršur varla tališ aš žaš brjóti ķ bįga viš žessa heimild laganna.

127. Tvenns konar höfundaréttur Höfundaréttur tekur til texta, ekki hugmynda 5. gr. Nś hefur verk veriš notaš sem fyrirmynd eša meš öšrum hętti viš gerš annars verks, sem telja mį nżtt og sjįlfstętt, og er žį hiš nżja verk óhįš höfundarétti aš hinu eldra. En ķ vķsindum er einnig sišferšilegur réttur į hugmyndum, kenningum, ašferšum, rannsókna-nišurstöšum o.fl. Į žessu hvķlir allt fręša- og vķsindastarf Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 127 Sį höfundarréttur sem hér um ręšir er eignarréttur į oršalagi – texta. Hann tekur hins vegar ekki til hugmynda. Ķ 5. grein Höfundalaga segir: Nś hefur verk veriš notaš sem fyrirmynd eša meš öšrum hętti viš gerš annars verks, sem telja mį nżtt og sjįlfstętt, og er žį hiš nżja verk óhįš höfundarétti aš hinu eldra. Lögin banna žvķ ekki aš verk sé notaš sem fyrirmynd annars, og žaš er aušvitaš hęgt aš gera meš żmsu móti, t.d. meš žvķ aš nżta sér żmsar hugmyndir verks og vinna śt frį žeim.Sį höfundarréttur sem hér um ręšir er eignarréttur į oršalagi – texta. Hann tekur hins vegar ekki til hugmynda. Ķ 5. grein Höfundalaga segir: Nś hefur verk veriš notaš sem fyrirmynd eša meš öšrum hętti viš gerš annars verks, sem telja mį nżtt og sjįlfstętt, og er žį hiš nżja verk óhįš höfundarétti aš hinu eldra. Lögin banna žvķ ekki aš verk sé notaš sem fyrirmynd annars, og žaš er aušvitaš hęgt aš gera meš żmsu móti, t.d. meš žvķ aš nżta sér żmsar hugmyndir verks og vinna śt frį žeim.

128. Lķkindi viš oršalag heimildar Stundum er oršalagi heimildar fylgt nįiš įn žess aš textinn sé merktur sem tilvitnun […] engin skżr og afdrįttarlaus skilgreining veršur gefin į žvķ hvar mörkin liggja milli žess sem talist getur annars vegar heimil nżting į efnisatrišum eša stašreyndum śr höfundaréttarverndušum texta og žess hins vegar aš nżting textans sé meš žeim hętti aš hśn varši lögvernd-uš höfundaréttindi […] (Hęstaréttarmįl 221/2007) Hér er rétt aš fara mjög varlega vķsa alltaf ķ heimild žótt texti sé talsvert umoršašur Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 128 Stundum er oršalagi heimildar fylgt nokkuš nįiš įn žess aš um oršrétta tilvitnun sé aš ręša, og įn žess aš vķsaš sé til heimildarinnar. Žar veršur aš fara mjög varlega. Ķ dómi Hęstaréttar ķ mįli nr. 221/2007 er fjallaš um tilvik af žessu tagi. Žar segir: […] engin skżr og afdrįttarlaus skilgreining veršur gefin į žvķ hvar mörkin liggja milli žess sem talist getur annars vegar heimil nżting į efnisatrišum eša stašreyndum śr höfundaréttarverndušum texta og žess hins vegar aš nżting textans sé meš žeim hętti aš hśn varši lögvernduš höfundaréttindi […] Stundum er oršalagi heimildar fylgt nokkuš nįiš įn žess aš um oršrétta tilvitnun sé aš ręša, og įn žess aš vķsaš sé til heimildarinnar. Žar veršur aš fara mjög varlega. Ķ dómi Hęstaréttar ķ mįli nr. 221/2007 er fjallaš um tilvik af žessu tagi. Žar segir: […] engin skżr og afdrįttarlaus skilgreining veršur gefin į žvķ hvar mörkin liggja milli žess sem talist getur annars vegar heimil nżting į efnisatrišum eša stašreyndum śr höfundaréttarverndušum texta og žess hins vegar aš nżting textans sé meš žeim hętti aš hśn varši lögvernduš höfundaréttindi […]

129. Texta heimildar fylgt of nįkvęmlega Hannes H. Gissurarson: Halldór Voriš 1905, žegar Dóri litli var žriggja įra, kom mašur meš hatt og ķ svörtum frakka heim til for-eldra hans į Laugaveginn. Hann settist į tal viš föšur hans, en hatturinn og frakkinn héngu į snaga ķ fordyri. Žetta var Sighvat-ur Bjarnason, bankastjóri Ķslands-banka. Erindi hans var aš greiša fyrir žvķ, aš Gušjón seldi hśsiš į Laugaveginum og fengi žess ķ staš jöršina Laxnes ķ Mosfells-sveit, sem fręgur hrossakaup-mašur, Pįll Vķdalķn, hafši setiš. Halldór Laxness: Ķ tśninu heima Einusinni kom venjulegur mašur meš hatt, ķ svörtum frakka, og var bošiš til stofu. Hann sat leingi į tali viš föšur minn. Hatturinn og frakkinn héngu į snaganum ķ fordyrinu. Skrżtiš aš ég skuli enn muna aš žessi mašur sem ég sį bara frakkann hans og hattinn hét Sighvatur Bjarnason bįnkastjóri. Erindi hans var aš kaupa af okkur žetta nża og fallega hśs žar sem var svo gaman, og hafa milligaungu fyrir Ķslandsbįnka ķ žvķ aš fašir minn skyldi ķ stašinn fį jörš uppķ sveit af Pįli nokkrum Vķdalķn, fręgum hrossakaupmanni. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 129 Mešal žeirra dęma sem Hęstiréttur fjallaši um ķ dómi sķnum er eftirfarandi: Hannes H. Gissurarson: Halldór Voriš 1905, žegar Dóri litli var žriggja įra, kom mašur meš hatt og ķ svörtum frakka heim til foreldra hans į Lauga­veginn. Hann settist į tal viš föšur hans, en hatturinn og frakkinn héngu į snaga ķ fordyri. Žetta var Sighvatur Bjarnason, bankastjóri Ķslandsbanka. Erindi hans var aš greiša fyrir žvķ, aš Gušjón seldi hśsiš į Laugaveginum og fengi žess ķ staš jöršina Laxnes ķ Mosfellssveit, sem fręgur hrossakaupmašur, Pįll Vķdalķn, hafši setiš. Halldór Laxness: Ķ tśninu heima Einusinni kom venjulegur mašur meš hatt, ķ svörtum frakka, og var bošiš til stofu. Hann sat leingi į tali viš föšur minn. Hatturinn og frakkinn héngu į snaganum ķ fordyrinu. Skrżtiš aš ég skuli enn muna aš žessi mašur sem ég sį bara frakkann hans og hattinn hét Sighvatur Bjarnason bįnkastjóri. Erindi hans var aš kaupa af okkur žetta nża og fallega hśs žar sem var svo gaman, og hafa milligaungu fyrir Ķslandsbįnka ķ žvķ aš fašir minn skyldi ķ stašinn fį jörš uppķ sveit af Pįli nokkrum Vķdalķn, fręgum hrossakaupmanni. Hér er sameiginlegt oršalag undirstrikaš, hvort sem um er aš ręša sömu oršmyndir eša mismunandi beygingarmyndir sömu orša. Skyldleiki textanna er augljós en sameiginlegt oršalag ekki żkja mikiš. Žetta taldi Hęstiréttur žó óheimila notkun į frumtexta, vegna žess aš ekki var vitnaš til hans į skżran hįtt. Mešal žeirra dęma sem Hęstiréttur fjallaši um ķ dómi sķnum er eftirfarandi: Hannes H. Gissurarson: Halldór Voriš 1905, žegar Dóri litli var žriggja įra, kom mašur meš hatt og ķ svörtum frakka heim til foreldra hans į Lauga­veginn. Hann settist į tal viš föšur hans, en hatturinn og frakkinn héngu į snaga ķ fordyri. Žetta var Sighvatur Bjarnason, bankastjóri Ķslandsbanka. Erindi hans var aš greiša fyrir žvķ, aš Gušjón seldi hśsiš į Laugaveginum og fengi žess ķ staš jöršina Laxnes ķ Mosfellssveit, sem fręgur hrossakaupmašur, Pįll Vķdalķn, hafši setiš. Halldór Laxness: Ķ tśninu heima Einusinni kom venjulegur mašur meš hatt, ķ svörtum frakka, og var bošiš til stofu. Hann sat leingi į tali viš föšur minn. Hatturinn og frakkinn héngu į snaganum ķ fordyrinu. Skrżtiš aš ég skuli enn muna aš žessi mašur sem ég sį bara frakkann hans og hattinn hét Sighvatur Bjarnason bįnkastjóri. Erindi hans var aš kaupa af okkur žetta nża og fallega hśs žar sem var svo gaman, og hafa milligaungu fyrir Ķslandsbįnka ķ žvķ aš fašir minn skyldi ķ stašinn fį jörš uppķ sveit af Pįli nokkrum Vķdalķn, fręgum hrossakaupmanni.

130. Reglur og višurlög ķ Hįskóla Ķslands Reglur Hįskóla Ķslands 569/2009, 54. gr.: Stśdentum er algerlega óheimilt aš nżta sér hugverk annarra ķ ritgeršum og verkefnum, nema heimilda sé getiš ķ samręmi viš višurkennd fręšileg vinnubrögš. Višurlög Hugvķsindasvišs viš ritstuldi: Minnihįttar brot: 0 fyrir viškomandi verkefni Dęmigerš višurlög: 0 fyrir viškomandi nįmskeiš Alvarlegt brot: Getur varšaš brottvķsun śr skóla Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 130 En ķ fręšilegri umręšu er žaš ekki eingöngu hinn lagalegi skilningur į höfundarrétti sem skiptir mįli. Žar er ekki sķšur naušsynlegt aš virša hinn sišferšilega rétt į hugmyndum, kenningum, ašferšum, rannsóknanišurstöšum o.s.frv. Žaš er erfitt eša śtilokaš aš skilgreina žessa žętti nįkvęmlega, og žvķ hafa žeir ekki veriš felldir ķ lög. En žaš er samt forsenda alls fręši- og vķsindastarfs aš žessi réttur sé virtur. Ķ Hįskóla Ķslands er tekiš mjög hart į ritstuldi. Um hann er fjallaš ķ 54. grein reglna Hįskólans nr. 569/2009, en žar segir: Stśdentum er algerlega óheimilt aš nżta sér hugverk annarra ķ ritgeršum og verkefnum, nema heimilda sé getiš ķ samręmi viš višurkennd fręšileg vinnubrögš. Hugvķsindasviš hefur samžykkt sérstakar verklagsreglur um višbrögš viš ritstuldi. Žar eru m.a. tiltekin višurlög sem eru mismunandi eftir alvarleik brotsins. Ef um minnihįttar brot er aš ręša fęr nemandinn 0 fyrir viškomandi verkefni en gefst kostur į aš skila žvķ aš nżju. Dęmigerš višurlög eru 0 fyrir viškomandi nįmskeiš og skrifleg įminning deildarforseta. Alvarleg brot geta varšaš brottvķsun śr skóla. En ķ fręšilegri umręšu er žaš ekki eingöngu hinn lagalegi skilningur į höfundarrétti sem skiptir mįli. Žar er ekki sķšur naušsynlegt aš virša hinn sišferšilega rétt į hugmyndum, kenningum, ašferšum, rannsóknanišurstöšum o.s.frv. Žaš er erfitt eša śtilokaš aš skilgreina žessa žętti nįkvęmlega, og žvķ hafa žeir ekki veriš felldir ķ lög. En žaš er samt forsenda alls fręši- og vķsindastarfs aš žessi réttur sé virtur. Ķ Hįskóla Ķslands er tekiš mjög hart į ritstuldi. Um hann er fjallaš ķ 54. grein reglna Hįskólans nr. 569/2009, en žar segir: Stśdentum er algerlega óheimilt aš nżta sér hugverk annarra ķ ritgeršum og verkefnum, nema heimilda sé getiš ķ samręmi viš višurkennd fręšileg vinnubrögš. Hugvķsindasviš hefur samžykkt sérstakar verklagsreglur um višbrögš viš ritstuldi. Žar eru m.a. tiltekin višurlög sem eru mismunandi eftir alvarleik brotsins. Ef um minnihįttar brot er aš ręša fęr nemandinn 0 fyrir viškomandi verkefni en gefst kostur į aš skila žvķ aš nżju. Dęmigerš višurlög eru 0 fyrir viškomandi nįmskeiš og skrifleg įminning deildarforseta. Alvarleg brot geta varšaš brottvķsun śr skóla.

131. Stundum žarf ekki aš vitna Ekki er alltaf naušsynlegt aš vitna ķ heimild um alkunnar og višurkenndar stašreyndir „Ķslenska er germanskt mįl“ óumdeilanlegt – um žaš žarf ekki aš vķsa ķ heimild „Ķslenska er oršflest germanskra mįla“ um žetta veršur aš vitna ķ rit eša rannsóknir Aušvitaš koma oft upp markatilvik žį er betra aš vitna meira en minna Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 131 Athugiš žó aš hvorki er naušsynlegt né ešlilegt aš vitna ķ heimildir um alkunnar og almennt višurkenndar stašreyndir. Žaš vęri t.d. óešlilegt aš bera Sölva Sveinsson fyrir žvķ aš ķslenska sé germanskt mįl, enda žótt žaš komi fram ķ Ķslenskri mįlsögu hans; žetta er einfaldlega hluti af almennri žekkingu, og žaš veršur oft hjįkįtlegt aš vitna ķ heimildir um slķka hluti. Ef žiš hélduš žvķ aftur į móti fram ķ ritgerš aš ķslenska vęri oršflest germanskra mįla yrši ętlast til aš žiš fęršuš einhver rök fyrir žvķ; vitnušuš ķ einhverjar heimildir žar sem sżnt vęri fram į žetta. Aušvitaš koma oft upp markatilvik, žar sem mašur er ekki viss um hvort įstęša sé til aš vitna ķ heimild eša ekki. Žį er rétt aš hafa žį reglu aš vitna frekar meira en minna ķ heimildir. Athugiš žó aš hvorki er naušsynlegt né ešlilegt aš vitna ķ heimildir um alkunnar og almennt višurkenndar stašreyndir. Žaš vęri t.d. óešlilegt aš bera Sölva Sveinsson fyrir žvķ aš ķslenska sé germanskt mįl, enda žótt žaš komi fram ķ Ķslenskri mįlsögu hans; žetta er einfaldlega hluti af almennri žekkingu, og žaš veršur oft hjįkįtlegt aš vitna ķ heimildir um slķka hluti. Ef žiš hélduš žvķ aftur į móti fram ķ ritgerš aš ķslenska vęri oršflest germanskra mįla yrši ętlast til aš žiš fęršuš einhver rök fyrir žvķ; vitnušuš ķ einhverjar heimildir žar sem sżnt vęri fram į žetta. Aušvitaš koma oft upp markatilvik, žar sem mašur er ekki viss um hvort įstęša sé til aš vitna ķ heimild eša ekki. Žį er rétt aš hafa žį reglu aš vitna frekar meira en minna ķ heimildir.

132. Vitnaš beint ķ heimild Alltaf į aš vitna beint ķ heimild ef žess er nokkur kostur aldrei gegnum ašra heimild Žegar vitnaš er ķ heimild fer fram val sem er hįš mati, skošunum, tķma, žjóšfélagi o.fl. žetta val į ekki aš vera ķ höndum einhvers annars Alltaf er hętta į villum žegar vitnaš er ķ verk sś hętta eykst ef vitnaš er gegnum milliliš Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 132 Meginreglan er sś aš vitna beint ķ heimild, en ekki gegnum ašra heimild. Ef žiš viljiš vitna ķ Fyrstu mįlfręširitgeršina žį vitniš žiš ķ įbyggilega śtgįfu hennar, en ekki ķ einhverja mįlsögu žar sem einstakar mįlsgreinar śr ritgeršinni eru teknar upp. Ef žiš ętliš aš vitna ķ umręšur į Alžingi vitniš žiš ķ Alžingistķšindi, en ekki žaš sem einhver žingmašur heldur fram aš annar žingmašur hafi sagt ķ einhverjum umręšum. Fyrir žessari reglu eru a.m.k. tvęr įstęšur. Önnur er sś aš ķ hvert skipti sem vitnaš er ķ heimild fer fram val; sį sem vitnar ķ heimildina įkvešur aš taka žetta en ekki hitt, og val hans er hįš żmsum atrišum, svipaš žvķ sem įšur var sagt um mun frumheimilda og eftirheimilda. Hin įstęšan er sś aš žegar tilvitnanir eru teknar upp er alltaf nokkur hętta į aš villur slęšist inn; og sś hętta eykst aušvitaš ef vitnaš er ķ heimild gegnum milliliš. Meginreglan er sś aš vitna beint ķ heimild, en ekki gegnum ašra heimild. Ef žiš viljiš vitna ķ Fyrstu mįlfręširitgeršina žį vitniš žiš ķ įbyggilega śtgįfu hennar, en ekki ķ einhverja mįlsögu žar sem einstakar mįlsgreinar śr ritgeršinni eru teknar upp. Ef žiš ętliš aš vitna ķ umręšur į Alžingi vitniš žiš ķ Alžingistķšindi, en ekki žaš sem einhver žingmašur heldur fram aš annar žingmašur hafi sagt ķ einhverjum umręšum. Fyrir žessari reglu eru a.m.k. tvęr įstęšur. Önnur er sś aš ķ hvert skipti sem vitnaš er ķ heimild fer fram val; sį sem vitnar ķ heimildina įkvešur aš taka žetta en ekki hitt, og val hans er hįš żmsum atrišum, svipaš žvķ sem įšur var sagt um mun frumheimilda og eftirheimilda. Hin įstęšan er sś aš žegar tilvitnanir eru teknar upp er alltaf nokkur hętta į aš villur slęšist inn; og sś hętta eykst aušvitaš ef vitnaš er ķ heimild gegnum milliliš.

133. Vitnaš gegnum milliliš Stundum er naušsynlegt aš nota milliliš ef ekki nęst meš nokkru móti til frumheimildar hśn er ekki til ķ landinu, eša alls ekki til lengur Millilišurinn veršur žį aš koma skżrt fram t.d. svona: (Gušbrandur Žorlįksson 1589, tilvitnaš eftir Kjartani G. Ottóssyni 1990) Aldrei mį lįta sem vitnaš sé beint ķ heimild ef millilišur hefur veriš notašur Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 133 Vissulega geta žó komiš upp žęr ašstęšur aš naušsynlegt sé aš vitna gegnum milliliš, ef ekki nęst meš nokkru móti til frumheimildarinnar; hśn er t.d. ekki til ķ landinu eša jafnvel alls ekki til lengur — hefur kannski brunniš eša glatast. Žį veršur aš koma skżrt fram aš vitnaš sé um milliliš, og hver sį millilišur sé. Į eftir tilvitnuninni veršur žį aš standa eitthvaš į žessa leiš: : (Gušbrandur Žorlįksson 1589, tilvitnaš eftir Kjartani G. Ottóssyni 1990). En žetta er óyndisśrręši, sem ekki mį grķpa til nema ķ neyš. Vissulega geta žó komiš upp žęr ašstęšur aš naušsynlegt sé aš vitna gegnum milliliš, ef ekki nęst meš nokkru móti til frumheimildarinnar; hśn er t.d. ekki til ķ landinu eša jafnvel alls ekki til lengur — hefur kannski brunniš eša glatast. Žį veršur aš koma skżrt fram aš vitnaš sé um milliliš, og hver sį millilišur sé. Į eftir tilvitnuninni veršur žį aš standa eitthvaš į žessa leiš: : (Gušbrandur Žorlįksson 1589, tilvitnaš eftir Kjartani G. Ottóssyni 1990). En žetta er óyndisśrręši, sem ekki mį grķpa til nema ķ neyš.

134. Vitnaš ķ žżšingu Ęskilegast er aš vitna ķ verk į frummįli en stundum kann ritgeršarhöfundur ekki mįliš Žį er rétt aš nota ķslenska žżšingu, sé hśn til annars žżšingu į mįli sem flestir lesendur skilja Žó veršur aš athuga tilurš ķslenskrar žżšingar er hśn kannski ekki žżdd śr frummįlinu? Alltaf er best aš hafa sem fęsta milliliši frį frummįli til žżšingarinnar sem notuš er Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 134 Žessu tengist sś spurning hvort rétt sé eša leyfilegt aš vitna ķ žżšingar tiltekinna verka, eša hvort naušsynlegt sé aš nota alltaf frumtextann. Hér veršur nokkuš aš haga seglum eftir vindi. Strangt tekiš er vissulega ęskilegast aš nota texta į frummįlinu, en žess er ekki alltaf kostur vegna žess aš ritgeršarhöfundur kann ekki frummįliš. Žetta į t.d. viš um forngrķsk rit, rit į rśssnesku o.s.frv. Ķ slķkum tilvikum er ešlilegast aš nota ķslenska žżšingu, sé hśn til, en aš öšrum kosti žżšingu į žaš mįl sem ętla mį aš sé flestum lesendum ašgengilegast; ensku eša skandinavķsku. Žó veršur aš athuga hvernig sś žżšing sem nota į er til komin. Ef ķslenska žżšingin er t.d. ekki žżdd beint śr frummįlinu, heldur eftir enskri žżšingu, er einbošiš aš nota ensku žżšinguna frekar. Žessu tengist sś spurning hvort rétt sé eša leyfilegt aš vitna ķ žżšingar tiltekinna verka, eša hvort naušsynlegt sé aš nota alltaf frumtextann. Hér veršur nokkuš aš haga seglum eftir vindi. Strangt tekiš er vissulega ęskilegast aš nota texta į frummįlinu, en žess er ekki alltaf kostur vegna žess aš ritgeršarhöfundur kann ekki frummįliš. Žetta į t.d. viš um forngrķsk rit, rit į rśssnesku o.s.frv. Ķ slķkum tilvikum er ešlilegast aš nota ķslenska žżšingu, sé hśn til, en aš öšrum kosti žżšingu į žaš mįl sem ętla mį aš sé flestum lesendum ašgengilegast; ensku eša skandinavķsku. Žó veršur aš athuga hvernig sś žżšing sem nota į er til komin. Ef ķslenska žżšingin er t.d. ekki žżdd beint śr frummįlinu, heldur eftir enskri žżšingu, er einbošiš aš nota ensku žżšinguna frekar.

135. Tegundir heimildavķsana Tilvitnanir ķ heimildir eru tvenns konar: stundum er oršalag og stafsetning tekiš beint upp žaš er žį bein eša oršrétt tilvitnun (vitnaš til oršalags) stundum er texti heimildar endursagšur efnislega žaš er žį óbein eša efnisleg tilvitnun (vitnaš til efnis) Aš auki eru żmiss konar tilvķsanir til heimilda til stušnings, hlišsjónar, andmęla įn žess aš textinn sé tekinn upp eša endursagšur Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 135 Vķsanir ķ heimildir geta veriš meš żmsu móti, en rétt er aš gera mun į tveimur megintegundum. Annars vegar žvķ sem kalla mį tilvitnun, žar sem texti heimildarinnar er tekinn upp efnislega. Žar mį gera mun į beinum eša oršréttum tilvitnunum, žar sem oršalag og stafsetning heimildar er tekiš nįkvęmlega upp, og endursögnum, žar sem texti heimildar er endursagšur efnislega. Hins vegar er tilvķsun, žar sem vķsaš er ķ tiltekna heimild til stušnings, hlišsjónar, andmęla o.s.frv., įn žess aš texti hennar sé notašur beint eša óbeint. Milli endursagna og tilvķsana eru žó ekki alltaf skörp skil, og stundum er talaš um endursagnir og tilvķsanir sem óbeinar tilvitnanir. Einnig er stundum talaš um aš vitna ķ oršalag annars vegar og vitna til efnis hins vegar. Vķsanir ķ heimildir geta veriš meš żmsu móti, en rétt er aš gera mun į tveimur megintegundum. Annars vegar žvķ sem kalla mį tilvitnun, žar sem texti heimildarinnar er tekinn upp efnislega. Žar mį gera mun į beinum eša oršréttum tilvitnunum, žar sem oršalag og stafsetning heimildar er tekiš nįkvęmlega upp, og endursögnum, žar sem texti heimildar er endursagšur efnislega. Hins vegar er tilvķsun, žar sem vķsaš er ķ tiltekna heimild til stušnings, hlišsjónar, andmęla o.s.frv., įn žess aš texti hennar sé notašur beint eša óbeint. Milli endursagna og tilvķsana eru žó ekki alltaf skörp skil, og stundum er talaš um endursagnir og tilvķsanir sem óbeinar tilvitnanir. Einnig er stundum talaš um aš vitna ķ oršalag annars vegar og vitna til efnis hins vegar.

136. Beinar og óbeinar tilvitnanir Rétt er aš stilla oršréttum tilvitnunum ķ hóf oftast fer betur į aš vitna efnislega ķ heimild Stundum telja menn óžarft aš vitna ķ heimild ef ekki er tekiš oršrétt upp Žaš er grundvallarmisskilningur tilvitnanaskylda nęr ekki bara til oršalags ekki sķšur til hugmynda, greininga og kenninga Lesanda kemur viš hvaš er tekiš frį öšrum Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 136 Slķkar óbeinar tilvitnanir eru miklu algengari en beinar ķ fręšilegri umręšu, og žess veršur stundum vart aš höfundum ritgerša žykir ekki eins mikil įstęša til aš vķsa žar til heimilda og ef texti er tekinn oršrétt upp. Žetta er misskilningur; eins og įšur er nefnt nęr „höfundarréttur“ ekki bara til oršalags, heldur einnig og ekki sķšur til hugmynda, kenninga o.ž.h, og žvķ er ekki sķšur naušsynlegt aš vķsa til heimildar ķ žeim tilvikum. Žaš kemur lesanda viš hvort höfundur er aš segja frį frumlegri hugmynd eša greiningu, eša hvort ašrir hafa sett sömu nišurstöšu fram įšur. Slķkar óbeinar tilvitnanir eru miklu algengari en beinar ķ fręšilegri umręšu, og žess veršur stundum vart aš höfundum ritgerša žykir ekki eins mikil įstęša til aš vķsa žar til heimilda og ef texti er tekinn oršrétt upp. Žetta er misskilningur; eins og įšur er nefnt nęr „höfundarréttur“ ekki bara til oršalags, heldur einnig og ekki sķšur til hugmynda, kenninga o.ž.h, og žvķ er ekki sķšur naušsynlegt aš vķsa til heimildar ķ žeim tilvikum. Žaš kemur lesanda viš hvort höfundur er aš segja frį frumlegri hugmynd eša greiningu, eša hvort ašrir hafa sett sömu nišurstöšu fram įšur.

137. Heimild nżtt į mismunandi hįtt Oft er eitthvaš haft beint eftir heimild „X heldur žvķ fram ...“; „samkvęmt greiningu X“ Oft er heimild ekki notuš į žennan hįtt heldur til samanburšar, stašfestingar o.s.frv. žį mį oft vķsa til hennar meš „sjį“ eša „sbr.“ žar sem snerting viš heimildina er nįnust eša ķ lok efnisgreinar slķk vķsun getur ekki įtt viš margar efnisgreinar Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 137 Žegar stušst er viš einhverja heimild veršur žvķ aš vķsa til hennar meš einhverju móti. Ein leiš er aš hafa efnislega eftir heimildinni; segja t.d. „Helga Kress heldur žvķ fram aš ...“, eša „Samkvęmt greiningu Matthķasar Višars Sęmundssonar er ...“. Ef heimild er ekki notuš į žennan hįtt, heldur til samanburšar, stašfestingar, til aš vķsa ķ hlišstęša umręšu o.s.frv. er oft vķsaš til hennar meš oršunum sjį eša sbr., annašhvort žar sem snerting viš heimildina er nįnust eša ķ lok efnisgreinar. Athugiš aš ekki er hęgt aš lįta slķka vķsun eiga viš margar efnisgreina, t.d. heila blašsķšu. Reyniš aš gęta sjįlfstęšis gagnvart oršalagi heimilda; nota ykkar eigin orš ķ staš žess aš taka meira og minna beint upp. Žegar stušst er viš einhverja heimild veršur žvķ aš vķsa til hennar meš einhverju móti. Ein leiš er aš hafa efnislega eftir heimildinni; segja t.d. „Helga Kress heldur žvķ fram aš ...“, eša „Samkvęmt greiningu Matthķasar Višars Sęmundssonar er ...“. Ef heimild er ekki notuš į žennan hįtt, heldur til samanburšar, stašfestingar, til aš vķsa ķ hlišstęša umręšu o.s.frv. er oft vķsaš til hennar meš oršunum sjį eša sbr., annašhvort žar sem snerting viš heimildina er nįnust eša ķ lok efnisgreinar. Athugiš aš ekki er hęgt aš lįta slķka vķsun eiga viš margar efnisgreina, t.d. heila blašsķšu. Reyniš aš gęta sjįlfstęšis gagnvart oršalagi heimilda; nota ykkar eigin orš ķ staš žess aš taka meira og minna beint upp.

138. Takmarkiš beinar tilvitnanir Beinum tilvitnunum skal stilla ķ hóf bęši aš fjölda og lengd Annaš bendir til ósjįlfstęšis höfundar aš hann skorti vald og žekkingu į efninu treysti sér ekki til aš segja neitt frį eigin brjósti Takmarkiš beinar tilvitnanir viš stutt brot žar sem mįli skiptir aš oršalag heimildar sjįist eša lykilatriši eru sett fram ķ hnitmišušu mįli Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 138 Rétt žykir aš stilla beinum tilvitnunum ķ hóf, og hafa žęr ekki mjög langar. Sé mikiš um beinar tilvitnanir getur žaš bent til ósjįlfstęšis ritgeršarhöfundar; aš hann hafi ekki žaš mikiš vald eša žekkingu į efninu aš hann treysti sér til aš segja mikiš um žaš frį eigin brjósti, horfa sjįlfstętt į žaš o.s.frv. Reyniš aš takmarka beinar tilvitnanir viš stutt brot žar sem mįli skiptir aš oršalag heimildarinnar komi fram, eša žar sem lykilatriši heimildarinnar eru sett fram ķ stuttu og hnitmišušu mįli žannig aš ekki er žörf eša įstęša į umoršun. Vissulega geta beinar tilvitnanir įtt rétt į sér viš fleiri ašstęšur, en mjög oft er samt hęgt — og betra — aš komast hjį žeim. Rétt žykir aš stilla beinum tilvitnunum ķ hóf, og hafa žęr ekki mjög langar. Sé mikiš um beinar tilvitnanir getur žaš bent til ósjįlfstęšis ritgeršarhöfundar; aš hann hafi ekki žaš mikiš vald eša žekkingu į efninu aš hann treysti sér til aš segja mikiš um žaš frį eigin brjósti, horfa sjįlfstętt į žaš o.s.frv. Reyniš aš takmarka beinar tilvitnanir viš stutt brot žar sem mįli skiptir aš oršalag heimildarinnar komi fram, eša žar sem lykilatriši heimildarinnar eru sett fram ķ stuttu og hnitmišušu mįli žannig aš ekki er žörf eša įstęša į umoršun. Vissulega geta beinar tilvitnanir įtt rétt į sér viš fleiri ašstęšur, en mjög oft er samt hęgt — og betra — aš komast hjį žeim.

139. Beinni tilvitnun breytt Beinni tilvitnun mį aldrei breyta hvorki aš efni, oršalagi né rithętti nema žess sé skilmerkilega getiš Žó mį leišrétta prentvillur og pennaglöp en žį veršur aš setja hornklofa um breytinguna t.d. Ķslen[d]ingur; Žaš [er] augljóst aš … Stundum eru villur eša sérkenni lįtin standa en skotiš inn [svo] eša [sic] į eftir Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 139 Beinum tilvitnunum mį aš sjįlfsögšu ekki breyta athugasemdalaust į neinn hįtt — slķkt er fölsun. Žį gildir einu hvort breytingin skiptir einhverju mįli efnislega eša ekki; stafsetning heimildarinnar getur skipt mįli, žótt žaš liggi ekki ķ augum uppi. Žó er leyfilegt aš skjóta inn bókstaf eša -stöfum, orši eša oršum ķ beina tilvitnun ef eitthvaš hefur augljóslega falliš nišur af vangį; en žį veršur aš setja hornklofa um žaš sem skotiš er inn. Ef einhverju er ofaukiš, eitthvaš er sérkennilegt ķ mįlfari eša bersżnilega pennaglöp eša prentvilla er rétt aš lįta žaš standa, en žį mį setja [svo] innan hornklofa į eftir til aš vekja athygli lesenda į žvķ aš žannig sé žetta ķ heimildinni, en stafi ekki af óašgęslu žess sem tekur tilvitnunina upp. Beinum tilvitnunum mį aš sjįlfsögšu ekki breyta athugasemdalaust į neinn hįtt — slķkt er fölsun. Žį gildir einu hvort breytingin skiptir einhverju mįli efnislega eša ekki; stafsetning heimildarinnar getur skipt mįli, žótt žaš liggi ekki ķ augum uppi. Žó er leyfilegt aš skjóta inn bókstaf eša -stöfum, orši eša oršum ķ beina tilvitnun ef eitthvaš hefur augljóslega falliš nišur af vangį; en žį veršur aš setja hornklofa um žaš sem skotiš er inn. Ef einhverju er ofaukiš, eitthvaš er sérkennilegt ķ mįlfari eša bersżnilega pennaglöp eša prentvilla er rétt aš lįta žaš standa, en žį mį setja [svo] innan hornklofa į eftir til aš vekja athygli lesenda į žvķ aš žannig sé žetta ķ heimildinni, en stafi ekki af óašgęslu žess sem tekur tilvitnunina upp.

140. Fellt brott śr tilvitnun Śrfelling śr tilvitnun er sżnd meš […] žremur punktum innan hornklofa Hversu mikiš mį fella brott į žennan hįtt? helst bara innan śr mįlsgrein eša efnisgrein Śrfelling mį aldrei breyta merkingu t.d. mį aldrei fella ekki brott į žennan hįtt žaš er ekki skynsamlegt > žaš er […] skynsamlegt slķkt er vķsvitandi fölsun Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 140 Ef eitthvaš er fellt brott śr beinni tilvitnun er žaš sżnt meš žremur punktum — hvorki fleiri né fęrri. Rétt er aš hafa punktana innan hornklofa […], žannig aš ekki fari į milli mįla aš žeir séu ekki hluti frumtextans, heldur tįkni śrfellingu. Ekki eru fastar reglur um hversu mikinn texta mį fella brott į žennan hįtt. Žaš vęri t.d. ķ meira lagi hępiš aš taka mįlsgrein efst af sķšu beint upp, setja sķšan žrjį punkta og taka svo sķšustu mįlsgrein sķšunnar. Yfirleitt er lķklega rétt aš miša viš aš fella ašeins brott innan śr efnisgrein, eša a.m.k. ekki heilar efnisgreinar. Athugiš lķka aš vitaskuld mį ekki fella brott texta žannig aš önnur, jafnvel žveröfug merking komi śt. Žannig er algerlega óleyfilegt aš taka mįlsgrein eins og „Ljóst er aš aušlindaskattur er ekki til žess fallinn aš efla byggšastefnu ķ landinu“ og birta hana į žennan hįtt: „Ljóst er aš aušlindaskattur er […] til žess fallinn aš efla byggšastefnu ķ landinu.“ Žótt formlega séš sé slķk brottfelling leyfileg, vegna žess aš hśn er auškennd, er hśn efnislega ótęk, vegna žess aš hśn snżr viš merkingu mįlsgreinarinnar. Žaš er aš sjįlfsögšu óheimilt ķ fręšilegri umręšu aš beita vķsvitandi blekkingum af žessu tagi; lįta lķta svo śt sem höfundur heimildar hafi allt ašra skošun en žį sem kemur skżrt fram ķ riti hans. Hitt er svo annaš mįl aš aušvitaš er oft hęgt aš tślka skošanir höfundar į mismunandi vegu, og stundum misskilja menn heimildir sķnar. Ef eitthvaš er fellt brott śr beinni tilvitnun er žaš sżnt meš žremur punktum — hvorki fleiri né fęrri. Rétt er aš hafa punktana innan hornklofa […], žannig aš ekki fari į milli mįla aš žeir séu ekki hluti frumtextans, heldur tįkni śrfellingu. Ekki eru fastar reglur um hversu mikinn texta mį fella brott į žennan hįtt. Žaš vęri t.d. ķ meira lagi hępiš aš taka mįlsgrein efst af sķšu beint upp, setja sķšan žrjį punkta og taka svo sķšustu mįlsgrein sķšunnar. Yfirleitt er lķklega rétt aš miša viš aš fella ašeins brott innan śr efnisgrein, eša a.m.k. ekki heilar efnisgreinar. Athugiš lķka aš vitaskuld mį ekki fella brott texta žannig aš önnur, jafnvel žveröfug merking komi śt. Žannig er algerlega óleyfilegt aš taka mįlsgrein eins og „Ljóst er aš aušlindaskattur er ekki til žess fallinn aš efla byggšastefnu ķ landinu“ og birta hana į žennan hįtt: „Ljóst er aš aušlindaskattur er […] til žess fallinn aš efla byggšastefnu ķ landinu.“ Žótt formlega séš sé slķk brottfelling leyfileg, vegna žess aš hśn er auškennd, er hśn efnislega ótęk, vegna žess aš hśn snżr viš merkingu mįlsgreinarinnar. Žaš er aš sjįlfsögšu óheimilt ķ fręšilegri umręšu aš beita vķsvitandi blekkingum af žessu tagi; lįta lķta svo śt sem höfundur heimildar hafi allt ašra skošun en žį sem kemur skżrt fram ķ riti hans. Hitt er svo annaš mįl aš aušvitaš er oft hęgt aš tślka skošanir höfundar į mismunandi vegu, og stundum misskilja menn heimildir sķnar.

141. Tilvitnun felld inn ķ texta Stutt bein tilvitnun er höfš ķ gęsalöppum og felld inn ķ meginmįliš, stundum löguš aš žvķ sé hśn styttri en žrjįr lķnur (25 orš) eša ž.u.b. Lengri tilvitnun er höfš inndregin frį vinstri og stundum einnig frį hęgri oft afmörkuš meš auknu lķnubili frį meginmįli stundum meš smęrra letri en meginmįl en ekki höfš innan gęsalappa Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 141 Beinar tilvitnanir eru felldar inn ķ texta meš tvennu móti. Séu žęr stuttar, 3 lķnur eša minna, eru žęr yfirleitt hafšar ķ gęsalöppum og felldar beint inn ķ samfelldan texta. Slķkar tilvitnanir eru oft ekki heilar mįlsgreinar, heldur lįtnar hefjast og/eša ljśka inni ķ mišri mįlsgrein; og žį žarf stundum aš laga žęr aš meginmįlinu, žannig aš žęr falli į ešlilegan hįtt beint inn ķ textann. Sé tilvitnun breytt ķ slķkum tilgangi, t.d. felld orš innan śr henni eša skotiš inn oršum, gegnir sama mįli og um ašrar breytingar į beinum tilvitnunum; slķkar breytingar žarf aš sżna į skżran hįtt, samkvęmt žeim reglum sem nefndar voru hér įšur, žannig aš ekki fari milli mįla hverju hefur veriš breytt. Lengri beinar tilvitnanir eru hins vegar oftast inndregnar, a.m.k frį vinstri og stundum frį hęgri lķka; oft afmarkašar meš auknu bili frį meginmįli, bęši į undan og eftir; og oft meš smęrra letri og/eša minna lķnubili en meginmįliš. Žį eru gęsalappir ekki notašar; litiš er svo į aš inndrįtturinn, og leturbreyting og lķnubil ef um žaš er aš ręša, nęgi til aš afmarka textann sem tilvitnun, og gęsalöppum sé žvķ ofaukiš. Gęta žarf žess vel aš taka oršrétt upp og einnig stafrétt og breyta engu; leišrétta ekki aušsęjar villur nema lįta žess getiš. Žaš er erfišara en margur hyggur aš taka rétt upp, og naušsynlegt aš fara vel yfir allar beinar tilvitnanir oftar en einu sinni. Beinar tilvitnanir eru felldar inn ķ texta meš tvennu móti. Séu žęr stuttar, 3 lķnur eša minna, eru žęr yfirleitt hafšar ķ gęsalöppum og felldar beint inn ķ samfelldan texta. Slķkar tilvitnanir eru oft ekki heilar mįlsgreinar, heldur lįtnar hefjast og/eša ljśka inni ķ mišri mįlsgrein; og žį žarf stundum aš laga žęr aš meginmįlinu, žannig aš žęr falli į ešlilegan hįtt beint inn ķ textann. Sé tilvitnun breytt ķ slķkum tilgangi, t.d. felld orš innan śr henni eša skotiš inn oršum, gegnir sama mįli og um ašrar breytingar į beinum tilvitnunum; slķkar breytingar žarf aš sżna į skżran hįtt, samkvęmt žeim reglum sem nefndar voru hér įšur, žannig aš ekki fari milli mįla hverju hefur veriš breytt. Lengri beinar tilvitnanir eru hins vegar oftast inndregnar, a.m.k frį vinstri og stundum frį hęgri lķka; oft afmarkašar meš auknu bili frį meginmįli, bęši į undan og eftir; og oft meš smęrra letri og/eša minna lķnubili en meginmįliš. Žį eru gęsalappir ekki notašar; litiš er svo į aš inndrįtturinn, og leturbreyting og lķnubil ef um žaš er aš ręša, nęgi til aš afmarka textann sem tilvitnun, og gęsalöppum sé žvķ ofaukiš. Gęta žarf žess vel aš taka oršrétt upp og einnig stafrétt og breyta engu; leišrétta ekki aušsęjar villur nema lįta žess getiš. Žaš er erfišara en margur hyggur aš taka rétt upp, og naušsynlegt aš fara vel yfir allar beinar tilvitnanir oftar en einu sinni.

142. Leturbreyting ķ tilvitnun Oft žarf aš vekja athygli į einhverju atriši ķ beinni tilvitnun Slķkt er ešlilegast aš gera meš leturbreytingu oftast skįletrun eša feitletrun Žetta mį žó ekki gera athugasemdalaust žaš jafngildir breytingu į textanum Žessa veršur žvķ aš geta ķ sviga eša hornklofa t.d. [leturbreyting mķn, E.R.] Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 142 Oft žykir įstęša til aš vekja athygli į einhverju eša leggja sérstaka įherslu į eitthvaš ķ beinni tilvitnun. Žaš er ešlilegast aš gera meš leturbreytingu, skįletra eša feitletra oršiš eša oršin sem um er aš ręša. Slķka breytingu mį žó ekki gera athugasemdalaust; hśn jafngildir žvķ aš oršalagi sé breytt. Ef letri er breytt af žessum sökum veršur aš geta žess; annašhvort strax į eftir breytingunni, og žį innan hornklofa vegna žess aš athugasemdin lendir inni ķ tilvitnuninni; eša eftir aš tilvitnuninni lżkur, og žį dugir aš hafa skżringuna ķ sviga. Ķ slķkum tilvikum setur höfundur žį oft upphafsstafi sķna į eftir skżringunni, t.d. [leturbreyting mķn, E.R.]. Einnig getur stundum veriš įstęša til aš skjóta inn nįnari skżringu į tilteknu atriši sem ekki er augljóst af žeim texta sem tekinn er upp. Žį er heimilt aš gera žaš, en sś skżring veršur aš vera innan hornklofa og merkt ritgeršarhöfundi. Oft žykir įstęša til aš vekja athygli į einhverju eša leggja sérstaka įherslu į eitthvaš ķ beinni tilvitnun. Žaš er ešlilegast aš gera meš leturbreytingu, skįletra eša feitletra oršiš eša oršin sem um er aš ręša. Slķka breytingu mį žó ekki gera athugasemdalaust; hśn jafngildir žvķ aš oršalagi sé breytt. Ef letri er breytt af žessum sökum veršur aš geta žess; annašhvort strax į eftir breytingunni, og žį innan hornklofa vegna žess aš athugasemdin lendir inni ķ tilvitnuninni; eša eftir aš tilvitnuninni lżkur, og žį dugir aš hafa skżringuna ķ sviga. Ķ slķkum tilvikum setur höfundur žį oft upphafsstafi sķna į eftir skżringunni, t.d. [leturbreyting mķn, E.R.]. Einnig getur stundum veriš įstęša til aš skjóta inn nįnari skżringu į tilteknu atriši sem ekki er augljóst af žeim texta sem tekinn er upp. Žį er heimilt aš gera žaš, en sś skżring veršur aš vera innan hornklofa og merkt ritgeršarhöfundi.

143. Vitnaš ķ heimild į erlendu mįli Oft žarf aš vitna beint ķ erlendar heimildir į žį aš žżša žęr eša hafa į frummįli? Oršrétt tilvitnun er yfirleitt höfš į frummįli en stundum žżdd ķ nešanmįlsgrein eša žżdd ķ meginmįli en frumtexti nešanmįls Žżdd tilvitnun įn frumtexta er tilgangslaus hśn felur žį ķ sér oršalag og tślkun žżšanda žį er efnisleg endursögn ešlilegri Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 143 Ķ fręširitum žarf ekki sķšur aš vitna ķ heimildir į erlendum mįlum en ķslensku, og žį vaknar sś spurning hvernig eigi aš fara meš slķkar tilvitnanir; hvort eigi aš birta žęr į frummįlinu eša žżša žęr. Almenna reglan er sś aš oršréttar tilvitnanir eru birtar į frummįlinu. Muniš žaš sem įšur var sagt, aš rétt er aš fara sparlega meš oršréttar tilvitnanir, og nota žęr einkum žegar nįkvęmt oršalag skiptir mįli. Ef tilvitnunin er žżdd į annaš mįl er sś forsenda hvort eš er fallin brott, žvķ aš hversu nįkvęm sem žżšingin er žį er oršalagiš žżšandans en ekki höfundarins. Ķ slķkum tilvikum gerir endursögn sama gagn og er miklu ešlilegri, žvķ aš hśn žykist ekki vera annaš en hśn er. Stundum er žó farin sś leiš aš hafa tilvitnunina į frummįli inni ķ meginmįlinu en birta ķslenska žżšingu hennar ķ nešanmįlsgrein, eša öfugt. Žį hefur lesandinn bįšar gerširnar fyrir sér, og getur vališ hverja hann notar. Žęgilegast er fyrir hann aš nota ķslensku žżšinguna, en ef hann vill ganga śr skugga um aš örugglega sé fariš rétt meš getur hann alltaf skošaš frumtextann. Höfundurinn losnar žį undan žeirri įbyrgš aš tślka oršalag heimildarinnar, og varpar henni yfir į lesandann. En vitaskuld fer žaš eftir ešli og markhóp ritsmķšarinnar hvaša leiš er farin ķ žessu efni. Ķ grein ętlašri almenningi žętti vęntanlega įstęšulaust aš birta frumtextann; en žar er lķka lķtil įstęša til aš hafa oršréttar tilvitnanir yfirleitt. Ķ fręširitum žarf ekki sķšur aš vitna ķ heimildir į erlendum mįlum en ķslensku, og žį vaknar sś spurning hvernig eigi aš fara meš slķkar tilvitnanir; hvort eigi aš birta žęr į frummįlinu eša žżša žęr. Almenna reglan er sś aš oršréttar tilvitnanir eru birtar į frummįlinu. Muniš žaš sem įšur var sagt, aš rétt er aš fara sparlega meš oršréttar tilvitnanir, og nota žęr einkum žegar nįkvęmt oršalag skiptir mįli. Ef tilvitnunin er žżdd į annaš mįl er sś forsenda hvort eš er fallin brott, žvķ aš hversu nįkvęm sem žżšingin er žį er oršalagiš žżšandans en ekki höfundarins. Ķ slķkum tilvikum gerir endursögn sama gagn og er miklu ešlilegri, žvķ aš hśn žykist ekki vera annaš en hśn er. Stundum er žó farin sś leiš aš hafa tilvitnunina į frummįli inni ķ meginmįlinu en birta ķslenska žżšingu hennar ķ nešanmįlsgrein, eša öfugt. Žį hefur lesandinn bįšar gerširnar fyrir sér, og getur vališ hverja hann notar. Žęgilegast er fyrir hann aš nota ķslensku žżšinguna, en ef hann vill ganga śr skugga um aš örugglega sé fariš rétt meš getur hann alltaf skošaš frumtextann. Höfundurinn losnar žį undan žeirri įbyrgš aš tślka oršalag heimildarinnar, og varpar henni yfir į lesandann. En vitaskuld fer žaš eftir ešli og markhóp ritsmķšarinnar hvaša leiš er farin ķ žessu efni. Ķ grein ętlašri almenningi žętti vęntanlega įstęšulaust aš birta frumtextann; en žar er lķka lķtil įstęša til aš hafa oršréttar tilvitnanir yfirleitt.

144. Nįkvęmar tilvķsanir Tilvķsanir eiga aš vera nįkvęmar eins nįkvęmar og kostur er Ekki er nóg aš nefna höfund en ekkert verk ekki er nóg aš nefna verk en ekki blašsķšu Tilvitnanir eiga aš vera sannreynanlegar of seinlegt er aš leita aš tilvitnun ķ heilli bók Stundum er žó vķsaš almennt ķ heilt verk eša meginnišurstöšu žess Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 144 Ęskilegt er aš hafa tilvitnanir og tilvķsanir eins nįkvęmar og mögulegt er. Žaš er vitanlega ekki nóg aš skrifa „Vésteinn Ólason hefur sżnt fram į aš ...“ įn žess aš nefna hvaša rit Vésteins er stušst viš; og žaš er ekki heldur nóg aš skrifa „Ķ Ķslenskri bókmenntasögu hefur Vésteinn Ólason sżnt fram į aš ...“. Žar er um aš ręša margra binda verk, og žvķ gęti veriš afar seinlegt aš finna žann staš sem vķsaš er ķ; en eins og įšur er nefnt eiga tilvķsanir ķ heimildir aš vera sannreynanlegar. Meginreglan er sś aš vķsa ķ blašsķšutal, žar sem žvķ veršur viš komiš. Aušvitaš į žaš ekki alltaf viš, t.d. žegar vķsaš er almennt til efnis heillar bókar, eša ķ meginnišurstöšu hennar. Ęskilegt er aš hafa tilvitnanir og tilvķsanir eins nįkvęmar og mögulegt er. Žaš er vitanlega ekki nóg aš skrifa „Vésteinn Ólason hefur sżnt fram į aš ...“ įn žess aš nefna hvaša rit Vésteins er stušst viš; og žaš er ekki heldur nóg aš skrifa „Ķ Ķslenskri bókmenntasögu hefur Vésteinn Ólason sżnt fram į aš ...“. Žar er um aš ręša margra binda verk, og žvķ gęti veriš afar seinlegt aš finna žann staš sem vķsaš er ķ; en eins og įšur er nefnt eiga tilvķsanir ķ heimildir aš vera sannreynanlegar. Meginreglan er sś aš vķsa ķ blašsķšutal, žar sem žvķ veršur viš komiš. Aušvitaš į žaš ekki alltaf viš, t.d. žegar vķsaš er almennt til efnis heillar bókar, eša ķ meginnišurstöšu hennar.

145. Tilvķsana- og heimildaskrįrkerfi Mörg tilvķsana- og heimildaskrįrkerfi eru til flest tķmarit gefa śt eigin reglur um žessi atriši Mjög žekkt kerfi er APA notaš ķ mörgum greinum Hįskóla Ķslands og t.d. ķ Gagnfręšakveri handa hįskólanemum Hér er męlt meš kerfi tķmaritsins Ķslensks mįls sem er svipaš APA en žó meš nokkrum afbrigšum t.d. įrtal ekki ķ sviga ķ heimildaskrį, śtgįfustašur į eftir forlagi, ekki „ķ“ į undan titli safnrits sem kafli er śr, o.fl. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 145 Mörg tilvķsana- og heimildaskrįrkerfi eru til – sum śtbreidd og notuš į mörgum svišum, önnur takmarkašri og sérhęfšari. Flest fręšileg tķmarit gefa śt eigin leišbeiningar um žessi atriši og verša höfundar aš kynna sér žęr įšur en žeir senda ritunum greinar til birtingar. Eitt žekktasta kerfiš er APA, frį Bandarķska sįlfręšifélaginu (American Psychological Association). Žaš er notaš ķ mörgum fręšigreinum innan Hįskóla Ķslands og er t.d. kynnt ķ Gagnfręšakveri handa hįskólanemum eftir Frišrik H. Jónsson og Sigurš J. Grétarsson. Hér veršur męlt meš kerfi tķmaritsins Ķslensks mįls. Žaš er svipaš APA en žó meš nokkrum afbrigšum. Mörg tilvķsana- og heimildaskrįrkerfi eru til – sum śtbreidd og notuš į mörgum svišum, önnur takmarkašri og sérhęfšari. Flest fręšileg tķmarit gefa śt eigin leišbeiningar um žessi atriši og verša höfundar aš kynna sér žęr įšur en žeir senda ritunum greinar til birtingar. Eitt žekktasta kerfiš er APA, frį Bandarķska sįlfręšifélaginu (American Psychological Association). Žaš er notaš ķ mörgum fręšigreinum innan Hįskóla Ķslands og er t.d. kynnt ķ Gagnfręšakveri handa hįskólanemum eftir Frišrik H. Jónsson og Sigurš J. Grétarsson. Hér veršur męlt meš kerfi tķmaritsins Ķslensks mįls. Žaš er svipaš APA en žó meš nokkrum afbrigšum.

146. Vķsaš ķ heimildir inni ķ texta Heimildatilvķsun er höfš inni ķ texta nafn höfundar, og įrtal og blašsķšutal ķ sviga milli höfundarnafns og įrtals er žį bil en tvķpunktur milli įrtals og blašsķšutals Notaš er fullt nafn ķslenskra höfunda en ašeins eftirnafn erlendra Siguršur Nordal (1942:25); Chomsky (1993:107) Fullar upplżsingar eru svo ķ heimildaskrį titill, śtgefandi, śtgįfustašur o.fl. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 146 Ķ žessu kerfi er vķsaš ķ heimildir inni ķ textanum meš nafni höfundar, įrtali heimildar og blašsķšutali. Athugiš aš venja er aš nota fullt nafn ķslenskra höfunda en eftirnafn erlendra höfunda ķ slķkum tilvķsunum; og milli höfundarnafns og įrtals er bil, en hvorki komma né punktur. Ķ žessu kerfi er vķsaš ķ heimildir inni ķ textanum meš nafni höfundar, įrtali heimildar og blašsķšutali. Athugiš aš venja er aš nota fullt nafn ķslenskra höfunda en eftirnafn erlendra höfunda ķ slķkum tilvķsunum; og milli höfundarnafns og įrtals er bil, en hvorki komma né punktur.

147. Höfundarnafn hluti textans Stundum er nafn höfundar hluti textans einkum ķ efnislegum endursögnum: Eins og Comrie bendir į (1981:80) er hér strangt tekiš ekki veriš aš tala um röš orša, heldur stofnhluta setningar. Greenberg (1966:76) taldi aš af sex mismunandi röšum įšurnefndra liša sem hugsanlegar vęru kęmu ašeins žrjįr fyrir svo aš heitiš gęti. Skipting tungumįla ķ hópa eftir grundvallaroršaröš er komin frį Greenberg (1966). Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 147 Žetta er žį einkum meš tvennu móti. Annars vegar getur höfundarnafniš stašiš sem órjśfanlegur hluti textans, og žį kemur įrtal og blašsķšutal innan sviga, meš tvķpunkti į milli: "Eins og Sigrķšur Sigurjónsdóttir (1993:27) hefur sżnt fram į ...". Žessi ašferš er einkum notuš ķ endursögnum. Žetta er žį einkum meš tvennu móti. Annars vegar getur höfundarnafniš stašiš sem órjśfanlegur hluti textans, og žį kemur įrtal og blašsķšutal innan sviga, meš tvķpunkti į milli: "Eins og Sigrķšur Sigurjónsdóttir (1993:27) hefur sżnt fram į ...". Žessi ašferš er einkum notuš ķ endursögnum.

148. Höfundarnafn innan sviga Stundum er nafn höfundar innan svigans einkum ķ beinum tilvitnunum og tilvķsunum: A dominant order may always occur, but its opposite, the recessive, occurs only when a harmonic construc-tion is likewise present (Greenberg 1966:97). Hśn hefur lķka veriš fyrsta lišgeršarregla flestra kennslubóka ķ generatķfri setningafręši ensku (t.d. Baker 1978:36, Perlmutter & Soames 1979:26) […] […] ekki er hęgt aš sjį aš ein žeirra sé tekin fram yfir ašrar (sjį Comrie 1981:82). Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 148 En einnig getur höfundarnafn, įrtal og blašsķšutal allt veriš innan sviga, ekki sķst viš beinar tilvitnanir og tilvķsanir: "Žetta er stundum kallaš "öfug oršaröš" (Jakob Jóh. Smįri 1920:178)"; "Į žetta hefur įšur veriš bent (sbr. Chomsky 1965)". En einnig getur höfundarnafn, įrtal og blašsķšutal allt veriš innan sviga, ekki sķst viš beinar tilvitnanir og tilvķsanir: "Žetta er stundum kallaš "öfug oršaröš" (Jakob Jóh. Smįri 1920:178)"; "Į žetta hefur įšur veriš bent (sbr. Chomsky 1965)".

149. Tilvķsun į undan efnisatriši Tilvķsun ķ heimild kemur oft į undan efnisatriši sem hśn į viš: Greenberg (1966:76) taldi aš af sex mismunandi röšum įšurnefndra liša sem hugsanlegar vęru kęmu ašeins žrjįr fyrir svo aš heitiš gęti […] […] Chomsky bendir į (1957:80) aš žetta eru „simple, declarative, active sentences“; ž.e. sams konar setningar og Greenberg (1966:76-77) lagši til grundvallar sinni flokkun. Li & Thompson (1976) hafna žvķ, a.m.k. sem algildi. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 149 Tilvķsun ķ heimild, hvort sem um er aš ręša höfundarnafn og įrtal eša nśmer nešanmįlsgreinar, getur komiš hvort heldur er į undan eša eftir žvķ efnisatriši sem hśn į viš; žaš fer eftir samhengi og ašstęšum. Meginatrišiš er aš enginn vafi sé į žvķ viš hvaša efnisatriši heimildatilvķsunin į. Hęgt er aš segja: "Um žetta segir Jón Jónsson (1983:27):" — og koma sķšan meš tilvitnunina.Tilvķsun ķ heimild, hvort sem um er aš ręša höfundarnafn og įrtal eša nśmer nešanmįlsgreinar, getur komiš hvort heldur er į undan eša eftir žvķ efnisatriši sem hśn į viš; žaš fer eftir samhengi og ašstęšum. Meginatrišiš er aš enginn vafi sé į žvķ viš hvaša efnisatriši heimildatilvķsunin į. Hęgt er aš segja: "Um žetta segir Jón Jónsson (1983:27):" — og koma sķšan meš tilvitnunina.

150. Tilvķsun į eftir efnisatriši Tilvķsun ķ heimild kemur oft į eftir efnisatriši sem hśn į viš: Hlutverk lišgeršarreglnanna er m.a. aš „determine the ordering of elements in deep structures“ segir Chomsky (1965:123) […] Vaninn er aš miša viš įkvešna setningagerš, full-yršingarsetningar (declarative sentences, sjį t.d. Greenberg 1966:76-77, Vennemann 1974:344) […] Oftast benda žau ķ sömu įtt (sbr. Li & Thompson 1976:169). Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 150 En einnig getur tilvitnunin komiš fyrst, og sķšan stašiš "eins og Jón Jónsson (1983:27) bendir į". En einnig getur tilvitnunin komiš fyrst, og sķšan stašiš "eins og Jón Jónsson (1983:27) bendir į".

151. Tilvķsun įn sérstakra umbśša Ekki žarf neinar umbśšir um tilvķsun höfundarnafn, įrtal (og blašsķšutal, ef viš į) er nóg Kjarnasetningar (kernel sentences) eru skilgreindar sem žęr setningar sem ašeins skyldubundnar ummyndanir […] hafa verkaš į (Chomsky 1957:45) […] Oft er heimildartilvķsun aftast ķ beinni tilvitnun žį er punkturinn (eša ! eša ?) į eftir svigagreininni „A dominant order may always occur, but its opposite, the recessive, occurs only when a harmonic construction is likewise present“ (Greenberg 1966:97). Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 151 Ekki er heldur naušsynlegt aš hafa neinar "umbśšir" um höfundarnafniš; algengt er aš tilvitnunin sé birt og strax į eftir henni komi: "(Jón Jónsson 1983:27)". Ef heimildartilvķsun kemur innan sviga aftast ķ beinni tilvitnun žį er punktur (eša annaš greinarmerki sem tilvitnunin endar į) haft į eftir svigagreininni: "Ķ ķslensku eru engin tilvķsunarfornöfn (Höskuldur Žrįinsson 1985:16)." Ekki er heldur naušsynlegt aš hafa neinar "umbśšir" um höfundarnafniš; algengt er aš tilvitnunin sé birt og strax į eftir henni komi: "(Jón Jónsson 1983:27)". Ef heimildartilvķsun kemur innan sviga aftast ķ beinni tilvitnun žį er punktur (eša annaš greinarmerki sem tilvitnunin endar į) haft į eftir svigagreininni: "Ķ ķslensku eru engin tilvķsunarfornöfn (Höskuldur Žrįinsson 1985:16)."

152. Fleiri afbrigši Žurfi aš vķsa ķ mörg rit höfundar frį sama įri eru žau ašgreind meš bókstöfum t.d. Kossuth (1978a), Kossuth (1978b) o.s.frv. Stundum er vķsaš mjög oft ķ sömu heimild žį er tilvķsunin stundum ašeins full ķ fyrsta skipti og gefin stytting sem sķšan er notuš t.d. Hreinn Benediktsson 1959 (hér eftir HB) žį žarf aš gęta samręmis viš heimildaskrį Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 152 Žessi ašferš viš heimildatilvķsanir er hefšbundin ķ mįlfręširitum, og hefur żmsa kosti aš mķnu mati. Hśn tekur lķtiš plįss, žar sem heimildin er aldrei nefnd nema ķ heimildaskrįnni sjįlfri. Vissulega finnst mörgum aš įrtölin veiti litlar upplżsingar — mun minni en fengjust meš žvķ aš nefna titla ķ nešanmįlsgreinum. Į móti kemur aš lesendur sem kunnugir eru viškomandi sviši lęra fljótt aš tengja įrtölin viš įkvešin rit; allir sem einhverja nasasjón hafa af mįlfręši vita t.d. strax hvaš (Chomsky 1957) merkir, eša (Hreinn Benediktsson 1959). Žess vegna fęr lesandinn oft fullnęgjandi upplżsingar um heimildatilvķsanir höfundar inni ķ meginmįlinu sjįlfu, ķ staš žess aš žurfa aš lķta ķ nešanmįlsgrein — aš ekki sé talaš um ef nešanmįlsgreinarnar eru ekki nešanmįls, heldur aftanmįls. Ef vķsaš er ķ fleiri en eitt rit eftir sama höfund frį sama įri eru ritin ašgreind meš bókstöfum nęst į eftir įrtalinu; (Kossuth 1978a, Kossuth 1978b) o.s.frv. Sé vķsaš ķ tvö eša fleiri slķk rit ķ sömu heimildatilvķsun er stundum lįtiš nęgja aš nefna höfund og įrtal einu sinni, en sķšan bókstafi eftir žörfum; (Kossuth 1978a, b). Ef vķsaš er oft ķ sömu heimild, einkum ef žaš er meš stuttu millibili, er hęgt aš stytta tilvķsunina og nota t.d. ašeins upphafsstafi höfundar. Žį er žess getiš ķ fyrsta skipti, t.d. "Hreinn Benediktsson (1959) (hér eftir HB)". Sé žetta gert žarf aš gęta vel samręmis viš heimildaskrįr, sbr. hér į eftir. Žessi ašferš viš heimildatilvķsanir er hefšbundin ķ mįlfręširitum, og hefur żmsa kosti aš mķnu mati. Hśn tekur lķtiš plįss, žar sem heimildin er aldrei nefnd nema ķ heimildaskrįnni sjįlfri. Vissulega finnst mörgum aš įrtölin veiti litlar upplżsingar — mun minni en fengjust meš žvķ aš nefna titla ķ nešanmįlsgreinum. Į móti kemur aš lesendur sem kunnugir eru viškomandi sviši lęra fljótt aš tengja įrtölin viš įkvešin rit; allir sem einhverja nasasjón hafa af mįlfręši vita t.d. strax hvaš (Chomsky 1957) merkir, eša (Hreinn Benediktsson 1959). Žess vegna fęr lesandinn oft fullnęgjandi upplżsingar um heimildatilvķsanir höfundar inni ķ meginmįlinu sjįlfu, ķ staš žess aš žurfa aš lķta ķ nešanmįlsgrein — aš ekki sé talaš um ef nešanmįlsgreinarnar eru ekki nešanmįls, heldur aftanmįls. Ef vķsaš er ķ fleiri en eitt rit eftir sama höfund frį sama įri eru ritin ašgreind meš bókstöfum nęst į eftir įrtalinu; (Kossuth 1978a, Kossuth 1978b) o.s.frv. Sé vķsaš ķ tvö eša fleiri slķk rit ķ sömu heimildatilvķsun er stundum lįtiš nęgja aš nefna höfund og įrtal einu sinni, en sķšan bókstafi eftir žörfum; (Kossuth 1978a, b). Ef vķsaš er oft ķ sömu heimild, einkum ef žaš er meš stuttu millibili, er hęgt aš stytta tilvķsunina og nota t.d. ašeins upphafsstafi höfundar. Žį er žess getiš ķ fyrsta skipti, t.d. "Hreinn Benediktsson (1959) (hér eftir HB)". Sé žetta gert žarf aš gęta vel samręmis viš heimildaskrįr, sbr. hér į eftir.

153. Hlutverk nešanmįlsgreina Nešanmįlsgreinar verša fremur fįar sé žessi ašferš viš heimildatilvķsanir notuš Žęr verša žį einkum notašar til śtśrdśra sem tengjast efninu en eru ekki ómissandi tenging viš skrif annarra, sögulegur bakgrunnur eša ķtarlegri rökfęrsla en rśmast ķ meginmįli Aftanmįlsgreinar eša athugagreinar eru einnig stundum notašar ķ sama tilgangi Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 153 Sé žessi ašferš viš heimildatilvķsanir notuš verša nešanmįlsgreinar yfirleitt tiltölulega fįar. Žęr eru žį einkum notašar til einhvers konar śtśrdśra; til aš koma aš efnisatrišum sem höfundi žykja skipta mįli, en eru samt ekki ómissandi hluti meginmįlsins. Žar getur veriš um aš ręša tengingu viš skrif annarra, sögulegan bakgrunn, og żmislegt fleira sem gęti rofiš eša truflaš framvindu meginmįlsins og žį röksemdafęrslu sem žar er aš finna. Einnig getur žar veriš ķtarlegri röksemdafęrsla fyrir tilteknum atrišum en įstęša žykir til aš hafa ķ meginmįli, dęmi, fyrirvarar o.fl. Stundum eru aftanmįlsgreinar eša sk. athugagreinar notašar ķ sama tilgangi, en žęr eru žį aftan viš meginmįl ritgeršarinnar (eša stundum aftan viš hvern kafla, ef um langa ritgerš eša bók er aš ręša). Ķ sjįlfu sér er žaš fyrst og fremst formsatriši hvar slķkir śtśrdśrar eru stašsettir, en aftanmįlsgreinar vilja žó oft vera lengri en nešanmįlsgreinar. Athugiš aš ķ sjįlfu sér er hugsanlegt — og stundum gert — aš blanda saman žeim tveim ašferšum viš tilvķsanir sem hér hafa veriš nefndar. Žį er vķsaš ķ heimildir meš nafni höfundar og įrtali (og blašsķšutali žar sem įstęša er til), en tilvķsunin hins vegar ekki felld inn ķ meginmįliš, heldur höfš nešanmįls. Žetta žykir mér žó óešlilegt. Meginįstęšan fyrir žvķ aš hafa tilvķsanir nešanmįls, frekar en fella žęr inn ķ meginmįl, hlżtur aš vera sś aš koma meiri upplżsingum į framfęri en felast ķ nafni og įrtali; en žaš fer ekki vel į aš rjśfa meginmįliš meš löngum runum. Ef heimildatilvķsun er aftur į móti bara nafn og įrtal rżfur hśn meginmįliš svo lķtiš aš varla er įstęša til aš amast viš žvķ, og žess vegna ekkert unniš meš žvķ aš setja hana ķ nešanmįlsgrein.Sé žessi ašferš viš heimildatilvķsanir notuš verša nešanmįlsgreinar yfirleitt tiltölulega fįar. Žęr eru žį einkum notašar til einhvers konar śtśrdśra; til aš koma aš efnisatrišum sem höfundi žykja skipta mįli, en eru samt ekki ómissandi hluti meginmįlsins. Žar getur veriš um aš ręša tengingu viš skrif annarra, sögulegan bakgrunn, og żmislegt fleira sem gęti rofiš eša truflaš framvindu meginmįlsins og žį röksemdafęrslu sem žar er aš finna. Einnig getur žar veriš ķtarlegri röksemdafęrsla fyrir tilteknum atrišum en įstęša žykir til aš hafa ķ meginmįli, dęmi, fyrirvarar o.fl. Stundum eru aftanmįlsgreinar eša sk. athugagreinar notašar ķ sama tilgangi, en žęr eru žį aftan viš meginmįl ritgeršarinnar (eša stundum aftan viš hvern kafla, ef um langa ritgerš eša bók er aš ręša). Ķ sjįlfu sér er žaš fyrst og fremst formsatriši hvar slķkir śtśrdśrar eru stašsettir, en aftanmįlsgreinar vilja žó oft vera lengri en nešanmįlsgreinar. Athugiš aš ķ sjįlfu sér er hugsanlegt — og stundum gert — aš blanda saman žeim tveim ašferšum viš tilvķsanir sem hér hafa veriš nefndar. Žį er vķsaš ķ heimildir meš nafni höfundar og įrtali (og blašsķšutali žar sem įstęša er til), en tilvķsunin hins vegar ekki felld inn ķ meginmįliš, heldur höfš nešanmįls. Žetta žykir mér žó óešlilegt. Meginįstęšan fyrir žvķ aš hafa tilvķsanir nešanmįls, frekar en fella žęr inn ķ meginmįl, hlżtur aš vera sś aš koma meiri upplżsingum į framfęri en felast ķ nafni og įrtali; en žaš fer ekki vel į aš rjśfa meginmįliš meš löngum runum. Ef heimildatilvķsun er aftur į móti bara nafn og įrtal rżfur hśn meginmįliš svo lķtiš aš varla er įstęša til aš amast viš žvķ, og žess vegna ekkert unniš meš žvķ aš setja hana ķ nešanmįlsgrein.

154. Vķsaš ķ heimildir nešanmįls Stundum er vķsaš ķ heimildir nešanmįls nśmer eša tįkn nešanmįlsgreinar inni ķ texta en upplżsingar um heimildina ķ nešanmįlsgrein fullar upplżsingar žegar hśn er nefnd fyrst höfundur, titill, śtgefandi, įr, stašur en styttar ef til hennar er vitnaš aftur t.d. bara höfundur og (styttur) titill Stundum er žį engin sérstök heimildaskrį en hér er ekki męlt meš žessari ašferš Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 154 Form tilvķsana inni ķ texta er meš żmsum móti, og žaš tengist lķka framsetningu heimildaskrįr. Ein ašferš er sś aš hafa allar heimildatilvķsanir nešanmįls, setja tįkn um nešanmįlsgrein žar sem įstęša žykir til aš vķsa ķ heimild. Žį er heimildin oft tilgreind nįkvęmlega žegar hśn er nefnd ķ fyrsta skipti; höfundur, titill, śtgefandi, śtgįfustašur, śtgįfuįr o.s.frv. Sé vķsaš til sömu heimildar sķšar er hins vegar oftast notuš einhvers konar stytting, t.d. bara höfundur og (styttur) titill. Misjafnt er hvort sérstök heimildaskrį fylgir žegar žessi hįttur er hafšur į. Ég męli eindregiš meš žvķ aš hafa lķka heimildaskrį; žaš gerir lesanda oft erfitt fyrir ef ekki er hęgt aš sjį ķ fljótu bragši hvaša heimildir höfundur hefur notaš. Minnist žess aš ein meginnot okkar af heimildum felast ķ žvķ aš lįta žęr vķsa okkur į ašrar heimildir į fljótlegan hįtt, og žaš gera žęr ekki ef fara žarf ķ gegnum hverja einustu nešanmįlsgrein ķ žeim tilgangi. Form tilvķsana inni ķ texta er meš żmsum móti, og žaš tengist lķka framsetningu heimildaskrįr. Ein ašferš er sś aš hafa allar heimildatilvķsanir nešanmįls, setja tįkn um nešanmįlsgrein žar sem įstęša žykir til aš vķsa ķ heimild. Žį er heimildin oft tilgreind nįkvęmlega žegar hśn er nefnd ķ fyrsta skipti; höfundur, titill, śtgefandi, śtgįfustašur, śtgįfuįr o.s.frv. Sé vķsaš til sömu heimildar sķšar er hins vegar oftast notuš einhvers konar stytting, t.d. bara höfundur og (styttur) titill. Misjafnt er hvort sérstök heimildaskrį fylgir žegar žessi hįttur er hafšur į. Ég męli eindregiš meš žvķ aš hafa lķka heimildaskrį; žaš gerir lesanda oft erfitt fyrir ef ekki er hęgt aš sjį ķ fljótu bragši hvaša heimildir höfundur hefur notaš. Minnist žess aš ein meginnot okkar af heimildum felast ķ žvķ aš lįta žęr vķsa okkur į ašrar heimildir į fljótlegan hįtt, og žaš gera žęr ekki ef fara žarf ķ gegnum hverja einustu nešanmįlsgrein ķ žeim tilgangi.

155. Form heimildaskrįr Sé vķsaš ķ höfund og įrtal inni ķ textanum veršur aš byggja heimildaskrį upp į sama hįtt hafa fyrst höfundarnafn og sķšan śtgįfuįr Sé vitnaš ķ fleiri en eitt rit eftir sama höfund er oft notaš langt strik — ķ staš nafnsins ķ öšrum heimildum en žeirri fyrstu Taki heimild fleiri en eina lķnu ķ skrįnni eru seinni lķnur inndregnar um 3-5 stafbil Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 155 Mikilvęgt er aš gęta samręmis milli heimildatilvķsana inni ķ texta og heimildaskrįrinnar sjįlfrar. Sé vķsaš ķ höfund og įrtal inni ķ textanum veršur aš byggja heimildaskrįna upp į sama hįtt; hafa žar fyrst höfundarnafniš og sķšan śtgįfuįr heimildarinnar. Sé vitnaš ķ fleiri en eitt rit eftir sama höfund er notaš langt strik (slegiš 3-5 sinnum į -) ķ staš nafnsins ķ öšrum heimildum en žeirri fyrstu. Ef heimild tekur fleiri en eina lķnu er venja aš ašrar lķnur en sś fyrsta séu inndregnar um 3-5 stafbil (sk. "hangandi inndrįttur" (hanging indent)). Oft er haft meira lķnubil milli heimilda en innan žeirra, en žaš er žó ekki algilt. Mikilvęgt er aš gęta samręmis milli heimildatilvķsana inni ķ texta og heimildaskrįrinnar sjįlfrar. Sé vķsaš ķ höfund og įrtal inni ķ textanum veršur aš byggja heimildaskrįna upp į sama hįtt; hafa žar fyrst höfundarnafniš og sķšan śtgįfuįr heimildarinnar. Sé vitnaš ķ fleiri en eitt rit eftir sama höfund er notaš langt strik (slegiš 3-5 sinnum į -) ķ staš nafnsins ķ öšrum heimildum en žeirri fyrstu. Ef heimild tekur fleiri en eina lķnu er venja aš ašrar lķnur en sś fyrsta séu inndregnar um 3-5 stafbil (sk. "hangandi inndrįttur" (hanging indent)). Oft er haft meira lķnubil milli heimilda en innan žeirra, en žaš er žó ekki algilt.

156. Mešferš höfundarnafna Skrį er ķ stafrófsröš eftir höfundarnöfnum eiginnafn ķslenskra höfunda į undan ęttarnafn erlendra, og komma į undan fornafni nema erlendir höfundar séu fleiri en einn žį er eiginnafn annarra en žess fyrsta į undan ęttarnafni stundum eru upphafsstafir eiginnafna lįtnir nęgja Séu höfundar žrķr eša fęrri eru allir taldir séu žeir fleiri er lįtiš nęgja aš nefna žann fyrsta og sķšan bętt viš „o.fl.“ („et al.“ į ensku) Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 156 Skrįnni er rašaš ķ stafrófsröš eftir nöfnum höfunda, og fullt nafn tilgreint, ef kostur er. Ķslenskum höfundum er rašaš į eiginnafn en erlendum į ęttarnafn, og žį komma milli žess og eiginnafns. Ef ritiš er eftir fleiri en einn erlendan höfund eru žó nöfn annarra höfunda en žess fyrsta höfš ķ réttri röš, ž.e. eiginnafn į undan. Stundum er reyndar lįtiš duga aš nota upphafsstaf eša -stafi ķ eiginnafni eša -nöfnum erlendra höfunda. Ef höfundar eru fęrri en žrķr eša fęrri eru allir taldir upp, en séu žeir fleiri er oft (žó ekki alltaf) lįtiš nęgja aš nefna žann fyrsta og bęta sķšan viš "o.fl.". Punktur er hafšur į eftir höfundarnafni og lķka į eftir įrtali. Skrįnni er rašaš ķ stafrófsröš eftir nöfnum höfunda, og fullt nafn tilgreint, ef kostur er. Ķslenskum höfundum er rašaš į eiginnafn en erlendum į ęttarnafn, og žį komma milli žess og eiginnafns. Ef ritiš er eftir fleiri en einn erlendan höfund eru žó nöfn annarra höfunda en žess fyrsta höfš ķ réttri röš, ž.e. eiginnafn į undan. Stundum er reyndar lįtiš duga aš nota upphafsstaf eša -stafi ķ eiginnafni eša -nöfnum erlendra höfunda. Ef höfundar eru fęrri en žrķr eša fęrri eru allir taldir upp, en séu žeir fleiri er oft (žó ekki alltaf) lįtiš nęgja aš nefna žann fyrsta og bęta sķšan viš "o.fl.". Punktur er hafšur į eftir höfundarnafni og lķka į eftir įrtali.

157. Bók sem heimild Į eftir įrtali fer titill heimildar skįletrašur og undirtitill meš beinu letri, ef um er aš ręša Sķšan koma frekari upplżsingar, ef viš į ritstjóri, śtgefandi, śtgįfa, ritröš allt meš beinu letri Aš lokum kemur forlag og śtgįfustašur Björn Gušfinnsson. 1958. Ķslenzk mįlfręši handa framhaldsskólum. 6. śtg. Eirķkur Hreinn Finnbogason annašist śtgįfuna. Rķkisśtgįfa nįmsbóka, Reykjavķk. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 157 Į eftir įrtalinu kemur nafn žeirrar heimildar sem vķsaš er ķ; bókar eša greinar. Ef um bók er aš ręša er titillinn skįletrašur (eša undirstrikašur), og punktur į eftir. Sķšan koma oft frekari upplżsingar um bókina, s.s. um undirtitil, ritröš, śtgįfu, ritstjóra o.fl., allt meš venjulegu (beinu) letri, og punktur į eftir. Aš lokum kemur nafn śtgefanda (forlags), komma, og žį śtgįfustašur og aš lokum punktur. Į eftir įrtalinu kemur nafn žeirrar heimildar sem vķsaš er ķ; bókar eša greinar. Ef um bók er aš ręša er titillinn skįletrašur (eša undirstrikašur), og punktur į eftir. Sķšan koma oft frekari upplżsingar um bókina, s.s. um undirtitil, ritröš, śtgįfu, ritstjóra o.fl., allt meš venjulegu (beinu) letri, og punktur į eftir. Aš lokum kemur nafn śtgefanda (forlags), komma, og žį śtgįfustašur og aš lokum punktur.

158. Tķmaritsgrein sem heimild Į eftir įrtali fer titill greinar meš beinu letri Sķšan kemur titill tķmaritsins skįletrašur loks įrgangur og blašsķšutal, meš tvķpunkti į milli [Vęntanleg(t)] innan hornklofa ef ritiš er ekki komiš śt ekki er getiš śtgefanda eša śtgįfustašar Andrews, Avery. 1971. Case Agreement of Predicate Modifiers in Ancient Greek. Linguistic Inquiry 2:127–151. Jón Jónsson. 2009. Athugasemd um nafniš Jón. Ritgerš. [Vęntanleg ķ Ķslensku mįli.] Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 158 Ef heimildin er grein ķ tķmariti er titill hennar (nęst į eftir įrtalinu) meš beinu letri, en oft innan gęsalappa. Žį kemur titill tķmaritsins skįletrašur, og aš lokum įrgangur og blašsķšutal, meš tvķpunkti į milli. Ef heimildin er grein ķ tķmariti er titill hennar (nęst į eftir įrtalinu) meš beinu letri, en oft innan gęsalappa. Žį kemur titill tķmaritsins skįletrašur, og aš lokum įrgangur og blašsķšutal, meš tvķpunkti į milli.

159. Bókarkafli sem heimild Į eftir įrtali fer titill kaflans meš beinu letri Sķšan kemur nafn ritstjóra safnritsins ef um žaš er aš ręša, og „(ritstj.):“ ķ sviga į eftir Žį kemur titill safnrits skįletrašur žį „bls.“ og blašsķšutal loks forlag og stašur Clear, Jeremy. 1987. Computing. John Sinclair (ritstj.): Looking Up. An Account of the COBUILD Project in Lexical Computing, bls. 41-61. Collins, London. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 159 Sé um aš ręša kafla ķ bók kemur kaflaheitiš nęst į eftir įrtali, oft innan gęsalappa. Sķšan kemur nafn ritstjóra safnritsins, ef um žaš er aš ręša, og (ritstj.) ķ sviga į eftir. Žį kemur titill ritsins skįletrašur, komma į eftir honum, sķšan "bls." og blašsķšutal kaflans. Aš lokum kemur nafn śtgefanda, komma, og śtgįfustašur. — Athugiš aš hér hefur ašeins veriš drepiš į helstu tilvik, en um nįnari leišbeiningar mį vķsa ķ Handbók um ritun og frįgang og Leišbeiningar um frįgang greina. Sé um aš ręša kafla ķ bók kemur kaflaheitiš nęst į eftir įrtali, oft innan gęsalappa. Sķšan kemur nafn ritstjóra safnritsins, ef um žaš er aš ręša, og (ritstj.) ķ sviga į eftir. Žį kemur titill ritsins skįletrašur, komma į eftir honum, sķšan "bls." og blašsķšutal kaflans. Aš lokum kemur nafn śtgefanda, komma, og śtgįfustašur. — Athugiš aš hér hefur ašeins veriš drepiš į helstu tilvik, en um nįnari leišbeiningar mį vķsa ķ Handbók um ritun og frįgang og Leišbeiningar um frįgang greina.

160. Efni į vef sem heimild Į eftir įrtali fer titill heimildar meš beinu letri Sķšan kemur heiti vefsetursins skįletraš ef unnt er aš finna eitthvert heiti į žaš Žar į eftir kemur slóšin į sķšuna undirstrikuš žį bein slóš į heimildina, undirstrikuš ķ hornklofa aš lokum dagsetning žegar heimildin var skošuš Eirķkur Rögnvaldsson. 2008. Framtķš ķslensku innan upplżsingatękninnar. Heimasķša Eirķks Rögnvaldssonar. http://www.hi.is/~eirikur. [Bein slóš: http://www.hi.is/ ~eirikur/ut.pdf. Sótt 4.11.2009.] Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 160

161. Handrit sem heimild Handrit frį fyrri öldum eru ekki skrįš į höfund heldur į safnmark sem skiptist ķ žrennt skammstöfun safns, t.d. Lbs, AM, JS nśmer handrits stęršartįkn – fol, 4to, 8vo Sķšan kemur heiti handrits meš beinu letri žį nįnari lżsing į efni žess ķ hornklofa, ef um ręšir Sthm. Perg. 15 4to. Ķslenska hómilķubókin. Lbs 220 8vo. [Uppskrift śr oršasafni eftir Hallgrķm Scheving.] Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 161

162. Óprentuš ritgerš sem heimild Į eftir įrtali fer titill ritgeršar meš beinu letri žó skįletraš ef ritgerš hefur veriš dreift opinberlega eša er ašgengileg į netinu (t.d. ķ Skemmunni) Sķšan skóli sem ritgeršin hefur veriš skrifuš viš eša stašur žar sem hęgt er aš nįlgast hana Helgi Bernódusson. 1982. Ópersónulegar setningar. Kandķ-datsritgerš ķ ķslenskri mįlfręši, Hįskóla Ķslands, Reykjavķk. Siguršur Konrįšsson. 1982. Mįlmörk og blendingssvęši. Nokkur atriši um haršmęli og linmęli. Ritgerš ķ eigu Mįlvķsindastofnunar Hįskóla Ķslands, Reykjavķk. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 162

163. Heimild rašaš į titil Stundum er rašaš į titil, oft skammstafašan óhöfundargreind fornrit oršabękur sem eru verk margra żmiss konar safnrit Įrtal er žį haft aftast DI = Diplomatarium Islandicum, Ķslenzkt fornbréfasafn 12, 1. Hiš ķslenzka bókmentafélag, Reykjavķk, 1923. Ljósv = Ljósvetninga saga. Ķslenzk fornrit 10. Björn Sigfśs-son gaf śt. Hiš ķslenzka fornritafélag, Reykjavķk, 1940. ĶO = Ķslensk oršabók. 3. śtg. Ritstjóri Möršur Įrnason. Edda, Reykjavķk, 2000. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 163

164. Nokkur dęmi śr heimildaskrį Ari Pįll Kristinsson. [Įn įrtals.] Athugum mįliš! Įbendingar um ķslenskt mįl og mįlfar. Vefur Stofnunar Įrna Magnśssonar ķ ķslenskum fręšum. http://arnastofnun.is. [Bein slóš: http://arnastofnun.is/id/1020025. Sótt 4.11.2009.] Eirķkur Rögnvaldsson og Höskuldur Žrįinsson. 1990. On Icelandic Word Order Once More. Joan Maling og Annie Zaenen (ritstj.): Modern Icelandic Syntax, bls. 3–40. Academic Press, San Diego. Haraldur Matthķasson. 1959. Setningaform og stķll. Bókaśtgįfa Menningar- sjóšs, Reykjavķk. Kossuth, Karen C. 1978a. Icelandic Word Order: In support of Drift as a Diachronic Principle Specific to Language Families. BLS 4:446-457. —. 1978b. Typological Contributions to Old Icelandic Word Order. Acta philologica Scandinavica 32:37-52. Kress, Bruno. 1982. Isländische Grammatik. VEB Verlag Enzyklopädie, Leipzig. OHR = Ritmįlssešlasafn Oršabókar Hįskóla Ķslands (nś Oršfręšisvišs Stofnunar Įrna Magnśssonar ķ ķslenskum fręšum), Reykjavķk. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 164 Hér er sżnt brot śr heimildaskrį žar sem fyrir koma flest žau atriši sem nefnd hafa veriš hér aš framan. Skošiš žetta brot vel til aš įtta ykkur į framsetningunni. Athugiš aš ekki er unnt aš gefa nįkvęmar reglur um öll tilvik sem upp koma. Ķ Handbók um ritun og frįgang er žó aš finna mjög fjölbreytt dęmi sem hęgt er aš styšjast viš ķ flestum tilvikum.Hér er sżnt brot śr heimildaskrį žar sem fyrir koma flest žau atriši sem nefnd hafa veriš hér aš framan. Skošiš žetta brot vel til aš įtta ykkur į framsetningunni. Athugiš aš ekki er unnt aš gefa nįkvęmar reglur um öll tilvik sem upp koma. Ķ Handbók um ritun og frįgang er žó aš finna mjög fjölbreytt dęmi sem hęgt er aš styšjast viš ķ flestum tilvikum.

165. Samręmi texta og heimildaskrįr Gęta žarf aš samręmi texta og heimildaskrįr lesandi į aš geta gengiš beint aš heimild ķ skrį eftir vķsun til hennar ķ textanum Ekki mį vķsa ķ Ķslenska oršabók (2000) ķ texta en raša ritinu į ritstjórann Mörš Įrnason ķ skrį lesandi er ekki skyldugur til aš vita um ritstjóra Ef Hreinn Benediktsson (1959) er stytt ķ „HB“ veršur HB aš vera ķ heimildaskrį, og vķsa į Hrein Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 165 Naušsynlegt er aš gęta žess aš fullt samręmi sé milli tilvķsunar ķ texta og heimildaskrįr. Lesandinn į kröfu į žvķ aš geta gengiš beint og umsvifalaust aš heimild eftir tilvķsun ķ textanum. Žetta žżšir t.d. aš žaš er algerlega óheimilt aš vķsa ķ Ķslenska oršabók (1983) ķ texta, en raša ritinu sķšan į ritstjórann, Įrna Böšvarsson, ķ heimildaskrįnni. Lesandinn er ekkert skyldugur til aš vita hver var ritstjóri oršabókarinnar; og hann mį ekki grķpa ķ tómt ef hann flettir ritinu upp undir ķ ķ heimildaskrįnni. Ef heimildatilvķsun hefur veriš stytt inni ķ texta, žannig aš t.d. „HB“ er lįtiš standa fyrir „Hreinn Benediktsson (1959)“ veršur lesandinn aš geta flett upp į „HB“ ķ heimildaskrįnni, og fundiš eitthvaš sem svo: „HB=Hreinn Benediktsson (1959).“ Undir „Hreinn Benediktsson (1959)“ er sķšan aš finna nįnari upplżsingar um heimildina. Naušsynlegt er aš gęta žess aš fullt samręmi sé milli tilvķsunar ķ texta og heimildaskrįr. Lesandinn į kröfu į žvķ aš geta gengiš beint og umsvifalaust aš heimild eftir tilvķsun ķ textanum. Žetta žżšir t.d. aš žaš er algerlega óheimilt aš vķsa ķ Ķslenska oršabók (1983) ķ texta, en raša ritinu sķšan į ritstjórann, Įrna Böšvarsson, ķ heimildaskrįnni. Lesandinn er ekkert skyldugur til aš vita hver var ritstjóri oršabókarinnar; og hann mį ekki grķpa ķ tómt ef hann flettir ritinu upp undir ķ ķ heimildaskrįnni. Ef heimildatilvķsun hefur veriš stytt inni ķ texta, žannig aš t.d. „HB“ er lįtiš standa fyrir „Hreinn Benediktsson (1959)“ veršur lesandinn aš geta flett upp į „HB“ ķ heimildaskrįnni, og fundiš eitthvaš sem svo: „HB=Hreinn Benediktsson (1959).“ Undir „Hreinn Benediktsson (1959)“ er sķšan aš finna nįnari upplżsingar um heimildina.

166. Samręmi heimildar og heimildaskrįr Einnig žarf aš vera samręmi viš heimildina titill ķ heimildaskrį žarf aš vera nįkvęmur Stafsetning kann aš vera önnur en nś gildir ef rit heitir Ķslenzk mįlfręši meš z veršur aš tilfęra žaš žannig ķ heimildaskrį Stundum er innbyršis ósamręmi ķ heimild annaš stendur į kili eša kįpu en į titilblaši žį gildir titilblašiš Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 166 En ekki er sķšur įstęša til aš gęta samręmis milli skrįningar ķ heimildaskrį og heimildarinnar sjįlfrar. Žannig veršur t.d. aš gęta žess vel aš stafsetning ķ ritinu kann aš vera önnur en sś sem nś gildir, og ef rit heitir Ķslenzk mįlfręši meš z veršur aš skrį žaš žannig ķ heimildaskrį. Athugiš lķka vel aš fara eftir žvķ sem stendur į titilblaši heimildarinnar. Stundum er ósamręmi milli žess sem stendur į kili eša kįpu og upplżsinga į titilblaši, og žį er žaš titilblašiš sem gildir. En ekki er sķšur įstęša til aš gęta samręmis milli skrįningar ķ heimildaskrį og heimildarinnar sjįlfrar. Žannig veršur t.d. aš gęta žess vel aš stafsetning ķ ritinu kann aš vera önnur en sś sem nś gildir, og ef rit heitir Ķslenzk mįlfręši meš z veršur aš skrį žaš žannig ķ heimildaskrį. Athugiš lķka vel aš fara eftir žvķ sem stendur į titilblaši heimildarinnar. Stundum er ósamręmi milli žess sem stendur į kili eša kįpu og upplżsinga į titilblaši, og žį er žaš titilblašiš sem gildir.

167. Hvaš į aš vera ķ heimildaskrį? Heimildaskrį į aš sżna hvaša rit hafa nżst ekki hvaš höfundur hefur lesiš Žar eru žvķ ašeins rit sem vķsaš er til ķ texta rit sem hvergi er vķsaš ķ į žar ekki heima Stundum er hęgt aš setja almenna vķsun fremst eša aftast ķ kafla sé ekki hęgt aš tengja heimild viš įkvešiš atriši en höfundur telji žó aš hśn hafi nżst Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 167 Oft velta menn žvķ fyrir sér hvaša rit eigi aš hafa ķ heimildaskrį, og mörgum hęttir til aš ženja heimildaskrįna śt; setja žar alls kyns rit sem žeir hafa litiš ķ viš ritgeršarsmķšina, įn žess aš ķ žau sé nokkurn tķma vitnaš. Žaš er rangt. Ķ heimildaskrį eiga ašeins aš vera žau rit sem hafa nżst höfundi beint, og ef žau hafa nżst beint į aš vķsa til žeirra žar sem žess gagns sér staš. Ef höfundur telur sig hafa haft gagn af einhverju riti og vill žess vegna hafa žaš ķ heimildaskrį, en hefur aldrei vķsaš ķ žaš ķ ritgeršinni, žarf hann aš athuga sinn gang. Ef hann getur ekki fundiš neinn staš ķ ritgeršinni žar sem honum finnst ešlilegt aš vķsa ķ heimildina getur žaš bent til žess aš hśn hafi ekki nżst honum neitt, žótt honum hafi fundist žaš, og žį į aš sleppa henni śr heimildaskrį. Stundum getur höfundur tengt heimildina lauslega viš einhvern kafla, žótt hann geti ekki tengt hana viš neitt einstakt efnisatriši ķ honum, og žį er hęgt aš segja aftast ķ kaflanum: „Ķ žessum kafla hefur m.a. veriš höfš hlišsjón af hugmyndum Jóns Jónssonar (1987) um žetta efni.“ Oft velta menn žvķ fyrir sér hvaša rit eigi aš hafa ķ heimildaskrį, og mörgum hęttir til aš ženja heimildaskrįna śt; setja žar alls kyns rit sem žeir hafa litiš ķ viš ritgeršarsmķšina, įn žess aš ķ žau sé nokkurn tķma vitnaš. Žaš er rangt. Ķ heimildaskrį eiga ašeins aš vera žau rit sem hafa nżst höfundi beint, og ef žau hafa nżst beint į aš vķsa til žeirra žar sem žess gagns sér staš. Ef höfundur telur sig hafa haft gagn af einhverju riti og vill žess vegna hafa žaš ķ heimildaskrį, en hefur aldrei vķsaš ķ žaš ķ ritgeršinni, žarf hann aš athuga sinn gang. Ef hann getur ekki fundiš neinn staš ķ ritgeršinni žar sem honum finnst ešlilegt aš vķsa ķ heimildina getur žaš bent til žess aš hśn hafi ekki nżst honum neitt, žótt honum hafi fundist žaš, og žį į aš sleppa henni śr heimildaskrį. Stundum getur höfundur tengt heimildina lauslega viš einhvern kafla, žótt hann geti ekki tengt hana viš neitt einstakt efnisatriši ķ honum, og žį er hęgt aš segja aftast ķ kaflanum: „Ķ žessum kafla hefur m.a. veriš höfš hlišsjón af hugmyndum Jóns Jónssonar (1987) um žetta efni.“

168. Śtlit, yfirlestur og stafsetning © Eirķkur Rögnvaldsson, nóvember 2009

169. Punktar ķ fyrirsögnum Punktar eru ekki hafšir į titilblaši bóka į eftir höfundarnafni, titli, forlagi, śtgįfustaš ef hvert žessara atriša er sér ķ lķnu sé fleiri en eitt ķ lķnu er komma, strik eša bil į milli Sama gildir um fyrirsagnir kafla og greina hvort sem um er aš ręša ašal- eša undirkafla Žetta į sér langa hefš ķ prenti en ķ eldri ritum voru hafšir punktar Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 169 Hér er rétt aš benda į aš ķ prenti er löng hefš fyrir žvķ aš hafa ekki punkt į eftir upplżsingum į titilblaši bóka og tķmarita. Žaš į viš um höfundarnafn, titil, forlag, śtgįfuįr og śtgįfustaš, ef hvert žessara atriša er haft sér ķ lķnu. Séu fleiri en eitt atriši saman ķ lķnu (t.d. śtgefandi og śtgįfustašur, eša śtgįfustašur og śtgįfuįr) er stundum höfš komma eša strik žar į milli, en oft lķka ašeins bil. Sama gildir um upplżsingar ķ upphafi einstakra greina ķ bókum og tķmaritum, ž.e. nafn höfundar og titil greinar. Enn fremur er yfirleitt ekki hafšur punktur į eftir kaflafyrirsögnum, hvort sem um er aš ręša meginkafla eša undirkafla. Rétt er aš halda žessari hefš ķ ritgeršum. Hér er rétt aš benda į aš ķ prenti er löng hefš fyrir žvķ aš hafa ekki punkt į eftir upplżsingum į titilblaši bóka og tķmarita. Žaš į viš um höfundarnafn, titil, forlag, śtgįfuįr og śtgįfustaš, ef hvert žessara atriša er haft sér ķ lķnu. Séu fleiri en eitt atriši saman ķ lķnu (t.d. śtgefandi og śtgįfustašur, eša śtgįfustašur og śtgįfuįr) er stundum höfš komma eša strik žar į milli, en oft lķka ašeins bil. Sama gildir um upplżsingar ķ upphafi einstakra greina ķ bókum og tķmaritum, ž.e. nafn höfundar og titil greinar. Enn fremur er yfirleitt ekki hafšur punktur į eftir kaflafyrirsögnum, hvort sem um er aš ręša meginkafla eša undirkafla. Rétt er aš halda žessari hefš ķ ritgeršum.

170. Upphaf kafla og greina Meginkaflar byrja venjulega į nżrri sķšu ķ bókum og löngum ritgeršum Oft byrja kaflar og greinar į hęgri sķšu žį er aušveldara aš taka sérprent śt śr Kaflar ķ tķmaritsgreinum og styttri ritgeršum byrja yfirleitt ekki į nżrri sķšu heldur er haft bil (1-2 lķnur) į undan fyrirsögn oft er lķka aukiš bil frį fyrirsögn aš texta kaflans Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 170 Ķ bókum og löngum ritgeršum eru meginkaflar yfirleitt lįtnir byrja į nżrri sķšu, og fyrirsögn žeirra oft mišjuš. Stundum eru allir meginkaflar lįtnir byrja į hęgri sķšu. Žaš getur t.d. komiš sér vel ef žeir mynda einhvers konar sjįlfstęša heild sem jafnvel er tekin śt śr ritinu og prentuš sér. Mörg tķmarit hafa t.d. žį reglu aš lįta allar greinar hefjast į hęgri sķšu, enda fį höfundar žį sérprent af greinum sķnum. Ķ tķmaritsgreinum og styttri ritgeršum eru meginkaflar ekki lįtnir byrja į nżrri sķšu nema žannig standi į; hins vegar er venjulega haft nokkurt bil (samsvarandi 1-2 aušum lķnum) frį lokum nęsta kafla į undan aš nżrri kaflafyrirsögn. Žaš gildir bęši um meginkafla og undirkafla, en stundum er biliš meira į undan meginköflum en undirköflum. Oft er lķka haft smįbil (hįlf til ein lķna) frį kaflafyrirsögn aš upphafi texta kaflans. Ķ bókum og löngum ritgeršum eru meginkaflar yfirleitt lįtnir byrja į nżrri sķšu, og fyrirsögn žeirra oft mišjuš. Stundum eru allir meginkaflar lįtnir byrja į hęgri sķšu. Žaš getur t.d. komiš sér vel ef žeir mynda einhvers konar sjįlfstęša heild sem jafnvel er tekin śt śr ritinu og prentuš sér. Mörg tķmarit hafa t.d. žį reglu aš lįta allar greinar hefjast į hęgri sķšu, enda fį höfundar žį sérprent af greinum sķnum. Ķ tķmaritsgreinum og styttri ritgeršum eru meginkaflar ekki lįtnir byrja į nżrri sķšu nema žannig standi į; hins vegar er venjulega haft nokkurt bil (samsvarandi 1-2 aušum lķnum) frį lokum nęsta kafla į undan aš nżrri kaflafyrirsögn. Žaš gildir bęši um meginkafla og undirkafla, en stundum er biliš meira į undan meginköflum en undirköflum. Oft er lķka haft smįbil (hįlf til ein lķna) frį kaflafyrirsögn aš upphafi texta kaflans.

171. Form greinaskila Greinaskil eru tįknuš meš inndrętti ķ prenti fyrsta lķna efnisgreinar inndregin um 2-3 stafbil Nś eru greinaskil oft tįknuš meš aušri lķnu og žį er enginn inndrįttur ķ fyrstu lķnu Fyrsta lķna į eftir fyrirsögn er oft óinndregin inndrįttur er óžarfur ķ upphafi nżs kafla Fyrsta lķna į eftir tilvitnun er oft inndregin žaš fer žó eftir samhengi tilvitnunar og texta Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 171 Įšur hefur veriš minnst į žaš aš ķ prentušum texta eru greinaskil, upphaf nżrrar efnisgreinar, nęr alltaf tįknuš meš inndrętti fyrstu lķnu ķ efnisgreininni, sem svarar u.ž.b. tveimur stafbilum. Ķ tölvuprentušum texta er aftur į móti mjög algengt aš tįkna greinaskil meš aušri lķnu, og žį er oftast enginn inndrįttur. Athugiš aš ķ prentušum textum er fyrsta lķna į eftir fyrirsögn oft ekki inndregin, žótt fyrsta lķna efnisgreina sé žaš annars. Žetta er vegna žess aš inndrįtturinn er žarna óžarfur; hann tįknar upphaf nżrrar efnisgreinar, en ķ upphafi kafla segir žaš sig sjįlft aš um nżja efnisgrein er aš ręša. En menn geta lķka haft žį reglu aš byrja efnisgrein alltaf į inndrętti, og žaš er hreint smekksatriši hvorn hįttinn menn hafa į. Fyrsta lķna meginmįls į eftir inndreginni tilvitnun er oft inndregin, en žó ekki ef ešlilegt er aš lķta svo į aš tilvitnunin komi inn ķ efnisgrein og myndi heild bęši meš žvķ sem į undan henni er og žvķ sem į eftir kemur. Įšur hefur veriš minnst į žaš aš ķ prentušum texta eru greinaskil, upphaf nżrrar efnisgreinar, nęr alltaf tįknuš meš inndrętti fyrstu lķnu ķ efnisgreininni, sem svarar u.ž.b. tveimur stafbilum. Ķ tölvuprentušum texta er aftur į móti mjög algengt aš tįkna greinaskil meš aušri lķnu, og žį er oftast enginn inndrįttur. Athugiš aš ķ prentušum textum er fyrsta lķna į eftir fyrirsögn oft ekki inndregin, žótt fyrsta lķna efnisgreina sé žaš annars. Žetta er vegna žess aš inndrįtturinn er žarna óžarfur; hann tįknar upphaf nżrrar efnisgreinar, en ķ upphafi kafla segir žaš sig sjįlft aš um nżja efnisgrein er aš ręša. En menn geta lķka haft žį reglu aš byrja efnisgrein alltaf į inndrętti, og žaš er hreint smekksatriši hvorn hįttinn menn hafa į. Fyrsta lķna meginmįls į eftir inndreginni tilvitnun er oft inndregin, en žó ekki ef ešlilegt er aš lķta svo į aš tilvitnunin komi inn ķ efnisgrein og myndi heild bęši meš žvķ sem į undan henni er og žvķ sem į eftir kemur.

172. Nešanmįlsgreinar Nešanmįlsgreinar eru meš smęrra letri en meginmįl – oft munar tveimur punktum Sé žess ekki kostur er lķnubil oft minna ķ nešanmįlsgreinum en ķ meginmįlinu Nśmer nešanmįlsgreinar ķ meginmįli į aš vera uppskrifaš og meš smęrra letri standa į eftir punkti, kommu, gęsalöppum o.fl. įn punkts bęši ķ meginmįli og greininni sjįlfri Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 172 Nś į dögum sjį ritvinnslukerfi yfirleitt um form nešanmįlsgreina, žótt notandinn geti oftast breytt sniši žeirra ef hann vill. Nešanmįlsgreinar eru venjulega hafšar meš smęrra letri en meginmįliš — oftast munar žar tveimur punktum. Sé žess ekki kostur aš hafa letriš smęrra er lķnubil oft haft minna en į meginmįli. Nśmer nešanmįlsgreinar, ž.e. tilvķsun ķ hana inni ķ meginmįlinu, į aš vera ofan lķnu (uppskrifaš) og meš smęrra letri en meginmįl ef kostur er. Gętiš žess aš nśmeriš komi į réttan staš; žaš į aš vera į eftir punkti, kommu og öšrum greinarmerkjum. Ekki į aš vera punktur į eftir nśmerinu, hvorki ķ meginmįlinu né ķ nešanmįlsgreininni sjįlfri. Nś į dögum sjį ritvinnslukerfi yfirleitt um form nešanmįlsgreina, žótt notandinn geti oftast breytt sniši žeirra ef hann vill. Nešanmįlsgreinar eru venjulega hafšar meš smęrra letri en meginmįliš — oftast munar žar tveimur punktum. Sé žess ekki kostur aš hafa letriš smęrra er lķnubil oft haft minna en į meginmįli. Nśmer nešanmįlsgreinar, ž.e. tilvķsun ķ hana inni ķ meginmįlinu, į aš vera ofan lķnu (uppskrifaš) og meš smęrra letri en meginmįl ef kostur er. Gętiš žess aš nśmeriš komi į réttan staš; žaš į aš vera į eftir punkti, kommu og öšrum greinarmerkjum. Ekki į aš vera punktur į eftir nśmerinu, hvorki ķ meginmįlinu né ķ nešanmįlsgreininni sjįlfri.

173. Notkun feitleturs Feitt letur ķ texta er notaš til glöggvunar hugtak, nafn, regla o.s.frv. er oft feitletraš žegar žaš kemur fyrst fyrir eša er skilgreint til įherslu žegar höfundur vill vekja athygli į einhverju eša leggja sérstaka įherslu į orš, fullyršingu o.s.frv. Varast ber aš ofnota slķka įherslutįknun žį missir hśn marks Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 173 Feitt letur ķ texta er einkum notaš ķ tvennum tilgangi. Ķ fyrsta lagi er žaš oft notaš til glöggvunar; t.d. er hugtak, nafn o.s.frv. oft feitletraš žegar žaš er nefnt ķ fyrsta skipti, eša žegar žaš er skilgreint. Ķ öšru lagi er feitt letur oft notaš til įherslu; žegar höfundur vill vekja athygli į einhverju (t.d. oršalagi ķ tilvitnun, og žį veršur aš geta leturbreytingarinnar innar hornklofa) eša leggja sérstaka įherslu į eitthvert orš, einhverja fullyršingu, nišurstöšu o.s.frv.; sbr. Auglżsingu um greinarmerkjasetningu. Rétt er žó aš stilla slķkri įherslutįknun ķ hóf, žvķ aš hśn missir marks ef hśn er ofnotuš. Žar aš auki fer mikil feitletrun illa ķ texta, og sumir vilja alls ekki nota feitt letur ķ žessum tilgangi, heldur nota skįletur ķ stašinn. Feitt letur ķ texta er einkum notaš ķ tvennum tilgangi. Ķ fyrsta lagi er žaš oft notaš til glöggvunar; t.d. er hugtak, nafn o.s.frv. oft feitletraš žegar žaš er nefnt ķ fyrsta skipti, eša žegar žaš er skilgreint. Ķ öšru lagi er feitt letur oft notaš til įherslu; žegar höfundur vill vekja athygli į einhverju (t.d. oršalagi ķ tilvitnun, og žį veršur aš geta leturbreytingarinnar innar hornklofa) eša leggja sérstaka įherslu į eitthvert orš, einhverja fullyršingu, nišurstöšu o.s.frv.; sbr. Auglżsingu um greinarmerkjasetningu. Rétt er žó aš stilla slķkri įherslutįknun ķ hóf, žvķ aš hśn missir marks ef hśn er ofnotuš. Žar aš auki fer mikil feitletrun illa ķ texta, og sumir vilja alls ekki nota feitt letur ķ žessum tilgangi, heldur nota skįletur ķ stašinn.

174. Feitletrun til glöggvunar Ef fyrirbęriš frumlag er algilt – kemur fyrir ķ öllum mannlegum mįlum – hlżtur aš verša aš skilgreina žaš į algildan hįtt, įn žess aš nota hugtök sem ekki eiga viš öll mįl (nefnifall, samręmi o.s.frv.). Ķ umręšu um žaš hvaša lišir séu frumlög og hverjir ekki hafa veriš nżtt żmis svokölluš frumlagspróf, sem byggjast einkum į žvķ aš setningum er umsnśiš og breytt į żmsa vegu, og athugaš hvernig žęr hegša sér viš žęr breytingar. Um svipaš leyti setti Faarlund (1980) fram žį skošun aš hugtakiš frumlag vęri merkingarlaust ķ fornmįli ef žaš vęri bundiš viš nefnifallsliši. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 174

175. Feitletrun til įherslu Žótt viš finnum hlišstęšar setningar meš aukafalls-nafnlišum ķ fornu mįli getum viš ekki yfirfęrt grein-ingu nśtķmamįls į žęr; žaš nęgir ekki aš sżna aš aukafallsliširnir geti hafa veriš frumlög ķ fornu mįli, heldur veršur aš sżna aš žeir hljóti aš hafa veriš žaš. Ég tel mig nś hafa sżnt fram į aš žau rök sem fęrš hafa veriš gegn tilvist aukafallsfrumlaga ķ fornu mįli standast ekki; og jafnframt mį finna żmis rök sem męla meš tilvist aukafallsfrumlaga aš fornu. Athugiš vel aš ég er hér aš halda žvķ fram aš fyrirbęriš aukafallsfrumlög hafi veriš til ķ fornu mįli. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 175

176. Notkun skįleturs Skįletur ķ texta er notaš į hvers kyns mįldęmum setningum, oršum, oršhlutum, bókstöfum sem notuš eru sem dęmi eša eru višfangsefni textans ķ titlum bóka og tķmarita bęši ķ meginmįli og heimildaskrį oft einnig ķ nöfnum og nśmerum mynda, taflna o.ž.h. til glöggvunar og įherslu ef menn kjósa žaš fremur en feitt letur Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 176 Skįletur ķ texta er notaš į hvers kyns mįldęmum, ž.e. setningum, oršum, oršhlutum og bókstöfum sem notuš eru sem dęmi eša eru višfangsefni ritgeršarinnar; „žetta er ritgerš um samtenginguna enda“. Einnig er skįletur notaš į titlum bóka og tķmarita, bęši ķ heimildaskrį og meginmįli. Ķ Ķslensku mįli er skįletur lķka notaš ķ töflu- og myndaheitum. Sumir nota lķka skįletur til glöggvunar og įherslu ķ staš feitleturs, eins og įšur segir, sbr. Auglżsingu um greinarmerkjasetningu. Skįletur ķ texta er notaš į hvers kyns mįldęmum, ž.e. setningum, oršum, oršhlutum og bókstöfum sem notuš eru sem dęmi eša eru višfangsefni ritgeršarinnar; „žetta er ritgerš um samtenginguna enda“. Einnig er skįletur notaš į titlum bóka og tķmarita, bęši ķ heimildaskrį og meginmįli. Ķ Ķslensku mįli er skįletur lķka notaš ķ töflu- og myndaheitum. Sumir nota lķka skįletur til glöggvunar og įherslu ķ staš feitleturs, eins og įšur segir, sbr. Auglżsingu um greinarmerkjasetningu.

177. Skįletrun į mįldęmum Žęr sagnir sem taka tvo aukafallsnafnliši eru fįar, og fęstar žess ešlis aš bśast megi viš vķsun milli lišanna tveggja; sagnir eins og t.d. dreyma og vanta. Žannig žurfum viš ekki aš lęra um hvert einstakt nafnorš aš žaš fįi endinguna –um ķ žgf. ft., žvķ aš žaš er almenn og undantekningarlaus regla ķ mįlinu. En ęši margt af žvķ sem žarna er sżnt hugsa ég aš komi venjulegum mįlnotendum spįnskt fyrir sjónir, s.s. aš elska skuli samsett śr rótinni el- og višskeyt-inu -sk-, eša sķmi śr rótinni sķ- og višskeytinu -m-, eša žį afl śr rótinni af- og višskeytinu -l. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 177

178. Skįletrun į titlum ķ texta og skrį Žaš er reyndar meginkenning Jans Terje Faarlund ķ nżlegri bók, Syntactic Change (1990). Meginžįttur venjulegra oršabóka er merkingarskżr-ing, og hśn er aušvitaš fyrirferšarmest ķ Ķslenskri oršabók, en liggur utan umręšuefnis mķns. Baldur Jónsson. 1984. Samsett nafnorš meš samsetta liši. Fįeinar athuganir. Festskrift til Einar Lundeby 3. oktober 1984, bls. 158-174. Oslo. Höskuldur Žrįinsson. 1979. On Complementation in Icelandic. Garland, New York. Platzack, Christer. 1985. Narrative Inversion in Old Icelandic. Ķslenskt mįl 7:127-144. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 178

179. Notkun tvöfaldra gęsalappa „Tvöfaldar gęsalappir“ eru notašar til aš afmarka stuttar oršréttar tilvitnanir oft er mišaš viš 3 lķnur eša 25 orš til aš afmarka żmis orš og hugtök notuš ķ óvenjulegri eša óhefšbundinni merkingu t.d. ef höfundur er ósammįla notkuninni einnig erlend orš og slettur til aš afmarka skżringar orša og hugtaka Athugiš aš nota „ķslenskar“ gęsalappir! Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 179 Tilvitnunarmerki (gęsalappir) eru meš mismunandi móti eftir mįlsvęšum, og ķ prenti žarf skilyršislaust aš nota ķslenskar gęsalappir. Žęr fremri eru nešst ķ lķnu og lķta śt svipaš og 99; žęr aftari eru efst ķ lķnu og lķkjast 66. Ęskilegast er aš nota žessar gęsalappir ķ tölvuunnum ritgeršum ef žvķ veršur viš komiš, en žar er žó algengt aš nota enskar gęsalappir, sem eru eins og 66 aš framan og 99 aš aftan, hvorttveggja efst ķ lķnu (žetta eru žęr gęsalappir sem eru sjįlfgefnar t.d. ķ Word). Gęsalappir af žessu tagi (hvort heldur eru enskar eša ķslenskar) eru nefndar tvöfaldar, og gegna tvenns konar hlutverki. Annars vegar eru žęr notašar til aš afmarka oršréttar tilvitnanir, styttri en u.ž.b. 3 lķnur eša 25 orš. Hins vegar eru žęr notašar til aš afmarka orš og hugtök sem notuš eru óvenjulegri merkingu, einnig slettur o.fl. Tilvitnunarmerki (gęsalappir) eru meš mismunandi móti eftir mįlsvęšum, og ķ prenti žarf skilyršislaust aš nota ķslenskar gęsalappir. Žęr fremri eru nešst ķ lķnu og lķta śt svipaš og 99; žęr aftari eru efst ķ lķnu og lķkjast 66. Ęskilegast er aš nota žessar gęsalappir ķ tölvuunnum ritgeršum ef žvķ veršur viš komiš, en žar er žó algengt aš nota enskar gęsalappir, sem eru eins og 66 aš framan og 99 aš aftan, hvorttveggja efst ķ lķnu (žetta eru žęr gęsalappir sem eru sjįlfgefnar t.d. ķ Word). Gęsalappir af žessu tagi (hvort heldur eru enskar eša ķslenskar) eru nefndar tvöfaldar, og gegna tvenns konar hlutverki. Annars vegar eru žęr notašar til aš afmarka oršréttar tilvitnanir, styttri en u.ž.b. 3 lķnur eša 25 orš. Hins vegar eru žęr notašar til aš afmarka orš og hugtök sem notuš eru óvenjulegri merkingu, einnig slettur o.fl.

180. Gęsalappir um tilvitnanir Į žetta bendir Höskuldur Žrįinsson (1979:301), sem segir aš setningar į viš (13a) séu „among the better ones“ og tekur fram aš sumir mįlhafar felli sig alls ekki viš slķkar setningar. Žar aš auki virtust Halldóri aukafallsnafnlišir ekki lśta alveg sömu lögmįlum um oršaröš og nefnifalls-frumlög; „žaš viršist ķ fljótu bragši fįtķšara ķ fornu mįli en nś aš „frumlagsķgildi“ séu ķ frumlagssęti,“ segir hann (1994:47-48). Ķ Ķslenzkri mįlfręši Björns Gušfinnssonar eru kenni-föll sögš „[ž]au föll, sem mestu mįli skiptir aš kunna til žess aš geta fallbeygt orš“. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 180

181. Gęsalappir vegna merkingar Ķ fyrsta lagi gęti hér veriš um aš ręša „head-final“ sagnliš. Auk žess eru dęmi um żmsar tegundir „klofinna“ liša (sjį Faarlund 1990). Žaš er augljóst og alkunna aš munur er į „virkri“ og „óvirkri“ mįlkunnįttu; viš getum skiliš fjölda orša og setninga sem viš notum ekki sjįlf. Įšur var gert rįš fyrir žvķ aš ķ djśpgerš hefši nafn-hįttarsetningin sérstakt frumlag, sem sķšan vęri „eytt“ vegna samvķsunar viš frumlag eša andlag móšursetningarinnar. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 181

182. Notkun einfaldra gęsalappa ‘Einfaldar gęsalappir’ eru notašar til aš afmarka merkingu orša, setninga, hugtaka Žaš er žess vegna hępiš aš halda žvķ fram aš nema merki nokkurn tķma nįkvęmlega ‘ef ekki’, eins og (11) sżnir: Žannig er t.d. gefin sögnin fatra ÓP, ķ merkingunni ‘fata, skjįtlast’. til aš afmarka einstök stafsetningartįkn Nöfnin Svavar og Svava mį einnig skrifa meš ‘f’ ķ staš ‘v’, ž.e. Svafar og Svafa. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 182 Einnig eru til einfaldar gęsalappir. Žęr lķkjast 6 aš framan og 9 aš aftan, hvorttveggja efst ķ lķnu. Slķkar gęsalappir hafa tvenns konar hlutverk. Ķ fyrsta lagi afmarka žęr merkingu orša, setninga og hugtaka: „Oršiš cup merkir 'bolli'.“ Ķ öšru lagi eru žęr notašar til aš afmarka einstök stafsetningartįkn; žegar fjallaš er um einstaka bókstafi, t.d. 'z'. — Til frekari fróšleiks um notkun gęsalappa mį vķsa ķ 11. grein Auglżsingar um greinarmerkjasetningu. Einnig eru til einfaldar gęsalappir. Žęr lķkjast 6 aš framan og 9 aš aftan, hvorttveggja efst ķ lķnu. Slķkar gęsalappir hafa tvenns konar hlutverk. Ķ fyrsta lagi afmarka žęr merkingu orša, setninga og hugtaka: „Oršiš cup merkir 'bolli'.“ Ķ öšru lagi eru žęr notašar til aš afmarka einstök stafsetningartįkn; žegar fjallaš er um einstaka bókstafi, t.d. 'z'. — Til frekari fróšleiks um notkun gęsalappa mį vķsa ķ 11. grein Auglżsingar um greinarmerkjasetningu.

183. Handritalestur Handritalestur lestur texta į vinnslustigi įšur en hann fer ķ umbrot eša prentsmišju stundum er texti fullbśinn frį hendi höfundar stundum er um aš ręša hrįtt uppkast Handritalesari gerir athugasemdir viš efni, efnismešferš, byggingu, mįlfar, stķl įhersla misjöfn eftir žvķ hve langt texti er kominn Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 183 Allir sem vinna eitthvaš meš ķslenskan texta, hvort heldur er samningu, yfirlestur eša annaš, žurfa aš kunna nokkur skil į handrita- og prófarkalestri og žeim vinnubrögšum sem žar eru tķškuš. Įšur en lengra er haldiš er rétt aš skżra muninn į žessu tvennu. Žegar talaš er um handritalestur er įtt viš lestur texta įšur en hann fer til prentsmišju. Textinn getur veriš nokkurn veginn fullbśinn frį hendi höfundar, en einnig getur veriš um aš ręša meira eša minna hrįtt uppkast. Verkefni handritalesarans er žį aš gera hvers kyns athugasemdir viš efni, efnismešferš, byggingu, stķl, mįlfar og stafsetningu textans; hvaša atriši lögš er meginįhersla į fer aš nokkru leyti eftir žvķ hversu langt textinn er kominn. Allir sem vinna eitthvaš meš ķslenskan texta, hvort heldur er samningu, yfirlestur eša annaš, žurfa aš kunna nokkur skil į handrita- og prófarkalestri og žeim vinnubrögšum sem žar eru tķškuš. Įšur en lengra er haldiš er rétt aš skżra muninn į žessu tvennu. Žegar talaš er um handritalestur er įtt viš lestur texta įšur en hann fer til prentsmišju. Textinn getur veriš nokkurn veginn fullbśinn frį hendi höfundar, en einnig getur veriš um aš ręša meira eša minna hrįtt uppkast. Verkefni handritalesarans er žį aš gera hvers kyns athugasemdir viš efni, efnismešferš, byggingu, stķl, mįlfar og stafsetningu textans; hvaša atriši lögš er meginįhersla į fer aš nokkru leyti eftir žvķ hversu langt textinn er kominn.

184. Prófarkalestur Prófarkalestur lestur texta sem į aš vera oršinn endanlegur og er į leiš ķ umbrot eša prentsmišju eša kominn frį prentsmišju ķ fyrsta eša annaš sinn talaš um fyrstu próförk, ašra próförk, sķšupróförk Prófarkalesari leišréttir stafsetningu, prentvillur og mįlvillur lagfęrir umbrot, s.s. uppsetningu og lķnuskiptingu Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 184 Prófarkalestur fer aftur į móti fram žegar texti er fullbśinn og į leiš ķ prentsmišju, eša kominn frį prentsmišju ķ fyrstu eša annarri gerš. Verkefni prófarkalesarans er fyrst og fremst aš leišrétta stafsetningu og prentvillur, svo og lagfęra uppsetningu (t.d. umbrot og lķnuskiptingar) og beinar mįlvillur. Aftur į móti er yfirleitt ekki ętlast til aš prófarkalesarar leggist yfir mįlfar og stķl texta, eša önnur atriši sem handritalesurum er ętlaš aš sinna. Prófarkalestur fer aftur į móti fram žegar texti er fullbśinn og į leiš ķ prentsmišju, eša kominn frį prentsmišju ķ fyrstu eša annarri gerš. Verkefni prófarkalesarans er fyrst og fremst aš leišrétta stafsetningu og prentvillur, svo og lagfęra uppsetningu (t.d. umbrot og lķnuskiptingar) og beinar mįlvillur. Aftur į móti er yfirleitt ekki ętlast til aš prófarkalesarar leggist yfir mįlfar og stķl texta, eša önnur atriši sem handritalesurum er ętlaš aš sinna.

185. Verkefni handritalesara Handritalesari žarf aš eiga aušvelt meš aš fį yfirsżn yfir texta geta greint og lagaš brotalamir ķ byggingu texta koma auga į žaš sem betur mį fara ķ mįlnotkun taka eftir ósamręmi og göllum ķ röksemdafęrslu efnisvillum, ritvillum og hvers kyns įgöllum Žessa eiginleika öšlast menn bara meš žjįlfun ķ aš lesa góša texta og velta žeim fyrir sér Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 185 Handritalesarar žurfa aš vera żmsum kostum bśnir. Žeir žurfa aš eiga aušvelt meš aš fį yfirsżn yfir texta, og geta greint hvort brotalamir eru į byggingu hans. Žeir žurfa aš hafa góša mįltilfinningu til aš koma auga į žaš sem betur mį fara ķ mįlnotkun og geta gert tillögur um endurbętur. Žeir žurfa aš vera skarpskyggnir og vandvirkir til aš taka eftir ósamręmi, göllum ķ röksemdafęrslu, efnislegum villum, ritvillum og hvers kyns įgöllum į textanum. Žetta eru hęfileikar sem menn öšlast ekki nema meš langri žjįlfun ķ aš lesa góša texta og skoša žį vandlega; reyna aš gera sér grein fyrir žvķ hvaš gerir žį góša, og greinir žį frį vondum textum. Handritalesarar žurfa aš vera żmsum kostum bśnir. Žeir žurfa aš eiga aušvelt meš aš fį yfirsżn yfir texta, og geta greint hvort brotalamir eru į byggingu hans. Žeir žurfa aš hafa góša mįltilfinningu til aš koma auga į žaš sem betur mį fara ķ mįlnotkun og geta gert tillögur um endurbętur. Žeir žurfa aš vera skarpskyggnir og vandvirkir til aš taka eftir ósamręmi, göllum ķ röksemdafęrslu, efnislegum villum, ritvillum og hvers kyns įgöllum į textanum. Žetta eru hęfileikar sem menn öšlast ekki nema meš langri žjįlfun ķ aš lesa góša texta og skoša žį vandlega; reyna aš gera sér grein fyrir žvķ hvaš gerir žį góša, og greinir žį frį vondum textum.

186. Verkefni prófarkalesara Prófarkalesari žarf aš hafa stafsetningu fullkomlega į valdi sķnu kunna greinarmerkjasetningu til hlķtar taka eftir prentvillum og ritvillum hvers konar koma auga į ósamręmi ķ uppsetningu og frįgangi og vera vandašur og nįkvęmur ķ vinnubrögšum Žetta eru ašrir eiginleikar en ķ handritalestri žeir sem eru góšir ķ öšru eru stundum vondir ķ hinu Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 186 Prófarkalesarar žurfa aš bśa yfir żmsum sömu kostum. Meginverkefni žeirra er žó aš leišrétta uppsetningu og stafsetningu, eins og įšur segir, og žvķ skiptir nįkvęmni ķ vinnubrögšum aš sumu leyti meira mįli žar en ķ handritalestrinum. Til eru žeir sem eru góšir handritalesarar vegna žess aš žeir eiga aušvelt meš aš greina veilur ķ uppbyggingu og röksemdafęrslu texta, en hins vegar afleitir prófarkalesarar, žvķ aš žeir koma ekki auga į rangt rituš orš. Į sama hįtt žekkja sumir prentvillur į löngu fęri og eru žvķ afbragšs prófarkalesarar, en eiga hins vegar erfitt meš aš sjį texta ķ samhengi og duga žvķ ekki sem handritalesarar. Kennari sem fer yfir ritgeršir nemenda er ķ raun bęši handrita- og prófarkalesari. Hann žarf aš leggja mat į byggingu, efnismešferš og röksemdafęrslu, en hann žarf lķka aš lesa ritgeršina vandlega meš tilliti til mįlfars og stafsetningar. Ef kennari les uppkast aš ritgerš įšur en hann fęr endanlega gerš er fyrri lesturinn ašallega handritalestur, en sį sķšari prófarkalestur. Og vissulega eru ekki alltaf skörp skil žar į milli. Žaš į t.d. viš ef handritalestur hefur ekki veriš nógu vandašur; žį kann prófarkalesarinn aš žurfa aš sinna żmsum atrišum sem ęttu aš vera komin ķ lag. Prófarkalesarar žurfa aš bśa yfir żmsum sömu kostum. Meginverkefni žeirra er žó aš leišrétta uppsetningu og stafsetningu, eins og įšur segir, og žvķ skiptir nįkvęmni ķ vinnubrögšum aš sumu leyti meira mįli žar en ķ handritalestrinum. Til eru žeir sem eru góšir handritalesarar vegna žess aš žeir eiga aušvelt meš aš greina veilur ķ uppbyggingu og röksemdafęrslu texta, en hins vegar afleitir prófarkalesarar, žvķ aš žeir koma ekki auga į rangt rituš orš. Į sama hįtt žekkja sumir prentvillur į löngu fęri og eru žvķ afbragšs prófarkalesarar, en eiga hins vegar erfitt meš aš sjį texta ķ samhengi og duga žvķ ekki sem handritalesarar. Kennari sem fer yfir ritgeršir nemenda er ķ raun bęši handrita- og prófarkalesari. Hann žarf aš leggja mat į byggingu, efnismešferš og röksemdafęrslu, en hann žarf lķka aš lesa ritgeršina vandlega meš tilliti til mįlfars og stafsetningar. Ef kennari les uppkast aš ritgerš įšur en hann fęr endanlega gerš er fyrri lesturinn ašallega handritalestur, en sį sķšari prófarkalestur. Og vissulega eru ekki alltaf skörp skil žar į milli. Žaš į t.d. viš ef handritalestur hefur ekki veriš nógu vandašur; žį kann prófarkalesarinn aš žurfa aš sinna żmsum atrišum sem ęttu aš vera komin ķ lag.

187. Almenn atriši Ekki er nóg aš lesa oršin sem heild žaš žarf aš lesa žau staf fyrir staf Takiš eftir greinarmerkjum notkun žeirra, innbyršis afstöšu o.fl. Gętiš aš skiptingu orša milli lķna hśn er oft röng śr setningartölvum Hugiš aš letri og lķnubili er žaš jafnt ķ öllum textanum? Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 187 Prófarkalestur er meira vandaverk en margir halda. Žaš er mikiš nįkvęmnisverk aš fylgjast meš žvķ aš engar prentvillur slęšist inn ķ texta. Viš erum vön aš lesa orš sem viš žekkjum ķ heild, en ekki einstaka bókstafi; en ķ prófarkalestri er naušsynlegt aš lesa oršin vandlega, skoša hvern einasta staf. Einnig žarf aš gęta vel aš greinarmerkjum; hvort žau eru rétt notuš, hvort afstaša žeirra innbyršis er rétt, o.s.frv. Žį žarf aš hyggja aš skiptingu orša milli lķna; hśn er oft röng ķ texta śr ritvinnslukerfum eša setningartölvum. Einnig žarf aš athuga hvort bil milli lķna er jafnt og letriš hiš sama ķ öllum textanum.Prófarkalestur er meira vandaverk en margir halda. Žaš er mikiš nįkvęmnisverk aš fylgjast meš žvķ aš engar prentvillur slęšist inn ķ texta. Viš erum vön aš lesa orš sem viš žekkjum ķ heild, en ekki einstaka bókstafi; en ķ prófarkalestri er naušsynlegt aš lesa oršin vandlega, skoša hvern einasta staf. Einnig žarf aš gęta vel aš greinarmerkjum; hvort žau eru rétt notuš, hvort afstaša žeirra innbyršis er rétt, o.s.frv. Žį žarf aš hyggja aš skiptingu orša milli lķna; hśn er oft röng ķ texta śr ritvinnslukerfum eša setningartölvum. Einnig žarf aš athuga hvort bil milli lķna er jafnt og letriš hiš sama ķ öllum textanum.

188. Samręmi Oft gleymist aš gęta aš żmsu samręmi leturstęrš, leturgerš og lķnubili ķ meginmįli Naušsynlegt er aš fara nokkrar umferšir ekki er hęgt aš hafa hugann viš margt ķ einu Ein umferš er žį lestur alls texta leišrétting stafsetningar- og prentvillna Sķšan žarf eina umferš fyrir hvert atriši fyrirsagnir, nešanmįlsgreinar, hausa, dęmi o.fl. Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 188 En fleira žarf aš athuga; prófarkalestur snżst ekki sķšur um žaš aš gęta aš innbyršis samręmi ķ textanum. Žetta samręmi tekur til żmissa atriša. Žaš žarf aš gęta samręmis ķ fyrirsögnum, ķ nešanmįlsgreinum, ķ sķšuhausum, ķ dęmum og töflum, o.s.frv. Žaš fer illa į žvķ ef t.d. fyrirsögn fyrsta kafla er meš arabķskum 1 og feitu 14 punkta Times New Roman, en fyrirsögn annars kafla er meš rómverskum II og skįletrušu 12 punkta Arial. Slķkt er žó of algengt. Viš slķka samręmingu er naušsynlegt aš fara margar umferšir yfir textann og taka eitt atriši fyrir ķ einu. Žaš gengur ekki aš ętla sér aš huga aš žessu öllu ķ einni yfirferš, hversu mikiš sem mašur vandar sig. Naušsynlegt er aš lesa textann allan vandlega yfir; meginmįl, fyrirsagnir, nešanmįlsgreinar, dęmi o.s.frv., og leišrétta stafsetningarvillur, prentvillur og ašrar villur. Sķšan žarf aš fletta textanum einu sinni til aš fara yfir fyrirsagnir, aftur til aš lķta į sķšuhausa, enn einu sinni til aš skoša nešanmįlsgreinar o.s.frv. Žaš žarf ekki aš taka langan tķma aš fletta ķ gegnum textann fyrir hvert atriši, og sį tķmi skilar sér.En fleira žarf aš athuga; prófarkalestur snżst ekki sķšur um žaš aš gęta aš innbyršis samręmi ķ textanum. Žetta samręmi tekur til żmissa atriša. Žaš žarf aš gęta samręmis ķ fyrirsögnum, ķ nešanmįlsgreinum, ķ sķšuhausum, ķ dęmum og töflum, o.s.frv. Žaš fer illa į žvķ ef t.d. fyrirsögn fyrsta kafla er meš arabķskum 1 og feitu 14 punkta Times New Roman, en fyrirsögn annars kafla er meš rómverskum II og skįletrušu 12 punkta Arial. Slķkt er žó of algengt. Viš slķka samręmingu er naušsynlegt aš fara margar umferšir yfir textann og taka eitt atriši fyrir ķ einu. Žaš gengur ekki aš ętla sér aš huga aš žessu öllu ķ einni yfirferš, hversu mikiš sem mašur vandar sig. Naušsynlegt er aš lesa textann allan vandlega yfir; meginmįl, fyrirsagnir, nešanmįlsgreinar, dęmi o.s.frv., og leišrétta stafsetningarvillur, prentvillur og ašrar villur. Sķšan žarf aš fletta textanum einu sinni til aš fara yfir fyrirsagnir, aftur til aš lķta į sķšuhausa, enn einu sinni til aš skoša nešanmįlsgreinar o.s.frv. Žaš žarf ekki aš taka langan tķma aš fletta ķ gegnum textann fyrir hvert atriši, og sį tķmi skilar sér.

189. Fyrirsagnir og hausar Kaflafyrirsagnir staša į sķšu (mišjašar eša vinstra megin) leturgerš (fontur; skįletur, feitt letur, hįstafir) leturstęrš (punktar) tölusetning (nśmer; arabķskar/rómverskar tölur) lķnubil (bęši ofan og nešan fyrirsagnar) Sķšuhausar vinstri og hęgri haus eru oftast mismunandi Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 189 Mešal žess sem gęta žarf vel aš eru kaflafyrirsagnir. Žęr byrja stundum viš vinstri spįssķu en eru lķka oft mišjašar; allar fyrirsagnir af sömu tegund žurfa aušvitaš aš hafa sömu stöšu į sķšu. Leturgerš og leturstęrš ķ fyrirsögnum af sama tagi žarf lķka aš vera sś sama. Žetta į bęši viš fontinn og eins viš žaš hvort notaš er skįletur, feitt letur o.s.frv. Žį žarf aš huga aš tölusetningu kafla; ótękt er aš blanda saman rómverskum og arabķskum tölum ķ köflum į sama sviši. Tölusetningin žarf aušvitaš lķka aš vera rétt; žess žarf aš gęta aš ekkert nśmer vanti eša sé tvķtekiš. Einnig žarf aš athuga hvort jafnmikiš bil sé alltaf milli nęsta kafla į undan og fyrirsagnar, og jafnmikiš bil frį fyrirsögn nišur aš meginmįli kaflans. Ķ bókum og tķmaritum eru oft svokallašir sķšuhausar, ž.e. texti efst į hverri sķšu, ofan meginmįls. Venjulega er ekki sami textinn į vinstri og hęgri sķšu, og įkvešnar reglur gilda um hvaš žar er. Ķ vinstri haus er oft nafn höfundar eša titill ašalkafla, en ķ hęgri haus er oft titill bókar eša undirkafla. Žetta er aš vķsu nokkuš mismunandi, en meginreglan er sś aš hęgri hausinn er „žrengri“ ķ einhverjum skilningi en sį vinstri. Gęta žarf žess vel aš hausar séu réttir og vķxlist ekki; einnig žarf aš huga aš žvķ aš haus breytist žar sem viš į, t.d. žegar nżr kafli tekur viš. Mešal žess sem gęta žarf vel aš eru kaflafyrirsagnir. Žęr byrja stundum viš vinstri spįssķu en eru lķka oft mišjašar; allar fyrirsagnir af sömu tegund žurfa aušvitaš aš hafa sömu stöšu į sķšu. Leturgerš og leturstęrš ķ fyrirsögnum af sama tagi žarf lķka aš vera sś sama. Žetta į bęši viš fontinn og eins viš žaš hvort notaš er skįletur, feitt letur o.s.frv. Žį žarf aš huga aš tölusetningu kafla; ótękt er aš blanda saman rómverskum og arabķskum tölum ķ köflum į sama sviši. Tölusetningin žarf aušvitaš lķka aš vera rétt; žess žarf aš gęta aš ekkert nśmer vanti eša sé tvķtekiš. Einnig žarf aš athuga hvort jafnmikiš bil sé alltaf milli nęsta kafla į undan og fyrirsagnar, og jafnmikiš bil frį fyrirsögn nišur aš meginmįli kaflans. Ķ bókum og tķmaritum eru oft svokallašir sķšuhausar, ž.e. texti efst į hverri sķšu, ofan meginmįls. Venjulega er ekki sami textinn į vinstri og hęgri sķšu, og įkvešnar reglur gilda um hvaš žar er. Ķ vinstri haus er oft nafn höfundar eša titill ašalkafla, en ķ hęgri haus er oft titill bókar eša undirkafla. Žetta er aš vķsu nokkuš mismunandi, en meginreglan er sś aš hęgri hausinn er „žrengri“ ķ einhverjum skilningi en sį vinstri. Gęta žarf žess vel aš hausar séu réttir og vķxlist ekki; einnig žarf aš huga aš žvķ aš haus breytist žar sem viš į, t.d. žegar nżr kafli tekur viš.

190. Nešanmįlsgreinar og dęmi Nešanmįlsgreinar form tilvķsunar inni ķ texta tölusetning greinarinnar sjįlfrar letur og lķnubil greinarinnar Dęmi og töflur leturgerš og leturstęrš bil į undan og eftir tölusetning Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 190 Aš mörgu žarf aš huga ķ sambandi viš nešanmįlsgreinar. Form tilvķsunar ķ greinina inni ķ textanum getur veriš mismunandi. Oftast eru notašir tölustafir, en stundum einnig tįkn, einkum stjörnur. Žess žarf aš gęta aš samręmi sé ķ tįknun, t.d. hvort nśmeriš er alltaf meš sama letri, hvort žaš er alltaf uppskrifaš, hvort žaš er ķ sviga eša ekki, o.s.frv. Einnig žarf aš gęta žess aš tölusetningin sé rétt, og aš nešanmįlsgreinar lendi į réttum sķšum. Inni ķ greinunum sjįlfum žarf aš gęta aš tölusetningu, letri og lķnubili; einnig fjarlęgš milli meginmįls og nešanmįlsgreina o.fl. Mjög margt žarf aš athuga ķ sambandi viš dęmi og töflur. Žar mį nefna leturgerš og leturstęrš, og bil milli dęma og taflna annars vegar og meginmįls hins vegar. Einnig žarf aš gęta aš tölusetningu dęma og taflna; aš žetta komi ķ réttri röš, ekkert vanti ķ og ekkert sé tvķtekiš. Ef tvö eša fleiri sambęrileg dęmi eša sambęrilegar töflur eru ķ verkinu žarf aš gęta žess aš uppsetning sé eins hlišstęš og kostur er.Aš mörgu žarf aš huga ķ sambandi viš nešanmįlsgreinar. Form tilvķsunar ķ greinina inni ķ textanum getur veriš mismunandi. Oftast eru notašir tölustafir, en stundum einnig tįkn, einkum stjörnur. Žess žarf aš gęta aš samręmi sé ķ tįknun, t.d. hvort nśmeriš er alltaf meš sama letri, hvort žaš er alltaf uppskrifaš, hvort žaš er ķ sviga eša ekki, o.s.frv. Einnig žarf aš gęta žess aš tölusetningin sé rétt, og aš nešanmįlsgreinar lendi į réttum sķšum. Inni ķ greinunum sjįlfum žarf aš gęta aš tölusetningu, letri og lķnubili; einnig fjarlęgš milli meginmįls og nešanmįlsgreina o.fl. Mjög margt žarf aš athuga ķ sambandi viš dęmi og töflur. Žar mį nefna leturgerš og leturstęrš, og bil milli dęma og taflna annars vegar og meginmįls hins vegar. Einnig žarf aš gęta aš tölusetningu dęma og taflna; aš žetta komi ķ réttri röš, ekkert vanti ķ og ekkert sé tvķtekiš. Ef tvö eša fleiri sambęrileg dęmi eša sambęrilegar töflur eru ķ verkinu žarf aš gęta žess aš uppsetning sé eins hlišstęš og kostur er.

191. Prófarkalesturstįkn Ferns konar tįkn eru notuš viš leišréttingar stašsetningartįkn žar sem žarf aš leišrétta/breyta; endurtekin į spįssķu athafnartįkn į eftir stašsetningartįkni į spįssķu; sżna breytingu stašsetningar- og athafnartįkn merkja stašinn og sżna breytinguna afturköllunartįkn punktalķna undir rangri breytingu/leišréttingu Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 191 Til var sérstakur ķslenskur stašall um lestur og leišréttingar handrita og prófarka; ĶST 3, gefinn śt af Išnžróunarstofnun Ķslands (nś Stašlarįši Ķslands) įriš 1975. Žessi stašall er nś fallinn śr gildi, enda er żmislegt ķ honum śrelt vegna žess aš žau vinnubrögš sem žar er lżst ķ sambandi viš frįgang handrita og prentun (vélritun og prentun ķ blż) eru nś ekki tķškuš lengur vegna breyttrar tękni. Žaš sem žarna segir um tįknanotkun viš leišréttingu prófarka er žó ķ fullu gildi, og naušsynlegt aš kynna sér žęr reglur vel og geta notaš tįknin rétt. Um er aš ręša fjóra flokka tįkna. Ķ fyrsta lagi stašsetningartįkn, sem sett eru žar sem eitthvaš žarf aš leišrétta eša breyta. Sama tįkn er svo endurtekiš į spįssķu (hęgra eša vinstra megin eftir atvikum) įsamt įbendingu um hverju skuli breyta. Ef breyta skal leturgerš er strikaš undir textann sem breyta į, strik sett śt į spįssķu og žar į eftir tilgreint innan hrings hvernig breyta skuli. Ķ öšru lagi eru athafnartįkn, sem eru sett į spįssķu į eftir stašsetningartįknum, og segja hvaš gera skal. Ķ žrišja lagi eru stašsetningar- og athafnartįkn, sem bęši merkja stašinn žar sem breyta žarf og segja hvernig skuli breyta žvķ. Žau eru sett inn ķ textann žar sem viš į og endurtekin śt į spįssķu. Ķ fjórša lagi eru afturköllunartįkn, sem notuš eru ef leišrétting er röng. Til var sérstakur ķslenskur stašall um lestur og leišréttingar handrita og prófarka; ĶST 3, gefinn śt af Išnžróunarstofnun Ķslands (nś Stašlarįši Ķslands) įriš 1975. Žessi stašall er nś fallinn śr gildi, enda er żmislegt ķ honum śrelt vegna žess aš žau vinnubrögš sem žar er lżst ķ sambandi viš frįgang handrita og prentun (vélritun og prentun ķ blż) eru nś ekki tķškuš lengur vegna breyttrar tękni. Žaš sem žarna segir um tįknanotkun viš leišréttingu prófarka er žó ķ fullu gildi, og naušsynlegt aš kynna sér žęr reglur vel og geta notaš tįknin rétt. Um er aš ręša fjóra flokka tįkna. Ķ fyrsta lagi stašsetningartįkn, sem sett eru žar sem eitthvaš žarf aš leišrétta eša breyta. Sama tįkn er svo endurtekiš į spįssķu (hęgra eša vinstra megin eftir atvikum) įsamt įbendingu um hverju skuli breyta. Ef breyta skal leturgerš er strikaš undir textann sem breyta į, strik sett śt į spįssķu og žar į eftir tilgreint innan hrings hvernig breyta skuli. Ķ öšru lagi eru athafnartįkn, sem eru sett į spįssķu į eftir stašsetningartįknum, og segja hvaš gera skal. Ķ žrišja lagi eru stašsetningar- og athafnartįkn, sem bęši merkja stašinn žar sem breyta žarf og segja hvernig skuli breyta žvķ. Žau eru sett inn ķ textann žar sem viš į og endurtekin śt į spįssķu. Ķ fjórša lagi eru afturköllunartįkn, sem notuš eru ef leišrétting er röng.

192. Merking og notkun tįkna Prófarkalesturstįkn žarf aš žekkja vel geta lesiš śr žeim og notaš žau Ašrir žurfa aš lesa śr žeim og fara eftir žeim žvķ žarf merking og notkun aš vera ótvķręš Stašsetningartįkn merkja öll žaš sama eru mörg til aš koma ķ veg fyrir rugling Dęmi: Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 192 Naušsynlegt er aš žekkja prófarkalesturstįknin vel; geta lesiš śr žeim og notaš žau. Tįknin eru vissulega mismikiš notuš og misnaušsynleg, og fęstir nota žau lķklega alveg samkvęmt žessum (śrelta) stašli; hver prófarkalesari kemur sér upp sķnu kerfi aš einhverju leyti. Samt sem įšur er aušvitaš naušsynlegt aš merking žeirra tįkna sem menn nota sé alveg skżr. Žaš mį ekki gleyma žvķ aš einhverjir ašrir žurfa aš taka viš leišréttingunum og lesa śr žeim, og žaš veršur žį aš vera alveg ótvķrętt hvernig į aš gera žaš. Athugiš aš stašsetningartįknin hafa öll sömu merkingu eša sama tilgang; sem sé žann einan aš merkja stašinn žar sem breytingar eša leišréttingar er žörf. Žaš skiptir žvķ engu mįli hvert tįknanna er notaš hverju sinni. Įstęšan fyrir žvķ aš tįknin eru fleiri en eitt er sś aš meš žvķ móti mį koma ķ veg fyrir rugling. Oft er žaš svo aš fleiri en eina breytingu žarf aš gera ķ sömu lķnu. Ef margar breytingar vęru merktar į sama hįtt, og sama tįkniš endurtekiš mörgum sinnum śti į spįssķu, yrši erfitt aš komast hjį ruglingi; hvaša leišrétting ętti viš hvaša staš ķ textanum? Žess vegna er eitt tįkn notaš fyrir eina breytingu, annaš viš žį nęstu ķ sömu lķnu, o.s.frv. Góš regla er aš endurnżta ekki sama tįkniš fyrr en ķ žarnęstu lķnu.Naušsynlegt er aš žekkja prófarkalesturstįknin vel; geta lesiš śr žeim og notaš žau. Tįknin eru vissulega mismikiš notuš og misnaušsynleg, og fęstir nota žau lķklega alveg samkvęmt žessum (śrelta) stašli; hver prófarkalesari kemur sér upp sķnu kerfi aš einhverju leyti. Samt sem įšur er aušvitaš naušsynlegt aš merking žeirra tįkna sem menn nota sé alveg skżr. Žaš mį ekki gleyma žvķ aš einhverjir ašrir žurfa aš taka viš leišréttingunum og lesa śr žeim, og žaš veršur žį aš vera alveg ótvķrętt hvernig į aš gera žaš. Athugiš aš stašsetningartįknin hafa öll sömu merkingu eša sama tilgang; sem sé žann einan aš merkja stašinn žar sem breytingar eša leišréttingar er žörf. Žaš skiptir žvķ engu mįli hvert tįknanna er notaš hverju sinni. Įstęšan fyrir žvķ aš tįknin eru fleiri en eitt er sś aš meš žvķ móti mį koma ķ veg fyrir rugling. Oft er žaš svo aš fleiri en eina breytingu žarf aš gera ķ sömu lķnu. Ef margar breytingar vęru merktar į sama hįtt, og sama tįkniš endurtekiš mörgum sinnum śti į spįssķu, yrši erfitt aš komast hjį ruglingi; hvaša leišrétting ętti viš hvaša staš ķ textanum? Žess vegna er eitt tįkn notaš fyrir eina breytingu, annaš viš žį nęstu ķ sömu lķnu, o.s.frv. Góš regla er aš endurnżta ekki sama tįkniš fyrr en ķ žarnęstu lķnu.

193. Stašsetningar- og athafnartįkn felliš brott (latķna: deleatur) aukiš bil minnkiš bil setjiš ķ eitt orš aukiš lķnubil minnkiš lķnubil nż lķna eša nż mįlsgrein ekki nż lķna/nż mįlsgrein lįtiš orš skipta um sęti flytjiš žaš sem er inni ķ hringnum žangaš sem örin vķsar breytiš oršaröš skv. töluröš Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 193 Hér eru dęmi um helstu athafnartįkn.Hér eru dęmi um helstu athafnartįkn.

194. Dęmi um notkun tįkna Bęši mį nota hęgri og vinstri spįssķu til aš fęra leišréttingar į Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 194 Ekki skiptir mįli hvort hęgri eša vinstri spįssķa er notuš til aš fęra leišréttingar į; žaš getur fariš eftir žvķ hvar ķ lķnu leišréttingin er, og eftir žvķ hvoru megin er laust plįss. Hér eru svo aš lokum sżnd nokkur dęmi um notkun helstu stašsetningar- og athafnartįkna.Ekki skiptir mįli hvort hęgri eša vinstri spįssķa er notuš til aš fęra leišréttingar į; žaš getur fariš eftir žvķ hvar ķ lķnu leišréttingin er, og eftir žvķ hvoru megin er laust plįss. Hér eru svo aš lokum sżnd nokkur dęmi um notkun helstu stašsetningar- og athafnartįkna.

195. Reglur um stafsetningu og greinarmerki Um stafsetningu og greinarmerkjasetningu gilda: Auglżsing um ķslenska stafsetningu Auglżsing um greinarmerkjasetningu Žęr „skulu gilda um stafsetningarkennslu/greinarmerkja-setningu ķ skólum, um kennslubękur śtgefnar eša styrktar af rķkisfé, svo og um embęttisgögn, sem śt eru gefin“ žetta eru ekki lög Auglżsingarnar hafa veriš śtfęršar og skżršar ķ Ritreglum Ķslenskrar mįlstöšvar og einnig hér Eirķkur Rögnvaldsson: Ritgeršasmķš 195

  • Login