1 / 194

Prevencines vietimo sistemos prie gaisra sukurimas ir igyvendinimas iauliu regione iauliu m. prie gaisrine gelbeji

Prie?gaisrines gelbejimo tarnybos i?kvietimo telefonai. - 01- 011- 101- 011- 112 . PRANE?IME TURI BUTI NURODYTA:. KUR - kuo tikslesne ivykio vieta;KAS - ivykio pobudis;KADA - laikas;gresme ?monems ir/ar gyvunams, turtui ir aplinkai;situacijos kaita;prane?usiojo duomenys (vardas, pavarde, telefono Nr., buvimo vieta)..

nova
Download Presentation

Prevencines vietimo sistemos prie gaisra sukurimas ir igyvendinimas iauliu regione iauliu m. prie gaisrine gelbeji

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


    1. Prevencines švietimo sistemos prieš gaisra sukurimas ir igyvendinimas Šiauliu regione Šiauliu m. priešgaisrine gelbejimo tarnyba, 2007 m.

    2. Priešgaisrines gelbejimo tarnybos iškvietimo telefonai - 01 - 011 - 101 - 011 - 112

    3. PRANEŠIME TURI BUTI NURODYTA: KUR - kuo tikslesne ivykio vieta; KAS - ivykio pobudis; KADA - laikas; gresme žmonems ir/ar gyvunams, turtui ir aplinkai; situacijos kaita; pranešusiojo duomenys (vardas, pavarde, telefono Nr., buvimo vieta).

    4. Šiauliu apskrities priešgaisriniu gelbejimo tarnybu struktura

    7. Priešgaisrines gelbejimo tarnybos funkcijos Igyvendina valstybines priešgaisrines gelbejimo tarnybos veiklos strategija Šiauliu mieste bei Šiauliu apskrities rajonuose, kontroliuoja jai pavaldžiu apskrities rajonuose esanciu padaliniu veikla. Vykdo gaisru gesinima, žmoniu ir turto gelbejima, gaisro padariniu mažinima, nukentejusiuju per transporto ivykius gelbejima, kitus gelbejimo darbus ir jiems vadovauja.

    8. Priešgaisrines gelbejimo tarnybos funkcijos (2) Imasi priemoniu pažeidimu priešgaisrines saugos srityje priežastims ir salygoms šalinti, kontroliuoja, kaip šios priemones vykdomos. Skatina fiziniu ir juridiniu asmenu veikla priešgaisrines saugos srityje, informuoja visuomene priešgaisrines saugos klausimais, skleidžia priešgaisrines saugos žinias.

    11. DEGIMO TEORIJOS PRADMENYS

    12. Gaisro vystymosi grafikas

    13. Degimas Degimas – medžiagos saveika su deguonimi, kai išsiskiria šiluma, dumai ir liepsna. Pagrindiniai komponentai yra degioji medžiaga, deguonis ir uždegimo šaltinis. Pašalinus bent viena iš šiu komponentu degimas nutruksta.

    14. Degimo teorijos trikampis DM – degioji medžiaga O2 – ore esantis deguonis UŠ – uždegimo šaltinis

    15. UŽDEGIMO ŠALTINIS Uždegimo šaltinis – degantis ar ikaites kunas, taip pat elektros iškrova, turintys pakankamai energijos ir temperaturos kitai medžiagai uždegti.

    16. Medžiagu degumas NEDEGI MEDŽIAGA – kaitinama neribota laika, normaliomis salygomis nedega. Šios medžiagos, veikiamos ugnies ar aukštos temperaturos, neužsidega, nerusena ir neangleja (plytos, betonas, akmenys ir t.t.). SUNKIAI DEGI MEDŽIAGA – paveikta uždegimo šaltinio, dega normaliomis salygomis ir negali degti ji atitraukus. Tokios medžiagos dega tik esant nuolatiniam uždegimo šaltiniui. Ji pašalinus, šios medžiagos nustoja degti. DEGI MEDŽIAGA – nuo uždegimo šaltinio užsideganti medžiaga ir normaliomis salygomis deganti medžiaga. Ugnies paveikta medžiaga nuo aukštos temperaturos užsidega arba rusena, iki visiškai sudega (medis, naftos produktai ir t.t.).

    17. LENGVAI UŽSILIEPSNOJANTI MEDŽIAGA Degioji medžiaga, gebanti užsiliepsnoti nuo mažo energijos šaltinio (degtuko, kibirkšties ir t.t.) Prie tokiu medžiagu galime priskirti degiuosius skyscius (DS) ir lengvai užsiliepsnojancius skyscius (LUS). LUS, kuriu pliupsnio temperatura yra ne aukštesne kaip 61şC, yra pavojingi del sprogimo. DS, priskiriami tokie, kuriu pliupsnio temperatura aukštesne nei 61şC, yra pavojingi nes gali kilti gaisras.

    18. Degiuju medžiagu užsiliepsnojimo temperatura

    19. Skysciu pliupsnio temperatura

    20. 2007 METAIS ŠIAULIU MIESTE KILUSIU GAISRU STATISTIKA

    21. Gaisrai Šiauliu mieste per 2007 m.

    22. Šiauliu mieste kilusiu per 2007 metus gaisru skaicius pagal sektorius ( Iš viso gaisru - 606 )

    23. Gaisrai pagal priežastis

    25. Gaisrai pagal valandas

    26. DOKUMENTAI REGLAMENTUOJANTYS PRIEŠGAISRINE SAUGA

    27. DOKUMENTAI REGLAMENTUOJANTYS PRIEŠGAISRINE SAUGA Priešgaisrines saugos istatymas Bendrosios priešgaisrines saugos taisykles Gaisrines automatikos eksploatavimo taisykles Kietojo kuro šildymo krosniu pastatuose irengimo taisykles Mišku priešgaisrines saugos taisykles Elektros irenginiu irengimo taisykles

    28. DOKUMENTAI REGLAMENTUOJANTYS PRIEŠGAISRINE SAUGA (2) isigaliojo nuo 2007 m. kovo 1 d. Statiniu vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos. Projektavimo ir irengimo taisykles. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir irengimo taisykles. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Projektavimo ir irengimo taisykles. Stacionarios gaisru gesinimo sistemos. Projektavimo ir irengimo taisykles.

    29. STATYBOS TECHNINIAI REGLAMENTAI (STR), REGLAMENTUOJANTYS PRIEŠGAISRINE SAUGA STR 2.01.04:2004 “Gaisrine sauga.Pagrindiniai reikalavimai” STR 2.02.02:2004 “Visuomenines paskirties pastatai” STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai” STR 2.02.09:2005 “Vienbuciai gyvenamieji pastatai” STR 2.02.07:2004 “Gamybos imoniu ir sandeliu statiniai” STR 2.02.08:2005 “Automobiliu saugyklu projektavimas”

    30. LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIEŠGAISRINES SAUGOS ISTATYMAS 2002 m. gruodžio 5 d. Nr. IX-1225 Vilnius

    31. PRIEŠGAISRINES SAUGOS ISTATYMO PASKIRTIS Užtikrinti Lietuvos Respublikos priešgaisrines saugos organizavimo teisinius pagrindus, priešgaisrines saugos sistema, valstybes ir savivaldybiu instituciju bei istaigu funkcijas. Reglamentuoti gyventoju, imoniu, istaigu bei organizaciju teises ir pareigas priešgaisrines saugos srityje.

    32. PRIEŠGAISRINES SAUGOS ISTATYMO PASKIRTIS (2) Pateikti reikalavimus, priemones ir nurodyti subjektus, užtikrinant gaisru prevencijos igyvendinima. Nurodyti gaisru gesinimo organizavima, valstybine gaisru ir gelbejimo darbu apskaita ir gyventoju švietima priešgaisrines saugos srityje.

    33. Istatymo 11 str. Imoniu, istaigu, organizaciju ir ju vadovu pareigos priešgaisrines saugos srityje Užtikrinti priešgaisrine sauga reglamentuojanciu teises aktu reikalavimu vykdyma objekte bei nustatyti priešgaisrini režima jame. Vykdyti valstybines priešgaisrines priežiuros pareigunu teisetus nurodymus. Leisti Valstybines priešgaisrines gelbejimo tarnybos pareigunams apžiureti ir patikrinti ju vadovaujamos imones, istaigos, organizacijos gamybines, ukines, kitas patalpas, statinius bei teritorija.

    34. Imoniu, istaigu, organizaciju ir ju vadovu pareigos priešgaisrines saugos srityje (2) Nedelsiant šalinti nustatytus priešgaisrines saugos pažeidimus. Organizuoti valstybes tarnautoju ir darbuotoju instruktavima, mokyma ir atestavima priešgaisrines saugos klausimais, pagal kompetencija tvirtinti priešgaisrines saugos instrukcijas; Aprupinti objekta reikiamomis gaisro gesinimo priemonemis, užtikrinti, kad objekte irengti gaisrines automatikos irenginiai butu techniškai tvarkingi ir veiktu.

    35. Imoniu, istaigu, organizaciju ir ju vadovu pareigos priešgaisrines saugos srityje (3) Kilus gaisrui objekte, kol atvyks priešgaisrines gelbejimo pajegos, imtis priemoniu ji gesinti, vadovauti gaisro gesinimui, žmoniu ir turto evakavimui. Leisti naudotis gaisrui gesinti ar gaisro gesinimui organizuoti imonei, istaigai, organizacijai priklausanciais arba imones, istaigos, organizacijos teritorijoje esanciais vandens telkiniais, vandens tiekimo sistemomis, gamtiniais ištekliais (smeliu, žvyru ir kt), neatsižvelgiant i gaisro kilimo vieta. Imonese, istaigose ir organizacijose už objekto priešgaisrine bukle asmeniškai atsakingi yra ju vadovai.

    36. VALSTYBINES PRIEŠGAISRINES PRIEŽIUROS INSPEKCIJA (VPPI)

    37. VALSTYBINES PRIEŠGAISRINES PRIEŽIUROS SISTEMA TERITORINIS PRINCIPAS PAGAL ADMINISTRACINI SUSKIRSTYMA

    38. VPP PAREIGUNU TEISES Tikrinti, ar objektai atitinka priešgaisrines saugos reikalavimus. Duoti rašytinius privalomus vykdyti nurodymus. Uždrausti fiziniams ir juridiniams asmenims eksploatuoti statinius, atskiras patalpas. Vertinti pareigunu (darbdaviu) veikla užtikrinant objektu ir juose dirbanciu arba esanciu žmoniu apsauga nuo gaisru.

    39. VPP PAREIGUNU TEISES (2) Tikrinti, ar turimi naudojamos irangos bei medžiagu priešgaisrine sauga liudijantys ir Lietuvoje pripažistami dokumentai. Nustatyti papildomus priešgaisrines saugos reikalavimus žmoniu saugai užtikrinti masiniu renginiu metu. Skirti pinigine bauda.

    40. VPP PAREIGUNU ATSAKOMYBE VPP pareigunas sprendimus, susijusius su pareigu vykdymu, pagal kompetencija priima savarankiškai ir asmeniškai už juos atsako. VPP pareigunai, pažeide istatymus eidami jiems patiketas pareigas, nustatytaja tvarka gali buti traukiami tarnybinen, civilinen, administracinen arba baudžiamojon atsakomyben. VPP pareigunu veiksmai gali buti apskundžiami vyriausiajam VPP inspektoriui, Administraciniu gincu komisijai arba administraciniam teismui.

    41. PRIEŠGAISRINIAI TECHNINIAI PATIKRINIMAI Atliekami dalyvaujant objekto savininkui, vadovui. Apie numatoma atlikti patikrinima VPP pareigunas turi informuoti objekto vadova.

    42. PRIEŠGAISRINIU TECHNINIU PATIKRINIMU RUŠYS KONTROLINIAI - ju metu ivertinama objekto priešgaisrine bukle, kiti veiksniai, turintys itakos žmoniu ir turto priešgaisrinei saugai. Šio patikrinimo metu nustacius priešgaisrine sauga reglamentuojanciu teises aktu pažeidimus, surašomas privalomasis valstybines priešgaisrines priežiuros pareiguno nurodymas.

    43. PRIEŠGAISRINIU TECHNINIU PATIKRINIMU RUŠYS TIKSLINIAI - jo metu tikrinama, kaip vykdomi valstybines priešgaisrines priežiuros pareigunu nurodymai. Tiksliniai priešgaisriniai techniniai patikrinimai taip pat atliekami objekte pasikeitus iprasto darbo režimo salygoms, veiklos, gamybos pobudžiui.

    44. PRIEŠGAISRINIU TECHNINIU PATIKRINIMU RUŠYS OPERATYVINIAI - patikrinimai atliekami esant pagristam itarimui, kad objekte yra šiurkšciu priešgaisrine sauga reglamentuojanciu teises aktu reikalavimu pažeidimu, priešgaisrines gelbejimo tarnybos ar valstybines priešgaisrines priežiuros inspekcijos viršininko sprendimu.

    45. TIKRINIMU PERIODIŠKUMAS 1 GRUPES OBJEKTAI 2 GRUPES OBJEKTAI 3 GRUPES OBJEKTAI 4 GRUPES OBJEKTAI

    46. OBJEKTO PRISKYRIMO ATITINKAMAI GRUPEI KRITERIJAI Patalpu paskirtis (gamyba, sandeliavimas, prekyba, gydymas ir pan.). Gamybos ar sandeliavimo patalpos, priskirtos pavojingumui gaisro ar sprogimo atžvilgiu (Asg, Bsg, Cg), plotas . Objekte nuolat dirbanciu ar laikinai esanciu žmoniu skaicius.

    47. GAISRINES SAUGOS ŽENKLAI Gaisrines saugos ženklu naudojimo imonese, istaigose ir organizacijose nuostatai (patv. 2005 m. gruodžio 23 d.)

    48. GAISRINES SAUGOS ŽENKLAI Evakuacijos krypties (saugiu salygu) ženklai Gaisrines irangos ženklai Informacijos ženklai Draudžiamieji ženklai Ispejamieji ženklai

    49. EVAKUACIJOS KRYPTIES (SAUGIU SALYGU) ŽENKLAI Nurodo saugios žmoniu evakuacijos gaisro arba jo kilimo pavojaus atveju krypti

    50. GAISRINES IRANGOS ŽENKLAI Ženklai, nurodantys gaisro gesinimo irenginiu bei priemoniu irengimo ar išdestymo vietas

    51. INFORMACIJOS ŽENKLAI Ženklai, teikiantys vaizdine informacija apie tam tikrus objektui nustatytus gaisrines saugos reikalavimus

    52. DRAUDŽIAMIEJI ŽENKLAI Ženklai, draudžiantys elgtis taip, kad kiltu pavojus arba jis butu sukeltas

    53. ISPEJAMIEJI ŽENKLAI Ženklai, kurie ispeja apie rizika arba pavoju

    54. BENDROSIOS PRIEŠGAISRINES SAUGOS TAISYKLES (BPST) PATVIRTINTA Priešgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. isakymu Nr. 64

    55. BPST turinys INSTRUKTAVIMAS, MOKYMAS IR ATESTAVIMAS PRIEŠGAISRINES SAUGOS KLAUSIMAIS TERITORIJOS PRIEŽIURA STATINIAI IR PATALPOS ELEKTROS IRENGINIAI, JU APSAUGA NUO ŽAIBO IR STATINIO ELEKTROS KRUVIO ŠILDYMAS VEDINIMAS TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR IRENGINIAI GAISRO IR SPROGIMO ATŽVILGIU PAVOJINGU MEDŽIAGU TRANSPORTAVIMAS MEDŽIAGU SANDELIAVIMAS NAFTOS IR JOS PRODUKTU SANDELIAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS IR PERPYLIMAS DUJU UKIS

    56. BPST turinys (2) STATYBOS DARBAI UGNIES DARBAI GARAŽU PASKIRTIES PASTATAI, TRANSPORTO PRIEMONIU TECHNINE PRIEŽIURA IR STOVEJIMO AIKŠTELES LABORATORIJOS KULTUROS RENGINIAI GYVENAMIEJI IR KITOS PASKIRTIES PASTATAI ŽEMES UKIO OBJEKTAI DURPYNU PRIEŠGAISRINES SAUGOS REIKALAVIMAI CIVILINES PIROTECHNIKOS PRIEMONES GAISRO GESINIMO IRENGINIAI IR PRIEMONES + 12 priedu

    57. INSTRUKTAVIMAS PRIEŠGAISRINES SAUGOS KLAUSIMAIS (Bendrosios priešgaisrines saugos taisykles)

    58. INSTRUKTAVIMAS PRIEŠGAISRINES SAUGOS KLAUSIMAIS Imoneje, istaigoje, organizacijoje organizuojami šie valstybes tarnautoju ir darbuotoju instruktavimai priešgaisrines saugos klausimais: ivadinis (bendras); pirminis darbo vietoje; periodinis darbo vietoje; papildomas darbo vietoje.

    59. IVADINIS INSTRUKTAVIMAS Turi išklausyti visi valstybes tarnautojai ir darbuotojai, prieš pradedant jiems eiti pareigas ar dirbti. Ivadinis (bendras) instruktavimas iforminamas ivadiniu (bendru) priešgaisrines saugos instruktažu registracijos žurnale.

    60. PIRMINIS DARBO VIETOJE INSTRUKTAVIMAS Turi išklausyti visi valstybes tarnautojai ir darbuotojai, prieš pradedant jiems eiti pareigas ar dirbti. Pirminis instruktavimas iforminamas priešgaisrines saugos instruktavimu darbo vietoje registracijos žurnale.

    61. PERIODINIS DARBO VIETOJE INSTRUKTAVIMAS Periodinis instruktavimas darbo vietoje turi buti organizuojamas ne reciau kaip karta per 12 menesiu. Iforminamas priešgaisrines saugos instruktavimu darbo vietoje registracijos žurnale.

    62. PAPILDOMAS DARBO VIETOJE INSTRUKTAVIMAS Instruktuojama : iš esmes pakeitus priešgaisrines saugos instrukcija (išskyrus redakcinio pobudžio pakeitimus), pakeitus darbo vieta, pasikeitus darbo funkcijoms, pasikeitus gamybos technologiniams procesams, ivykus sprogimui arba kilus gaisrui, paaiškejus, kad valstybes tarnautojas ar darbuotojas stokoja reikiamu žiniu priešgaisrines saugos srityje. Iforminamas priešgaisrines saugos instruktavimu darbo vietoje registracijos žurnale

    63. PRIEŠGAISRINES SAUGOS INSTRUKCIJA Teritorijos, statiniu ir evakuacijos keliu priežiura; atskiri gamybos procesai, kuriu metu priešgaisrines saugos reikalavimu pažeidimai gali sukelti gaisra; sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingu medžiagu laikymas ir transportavimas; rukymo vietos ir vietos, skirtos suvirinimo ir kitiems darbams, kai naudojama atvira ugnis;

    64. PRIEŠGAISRINES SAUGOS INSTRUKCIJA (2) degiu medžiagu surinkimas, šalinimas iš patalpu ir specialiuju drabužiu naudojimas; kontroliniu matavimo prietaisu (termometru, manometru ir t. t.) pavojingos ribos, kurias peržengus gali kilti gaisras ar sprogimas; elektros šildymo prietaisu ir šildymo irenginiu eksploatavimas; patalpu uždarymas po darbo.

    65. VALSTYBES TARNAUTOJU IR DARBUOTOJU VEIKSMU KILUS GAISRUI PLANAS

    66. VALSTYBES TARNAUTOJU IR DARBUOTOJU VEIKSMU KILUS GAISRUI PLANAS (2) elektros prietaisu ir vedinimo sistemos išjungimas; priešgaisrines irangos panaudojimas gaisrui gesinti.

    67. PRIEŠGAISRINES SAUGOS TAISYKLIU REIKALAVIMAI TERITORIJU PRIEŽIURAI

    68. Teritorijos priežiura Teritorija turi buti : valoma; laiku šienaujama; nupjauta žole, gamybos atliekos, šiukšles išgabenamos i specialiai paruoštas vietas. Privažiavimo keliai ir priejimai prie statiniu, gaisriniu kopeciu, gaisrinio inventoriaus, gaisriniu hidrantu ir vandens telkiniu turi buti laisvi, tvarkingi ir tamsiu paros metu apšviesti. Automatiniai vartai turi tureti irenginius, leidžiancius vartus atidaryti rankomis bet kuriuo paros metu. Ties pagrindinio ivažiavimo i imones teritorija vieta butina irengti pastatu, privažiavimo keliu ir vandens telkiniu išdestymo schema, kuri turi buti apšviesta tamsiu paros metu.

    69. Teritorijos priežiura (2) Apie keliu remonta arba kitas priežastis, trukdancias gaisriniams automobiliams važiuoti, butina raštu informuoti artimiausia priešgaisrine gelbejimo tarnyba: nurodyti remonto trukme, pateikti remontuojamos kelio atkarpos schema, pastatyti ženklus, nurodancius apylankos krypti. Gaisriniams automobiliams skirtu kiauru pravažiavimu aukštis turi buti ne mažesnis kaip 4,25 m, o plotis – ne mažesnis kaip 3,5 m (visais atvejais – iki išsikišusiu konstrukciju).

    70. PRIEŠGAISRINES SAUGOS TAISYKLIU REIKALAVIMAI PATALPU PRIEŽIURAI

    71. GAMYBINES PATALPOS Gamybinese patalpose nuo irenginiu turi buti valomos dulkes, pukai ir kitos degios atliekos. Valymo terminai nustatomi pagal technologinius reglamentus ir nurodomi priešgaisrines saugos instrukcijose. Metalo drožles ir panaudotos valymo medžiagos turi buti dedamos i metalines uždaromas dežes, o pamainai pasibaigus – išnešamos iš patalpu.

    72. GAMYBINES PATALPOS (2) Prie iejimo i gamybines patalpas ir sandelius turi buti nurodytos ju pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijos. Asg, Bsg ir didesnese kaip 50 m2 Cg pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategoriju patalpose turi buti pakabintos priešgaisrines saugos instrukcijos.

    73. Patalpu pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijos

    74. Patalpu pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijos (2)

    75. GAMYBOS KATEGORIJOS ŽENKLAI

    76. GAMYBOS KATEGORIJOS ŽENKLAI

    77. MEDŽIAGU SANDELIAVIMAS Medžiagos turi buti laikomos grupemis pagal joms gesinti naudojamas medžiagas, taip pat pagal ju fizikines ir chemines bei pavojingumo gaisro atžvilgiu savybes. Medžiagos, laikomos ne lentynose, turi buti sudetos i rietuves. Šios sandeliavimo vietos turi buti pažymetos juostomis ant grindu. Laikymo vietose turi buti medžiagu išdestymo planas, o ant išorines sandelio duru (vartu) puses – pakabinami ženklai, apibudinantys laikomu medžiagu ir prekiu pavojinguma sprogimo ir gaisro atžvilgiu.

    78. MEDŽIAGU SANDELIAVIMAS (2) Sandeliu (>50 m2) stelažai turi buti pagaminti iš ne žemesnes kaip B-s1, d0 degumo klases statybos produktu. Praeigos tarp stelažu, rietuviu ir tarpai nuo ju iki sienu labiausiai išsikišusiu konstrukciju turi buti ne siauresni kaip 0,8 m ir neužkrauti. Sandeliuose (> 200 m2) praeigos tarp stelažu, rietuviu plotis turi buti ne siauresnis kaip 1,2 m, o tarp sienu labiausiai išsikišusiu konstrukciju ir stelažu, rietuviu – ne siauresnis kaip 0,8 m.

    79. SANDELIUOSE DRAUDŽIAMA: užkrauti langus, duris ir vartus; rukyti ir naudoti atvira ugni; laikyti elektros ir autokrautuvus bei ikrauti ju akumuliatorius; naudoti elektros šildytuvus su atvirais kaitinimo elementais, virykles ir kitus buitinius elektros prietaisus; perpilti naftos produktus; ardyti pluoštiniu medžiagu ryšulius sandelio patalpose.

    80. DUJU UKIS Laikyti duju balionus grupemis leidžiama nedegiose vedinamose spintose ir prie pastatu ne žemesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai sienu. Sandeliuojami duju balionai neturi buti veikiami šilumos ir krituliu. Duju balionai nuo šildymo prietaisu turi buti laikomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu. Degiu duju balionai turi buti laikomi atskirai nuo deguonies, suslegtojo oro, chloro, fluoro ir kitu oksidatoriu bei toksiniu duju balionu.

    81. DUJU UKIS (2) Pripildyti duju balionai turi buti laikomi ir transportuojami vertikaliai arba horizontaliai su ant antgaliu užsuktomis aklemis. Horizontaliai ant mediniu remu arba stelažu laikomu balionu rietuves turi buti ne aukštesnes kaip 1,5 m, o visi ventiliai – nukreipti i viena puse. Duju balionai, kuriuose pastebetas duju nuotekis, turi buti nedelsiant išnešami iš sandelio.

    82. DUJU UKYJE DRAUDŽIAMA: laikyti duju balionus kitos paskirties sandeliuose; liesti deguonies balionu ventilius tepaluotais rubais, pirštinemis ar rankomis. aplink degiu duju balionu sandeliavimo vietas mažesniu kaip 10 m atstumu laikyti degias medžiagas, dirbti su atvira ugnimi arba rukyti. duju balionus statyti prie evakuaciniu išejimu iš patalpu, pastatu pagrindiniu fasadu puses, prie ivažiavimu.

    83. ELEKTROS IRENGINIAI Elektros tinklai ir irenginiai turi buti irengiami, eksploatuojami ir remontuojami laikantis teises aktu reikalavimu. Jie turi buti tinkami eksploatuoti, saugus gaisro ir sprogimo atžvilgiu. Pastebejus elektros tinklu ir irenginiu gedimus, sukeliancius kibirkšciavima, kabeliu, laidu ir varikliu kaitima, butina juos nedelsiant išjungti ir pašalinti gedimus. Elektros šviestuvuose turi buti naudojamos ne didesnes galios elektros lempos, negu nurodyta šviestuvu techninese charakteristikose.

    84. ELEKTROS IRENGINIAI (2) Atvirosios elektros instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, turi buti papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais ir pan.). Visi elektros irenginiai turi buti apsaugoti nuo trumpojo laidu jungimo ir kitu nevardiniu režimu, galinciu sukelti gaisra.

    85. EKSPLOATUOJANT ELEKTROS IRENGINIUS DRAUDŽIAMA: šildyti patalpas nestandartiniais (savos gamybos) elektros prietaisais; naudoti netvarkingus kištukinius lizdus, kištukus, atsišakojimo dežutes, jungiklius bei kitus elektros aparatus; elektros lempas, šviesos sklaidytuvus, šildytuvus uždengti degiomis medžiagomis; i kištukinius lizdus jungti elektros prietaisus, kurie viršija leistina galia; vietoj elektros laidu ir kabeliu naudoti radijo arba telefono ryšio laidus; naudoti lygintuvus, virykles, virdulius, šildymo ir kitus elektros prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos ijungtus be priežiuros;

    86. EKSPLOATUOJANT ELEKTROS IRENGINIUS DRAUDŽIAMA (2): kabinti elektros šviestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant elektros laidu ir kabeliu; naudoti nekalibruotus ir savos gamybos apsaugos aparatus; tiesti tranzitu kabelius ir laidus per sandeliavimo, evakuaciniu išejimu paskirties patalpas; tiesiogiai prikalti laidus ir kabelius; naudoti elektros šviestuvus su nuimtais apsauginiais gaubtais sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategoriju patalpose.

    87. PASTATU ŽAIBOSAUGA Žaibas – milžiniškas atmosferos energijos išlydis, turintis termini, griaunamaji, elektrostatini ir elektromagnetines indukcijos poveiki (temperatura žaibo zonoje siekia 20 000 °C). Žaibosauga – priemones žmoniu gyvybei apsaugoti, neleisti žaibui sukelti gaisra, sprogima, griuti ir sunaikinti pastatus, statinius, medžiagas ir irenginius.

    88. ŽAIBOLAIDIS Žaibolaidis – irenginys priimantis žaibo smugi ir nuvedantis jo srove i žeme. Žaibolaidi sudaro: žaibo priemiklis – tiesiogiai priimantis srove; atramos, prie kuriu jis pritvirtintas; sroves nuvediklis – laidininkas, žaibo srove perduodantis i žeme; ižemiklis – išskirstantis žaibo srove žemeje.

    89. ŽAIBOLAIDŽIU KONSTRUKCIJA Pagal konstrukcija žaibolaidžiai skirstomi: strypiniai - (su vertikaliais žaibo priemikliais); trosiniai (ištestieji) - (su horizontaliais žaibo priemikliais); tinklo – daugkartiniai, horizontalus žaibo priemikliai, susikertantys staciu kampu ir montuojami ant pastato stogo; aktyviniai.

    90. ŽAIBOSAUGOS IRENGINIU TIKRINIMAS Žaibosaugos irenginiai tikrinami: gamybiniams, visuomeniniams ir administraciniams pastatams – karta per metus prieš perkunijos sezono pradžia; gyvenamiesiems pastatams – karta per 3 metus.

    91. STATYBOS DARBAI Darbu atlikimo vietoje degiu medžiagu kiekis neturi buti didesnis, negu reikia vienai darbo pamainai. Draudžiama vienu metu toje pacioje patalpoje atlikti suvirinimo ir kitus ugnies bei apdailos darbus naudojant klijus, dažus, dervas ir kitas degias medžiagas. Degias statybines atliekas, šiukšles iš statybos aikšteles butina nuolat šalinti i specialiai tam skirtas ir irengtas vietas.

    92. UGNIES DARBAI Ugnies darbams atlikti imones, istaigos, organizacijos vadovas išduoda leidimus (dviem egzemplioriais konkreciam laikotarpiui). Leidime nurodomi asmenys, atsakingi už vietos paruošima ugnies darbams ir ugnies darbu atlikima, taip pat nustatomas parengiamuju darbu mastas ir turinys, ju atlikimo seka, šiu darbu saugos priemones, aplinkos oro kontroles tvarka. Be leidimo ugnies darbus gali atlikti suvirintojai, stebimi imones, istaigos, organizacijos (padalinio) vadovo, arba aukštos kvalifikacijos suvirintojai, kuriu saraša sudaro ir tvirtina imones, istaigos, organizacijos vadovas.

    93. UGNIES DARBAI (2) Jei atliekant ugnies darbus 5 m spinduliu yra konstrukciju ar medžiagu, kurios gali užsidegti, jos turi buti pašalintos arba patikimai apsaugotos metaliniais skydais, sudrekintos vandeniu. Taip pat reikia imtis priemoniu, kad kibirkštys nepatektu ant žemiau esanciu degiu konstrukciju, aikšteliu ir aukštu. Atlikti ugnies darbus mokslo, gydymo, prekybos paskirties pastatuose galima tik tuo metu, kai juose nera žmoniu. Asmuo, atsakingas už ugnies darbu sauga, turi tikrinti laikina darbo vieta ne mažiau kaip 4 val. juos baigus.

    94. ATLIEKANT UGNIES DARBUS DRAUDŽIAMA: dirbti techniškai netvarkinga iranga ir aparatura; suvirinti, pjauti ar lituoti neseniai nudažytas ir neišdžiuvusias konstrukcijas ir gaminius; naudotis tepaluotais, riebaluotais, benzinuotais ar kitais degiais skysciais suteptais drabužiais ir pirštinemis; suvirinimo kabinose laikyti drabužius ir kitus degius daiktus ar medžiagas; remontuoti komunikacijas, aparatus, turincius slegio ar elektros itampos, pripildytus ypatingai degiu, labai degiu ir degiu skysciu bei toksišku medžiagu. DRAUDŽIAMA PRADETI UGNIES DARBUS, JEI NESIIMTA PRIEŠGAISRINE SAUGA UŽTIKRINANCIU PRIEMONIU

    95. SVARBUS UGNIES DARBU SAUGUMO REIKALAVIMAI Kilnojamaisiais acetileno generatoriais leidžiama dirbti tik gerai vedinamose patalpose. Atstumas nuo suvirinimo vietos iki generatoriaus turi buti ne mažesnis kaip 10 m, o nuo generatoriaus iki deguonies baliono – ne mažesnis kaip 5 m. Atstumas nuo suvirinimo vietos iki degiu duju balionu turi buti ne mažesnis kaip 10 m, o nuo deguonies baliono iki degiu duju baliono – ne mažesnis kaip 5 m. Atstumas nuo degikliu (pagal horizontale) iki degiu duju ir deguonies balionu turi buti ne mažesnis kaip 5 m. Atliekant ugnies darbus, laidai ir kabeliai neturi liestis su duju balionais ir kita iranga.

    96. GARAŽAI IR STOVEJIMO AIKŠTELES Transporto priemones patalpose, stovejimo aikštelese (nesant garažu) statomos paliekant tarp lengvuju automobiliu ne mažesni kaip 0,6 m, tarp krovininiu automobiliu – 0,8 m atstuma. Imoneje esant 25 transporto priemonems, turi buti parengtas ir imones vadovo patvirtintas transporto priemoniu sustatymo planas ir ju evakavimo tvarka kilus gaisrui. Individualiame garaže (bokse) galima laikyti ne daugiau kaip 40 l automobiliu kuro ir ne daugiau kaip 10 l tepalu.

    97. GARAŽUOSE DRAUDŽIAMA: Dirbti kalvystes, dažymo, medienos apdirbimo darbus; laikyti transporto priemones su neuždarytais degalu baku dangteliais; ikrauti akumuliatorius; šildyti variklius atvira ugnimi, pasišviesti atvirais ugnies šaltiniais; sandeliuoti degias medžiagas ir duju balionus; pilti degalus i transporto priemoniu bakus.

    98. EVAKUACIJA

    99. STATINIAI IR PATALPOS. Evakuacija Iš vidaus durys evakuaciniuose išejimuose turi lengvai atsidaryti bet kuriuo paros metu. Draudžiama jas užkalti ar užrakinti iš lauko. Langu ir duru grotos iš vidaus turi buti varstomos, reikalui esant, lengvai ir greitai nuimamos, išskyrus teises aktu nustatytas išimtis.

    100. STATINIAI IR PATALPOS. Evakuacija Evakuacijos keliai ir išejimai turi buti neužkrauti, paruošti žmonems evakuoti. Evakuacijos keliuose grindu danga turi buti pritvirtinta. Šiukšlines evakuacijos keliuose, darbuotoju buitinese patalpose turi buti nedegios.

    101. Evakuaciniu išejimu ženklinimas Koridoriuose, laiptinese ir ant duru evakuaciniuose išejimuose turi buti evakuacijos krypti nurodantys ženklai, kuriu bent vienas turi buti gerai matomas iš bet kurio evakuacijos kelio taško. Virš duru evakuaciniuose išejimuose iš patalpu, kuriose gali tilpti 50 ir daugiau žmoniu, bei parduotuviu prekybos saliu, kuriu plotas 50 m2 ir daugiau, turi buti irengti šviesiniai išejimo krypties ženklai, tvirtinami 2 – 2,5 m virš grindu. Šie ženklai, dingus elektros itampai, turi šviesti ne trumpiau kaip 1 val., o ju akumuliatoriai turi buti tikrinami ne reciau kaip karta per metus.

    102. Evakuacijos planai Žmoniu evakuacijos planas turi buti pakabintas gerai matomoje vietoje visuose pastato aukštuose , kai : pastatuose nuolat ar laikinai buna daugiau kaip 100 žmoniu; mokslo paskirties pastatuose ir vaiku lopšeliuose- darželiuose; gydymo paskirties pastatuose – ligoninese, sanatorijose, medicinines priežiuros istaigu slaugos namuose; viešbuciu paskirties pastatuose.

    103. Plane turi buti pažymeta: LAIPTINES, LIFTAI, LIFTU HOLAI, KAMBARIAI (KABINETAI), BALKONAI, IŠORINES KOPECIOS DURYS, ESANCIOS LAIPTINESE, LIFTU HOLUOSE IR EVAKUACIJOS KELIUOSE RANKINIU GAISRINIU SIGNALIZATORIU MYGTUKAI TELEFONO VIETA GAISRINIAI CIAUPAI GESINTUVAI STACIONARIU PRIEŠGAISRINIU IRENGINIU RANKINIO PALEIDIMO MYGTUKAI PLANO KABEJIMO VIETA PAGRINDINIS EVAKUACIJOS KELIAS ŽYMIMAS IŠTISA ŽALIA LINIJA, ATSARGINIS – ŽALIA PUNKTYRINE LINIJA

    104. Evakuacijos planas (pavyzdys)

    105. PRIEŠGAISRINES SAUGOS REIKALAVIMU LAIKYMASIS ATVIROSE TERITORIJOSE, MIŠKUOSE IR DURPYNUOSE

    106. Saugumo priemones miškuose Miško lankytojai privalo: laikytis priešgaisrines saugos taisykliu reikalavimu; apie pastebetus gaisrus nedelsdami pranešti priešgaisrines apsaugos tarnyboms, valstybinio miško valdytojams, savininkams, savivaldybei; padeti gesinti aptiktus gaisrus.

    107. Saugumo priemones miškuose Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu draudžiama: naudotis atvira ugnimi (kurti laužus, deginti šiukšles), metyti neužgesintus degtukus, nuorukas ir kitus daiktus, galincius sukelti gaisra, miške ir arciau kaip 50 metru iki jo ribos; deginti žole, šiaudus miško žemeje ir žemes ukio plotuose (pievose, ganyklose, ražienose ir panašiai); medžioti šoviniais, užkimštais isidegancios medžiagos kamšciais; važineti miškuose transporto priemonemis su vidaus degimo varikliais, pilti degalus miške i mašinu bakus. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik specialiai irengtose poilsiavieciu laužavietese, kurios pažymetos atitinkamu ženklu.

    108. Saugumo priemones durpynuose Durpyno teritorijoje draudžiama rukyti, išskyrus tam tikslui irengtas vietas. Tai turi nurodyti matomose vietose pastatyti ženklai „Rukyti draudžiama“. Durpyne draudžiama kurti laužus, deginti žole ar samanas. Iškirstus krumus ir išrautus kelmus privaloma pašalinti iš durpyno. Draudžiama durpyne išpilti kura ar tepala, o ji netycia išliejus, ta vieta butina užberti sausu smeliu ar žememis.

    109. Saugumo priemones durpynuose (2) Vidaus degimo variklius turincias transporto priemones vairuojantys asmenys durpyne privalo: - dirbti tik su techniškai tvarkingu transporto priemones varikliu ir kibirkšciu gesikliu; - nuolat valyti durpiu dulkes nuo variklio ir išmetimo vamzdžio; - nedelsiant šalinti pastebetus gaisro židinius, atsiradusius nuo pravažiavusios transporto priemones;

    110. Deganti žole – pavojinga... Jei gyvenate name, kuri supa miškas ar pievos, pasirupinkite, kad 10-30 metru atstumu aplink Jusu nama aplinka butu tvarkinga- taip apsaugosite savo namus nuo žoles ar miško gaisro. Kuo dažniau pjaukite žole... Krosniu, laužu pelenus pilkite i metalines talpas, užpilkite vandeniu. Prieš kurdami lauža pagalvokite, ar bus saugu. Nekurkite laužo, kai pucia stiprus vejas. Nemetykite nuoruku kur papuola- galite sukelti gaisra... Parinkite tinkama vieta laužui. 0,5 m aplink laužaviete iki nedegaus grunto nukaskite žoles paklote. Baige kurenti lauža, užpilkite žarijas vandeniu. Nedeginkite žoles.

    111. Ar žinote, kad... Deganti žole pavojinga ne tik vabzdžiams ir paukšciu lizdams – gali užsidegti namai, daržines, nukenteti žmones... Žoles gaisras, puciant stipriam vejui, gali išplisti i netoliese esanti miška... 80-90 procentu mišku gaisru kyla del numestos neužgesintos nuorukos ar neužgesintos laužavietes... Kad imtu degti sausa žole, pakanka menkiausios kibirkšties...

    112. PIRMINES GAISRO GESINIMO PRIEMONES

    113. Pirmines gaisro gesinimo priemones Ugnies gesintuvai Nedegus audeklai (matmenys ne mažesni kaip 1,5 X 1,5 m) Vandens talpyklos (ne mažiau kaip 200 l talpos) Dežes su smeliu ( ne mažiau kaip 0,3 mł talpos) Gaisriniai ciaupai

    114. Gaisru klasifikavimas A klase – kietuju (dažniausiai organiniu) medžiagu gaisrai, kai degimas vyksta susidarant ikaitusioms anglims; B klase – skystuju arba galinciu suskysteti kietuju medžiagu gaisrai; C klase – duju gaisrai; D klase – metalu gaisrai.

    115. Gesinimo medžiagos efektyvumas

    116. Ugnies gesintuvu tipai Nešiojamieji (gesinimo medžiagos kiekis iki 12 k g) Vežiojamieji (gesinimo medžiagos kiekis iki 100 kg)

    117. Ugnies gesintuvu rušys pagal gesinimo medžiaga Vandens putu gesintuvai; Angliarugštes gesintuvai; Milteliu gesintuvai; Kombinuoti gesintuvai.

    118. Ugnies gesintuvai Vandens putu gesintuvai -skirti gesinti kietas degias medžiagas ir degius skyscius (A ir B klases gaisrus). Draudžiama gesinti elektros irenginius su itampa.

    119. Ugnies gesintuvai Angliarugštes gesintuvai - skirti gesinti degius skyscius ar skystejancias kietas medžiagas (B klases gaisrus). Leidžiama gesinti elektros irenginius, kuriuose itampa iki 1000 V.

    120. Ugnies gesintuvai Milteliu gesintuvai -skirti gesinti kietas degias medžiagas, degius skyscius, dujas (A,B,C klases gaisrus). Leidžiama gesinti elektros irenginius, kuriuose itampa iki 1000 V.

    121. Ugnies gesintuvai Pervežami ugnies gesintuvai – skirti gesinti gaisrus degalinese, transporto priemoniu stovejimo aikštelese, didesnese kaip 600 m˛ gamybinese ir sandeliavimo patalpose, kuriose laikomos, naudojamos degios medžiagos (skysciai)

    122. Reikalavimai gesintuvams Gesintuvo korpusas turi buti nudažytas raudonai; gesintuvai, juose esanciu gesinimo medžiagu kiekis ir kokybe tikrinami ne reciau kaip viena karta per metus.. Gesintuvai turi buti: laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, apsaugotose nuo tiesioginiu saules spinduliu poveikio, ne arciau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisu; kabinami ne aukšciau kaip per 1,5 m nuo grindu iki gesintuvo apacios ir taip, kad atidarytos patalpos durys netrukdytu jo paimti; laikomi taip, kad matytusi užrašai; gesintuvai, esantys lauke arba nešildomoje patalpoje ir neskirti eksploatuoti esant žemai temperaturai, šalciu metu turi buti pernešami i šildomas patalpas. Gesintuvu vietoje turi buti paliekamas gaisrines saugos ženklas „Gesintuvas“ ir aiškiai nurodoma ju laikymo vieta.

    123. Ugnies gesintuvu skaicius patalpose

    124. Ugnies gesintuvu skaicius transporto priemonese

    125. Priešgaisrinis skydas Jame turi buti laikoma: 2 gesintuvai 2 kibirai smelio deže (ne mažiau kaip 0,3 mł) 2 kastuvai nedegus audeklas 2 laužtuvai 2 kirviai

    126. Gaisrinis ciaupas

    127. Gaisrinio ciaupo ženklai

    128. REIKALAVIMAI VIDAUS PRIEŠGAISRINIAM VANDENTIEKIUI Vandentieki butina karta per metus patikrinti: perplauti – nuleisti vandeni iš kiekvieno ciaupo, isitikinti, ar jie neužrudije, sugedusius gaisrinius ciaupus suremontuoti ar pakeisti naujais, gaisrines žarnas perkantuoti, hidrauliškai išbandyti, patikrinti elektrifikuotu sklendžiu veikima. Patikros rezultatus surašyti i tam tikslui skirta žurnala. Nešildomuose statiniuose šaltuoju metu laiku vandentiekio tinklai turi buti be vandens, o prie gaisriniu ciaupu turi buti nurodyta sklendes, kuria atidarius vanduo bus tiekiamas i tinkla, vieta. Elektrifikuotos sklendes nuotolinis valdymas turi buti irengtas prie kiekvieno gaisrinio ciaupo.

    129. Reikalavimai gaisriniams ciaupams Gaisrines žarnos turi buti sausos, susuktos i dviguba rite ir prijungtos prie ciaupu ir švirkštu. Gaisriniu ciaupu spinteles turi buti tvarkingos, lengvai atidaromos, ant dureliu – aiškiai pažymetas raidžiu indeksas „GC“ arba grafinis ženklas, jo eiles ir priešgaisrines gelbejimo tarnybos telefono numeris. Priejimu prie gaisriniu ciaupu vietos turi buti laisvos ir neužkrautos. Gaisriniu ciaupu ir gaisriniu žarnu prijungimo galvutes turi atitikti galiojancio standarto reikalavimus.

    130. Nedegus audeklai Nedegus audeklai - skirti nedideliems gaisru židiniams gesinti, pagaminti asbesto pagrindu. Privalo buti ne mažesnio kaip 1,5 x 1,5 m dydžio (degalinese, automobiliu aikštelese ne mažesnio kaip 2,0 x 1,5 m dydžio).

    131. VANDENS ŠALTINIAI GAISRU GESINIMUI

    132. VANDENS ŠALTINIAI GAISRAMS GESINTI Lauko gaisrinis vandentiekis su gaisriniais hidrantais Požeminiai vandens rezervuarai Atviri priešgaisriniai vandens telkiniai Naturalus vandens telkiniai

    133. VANDENS ŠALTINIU ŽENKLAI

    134. REIKALAVIMAI VANDENS ŠALTINIAMS Teritorijoje ar šalia jos esancios aikšteles ir keliai, skirti gaisriniams automobiliams privažiuoti prie vandens šaltinio (gaisriniu rezervuaru, hidrantu, tvenkinio), turi buti laisvi ir tvarkingi. Gaisriniu rezervuaru, hidrantu, vandens šaltiniu vietos ir privažiavimo prie ju keliai turi buti pažymeti specialiomis rodyklemis (ženklais). Rodykles (ženklai) tamsiu paros metu turi buti apšviestos arba užrašai ant ju – fluorescenciniai.

    135. REIKALAVIMAI VANDENS TELKINIAMS Gaisrui gesinti skirtus vandens rezervuarus ir kitus vandens šaltinius butina nuolat valyti (šalinti šiukšles, dumbla ir kitus pašalinius daiktus). Gaisrui gesinti naudojamuose vandens telkiniuose turi buti pakankamai vandens, kad ji lengvai galetu paimti gaisriniai automobiliai. Prie gaisriniu rezervuaru, vandens telkiniu turi buti irengtas kietos dangos kelias su 12 x 12 m aikštele.

    136. GAISRINIAI HIDRANTAI Antžeminiai gaisriniai hidrantai Požeminiai gaisriniai hidrantai Sieniniai gaisriniai hidrantai

    137. REIKALAVIMAI GAISRINIAMS HIDRANTAMS Gaisriniai hidrantai turi buti tvarkingi, ju šuliniu dangciai turi lengvai atsidaryti bet kuriuo metu laiku. Draudžiama užstatyti privažiavimo kelius prie gaisriniu hidrantu. Žiema gaisriniai hidrantai turi buti apšiltinami, o nuo šuliniu dangciu – valomas ledas ir sniegas.

    138. GAISRO APTIKIMO IR SIGNALIZVIMO SISTEMOS (GASS)

    139. GAISRO APTIKIMO IR SIGNALIZAVIMO SISTEMU TIPAI A tipo – analogine adresuojama ir adresuojama GASS; K tipo – spinduline GASS; M tipo – sujungta apsaugos sistema ir GASS /mišri/.

    140. GAISRO DETEKTORIU TIPAI Dumu detektoriai Šilumos detektoriai Linijiniai optiniai dumu detektoriai Liepsnos detektoriai Ranka valdomi pavojaus signalizavimo itaisai

    141. GASS IŠBANDYMAS GASS turi buti irengta vadovaujantis taisykliu reikalavima ir atitikti projekta. GASS išbandomas atliekamas dalyvaujant statytojui (užsakovui), atitinkamos specializuotos priežiuros imones, turincios licencija atlikti GASS irenginiu technine priežiura, specialistui ir rangovui (rangovo atstovui). Po išbandymo surašomas GASS apžiurejimo-išbandymo aktas.

    142. PATALPOS, KURIOSE PRIVALOMA IRENGTI GASS

    143. PATALPOS, KURIOSE PRIVALOMA IRENGTI GASS (2)

    144. PATALPOS, KURIOSE PRIVALOMA IRENGTI GASS (3)

    145. STACIONARIOSIOS GAISRU GESINIMO SISTEMOS

    146. STACIONARIUJU GAISRU GESINIMO SISTEMU PASKIRTIS Aptikti gaisra ankstyvojoje stadijoje, perduoti pavojaus signala, užgesinti gaisra arba ji lokalizuoti (neleisti jam plisti, kol jam užgesinti bus panaudotos kitos priemones).

    147. STACIONARIUJU GAISRU GESINIMO SISTEMU SKIRSTYMAS PAGAL GESINIMO MEDŽIAGA: gesinimas vandeniu; gesinimas putomis; gesinimas dujomis. PAGAL GESINIMO PLOTA: viso turio gesinimo; lokalinio gesinimo pagal turi; lokalinio gesinimo pagal plota.

    148. STACIONARIUJU GAISRU GESINIMO SISTEMU SKIRSTYMAS PAGAL IRENGINIUS: sprinklerines gesinimo sistemas; drencerines gesinimo sistemas. PAGAL IRENGINIU MONTAVIMA: SV – irengiami anga i viršu; SP – irengiami anga i apacia; SN – sieniniai.

    149. SPRINKLERIU SKIRSTYMAS PAGAL AKTYVAVIMO TEMPERATURA: 57 °C (oranžine kapsule); 68 °C (raudona kapsule); 79 °C (geltona kapsule); 141 °C (melyna kapsule); 182 °C (melyna kapsule); 260 °C (juoda kapsule). PAGAL JAUTRUMA: greitojo suveikimo; specialiojo suveikimo; standartinio suveikimo.

    150. PRIEŠGAISRINES SAUGOS REIKALAVIMAI PRIVATIEMS GYVENAMIESIEMS NAMAMS

    151. GYVENAMIEJI PASTATAI Gyvenamuosiuose pastatuose ir sodybose: Turi buti prižiurimi gyvenamuju namu, garažu, sodu teritorijoje esantys keliai, laiku nuvalytas sniegas nuo privažiavimo keliu ir skersgatviu, privažiavimo keliu prie vandens telkiniu ir gaisriniu hidrantu; kontroliuojama, kad gyvenamuju namu, garažu, sodu teritorijoje nuolat butu švaru, iš jos reguliariai butu šalinamos šiukšles ir kitos degios atliekos. kiekvienoje sodyboje turi buti pristatomosios kopecios, siekiancios statinio stoga, o ant stogo rekomenduojama irengti kopecias, siekiancias stogo kraiga. Individualiame garaže (bokse) galima laikyti ne daugiau kaip 40 l automobiliu kuro ir ne daugiau kaip 10 l tepalu. Toki automobiliu kuro kieki leidžiama laikyti sandariai uždarytoje metalineje taroje, o tepalus – tam skirtoje sandarioje taroje.

    152. PALEPES Jos turi buti užrakintos, langai ir stoglangiai istiklinti, o raktai – laikomi lengvai prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu. Kopecios, skirtos patekti iš statinio laiptines ant stogo, turi buti tvarkingos ir pritvirtintos, stogo liukai, durys, langai – uždaryti ir užrakinti, o raktai – laikomi lengvai prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu. Palepese DRAUDŽIAMA naudotis atvira ugnimi. DRAUDŽIAMA irengti sandelius, gamybines patalpas, išskyrus kurybines dirbtuves.

    153. Kietojo kuro krosnys Pastatams šildyti gali buti naudojamos uždarojo ir atvirojo degimo (židiniai ir pan.) kietojo kuro krosnys. Kieto kuro uždarojo degimo krosnis galima rengti: - gyvenamuose namuose ( iki penkiu aukštu); - bendrabuciuose, pirtyse ( 1 aukšto pastatuose); - bendrojo lavinimo mokyklose be miegamuju korpusu ( 1 a. pastatuose, ne daugiau 80 vietu); - vaiku ikimokyklinese istaigose, kuriose vaikai buna tik diena ( 1 a. pastatuose, ne daugiau 50 vietu).

    154. Kietojo kuro krosnys Kieto kuro atvirojo degimo krosnis galima rengti: - gyvenamuose namuose ( iki penkiu aukštu); - pirtyse (1 aukšto pastatuose iki 25 vietu); - sporto ir administracijos pastatuose (1 aukšto pastatuose). Irengiant krosnis butina laikytis Lietuvos Respublikoje galiojanciu su krosniu irengimu susijusiu gaisrines saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos norminiu dokumentu reikalavimu

    155. Dumtraukiai Dumtraukiai (kaminai) turi buti aukštesni už aukšciausio pastato stoga. Dumtraukiu sieneles turi buti ne plonesnes kaip 120 mm iš molio plytu. Degias pastato (ar stogo) konstrukcijas nuo dumtraukio butina apsaugoti nedegiu medžiagu perskyromis. Nuotolis nuo dumtraukio (kamino) išorinio paviršiaus iki degiu stogo konstrukciju turi buti: - 130 mm – nuo plytiniu ir betoniniu dumtraukiu; - 250 mm – nuo neizoliuotu keraminiu dumtraukiu.

    156. Laikyti kura prie pakuru; ikurti juos ypatingai degiais, labai degiais ir degiais skysciais; kurenti anglimi, koksu, skystuoju kuru arba dujomis šiam tikslui nepritaikytus šildymo irenginius; kurenti esant techniškai netvarkingoms bei atidarytomis pakuros durelems; kurenti malkomis, ilgesnemis už pakura; naudoti vedinimo kanalus dumams šalinti; palikti be priežiuros kurenamas krosnis, židinius ir leisti juos prižiureti mažameciams vaikams. EKSPLOATUOJANT KROSNIS DRAUDŽIAMA:

    157. Gyvenamuosiuose pastatuose draudžiama: rusiuose irengtuose sandeliuose laikyti suslegtuju duju balionus, ypatingai degius, labai degius ir degius skyscius, sprogstamasias medžiagas; rusiuose naudoti atvira ugni; šašlykines, kepsnines, buitines krosneles naudoti arciau kaip 6 m nuo statiniu ir kitu degiu daiktu ar medžiagu. Naudoti atvira ugni gyvenamuju namu balkonuose, lodžijose. Sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose, sodo namuose (vasarnamiuose), butuose laikyti daugiau kaip 5 L ypatingai degiu, labai degiu ir degiu skysciu ne tam skirtoje taroje.

    158. Gyvenamuju patalpu savininkai bei nuomininkai privalo: naudotis tik techniškai tvarkingais elektros, šildymo prietaisais, instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti; atsargiai elgtis su ugnimi, buitiniais duju prietaisais, buitines chemijos gaminiais, laku, dažais ir kitomis medžiagomis; vengti veiksmu ir nesudaryti salygu, galinciu sukelti gaisra; gyvenamuju patalpu valdytojai ir naudotojai gali patys prijungti arba pakeisti suskystintu duju balionus tik susipažine su buitinio suskystintu duju baliono eksploatavimo taisyklemis, kuriose nurodomos pagrindines jo transportavimo, keitimo, laikymo ir eksploatavimo salygos.

    159. Bukite saugus namuose.... Nepalikite be priežiuros degancios žvakes, nestatykite jos ant palanges – žvake gali apvirsti, uždegti šalia esancius daiktus ar lango užuolaidas. Virtuveje nepilkite vandens i ikaitusius riebalus – gali sprogti. Nepalikite be priežiuros degancios virykles – “išbegusi” sriuba užpils virykles degikli, patalpose susikaups duju, kurios gali sprogti esant menkiausiai kibirkštelei. Niekada nerukykite lovoje, o nakciai išplaukite pelenine. Nepamirškite išeidami išjungti virykles, lygintuvo, televizoriaus ar kitu elektros prietaisu.

    160. Autonominiai dumu detektoriai

    161. Autonominiai dumu detektoriai Paskirtis-informuoti žmones apie gaisra ar jo kilimo pavoju. Detektoriai, ju veikimo zonoje atsiradus dumams, išduoda garsini pavojaus signala; Paprasciausia autonominiu dumu detektoriu irengimo schema - vienas detektorius patalpoje, kambaryje. Koridoriuje, jei jis ilgesnis kaip 12 m, rekomenduojama irengti ne mažiau kaip du detektorius (abiejuose koridoriaus galuose); Nerekomenduojama detektoriaus tvirtinti: virš dujiniu ir elektriniu virykliu, prie židiniu, vandens ir oro šildytuvu, labai dregnose ar dulketose patalpose; Neteisingai pritvirtintas detektorius nesuveiks arba skleis melaginga pavojaus signala.

    162. Dumu detektoriu irengimas gyvenamosiose patalpose

    163. ADMINISTRACINIU TEISES PAŽEIDIMU KODEKSAS (ATPK)

    164. ATPK straipsniai 77 straipsnis. Priešgaisrines mišku apsaugos reikalavimu pažeidimas Priešgaisrines mišku apsaugos reikalavimu pažeidimas užtraukia bauda pilieciams nuo 50 iki 100 litu ir pareigunams nuo 150 iki 300 litu. Miško naikinimas arba žalojimas ji padegant arba nerupestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks priešgaisrines mišku apsaugos reikalavimu pažeidimas, sukeles miško gaisra arba jo išplitima, - užtraukia bauda pilieciams nuo 500 iki 1000 litu ir pareigunams nuo 1000 iki 2000 litu.

    166. ATPK straipsniai 83(1) straipsnis. Aplinkos apsaugos reikalavimu pažeidimas deginant sausa žole, nendres, šiaudus bei laukininkystes ir daržininkystes atliekas Sausos žoles, nendriu, nukritusiu medžiu lapu, šiaudu, laukininkystes ir daržininkystes atlieku deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus - užtraukia bauda pilieciams nuo 50 iki 400 litu ir pareigunams nuo 100 iki 500 litu. Ražienu, taip pat nenupjautu ir nesugrebtu (nesurinktu) žoliu, nendriu, javu ir kitu žemes ukio kulturu deginimas - užtraukia bauda pilieciams nuo 100 iki 500 litu ir pareigunams - nuo 200 iki 600 litu. Žemes savininku, naudotoju ir valdytoju nesiemimas priešgaisrines apsaugos priemoniu, pastebejus savo žemeje žoles, ražienu ar nesugrebtu (nesurinktu) šiaudu gaisra, - užtraukia bauda nuo 50 iki 300 litu.

    168. ATPK straipsniai 83(2) straipsnis. Durpynu ir durpingu pievu deginimas Durpynu ir durpingu pievu deginimas - užtraukia bauda nuo 150 - 300 litu. Nepranešimas priešgaisrinems tarnyboms apie degancius durpynus - užtraukia bauda nuo 100 - 200 litu.

    170. ATPK straipsniai 186 straipsnis. Žinomai melagingas specialiuju tarnybu iškvietimas Žinomai melagingas priešgaisrines apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitu specialiuju tarnybu iškvietimas - užtraukia bauda nuo 300 - 600 arba administracini arešta iki 30 paru.

    172. ATPK straipsniai 192 straipsnis. Priešgaisrines saugos taisykliu pažeidimas Priešgaisrines saugos taisykliu ir kitu priešgaisrine sauga reglamentuojanciu norminiu aktu pažeidimas arba ju nevykdymas, išskyrus šio kodekso 77, 121 straipsniuose ir šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, taip pat priešgaisrines saugos norminiu aktu pažeidimas arba ju nevykdymas projektuojant ir statant statinius - užtraukia bauda pilieciams nuo 25 – 250 litu ir pareigunams (darbdaviams) - nuo 100 - 2000 litu. Priešgaisrines saugos durpynuose taisykliu pažeidimas - užtraukia bauda pilieciams nuo 50 – 100 litu ir pareigunams (darbdaviams) - nuo 100 - 250 litu.

    174. ATPK straipsniai 192(1) straipsnis. Kliudymas valstybines priešgaisrines priežiuros pareigunams atlikti savo tarnybines pareigas arba šiu pareigunu reikalavimu nevykdymas Neileidimas ar kitoks kliudymas valstybines priešgaisrines priežiuros pareigunams vykdyti valstybine priešgaisrine priežiura, taip pat valstybines priešgaisrines priežiuros pareigunu teisetu reikalavimu nevykdymas - užtraukia bauda pilieciams nuo 250 iki 500 litu ir pareigunams (darbdaviams) - nuo 500 iki 1000 litu.

    175. ATPK 30(2) str. Baudos skyrimas BAUDOS DYDIS NUSTATOMAS PAGAL BAUDOS DYDŽIO VIDURKI (PAGAL 192 str.): PILIECIAMS 137,5 Lt PAREIGUNAMS 1050 Lt ATSIŽVELGIAMA I LENGVINANCIAS AR SUNKINANCIAS APLINKYBES

    176. LENGVINANCIOS APLINKYBES ATPK 31 str. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padejo išaiškinti pažeidima... Kaltininkas atlygino nuostoli, pašalino žala... Pažeidimas padarytas del labai sunkios kaltininko materialines padeties... Pažeidimas padarytas del fizines ar psichines prievartos... Pažeidima padare nepilnametis, nešcia moteris, neigalus, ar sulaukes 65 metu asmuo... Kitos aplinkybes...

    177. SUNKINANCIOS APLINKYBES ATPK 32 str. Pažeidimas sukele sunkias pasekmes ar dideli turtini nuostoli. Pakartotinai per metus padarytas pažeidimas, už kuri jau buvo skirta administracine nuobauda. Pažeidima padare grupe asmenu... Pažeidimas del chuliganišku paskatu... Kitos aplinkybes

    178. Pažeidejo teises Pažeidejui turi buti išaiškintos jo teises ir pareigos; Nepasirašius protokolo, galima pateikti atskirus paaiškinimus del protokolo turinio, del nepasirašymo motyvu; Byla nagrinejama dalyvaujant pažeidejui; Nutarima galima apskusti teismui;

    179. Pažeidejo teises ATPK 272 str. Susipažinti administracines bylos medžiaga; Pareikšti prašymus; Duoti paaiškinimus, pateikti irodymus, Nagrinejant byla naudotis advokato pagalba; Nagrinejant byla naudotis gimtaja kalba, vertejo paslaugomis; Apskusti nutarima.

    180. Jei gaisro nepavyko išvengti…

    181. Jei gaisro nepavyko išvengti… Nedelsdami skambinkite ugniagesiams Jei esate namuose, meginkite eiti i lauka. Nesistenkite veržtis per dumus ar ugni.

    182. Jei pagrindiniame išejime matote ugni ar dumus, pasinaudokite kitu išejimu, jei gyvenate neaukštai- šokite per langa. Jei patalpa užduminta – šliaužkite išejimo link.

    183. Jei durys, pro kurias turite eiti, uždarytos, isitikinkite, kad tas kelias saugus. Jei karštis, dumai ar liepsna užblokavo kelia, uždarykite duris ir praneškite apie save.

    184. NIEKADA NEGRIŽKITE I DEGANTI PASTATA PASITIKITE ATVYKSTANCIUS UGNIAGESIUS IR PRANEŠKITE JIEMS APIE PASTATE GALEJUSIUS LIKTI ŽMONES.

    185. Gaisras standartiniame kambaryje

    186. Apsinuodijimo pasekmes

    187. EVAKUACIJA GAISRO METU (pagrindiniai principai) NEPANIKUOKITE NIEKADA NEBANDYKITE NUO UGNIES PASISLEPTI PALIKITE SAVO DAIKTUS, GELBEKITES PATYS SKUBEKITE TIESIAI I LAUKA NEIKITE PER DUMUS NESINAUDOKITE LIFTAIS IŠEIDAMI UŽDARYKITE DURIS IŠEJE LIKITE SUTARTOJE VIETOJE NEGRIŽKITE I DEGANTI PASTATA

    188. AR ŽINOTE, KAD... Žmones gaisro metu dažniausiai žuna ne nuo ugnies, o nuo dumu ir deguonies trukumo... Gaisras patalpoje gali išplisti per 4 – 8 minutes... Pirmines gaisro gesinimo priemones efektyvios tik pirmomis gaisro minutemis... Jei patalpose yra elektros irenginiai su itampa, jose esantys gesintuvai turi buti tinkami gesinti irenginius neatjungus elektros sroves... Laikas, žmogui patyrusiam stresa, lekia 6 kartus greiciau.

    189. Ka daryti po gaisro Apžiurekite savo šeimos narius – gal liko nepastebetu sužeidimu, nudegimu. Jei reikia suteikite pirmaja pagalba: atvesinkite nudeginta oda vandeniu, apriškite nudegimus, tai pades išvengti infekcijos. Nedelsdami kvieskite medikus. Negrižkite i namus, kol tiksliai nežinosite, kad i juos grižti saugu. Turite buti tikri, kad dumai ar kitos kenksmingos medžiagos yra išsisklaidžiusios. Butina nuodugniai apžiureti ar nepažeistos namo (buto) konstrukcijos, ar nera itrukimu sienose.

    190. Ka daryti po gaisro (2) Isitikinkite, kad nepažeisti duju, vandentiekio, kanalizacijos vamzdynai, elektros instaliacija. Išmeskite namuose buvusias maisto atsargas. Aukšta temperatura ir dumai gaisro metu galejo paveikti maisto produktus, jie gali buti netinkami naudoti. Susisiekite su draudimo agentu. Neišmeskite sugadintu daiktu, kol jie nebus inventorizuoti. Išsaugokite pirkiniu ir išlaidu, kurios buvo skirtos gaisro padarytai žalai atlyginti, cekius.

    191. Ar galite tapti gaisro auka Ar esate kada nors pamiršes išjungti virykle... Ar pilate vandeni i ikaitusius riebalus... Ar statote aerozolinius balionelius greta šildymo prietaisu... Ar jungiate i elektros tinkla keleta prietaisu vienu metu... Ar slepiate elektros laidus po kilimu... Ar kabinate elektros laidus ant sienoje ikaltu viniu...

    192. Ar leidžiate sau kada nors užsirukyti lovoje... Ar nakciai visuomet išsiplaunate pelenine... Ar paliekate elektros prietaisus, žiebtuvelius, degtukus vaikams prieinamose vietose... Ar paliekate nešiojamuosius šildymo prietaisus vietose, kuriose jie gali buti užkliudyti ar apversti... Ar leidžiate namie vieniems vaikams isijungti televizoriu ar kompiuteri... Ar statote elektros prietaisus, televizoriu šalia minkštu baldu ar užuolaidu... Ar yra teke pilti ar perpilti lengvai užsiliepsnojancius skyscius namuose...

    193. Ar yra teke pajusti ijungto lygintuvo kvapa plepant telefonu... Ar turite namie apdegusi puoda... Ar Jusu balkone yra senu laikrašciu, skuduru ar kitu nereikalingu daiktu... Ar rukote automobilyje... Ar esate išeje iš kambario ir palike ant stalo degancia žvake...

    194. JEIGU NORS I VIENA KLAUSIMA ATSAKETE “TAIP”, JUSU ŠEIMA IR JUS – GALIMOS GAISRO AUKOS

More Related