1 / 27

Privalomojo ir pasirenkamojo kūrinių dermė literatūriniame rašinyje

Privalomojo ir pasirenkamojo kūrinių dermė literatūriniame rašinyje. Vilija Dailidienė , Vilniaus licėj u s , 2012. Iš tiesų tai du atskiri klausimai: Ką norėtum pasakyti šiuo aspektu apie šį kūrinį? K aip savo mintis užrašyti, kaip iš jų sukurti rišlų dalykinio stiliaus tekstą ?

norman
Download Presentation

Privalomojo ir pasirenkamojo kūrinių dermė literatūriniame rašinyje

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Privalomojo ir pasirenkamojo kūrinių dermė literatūriniame rašinyje Vilija Dailidienė, Vilniaus licėjus, 2012

  2. Iš tiesų tai du atskiri klausimai: • Ką norėtum pasakyti šiuo aspektu apie šį kūrinį? • Kaip savo mintis užrašyti, kaip iš jų sukurti rišlų dalykinio stiliaus tekstą? Kol neturi ką pasakyti, negali kalbėti apie rašinio rašymą. Kūrinys, tema ir rašinio autoriaus požiūris lemia rašinio struktūrą.

  3. Egzamino programa reikalauja prie temos išvardyti tris autorius, iš kurių privaloma vieną rinktis. • Ši sąlyga įpareigoja suformuluoti tokią temą, kuri yra išsamiai gvildenama visuose nurodytuose kūriniuose. • Tema turi būti morali, nesukelti abejonių dėl vertybių. • Reikėtų vengti metaforų ir citatų, kad nekiltų nesusipratimų, nereikalingų abejonių.

  4. 13.3.1. valstybiniambrandosegzaminuipateikiamitrysprivalomilietuviųautoriaiišBendrosiosprogramosišplėstiniokurso... 16.2. privalurašytiapiedviejųautoriųkūrybą: vienąautoriųpasirinktiišnurodytų, kitąprograminįautoriųpasirinktisavonuožiūra. 20.Rašinioapimtis: valstybiniobrandosegzamino – 500–600 žodžių...

  5. Pavyzdžiui: Ką apie vyro ir žmonos santykius rašo Jūsų pasirinkti autoriai? Autoriai: J. Biliūnas, Vaižgantas, A. Škėma.

  6. Ta tema gali būti kalbama ir kituose privalomuose ir konteksto kūriniuose. • Programa leidžia mokytojui įtraukti į programą konteksto kūrinius, kurie jam pačiam įdomūs, patrauklūs. • Taigi mokytojas gali pasipildyti kontekstą bet kokiu kūriniu savo nuožiūra.

  7. Šatrijos Ragana J. Savickis Salomėja Nėris V. Juknaitė G. Grajauskas... Autorių įvairovė plečia pasirinkimo galimybes.

  8. Nurodyti autoriai: J. Biliūnas. B. Sruoga. A. Škėma. Kas dar kalba apie pavergimą? K. Donelaitis, V. Mykolaitis-Putinas, D. Grinkevičiūtė, Justinas Marcinkevičius, R. Granauskas „Jaučio aukojime“, M. Martinaitis eilėraštyje „Prisiminimas. Serbenta“...

  9. Ar galima remtis dviem autoriais iš nurodytų? Ar būtinai reikia kokio nors kito, savo paties pasirinkto autoriaus? Galima remtis dviem iš nurodytų. • O jeigu mokinys pasirinks savarankiškai skaitytą kūrinį? Kaip mes tai atpažinsime? Nesirūpinsime tuo: mokinys gali remtis ir savarankiškai skaitytu kūriniu.

  10. Dažniausiai keliami klausimai • Ar galima viename rašinyje rašyti apie skirtingo žanro kūrinius? Taip, galime lyginti idėjas, žanro nulemtus skirtumus, raiškos skirtingumą. • Ar galima parašyti rašinį iš dviejų eilėraščių? Taip, yra tokių puikių eilėraščių, tik neužmirškime apimties.

  11. Dažniausiai keliami klausimai • Ar verta ugdymo procese rašyti rašinius iš poezijos, jei mokiniai vargu ar rašys tokį rašinį per egzaminą? Būtina pamokyti mokinius rašyti rašinį apie poeziją. • Ar verta rašyti apie tris autorius? Galima rašyti ir apie keturis, tik neužmirškime, kad rašinys – ne literatūros sąrašas, neužtenka tik paminėti kūrinį, reikia jį analizuoti.

  12. Ar ugdymo procese verta rašyti rašinius iš vieno autoriaus? Taip, būtinai. Rašinys iš vieno autoriaus moko plėtoti temą ir gilinti analizę. • Ar būtina kiekvienoje pastraipoje kalbėti apie abu autorius, ar galima pirma viską pasakyti apie vieną autorių, tik po to apie kitą? Abu variantai galimi, lemia tema ir rašančiojo charakteris.

  13. RAŠINIŲ VERTINIMO NORMOS UGDYMO PROCESE Projektas vertinimo normų, skirtų vertinti to paties tipo rašinius, kurie bus rašomi per VBE 2013 m. (apimtis – 500 žodžių), ugdymo procese.

  14. Tema puikiai suprasta. Visas tekstas rodo išskirtiniusgebėjimus plėtoti temą. Pagrindinė mintis aiškiai suformuluota ir kryptingai, nuosekliai plėtojama. Teiginiai aiškiai suformuluoti, tikslingai išdėstyti. Išanalizuoti svarbiausi temos aspektai ir jų sąsajos. Išlaikomas tinkamas teiginių ir pagrindimo santykis; nėra nereikalingos informacijos.

  15. Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Įžanga kryptinga. Dalinės ir baigiamosios išvados pagrįstos. Temos plėtotė individuali, originali. Rašančiojo požiūris aiškus, esmingai pagrįstas. 10

  16. Interpretuojamas (analizuojamas) vienas iš nurodytų autorių programinių kūrinių. • Kūriniai interpretuojami tuo aspektu, kurio reikalauja tema. • Interpretavimas ir vertinimas rodo puikų kūrinio supratimą, išskirtinį gebėjimą atsirinkti medžiagą, aptarti jos prasmę (-es), meninę vertę.

  17. Tikslingai remiamasi kontekstais; kūrinių sąsajos pagrindžiamos akcentuojant temą, pasirinktą aspektą. • Atskleidžiamas literatūrinis (kultūrinis) išprusimas. • Tinkamai vartojamos literatūrologijos sąvokos. 10

  18. Kūrinius galima • lyginti (aptarti panašumus ir skirtumus), • gretinti, • priešinti, • vieno mintis pratęsti kito mintimis, • ieškoti analogijų – visų variantų neįmanoma išvardinti.

  19. Privalomi yra tik šie bendri reikalavimai. Jie nesukonkretinti, kad tiktų skirtingiems žmonėms: kiekvienas rašo rašinį pagal savo psichologinę sanklodą. • Nesukurkime klišių. Būkime patys laisvi ir auginkime laisvus žmones. • Į klausimą, ar galima taip daryti, atsakykime išbandydami klasėje.

  20. Mokinys pirmiau, negu pradeda rašinį, sau mintyse susiformuluoja atsakymą, kodėl pasirinko būtent tuos kūrinius, užrašo jį kaip tezę ar kaip klausimą, kad sukurtų intrigą, ir imasi dėstymo.

  21. Taigi mokinys pradžioje apsisprendžia dėl kūrinių lyginimo aspekto. Tada nuosekliai dėstymo dalyje paaiškina, kodėl būtent tokią jų dermę mato. Tai ir vadinama pagrindine rašinio mintimi ir argumentuotu jos atskleidimu.

  22. Būtent pagrindinė mintis lemia rašinio minčių nuoseklumą, padeda susieti atskiras pastraipas ar dalis.

  23. Įžangoje mokinys galėtų: a) paminėti autorius ir kūrinių pavadinimus; b) atskleisti, kad supranta temą ar klausimą; c) suformuluoti kūrinių pasirinkimo aspektą. • Abstrakčiai kalbėti neverta, tik apie klausimą ir kūrinių dermę. Netuščiažodžiauti įsibėgėjimui, nerašyti nieko nereikalingo.

  24. Kiekvienoje pastraipoje būtina neįkyriai paminėti, kodėl apie tai kalbama, kokia sąsaja su tema. Pabaigoje nereikia santraukos, bet būtina grįžti prie įžangos ir parodyti, kad tezė tikrai įrodyta. Ir dar reikia pabandyti apibendrinti – o kas iš to?

  25. Rašinių temas mokytojas susiformuluoja prieš pradėdamas analizuoti autoriaus kūrybą. Būtent tais aspektais analizuoja kūrinius. Taigi kalbėjimas apie kūrinį tikslingas ne tik mokytojui, bet ir mokiniui: jis žino, kad visko, kas kalbama klasėje, jam prireiks rašant rašinį.

  26. Kūrinių analizė ir rašinio rašymas – vienas kitą papildančios ugdymo dalys. • Rašinys kaip atsiskaitymo forma leidžia aptarti kūrinius pačiais įvairiausiais aspektais. • Parašyti rašinį – sunkus ir kūrybingas darbas. Tai ne klišė, kurią galima užpildyti mechaniškai.

More Related