Pal kan norm skolinimo ir pinig kiekio kaitos ypatumai
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 37

PALŪKANŲ NORMŲ, SKOLINIMO IR PINIGŲ KIEKIO KAITOS YPATUMAI PowerPoint PPT Presentation


  • 62 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

PALŪKANŲ NORMŲ, SKOLINIMO IR PINIGŲ KIEKIO KAITOS YPATUMAI. Vladimiras Trukšinas, Nepriklausomas analitikas 2010 11 0 9. Bankai – kas tai?. Kaltinti bankus dėl visų blogybių yra populiaru Ar visada kalti tik bankai? Tiek geruose, tiek bloguose darbuose?

Download Presentation

PALŪKANŲ NORMŲ, SKOLINIMO IR PINIGŲ KIEKIO KAITOS YPATUMAI

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Pal kan norm skolinimo ir pinig kiekio kaitos ypatumai

PALŪKANŲ NORMŲ, SKOLINIMO IRPINIGŲ KIEKIO KAITOS YPATUMAI

Vladimiras Trukšinas,

Nepriklausomas analitikas

2010 11 09


Bankai kas tai

Bankai – kas tai?

  • Kaltinti bankus dėl visų blogybių yra populiaru

  • Ar visada kalti tik bankai? Tiek geruose, tiek bloguose darbuose?

  • Kalbinis – demografinis apibūdinimas

  • Bankų partnerių vaidmuo ir atsakomybė


Ar verta kalb ti ir net d iaugtis

Ar verta kalbėti ir net džiaugtis

nuo 2008 m pabaigos rekordiškai

sumažintomis palūkanomis???

  • - paskoloms LT nuo 10,08% (2008 12) iki 5,37% rugsėjį, t. y. -46,7%;

  • -paskoloms EUR nuo 6,97 % (2008 10) iki 3,69%dabar, t. y. -47,1%;

  • -indėliams LT nuo 7,65% (2008 12) iki 1,57%liepą, t. y. -79,5%;

  • -indėliams EUR nuo 3,83% (2008 10) iki 0,77% liepą, t. y. -79,9%.

    Žinant, kad tai vyko skolinimo blokados (embargo) sąlygomis!!!


Ir nors dabar pal kanos n ra reik mingu skolinimo veiksniu ir s lyga

Ir nors dabar palūkanos nėra reikšmingu skolinimo veiksniu ir sąlyga,

  • Apie jų kaitos ypatumus per paskutinius metus kalbėti BŪTINA

  • Bent tam, kad pabandyti suprasti galimus jų kaitos motyvus bei pasekmes šalies ekonomikai.

  • Kad, galbūt, įvardintume jų kaitos AUTORIUS bei galimus jų tikslus


Pal kan norm lt kaitos vaizdelis iki kriz s

Palūkanų normų LT kaitos vaizdelis iki krizės


Dvigubos mar os veikimo rezultatas

Dvigubos maržos veikimo rezultatas

  • Skolinimo LT palūkanos bent 50 % buvo padidintos nepagrįstai. O tai yra 4,5 – 5,0 % punktai!

  • Nepagrįstų palūkanų metų suma gali būti matuojama 1,2 – 1,3 mlrd. Lt (rezidentų paskolų likutis nacionaline valiuta 2008 m. pabaigoje 25,6 mlrd. Lt x 0,045 – 0,05).

  • Bankams – tai gauta suma, o bankų skolininkams – papildomos ir nepagrįstos išlaidos.

  • Bet, dar klestint ekonomikai, tokias palūkanas noriai mokėjome...


Tai kas vyko kas vyko 2008 m pabaigoje

Štai kas įvyko kas vyko 2008 m. pabaigoje:

08 0908 12

Paskolų LT palūk. 8,3110,08 +30 %

Indėlių palūkanos4,957,65 +54%

Paskolos-indėliai 3,362,43 -28%

VILI’s6,17 9,71 +58%

Paskolos-VILI’s 2,140,37 -83%


O tai rei kia kad

O tai reiškia, kad:

2008 m. rugsėjo - spalio mėn. šalies ekonomikai buvo suduoti šie skaudūs smūgiai:

  • sustabdytas (sugriežtintas?) kreditavimas (ir iki šiol be įtikinamų paaiškinimų)

  • drastiškai padidintos palūkanos litais naujiems kreditams

  • su drastiškai padidintu VIL’iu padidintos palūkanas jau suteiktoms paskoloms su kintamomis palūkanomis (kas reikšmingai padidino bankrotų skaičių)


Ir al u griuvo bankrot cunamis prie kurio prisid jo ir min tas bank veikimas

Ir šalį užgriuvo bankrotų cunamis,prie kurio prisidėjo ir minėtas bankų ,,veikimas”


Kod l did i ntos pal kanos lt ai kinama

Kodėl didintos palūkanos LT? Aiškinama:

  • Padidėjo tarpbankinis nepasitikėjimas- suteikta tarpbankinių paskolų 3-6 mėn.

    • 2007 - 93;

    • 2008 -125; tik

    • 2009- tik 20,2

  • Padidėjo nacionalinės valiutos rizika

  • Padidėjo šalies rizika

  • Padidėjo skolininkų rizika

  • Ar įtikinama??? (Manau kad NE. Bet apie tai – truputį vėliau)

  • O kas vyko toliau?


  • Kaip kinta pal kanos lt jau kriz s s lygomis

    Kaip kinta palūkanos LT jau krizės sąlygomis?


    Apie vil

    Apie VILĮ

    Galima teigti, kad:

    • 6 – rių mėn. trukmės VILIBOR‘as neatspindi jokios, bent kiek realios, tarpbankinio skolinimo rinkos, nes jos, tokios trukmės, paprasčiausiai beveik nėra

    • Ir savo dydžiu dažniausiai (visus 2009 metus!) viršijo atseit jo pagrindu nustatomas paskolų LT palūkanų normas. T. y. VILIBOR‘as nebuvo ir negalėjo būti skolinimo LT palūkanų nustatymo pagrindu

    • Jis naudojamasskolinimo LT branginimui ,,paaiškinti“


    Moni ir nam ki paskol ir ind li pal kanos eur net kito prie ingai

    Įmonių ir namų ūkių paskolų ir indėlių palūkanos EUR net kito priešingai


    Sudarytos tai tokios pal kan irkl s

    Sudarytos štai tokios palūkanų žirklės


    Irkli veikimo rezultatas 1

    Žirklių veikimo rezultatas - 1


    Irkli veikimo rezultatas 2

    Žirklių veikimo rezultatas - 2


    Ir dar vienos irkl s

    Ir dar vienos žirklės


    Taigi

    Taigi,

    • Skolinimas jau daugiau nei 70% vyksta EUR arba kitomis užsienio valiutomis.

    • Taupymas ir pinigų apyvarta apie 70% vyksta dar nacionaline valiuta – LT.

    • Tarp jų vyksta nuolatinis ir daugkartinis valiutų konvertavimas: gauta EUR paskola naudojimui keičiama į LT, uždirbti LT keičiami į EUR paskolos grąžinimui.

    • Ir tai tenkina ir pinigų naudotojus, ir bankus - kol egzistuoja minėtos bankų sukurtos žirklės.


    Kokia ir kam i to galima nauda

    Kokia ir kam iš to galima nauda?

    • Bankams tai tik į naudą: tik per pirmąjį š. m. pusmetį iš operacijų užsienio valiutomis uždirbo 104,8 mln. Lt – 1,9 karto daugiau, nei per I-ąjį praėjusių metų pusmetį.

    • Per devynis š. m. mėn., palyginti su atitinkamu pernykščiu laikoytarpiu, bankai iš operacijų užsienio valiuta uždirbo 33,7 mln. Lt daugiau.

    • Bet tai tenkina ir pinigų naudotojus ir bankus. Kol egzistuoja bankų sukurtos minėtos žirklės.


    Bet gr kime 2008 2009 metus ekonomikos kriz s ir skolinimo embargo prad i

    Bet grįžkime į 2008 / 2009 metus, ekonomikos krizės ir skolinimo embargo pradžią


    M a jant vidaus kredito vk liku iui gr smingai pavojingai kinta jo strukt ra

    Mažėjant vidaus kredito (VK) likučiui, grėsmingai pavojingai kinta jo struktūra

    • Paskolų likučiuose vis sparčiau dominuoja paskolos ne ekonominei veiklai.

    • O tai – skolintų pinigų mažai efektyvus panaudojimas naujos pridėtinės vertės kūrimui

    • Skolinimas statybos sektoriui – tai pinigų naudojimas mažiausiai efektyviai veiklai - juk statyboje sukuriama vos 50 % pridėtinės vertės nuo pardavio sumos. O dar blogiau, kai statybos produktai yra negamybinės paskirties.

    • Skolinimas valdžiai – dar blogiau!!!


    Nam ki skolos tai paskolos b stams bet ne jose gr sm

    Namų ūkių skolos – tai paskolos būstams Bet ne jose grėsmė!!!


    Skolinimo bumo rezultatai

    Skolinimo bumo ,,rezultatai”

    • Beveik penkerius metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones ir verslą gausiai skolintis, net ne visada realiai galvojant apie skolų grąžinimą

    • Per tą laiką įmonių, skolingų bankams, skaičius padidėjo 2,5 karto,

    • O fizinių asmenų – net 4,7 karto (iki 764 tūkst.)!!!

    • Daugiau nei pusė (55 %) užimtųjų šalies ūkyje tapo bankų skolininkais, t. y. priklausomi nuo bankų.


    Skolinimo embargo paai kinimai alies valiutos ir kitomis riziko m is ne tikinami

    Skolinimo embargo paaiškinimai šalies, valiutos ir kitomis ,,rizikomis” – neįtikinami

    • Daugelis pasaulinio masto ekonomistų (ne bankų) gan vieningai jau sutarė, kad dabartinės pasaulinės finansinės ir ekonomikos krizių sukėlėjai yra bankai bei jų agresyvaus skolinimo politika,pagrįsta laisvosios rinkos neribojamu gobšumu ir pelno siekimu bet kokia kaina,

    • Apie bankų skolinimo ir pinigų politikos klaidas, nors ir aptakiai, kalbėjo ir Lietuvoje veikiančių bankų vadovai, kiek atviriau ir konkrečiau – iš užsienio atvykę jų motininių bankų atstovai (vadovai!) bei žinomi analitikai.


    Pal kan norm skolinimo ir pinig kiekio kaitos ypatumai

    Ir tik Lietuvos banko vadovas laikosi vienareikšmiškos nuostatos: Lietuvos bankas (ir bankai?) dirbo ir dirba nepriekaištingai.

    • O jeigu būtent tokie vertinimai visgi teisingi?O taip teigti, manau, pagrindo yra!

    • Juk sunku patikėti, kad šalyje veikiančių bankų savininkai galėjo padaryti tiek daug klaidų?

    • O gal skolinimo ,,klaidos” ir buvo tikroji skolinimo ir pinigų politika aplamai bei tikslas?


    Jav tokie tikslai bank veikime buvo

    JAV tokie tikslai bankų veikime buvo:

    • Tokio bankų veikimo pavyzdžiu minimas 1891 m. (beveik prieš 120 metų !) Amerikos Bankų Asociacijos memorandumas, kuriuo visiems Asociacijos nariams nurodoma, kad:

      ”nuo 1894 m. rugsėjo 1 d. jokiais būdais neatnaujiname kreditų. Pareikalaujame grąžinti paskolas anksčiau laiko. <...> Atimame teisę skolininkams išpirkti jų įkeistą turtą ir perimame jų nuosavybę. Mes priversime <...> tūkstančius fermerių parduoti savo fermas mūsų nurodytomis kainomis... Tuomet jie taps nuomininkais... “

      Šaltinis: ABA 1891 m. memorandumas, pateiktas JAV kongreso 1913 m. balandžio 13 d. protokoluose, cituojamuose Dmitrijaus Karasiovo knygoje ,,Bankai-žudikai“.


    O ar manomi pana s bank tikslai lietuvoje

    O ar įmanomi panašūs bankų tikslai Lietuvoje?

    • Į ekonomiką ,,įlieti” (importuoti) didelį pinigų kiekį, sukeliant reikšmingą infliaciją

    • Dėl padidėjusių kainų (infliacijos) šalis praranda turėtą konkurencingumą eksporto rinkose

    • Šalies ekonomika paverčiama narkomanu neuždirbtiems (ir ES!) pinigams

    • Nutraukus kreditavimą, šalies ekonomikoje sukeliamas pinigų ,,badas”

    • Vyriausybė priversta bet kokia kaina skolintis tam, kad “palaikyti” buvusią, sąmoningai dirbtinai padidintą, pinigų masę


    Pinig importas srautas mln lt

    Pinigų importas, srautas, mln. Lt


    Alies ekonomikos skola be bank ir kit fin m 2010 ii k pab mlrd lt

    Šalies ekonomikos skola (be bankų ir kitų fin. įm.), 2010 II k. pab., mlrd. Lt

    • Fin. korporacijų paskolos rez. 71,4(tame sk. PFI VK=67,1; 4,3 –kitos fin. įmonės)

    • Skolos užsieniui 81,4

      • valdžios 24,6

      • kitų įmonių 6,9

    • Realioji ekonomikos skola, neto114,9

    • Santykis su BVP, %,

      • nominaliu125,0

      • realiu167,0


    Neramina tai kad m s ekonomikos prasiskolinimas spa ia i did ja

    Neramina tai, kad mūsų ekonomikos prasiskolinimas spačiai didėja!!!


    Per e eris naryst s es metus

    Per šešeris narystės ES metus:

    • Šalies ekonimika (metų BVP) išaugo vos 17,0%

    • O ją aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (P3) padidėjo 3,1 karto!!!

    • Vartojimo infliacija “sukaupta” iki 33,2%,

    • O bendroji pinigų infliacija ir jų nuvertėjimas (P3/BVP) gali būti matuojamas 2,6 k.,(165,7%)

    • Realioji šalies ekonomikos skola padidėjo 3,6 karto,

    • Tame tarpe valdžios skola – net 3,2 karto!!!


    Ir naujausi m s ekonomikos atsigavimo rodikliai

    Ir naujausi mūsų ekonomikos atsigavimo rodikliai


    Ir naujausi m s ekonomikos atsigavimo rodikliai1

    Ir naujausi mūsų ekonomikos atsigavimo rodikliai

    • Bankų kitos finansinės paslaugos pabrangintos 2010/2008 =29,1%!!!

    • Ar ir bankai ,,prisideda” prie ekonomikos stūmimo į šešėlį???


    Ir dar ar bankai kei ia orientacij

    Ir dar: ar bankai keičia ,,orientaciją”???

    • Nuo bankininkystės į ...,,orakulystę”.

    • Bankų “prognozėse” nutylint apie kreditavimo embargą, palūkanų bei kitų finansinių paslaugų tarifų didinimą ir ...ekonomikos žlugdymą(?).

    • O gal ekonomika kapanojasi ir, gal būt - negrius į dar vieną recesijos bangą, NEPAISANT bankų kreditavimo embargo, palūkanų bei kitų finansinių paslaugų tarifų drastiško didinimo?

    • Ar tai gali reikšti, kad bankų šalies ekonomikos žlugdymo politika nepasiteisino? Juk ekonomika visgi “rodo atsigavimo požymius"?


    Na ir dar naujausia vieno banko prognoz

    Na ir dar: naujausia vieno banko ,,prognozė”:

    • “Vertinama, kad 2010 m. infliacija sudarys 1,2% proc., o kitais metais pakils iki 2,3%”

    • O kur kainų stabilumo įgyvendinimas”? - Tai - peilis biudžeto išlaikytiniams su stabiliai mažejančiomis pajamomis

    • O kaip kapanosis verslas, ir toliau prarasdamas eksporto konkurencingumą?

    • Bet tokia prognozė – labai naudinga BIUDŽETUI (infliaciniam).


    K daryti

    Ką daryti???

    • Gydykimes!!! Nuo priklausomumo narkotikams-skolintiems ir neuždirbtiems pinigams!

    • Grąžinkime skolas

    • Pritarkime bankų skolinimo griežtinimui ir –nesiskolinkime

    • Žymiai efektyviau naudokime importuotus pinigus: ES parama, užsienio paskolos

    • Ir mokykimės gyveni iš savų, nors ir sunkiai uždirbtų, pinigų

    • Nevenkime (o ir ieškokime) alternatyvų dabartiniams bankams – monopolistams

    • Ir bankai ateis su pagerintais pasiūlymais skolinti ir taupyti


    Pal kan norm skolinimo ir pinig kiekio kaitos ypatumai

    • Ačiū už dėmesį ir kantrybę

    • Ir atsiprašau už perkrautą statistiką

    • Vladimiras Trukšinas,

    • Statistikas,

    • Ekonomistas,

    • Nepriklausomas analitikas

    • [email protected]

    • 861630959

    • 2010 11 09


  • Login