Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 39

Kiekviena kultūros epocha kūrė savą žmogaus idealą. PowerPoint PPT Presentation


  • 135 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Kiekviena kultūros epocha kūrė savą žmogaus idealą. Romantizmo mene dėmesys sutelkiamas į dvasinį pasaulį. Romantiko nežavi aplinkinė tikrovė, jis ilgisi kažko amžino ir tikro, to, ką jis gali susikurti svajonėse.

Download Presentation

Kiekviena kultūros epocha kūrė savą žmogaus idealą.

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

Kiekviena kultūros epocha kūrė savą žmogaus idealą.


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

Romantizmo mene dėmesys sutelkiamas į dvasinį pasaulį.Romantiko nežavi aplinkinė tikrovė, jis ilgisi kažko amžino ir tikro, to, ką jis gali susikurti svajonėse.


Romantiko vidinis pasaulis daug domesnis ir turtingesnis ir net tikresnis nei i orinis

Romantiko vidinis pasaulis daug įdomesnis ir turtingesnis ir net tikresnis, nei išorinis.


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

Romantizmo menininkai mėgsta vaizduoti išoriškai menką, negražų, visuomenės atstumtą, bet dvasiškai stiprų žmogų.


Meil romantikams dievi kas jausmas galintis veikti vieni um suteikti gyvenimui prasm

Meilė romantikams – dieviškas jausmas, galintis įveikti vienišumą, suteikti gyvenimui prasmę.


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

Turbūt plačiausiai žinomą gamtos nuskriausto, bet sugebančio giliai jausti žmogaus paveikslą sukūrė prancūzų rašytojas Viktoras Hugo romane „Paryžiaus katedra“.


Viktoras hugo xix a pranc z romantik as poet as dramaturgas valstyb s veik j as bei meninink as

VIKTORAS HUGO - XIXa. prancūzų romantikas, poetas, dramaturgas, valstybės veikėjas, bei menininkas.


Ilg laik gyveno pranc zijoje kol napoleono iii sakymu buvo i tremtas

IlgąlaikągyvenoPrancūzijoje, kolNapoleono III įsakymubuvoištremtas.


Is ra ytojas romantikams tapo vadu jo namuose rinkosi r m jai ir pasek jai

Šis rašytojas romantikams tapo vadu, jo namuose rinkosi rėmėjai ir pasekėjai.


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

Kai Viktoras Hugo 1885 metais mirė, Prancūzijoje buvo paskelbtas nacionalinis gedulas, o laidotuvių ceremonijoje dalyvavo apie šimtą tūkstančių žmonių.


Viktoro hugo mintys

Viktoro Hugo mintys:


Mogaus protas visk atrakina trim raktais skaitmeniu raide nata inoti m styti svajoti tai apima visk

Žmogausprotasviskąatrakina trim raktais – skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apimaviską.


Did iausia gyvenimo laim sitikinimas kad esi mylimas toks koks esi arba teisingiau net ir toks

Didžiausia gyvenimo laimė – įsitikinimas, kad esi mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks.


Leisk min iai subr sti bet neleisk pernokti pernokusios mintys kaip ir pernok vaisiai nenaudingos

Leiskminčiaisubręsti, bet neleiskpernokti: pernokusiosmintys, kaipirpernokęvaisiai, nenaudingos.


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

Kiekvienasžmogusturitrischarakterius: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurįjis pats saupriskiria, irpagaliauištiesesamą.


Vyras savo namuose gali b ti karalius tik tuomet kai moteris karalien

Vyras savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai moteris – karalienė.


I ryto suvalgykite gyv rup ir t dien jums nieko blogesnio nebenutiks

Išrytosuvalgykitegyvąrupūžę, irtądienąjumsniekoblogesnionebenutiks.


Visi mon s eina tais pa iais gyvenimo keliais bet ne visi vienodai mina p das

Visi žmonės eina tais pačiais gyvenimo keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas.


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

Rašytojo kūriniai:„BiugŽargalis“, „Vargdieniai“, „Žmogus, kuris juokiasi“, „Paryžiaus katedra“, „Jūros darbininkai“, „Devyniasdešimt tretieji metai“ ir kiti.


Ra ytojo populiariausias k rinys pary iaus katedra notre dame de paris i sp 1831

Rašytojopopuliariausiaskūrinys- “Paryžiauskatedra”.(“Notre Dame de Paris”, išsp. 1831)


Romano veiksmas sud tinga meil s istorija vyksta 1485 m pary iaus katedroje ir jos apylink se

Romano veiksmas – sudėtinga meilės istorija – vyksta 1485m. Paryžiaus katedroje ir jos apylinkėse.


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

Romanas buvo labai populiarus ir paskatino Prancūzijos architektūrinių paminklų bei gotikos išsaugojimo judėjimus, taip pat ir pačios katedros išsaugojimą – romano išleidimo metu buvo svarstoma ją nugriauti.


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

Laki V.Hugo fantazija sukūrė tokius įspūdingus ir įsimenančius paveikslus, kaip katedros archidiakonas Klodas Frolo, varpininkas pabaisa Kvazimodas, gražuolis Febas deŠatoprenas ir žavioji Esmeralda.


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

„Paryžiaus katedra“ – tai istorija apie meilės ir aistros draskomą jaunos Esmeraldos širdį, apie blogio ir gėrio kovą, apie rūpestį ir atsidavimą, puikybės ir dorovės akistatą.


Jaun igon pamilsta ba ny ios tarnas frolo

Jauną čigonę pamilsta bažnyčios tarnas Frolo


Dailusis kapitonas febas

Dailusis kapitonas Febas


I sigim s varpininkas kvasimodas

Išsigimęs varpininkas Kvasimodas


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

Jaunai čigonei lemta įsimylėti gražuolį Febą, tačiau Frolo niršdamas iš pavydo uždaro gražuolę į belangę. Ją išgelbėja kuprotas, tačiau tyros širdies turėtojas Kvazimodas. Esmeraldos likimas tragiškas, tačiau amžina meilė ir tyri jausmai Kvazimodoširdyje išlieka rusenti iki gyvenimo pabaigos.


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

Patiseniausiaekranizacijayrapastatyta  1905 m., kai kinas visdarbuvonespalvotasirtylusis. O vadinosišiskūrinys - Esmeralda.


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

1939 m. amerikiečių ekranizacijoje jau galima išgirsti ir aktorių balsus, be to šis filmas nominuotas dviemsoskarams.


1956 m taip pat amerikie i pary iaus katedros kurpius the hunchback of notre dame jau spalvotas

1956 m. taip pat amerikiečių Paryžiaus katedros kurpius (TheHunchbackof Notre Dame) jau spalvotas.


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

1976 m. pastatyta anglų Paryžiaus katedros kupriaus versija, kurią buvo galima pamatyti televizijos ekranuose


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

1982 m. pastatytas anglų-amerikiečių bendras TV filmas Paryžiaus katedros kurpius(TheHunchbackof Notre Dame) .


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

1996 m. Disney išleido vaikams pritaikytą, ganėtinai kardinaliai pakeistą animacinę versiją su dainomis ir, žinoma, laiminga pabaiga.


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

Po metų kai pasirodė animacinis Disney filmukas, vėl buvo pastatyta vaidybinė ekranizacija, pavadinimu Kuprius (Thehunchback).


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

1999 m. prancūzai pastatė alternatyvią šiai neužmirštamai klasikai versiją (Quasimodod'El Paris)- šių laikų komediją, kur Kvazimodas yra neteisingai apkaltinamas kaip serijinis žudikas.


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

Muzika miuziklui „Paryžiaus katedra“ pradėta kurti 1993 metais, kuomet garsus prancūzų autorius Lukas Plamondonas (LuckPlamandon) parašė preliminarius tekstus 30 dainų ir juos parodė vienam garsiausių Prancūzijos kompozitorių Ričardui Končiantė (RichardCocciante). Kompozitorius jau turėjo keletą sukurtųmelodijų, kurias ir pasiūlė šiam miuziklui. Vėliau šios dainos tapo hitais: „Belle”, “DancemonEsmeralda” ir “Le temps descathedrals”. Singlas „Belle“ prancūzų muzikos „Top 10“ pirmoje vietoje laikėsi net 33 savaites. Būtent ši daina buvo pripažinta pačia gražiausia per 50 metų.  


Patrick fiori garou daniel lavoie pranc z miuzikle notre dame de paris

PatrickFiori - Garou - Daniel Lavoie – prancūzų miuzikle „Notre Damede Paris“


Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal

Pasaulio klasikos vertybe pripažinto Viktoro Hugo romano „Paryžiaus katedra“ motyvais pastatytas miuziklas Lietuvoje taip pat susilaukė pribloškiančio populiarumo.


  • Login