Kiekviena kult ros epocha k r sav mogaus ideal
Download
1 / 39

Kiekviena kultūros epocha kūrė savą žmogaus idealą. - PowerPoint PPT Presentation


  • 296 Views
  • Uploaded on

Kiekviena kultūros epocha kūrė savą žmogaus idealą. Romantizmo mene dėmesys sutelkiamas į dvasinį pasaulį. Romantiko nežavi aplinkinė tikrovė, jis ilgisi kažko amžino ir tikro, to, ką jis gali susikurti svajonėse.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about ' Kiekviena kultūros epocha kūrė savą žmogaus idealą.' - nituna


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript

Romantizmo mene dėmesys sutelkiamas į dvasinį pasaulį.Romantiko nežavi aplinkinė tikrovė, jis ilgisi kažko amžino ir tikro, to, ką jis gali susikurti svajonėse.



Romantizmo menininkai mėgsta vaizduoti išoriškai menką, negražų, visuomenės atstumtą, bet dvasiškai stiprų žmogų.


Meil romantikams dievi kas jausmas galintis veikti vieni um suteikti gyvenimui prasm
Meilė romantikams – dieviškas jausmas, galintis įveikti vienišumą, suteikti gyvenimui prasmę.


Turbūt plačiausiai žinomą gamtos nuskriausto, bet sugebančio giliai jausti žmogaus paveikslą sukūrė prancūzų rašytojas Viktoras Hugo romane „Paryžiaus katedra“.


Viktoras hugo xix a pranc z romantik as poet as dramaturgas valstyb s veik j as bei meninink as
VIKTORAS HUGO - XIX sugebančio giliai jausti žmogaus paveikslą sukūrė prancūzų rašytojas Viktoras a. prancūzų romantikas, poetas, dramaturgas, valstybės veikėjas, bei menininkas.


Ilg laik gyveno pranc zijoje kol napoleono iii sakymu buvo i tremtas
Ilgą sugebančio giliai jausti žmogaus paveikslą sukūrė prancūzų rašytojas Viktoras laikągyvenoPrancūzijoje, kolNapoleono III įsakymubuvoištremtas.



Kai Viktoras rėmėjai ir pasekėjai.Hugo 1885 metais mirė, Prancūzijoje buvo paskelbtas nacionalinis gedulas, o laidotuvių ceremonijoje dalyvavo apie šimtą tūkstančių žmonių.


Viktoro hugo mintys
Viktoro rėmėjai ir pasekėjai. Hugo mintys:


Mogaus protas visk atrakina trim raktais skaitmeniu raide nata inoti m styti svajoti tai apima visk
Žmogaus rėmėjai ir pasekėjai.protasviskąatrakina trim raktais – skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apimaviską.


Did iausia gyvenimo laim sitikinimas kad esi mylimas toks koks esi arba teisingiau net ir toks
Didžiausia gyvenimo laimė – įsitikinimas, kad esi mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks.


Leisk min iai subr sti bet neleisk pernokti pernokusios mintys kaip ir pernok vaisiai nenaudingos
Leisk mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks.minčiaisubręsti, bet neleiskpernokti: pernokusiosmintys, kaipirpernokęvaisiai, nenaudingos.


Kiekvienas mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks.žmogusturitrischarakterius: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurįjis pats saupriskiria, irpagaliauištiesesamą.


Vyras savo namuose gali b ti karalius tik tuomet kai moteris karalien
Vyras savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks.moteris – karalienė.


I ryto suvalgykite gyv rup ir t dien jums nieko blogesnio nebenutiks
mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks.rytosuvalgykitegyvąrupūžę, irtądienąjumsniekoblogesnionebenutiks.



Rašytojo visi vienodai įmina pėdas. kūriniai:„BiugŽargalis“, „Vargdieniai“, „Žmogus, kuris juokiasi“, „Paryžiaus katedra“, „Jūros darbininkai“, „Devyniasdešimt tretieji metai“ ir kiti.


Ra ytojo populiariausias k rinys pary iaus katedra notre dame de paris i sp 1831
Rašytojo visi vienodai įmina pėdas. populiariausiaskūrinys- “Paryžiauskatedra”.(“Notre Dame de Paris”, išsp. 1831)


Romano veiksmas sud tinga meil s istorija vyksta 1485 m pary iaus katedroje ir jos apylink se
Romano veiksmas – sudėtinga meilės istorija – vyksta visi vienodai įmina pėdas. 1485m. Paryžiaus katedroje ir jos apylinkėse.


Romanas buvo labai populiarus ir paskatino visi vienodai įmina pėdas. Prancūzijos architektūrinių paminklų bei gotikos išsaugojimo judėjimus, taip pat ir pačios katedros išsaugojimą – romano išleidimo metu buvo svarstoma ją nugriauti.


Laki visi vienodai įmina pėdas. V.Hugo fantazija sukūrė tokius įspūdingus ir įsimenančius paveikslus, kaip katedros archidiakonas Klodas Frolo, varpininkas pabaisa Kvazimodas, gražuolis Febas deŠatoprenas ir žavioji Esmeralda.


„Paryžiaus katedra“ – tai istorija apie meilės ir aistros draskomą jaunos Esmeraldos širdį, apie blogio ir gėrio kovą, apie rūpestį ir atsidavimą, puikybės ir dorovės akistatą.


Jaun igon pamilsta ba ny ios tarnas frolo
Jauną čigonę pamilsta bažnyčios tarnas aistros draskomą jaunos Frolo


Dailusis kapitonas febas
Dailusis aistros draskomą jaunos kapitonas Febas


I sigim s varpininkas kvasimodas
Išsigimęs aistros draskomą jaunos varpininkas Kvasimodas


Jaunai čigonei lemta įsimylėti gražuolį Febą, tačiau aistros draskomą jaunos Frolo niršdamas iš pavydo uždaro gražuolę į belangę. Ją išgelbėja kuprotas, tačiau tyros širdies turėtojas Kvazimodas. Esmeraldos likimas tragiškas, tačiau amžina meilė ir tyri jausmai Kvazimodoširdyje išlieka rusenti iki gyvenimo pabaigos.


Pati aistros draskomą jaunos seniausiaekranizacijayrapastatyta  1905 m., kai kinas visdarbuvonespalvotasirtylusis. O vadinosišiskūrinys - Esmeralda.


1939 aistros draskomą jaunos m. amerikiečių ekranizacijoje jau galima išgirsti ir aktorių balsus, be to šis filmas nominuotas dviemsoskarams.


1956 m taip pat amerikie i pary iaus katedros kurpius the hunchback of notre dame jau spalvotas
1956 aistros draskomą jaunos m. taip pat amerikiečių Paryžiaus katedros kurpius (TheHunchbackof Notre Dame) jau spalvotas.


1976 aistros draskomą jaunos m. pastatyta anglų Paryžiaus katedros kupriaus versija, kurią buvo galima pamatyti televizijos ekranuose


1982 aistros draskomą jaunos m. pastatytas anglų-amerikiečių bendras TV filmas Paryžiaus katedros kurpius(TheHunchbackof Notre Dame) .


1996 aistros draskomą jaunos m. Disney išleido vaikams pritaikytą, ganėtinai kardinaliai pakeistą animacinę versiją su dainomis ir, žinoma, laiminga pabaiga.


Po metų kai pasirodė animacinis aistros draskomą jaunos Disney filmukas, vėl buvo pastatyta vaidybinė ekranizacija, pavadinimu Kuprius (Thehunchback).


1999 aistros draskomą jaunos m. prancūzai pastatė alternatyvią šiai neužmirštamai klasikai versiją (Quasimodod'El Paris)- šių laikų komediją, kur Kvazimodas yra neteisingai apkaltinamas kaip serijinis žudikas.


Muzika miuziklui „Paryžiaus katedra“ pradėta kurti 1993 metais, kuomet garsus prancūzų autorius Lukas Plamondonas (LuckPlamandon) parašė preliminarius tekstus 30 dainų ir juos parodė vienam garsiausių Prancūzijos kompozitorių Ričardui Končiantė (RichardCocciante). Kompozitorius jau turėjo keletą sukurtųmelodijų, kurias ir pasiūlė šiam miuziklui. Vėliau šios dainos tapo hitais: „Belle”, “DancemonEsmeralda” ir “Le temps descathedrals”. Singlas „Belle“ prancūzų muzikos „Top 10“ pirmoje vietoje laikėsi net 33 savaites. Būtent ši daina buvo pripažinta pačia gražiausia per 50 metų.  


Patrick fiori garou daniel lavoie pranc z miuzikle notre dame de paris
Patrick 1993 metais, kuomet garsus prancūzų autorius Lukas Fiori - Garou - Daniel Lavoie – prancūzų miuzikle „Notre Damede Paris“


Pasaulio klasikos vertybe pripažinto Viktoro 1993 metais, kuomet garsus prancūzų autorius Lukas Hugo romano „Paryžiaus katedra“ motyvais pastatytas miuziklas Lietuvoje taip pat susilaukė pribloškiančio populiarumo.


ad