Kada išmoksime auklėti ir suprasti vaikus?

1. Kada išmoksime auklėti ir suprasti vaikus? “ Draugystei nerūpi, ką tu gali, jai rūpi, ką mes galime drauge“ (Marija Barkauskaitė)

2. Gebėjimas padėti ir užjausti yra įgimtas bet, kad jis atsiskleistų reikia jį pažadinti ir ugdyti. Kognityvinė, emocinė - asmenybinė, elgesinė adaptacija vyksta nuolat ir netolygiai, tačiau tarpusavyje glaudžiai susiję. Sunkiau sekasi vaikams turintiems ypatingų bruožų. Mes turime būti dėkingi likimui už išskirtinių savybių turinčius asmenis, nes bendraudami su jais galime plėsti savo pačių ribotumą. Kažkas yra pasakęs, kad šunis ir kates būtinai reikia auginti kartu - tai labai praplečia jų akiratį.

3. Kodėl reikia atradinėti dviratį išnaujo, kaip auklėti vaikus? Kodėl žinome kaip reikia auklėti kitų vaikus? Kaip suprantame sąvoką tolerancija? Kokią įtaką bendravimui turi žmogaus savigarbos lygis? Kokia asmeninių nuostatų įtaka bendravimui? Ar aiškinatės vaikų netinkamo elgesio priežastis? Ką daryti? Daugelis faktų pagrįsta moksliniais tyrimais, o mes vis „lipame ant to paties grėblio“..

4. * Niekada nelyginkite vaikų su kitais vaikais;Negalėdami būti tokie kaip kiti jie paprasčiausiai nuspręs būti blogiukai, arba jausdami kaltę ir gėdą nuspręs, kad iš tikrųjų yra nevykėliai. * Elkimės taip, kaip norėtume, kad elgtųsi mūsų vaikai;Nežiūrėkime be saiko TV laidų, sportuokime, žaiskime ar iškylaukime su vaikais. Vaikai perima mūsų elgesio modelį, ne tik paveldi konstitucinius bruožus. * Planuokime vaikų dienotvarkę.Iki paauglystės vaikai nežino ką veikti su savo laiku. * Kalbėkime aiškia ir konkrečiai.Abstrakčiai išreikšti prašymai ar nurodymai gali būti tiesiog paprasčiausiai sunkiai vaikui suvokiami( iki trijų metų vaikui gali siūlyti tik 2-3 pasirinkimo variantus). * Neigiamus pranešimus keiskite į teigiamus, nurodant aiškią kryptį: “Tu nežiūri į knygą” keiskime į „Pažiūrėk į knygą“ * Nesakykime “Netrukdyk, dabar neturiu tau laiko..”Nepamirškime kad, kito karto gali ir nebūti. * Neprimeskite neigiamo vaidmens, „negabus“, „negalintis susikaupti” * Užsiimkime bendra veikla:Jos metu vyksta planavimo, organizavimo, vaidmenų derinimo operacijos. Mokymas ir žaidimai diadomis, triadomis.

5. * Nenaudokime sarkazmo ar emocinio smurtoSiekimas atstatyti pažeminimo sukeltus jausmus, pripažinimo troškimą, Hegelis pavadino žmonijos istorijos varomąja jėga. * Nekovokime su prigimti;Iš flegmatiko nepavyks padaryti choleriko. * Klaidingi įsitikinimaiMokiniui virpa rankos. Mokytojai teigia, kad jis turi Parkinsono ligos požymių. * Apsėdimas, užvaldymasVaikas apsėstas blogio. * Paveldimumas„Obuolys nuo obels netoli nurieda“. * Emocinės problemosJis vis tiek nepasikeis, todėl geriau jo elgesį ignoruoti, „etikečių klijavimas“. * Dėmesio ir meilės trūkumasNetinkamo elgesio priežastis - nepriežiūra ir meilės stoka šeimoje. * Reikalavimų nežinojimas arba ignoravimasSavo elgesio pasekmių, veiksmų, visuomeninių normų nesupratimas. * Smegenų pažeidimasAsmeninių ir socialinių problemų dangstymas * Netinkami elgesio modeliai„Mano vaikas elgiasi taip todėl, kad daugelis vaikų taip elgiasi“. * Amžiaus krizėKalta paauglystė.

6. Neefektyvūs bendravimo būdai: * Netinkamo elgesio ignoravimasSkatina mokinius ir toliau netinkamai elgtis. * Netinkamo elgesio skatinimas“Kertu lažybų, kad tu dar kartą taip padarysi”; “Oj, kaip tai buvo įspūdinga!” * Dėmesio nukreipimas į šalutinę problemą“Tu gali per pamoką nors ramiai pasėdėti?” * Garbingas simptomo pripažinimas“Pasakyk man tiesą, būk garbingas”. * Susirūpinimas simptomu“Negi tu nesigaili dėl to, ką padarei?” * Problemos aiškinimasis“Ar tu gali įsigilinti į savi problemą?” * Pastangos pasikeisti“Pamėgink elgtis kaip žmogus, o ne kaip laukinis!” * Galvok apie savo elgesį“Gerai pagalvok, prieš darydamas ką nors kvaila!” * Nesileisk pagaunamas“Žiūrėk, kad daugiau tavęs nenutverčiau taip darančio!”

7. * Netinkamas bendravimo pobūdisNetinkamas elgesys dangstomas netinkamu bendravimu.* Noras priimti pagalbąTu turi norėti išmokti. „Galima atvesti arklį prie vandens, bet negalima priversti jo gerti“. * Mokytis iš patirties“Tikiuosi, tu jau pasimokei”. “Kalėjimuose ir kapinėse pilna žmonių, kurie nepasimokė iš savo klaidų”. * Abstraktūs, beprasmiai nurodymai“Elkis taip, kaip tinka tavo amžiui”. “Jei tu mane gerbtum, taip nesielgtum”. * Faktų apibūdinimas“Tu šiandien nenusėdi savo vietoje”. * Klasifikavimas“Tu esi tingus”; “Tu esi blogas berniukas”. * Prognozavimas“Tu eisi gatvių šluoti!” * Klausimai“Kodėl tu taip pasielgei?”; “Gal tu kurčias?” * Elgesio keitimo susitarimai ir gąsdinimai“Jeigu tu įvykdysi šiuos dešimt punktų, tu gausi...” (Vaikui parodoma, jog jis gali rinktis kaip elgtis)

8. * Bausmės“Jei nenurimsi, išvarysiu tave iš klasės...” (Paliekama pasirinkimo galimybė) * Fizinės bausmės“Lupam tave, nes norim tau gero...” * Kritikos poveikis“Tu niekam tikęs!”;“Koks iš tavęs vyras?” * „Norėčiau, turėtum, turi““Norėčiau, kad tu taip nesielgtum” – Norėti nedraudžiama. * Aiškinimas, įtikinėjimas„Paskaitų skaitymas“ – metodų paieška. * Nekalbiniai komentarai.Verbalika nesutampa su neverbalika.

9. Efektyvūs bendravimo būdai: * Aiškūs tiesioginiai nurodymai, kaip vaikas turi elgtis, nepaliekant kito pasirinkimo, kaip tik paklusti * Nepriimtino elgesio klasėje šalinimo būdai:1. taisyklių nustatymas (aiškios, konkrečios, gerai suprantamos vaikams) 2. taisyklių laikymasis pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui (eikite į klasę ir sėskitės į savo vietas)palaikyti artimą distanciją ir naudoti neverbalinę komunikaciją (Jonai, tuoj pat atsiversk knygą) 3. laikytis pagrindinio reikalavimo (taikyti „sugedusios plokštelės“ metodą) 4. mokiniui reikia jūsų pagalbos (jei pats to nepadarysi, aš tau padėsiu) * Pokalbis su tėvais. Taisyklės:1. kalbėti pozityviai ir aiškiai 2. fokusuotis į pagrindinę problemą 3. gerai apgalvoti ir suderinti laiką 4. nepriešiškumas, nekritiškumas, negynybiškumas 5. neatsiprašinėjimas už sutrukdymą ir problemos nešvelninimas 6. vaiko elgesio pasekmių nemenkinimas7. pasirinkimo teisė dėl mokinio dalyvavimo pokalbyje * Problemos aptarimo eiga:1. problemos apibūdinimas konkrečiais terminais, atskleidžiant vaiko elgesį 2. tėvų paramos užsitikrinimas 3. tėvų reikalavimų vaikui suformulavimas pokalbio metu 4. pasipriešinimo atveju – pranešimas mokyklos vadovybei.

10. Požiūriai į vaikų netinkamo elgesio problemas: * vaiko sveikatos sutrikimai; * negatyvi patirtis vaikystėje; * negatyvus elgesys atlieka tam tikras funkcijas, tai pagrįsta sistemingu tyrimu ir vaikų stebėjimu.SEP tyrimas: Surinkti duomenys peržiūrimi ir bandoma nustatyti ar yra koks nors dėsningumas tarp situacijos, vaiko elgesio ir pasekmių. Jei vaiko elgesys nepriimtinas, turi būti kuriamos intervencinės programos, kurias taikant netinkamas elgesys slopinamas, o pozityvus, įtvirtinamas. Kad nustatyti elgesio pokyčius reikalinga tam tikra sistema: * Automatinis fiksavimas; * Darbo rezultatų įvertinimas; * Įvykių dažnumo įvertinimas.

11. SEP duomenys rodo, kodėl moksleivis elgiasi netinkamai ir kokias funkcijas tas elgesys atlieka: * dėmesio siekimas * situacijų vengimas * kontrolė * nepakankami bendravimo sugebėjimai