Užsienio kalbų mokymosi galimybės ir daugiakalbystės kultūra

1. Užsienio kalbų mokymosi galimybės ir daugiakalbystės kultūra Doc.dr. Roma Kriaučiūnienė Vilniaus universitetas Užsienio kalbų institutas, 2013

2. Paskaitos planas Europos Sąjungos daugiakalbystės politika Europos  dabartinių kalbų centro daugiakalbis ir daugiakultūris požiūris į užsienio kalbų mokymą ir mokymąsi Daugiakalbio ir daugiakultūrio kalbų mokymo įtaka mokymo tikslams, metodams, turiniui Užsienio kalbų kompetencijos reikšmė verslo pasaulyje VU Užsienio kalbų instituto teikiamos galimybės  daugiakalbystės idėjų sklaidai

3. Europos Sąjungos daugiakalbystės politika Recommendation CM/Rec(2008)7 of the Committee of Ministers to member states on the use of the Council of Europe’s Common European Framework of Reference for Languages (CEFR) and the promotion of plurilingualism Adopted by the Committee of Ministers on 2 July 2008

4. ES rekomendacijos Aysižvelgiama į tokius faktorius: Suintensyvėjęs tarptautinis mobilumas; Tampresnis bendradarbiavimas švietimo, kultūros, moklso, prekybos, pramonės ir kt. Srityse. Pabrėžiama reikšmė: Politinė daugiakalbystės plėtotės reikšmė; Poreikis įvairinti ir intensyvinti kalbų mokymąsi Europos kontekste;

5. ES rekomendacijos grindžiamos: Europos Tarybos (1998) Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijomis “Linguistic diversification”; – Europos Švietimo ministrų rekomendacijomis (Cracow, 2000), ir“Resolution on the European Language Portfolio”; – Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijomis (2001) “The European Year of Languages”; – Trečiojo, Europos Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikimo išvadomis (Warsaw, 2005); – baigiamoji 22-osios Europos švietimo ministrų konferencijos sesijos deklaracija (Istanbul, 2007) “Building a more humane and inclusive Europe: role of education policies”;

6. ES rekomendacijos atsižvelgia į: pridėtinę Bendrųjų Europos kalbų metmenų (BEKM) “Common European Framework of Reference for Languages” (CEFR) vertę kalbų politikos įgyvendinimui ES šalyse; – didėjantį BEKM svarbumą kaip Europos kalbų mokymo standartą; – BEKM įtaką tokioms Europos Komisijos iniciatyvoms kaip the Europos kvalifikacijų sąranga (EKS), Europass ir Europos kalbinės kompetencijos rodiklis - European Qualifications Framework (EQF), Europass and the European Indicator of Language Competence; – 2007 m. tarpvyriausybinės politikos forumo “The Common European Framework of Reference for Languages and the development of language policies: challenges and responsibilities” išvadomis;

7. Rekomenduojama, kad ES šalių vyriausybės: Diegtų BEKM ir skatintų daugiakalbystę nacionaliniu regioniniu ir vietiniu lygmenimis

8. Nacionalinė, regioninė ir vietos švietimo valdžia skatinama: 1) sudaryti palankias sąlygas BEKM naudoti kaip nuoseklaus, skaidraus ir veiksmingo daugiakalbio švietimo priemonę, skatinti demokratinį pilietiškumą, socialinę sanglaudą ir tarpkultūrinį dialogą, Europos Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas (Warsaw, 2005);

9. 2) skatinti švietimo institucijų bendradarbiavimą 3)teikti rekomendacijas dėl kalbų įvairovės skatinimo įvairiuose švietimo sistemos lygmenyse, siekiant palaikyti ir plėtoti daugiakalbystę tarp Europos piliečių, kaip žinių kūrimo ir įgūdžių tobulinimo priemonę, siekiant skatinti socialinę sanglaudą ir tarpkultūrinį supratimą;

10. 4) skatinti besimokančiuosius, pedagogus, mokytojų rengėjus, vadovėlių autorius, ugdymo turinio kūrėjus, švietimo srities specialistus: • Taikyti į besimokantįjį orientuotus, aktyvius mokymosi metodus; • Atsižvelgti į socialinę ir kultūrinę kalbų mokymosi dimensijas; • Visas ugdymo turinio kalbas traktuoti kaip daugiakalbystės ugdymo vienovę; • Atsižvelgti į besimokančiųjų poreikius bei šiuolaikinės Europos visuomenės poreikius; • Taikyti BEKM reikalavimus kalbų mokymo procese; • Skatinti Europos kalbų Aplanko, pagrįsto BEKM reikalavimais, taikymą

11. Skatinti visų lygmenų švietimo darbuotojus: 5) visų lygmenų švietimo institucijas naudoti BEKM kalbų mokymosi procese, ypatingai nustatant kalbų mokėjimo lygmenis (A1-C2); 6) siekti, kad kalbų mokymas būtų integrali švietimo tikslų dalis; 7) Taikyti holistinį požiūrį, užtikrinant tikslų ir pasiekimų visomis kalbomis nuoseklumą per visą gyvenimą trunkančio mokymosi programų kontekste

12. 8) Skatinti požiūrį, kad kalbų mokymasis, jų vartojimas ir kompetencija – visą gyvenimą trunkančio savarankiško kalbų mokymosi dalis; 9) Kalbų mokytojus: • Supažindinti su daugiakalbystės ugdymo tikslais, principais ir įgyvendinimo būdais; • Įgalinti mokytojus padėti besimokantiems ugdyti daugiakalbystės kompetenciją

13. Nauja kalbų mokymosi situacija Europoje Dideli konteksto, kuriame mokomasi kalbų, pokyčiai Europoje : 1) Vis labiau suvokiant kalbinių įgūdžių svarbą vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu, bei Europos institucijų lygmenimis, kalbinės kompetencijos plėtotė tampa prioritetu švietimo politikoje.

14. 2) Daugelis švietimo politikos atstovų ir institucijų siekia kompetencijomis grindžiamo mokymosi paradigmos. Kalbinės kompetencijos apibrėžtis tampa pavyzdžiu kitoms disciplinoms. 3)Dėl didėjančio mobilumo tampa svarbi kalbinė kvalifikacija 4) Tarpkultūrinis bendradarbiavimas didina tarpkultūrinio ir kalbinio supratimo reikšmę.

15. 5) Socialinės visuomenės kaitos kontekste svarbūs tampa daugiakalbiai ir daugiakultūriai gebėjimai, laiduojantys didesnę socialinę sanglaudą ir tarpkultūrinį suvokimą; 6) Lingvistinės ir kultūrinės įvairovės vertės pripažinimas suponuoja poreikį įvertinti kalbas, jų mokymosi tikslus ir daugiakalbystės sklaidą Europos gyventojų tarpe.

16. Daugiakalbystės samprata (1) Daugiakalbystė– visą gyvenimą trunkanti asmens kalbų repertuaro plėtra. Kiekvieno individo daugiakalbystės profilis susideda iš įvairių kalbų žinojimo įvairiais lygmenimis. Tai yra dinamiškas, visą individo gyvenimą trunkantis kalbinio reperturo kaitos procesas.

17. Daugiakalbystės samprata (2) Daugiakalbystė skiriasi nuo kalbų įvairovės, kas yra kelių kalbų mokėjimas arba kelių kalbų sambūvis tam tikroje visuomenėje. Daugiakalbystė požiūriu, asmens mąstyme kalbos nėra griežtai skirtingose mentalinėse zonose, bet veikiau susilieja į bendrą komunikacinę kompetenciją , kurioje visos žinios papildo viena kitą.

18. Daugiakalbystės plėtotė skatina Demokratinės pilietinės visuomenės ugdymą; Socialinę sanglaudą; Tarpkultūrinį dialogą.

19. Demokratinė pilietinė visuomenė: Parlamentinė demokratija, laisvi, visuotiniai rinkimai Priešprieša autoritarinėms struktūroms; Atsakingi, kritiškai mąstantys, kitų teises gerbiantys visuomenės nariai.

20. Socialinė sanglauda ir tarpkultūrinis dialogas Mažumų kalbų ir kultūrų išsaugojimas – esminė žmonių teisė Dėl didėjančio mobilumo kuriasi naujos mažumos urbanistiniuose centruose; Galima daugumos – mažumos priešprieša, Abipusė atskirtis, komunikacijos nebuvimas, tada gali sukelti tarpusavio nežinojimo ir stereotipinių nesusipratimų, atviras politines manipuliacijas. Daugiakalbė ir daugiakultūrė politika skatina abipusį supratimą, abipusę pagarbą, bendruomenių bendravimą ir bendradarbiavimą;

21. Dabartinių Europos kalbų centras 1 Daugiakalbystė: visi turi ugdyti gebėjimą komunikuoti skirtingomis kalbomis atitinkamai pagal savo poreikius Lingvistinė įvairovė: Europa yra daugiakalbė ir visos jos kalbos yra vienodai reikšmingos komunikacijos priemonės ir tapatumo išraiškos, teisė naudoti ir mokytis savo kalbos gina Europos Tarybos Konvencijos Abipusis supratimas : galimybė mokytis kitos kalbos yra svarbi tarpkutlūrinės komunikacijos ir kultūrinių skirtumų suvokimo sąlyga Demokratinis pilietiškumas: daugiakalbystės kompetencija įgalina bemdruomenės narių aktyvesnį dalyvavimą daugiakalbių bendruomenių demokratiniuose ir socialiniuose procesuose, Socialinė sanglauda: kalbų mokymasis visą gyvenimą suteikia lygias galimybes visiems į išsilavinimą, darbą, mobilumą, informacijos prieinamumą ir kultūrinį bendradarbiavimą.

22. Daugiakalbystės politika Šis didesnis kalbų politikos dėmesys demokratinio pilietiškumo ugdymui ir socialinės sanglaudos plėtotei rodo, kad Europos Taryba 21-ajame amžiuje pirmenybę teikia pilietiškumui ir kultūrų dialogui. Tai atsispindi ir švietimo tiksluose, akcentuojamas daugiakalbių ir daugiakultūrių piliečių, galinčių sąveikauti keliomis kalbomis peržengiant įvairių kalbinių ir kultūrinių skirtumų ribas, ugdymas.

23. Dabartinių Europos kalbų centras 2 Europos Taryba didelį dėmesį skiria daugiakalbystės plėtotei – tai visą gyvenimą trunkantis asmens lingvistinio repertuaro plėtojimas. Šį repertuarą sudaro skirtingų kalbų, ar jų dialektų mokėjimas atitinkantis tam tikrą kompetencijos lygmenį. Tai dinaminis, per visą asmens gyvenimą trunkantis, kintantis procesas.

24. Dabartinių Europos kalbų centras 3 Šios daugiakalbės kompetencijos plėtojimas yra įmanomas, nes skirtingų kalbų mokomasi ne atskirai, bet jų mokymasis gali daryti viena kitai įtaką. Švietimo uždavinys – sudaryti sąlygas harmoningam asmens daugiakalbės kompetencijos ugdymui, apimančiam ir integruojančiam savyje visą asmens kalbinį repertuarą ir jo atliekamas funkcijas, tai reiškia skatinti šios kalbinės kompetencijos plėtotę pritaikant ją prie kintančių sąlygų.

25. Daugiakalbystė skatina: - Gebėjimą naudotis turimais pritaikomais įgūdžiais mokantis kalbų- Pagarbą daugiakalbiams, jų kalbinei įvairovei, nepriklausomai nuo jų statuso visuomenėje- Pagarbą kitoms kultūroms ir jų kalboms, kitų kultūrinei tapatybei- Gebėjimą suvokti santykius, kurie egzistuoja tarp kalbų ir kultūrų- Integruotą požiūrį į kalbų mokymą mokymo programose

26. Daugiakalbystė ir daugiakultūriškumas profesinio ugdymo programose Daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo ugdymo įtaka mokymo TIKSLAMS : Pasiekti tam tikrą kiekvienos kalbinės veiklos profesionalumo lygmenį Ugdyti gebėjimą įsivertinti viso savo kalbinio repertuaro (gimtosios, regioninės ar mažumų, mokyklos) potencialo galimybes Svarbiausia – ugdyti strateginę kompetenciją pasinaudoti visais kalbiniais gebėjimais ir turimomis žiniomis, t.y. gebėti kaip galima geriau pasinaudoti savo kalbiniu repertuaru įvairiose komunikacinėse situacijose

27. Tikslai Ugdyti gebėjimą: Sklandžiai pereiti nuo vienos kalbos prie kitos, priklausomai nuo poreikio ir individualaus kalbos mokėjimo lygmens; Palaikyti daugiakalbį dialogą (suprasti kitus ir būti suprastam) Kritiškai mąstyti, pagarbiai ir atsakingai bendrauti su kitų tautų, kultūrų atstovais

28. Kalbos mokymo/si metodai Komunikacinės užduotys lingvistinei bei daugiakultūrinei kompetencijai ugdyti. Projektinė veikla bei simuliaciniai žaidimai. Sudaryti tokias mokymosi sąlygas besimokantiesiems, kad jie aiškiai pamatytų savo pasiektus rezultatus, gebėtų patys įsivertinti savo kalbinės veiklos sėkmę. Išlaikyti kalbinės veiklos ir refleksijos apie ją pusiausvyrą.

29. Turinys Komunikacinės užduotys susijusios su būsima profesine, darbine veikla Komunikacinės užduotys turėtų būti skirtos ne tik kalbinių gebėjimų, bet ir strateginės kompetencijos plėtotei, įgalinančios pasitelkti bet kokį kalbinį repertuarą, laisvai pereiti nuo vienos kalbos prie kitos. Komunikacinės strategijos turi būti laisvai ir sklandžiai pritaikomos įvairių daugiakalbių situacijų metu, nežiūrint į tai, kad kalbiniai gebėjimai gali būti ir silpnai išplėtoti

30. Užsienio kalbų reikšmė verslo pasaulyje Tyrimą “Effects on the European Economy of Shortages of Foreign Language Skills in Enterprise” atliko JK Nacionalinis kalbų centras, rezultatai: Daug verslo sandėrių prarandama dėl užsienio kalbų žinių stokos. 11 % Europos mažų ir vidutinio dydžio verslo įmonių praranda eksporto galimybes. Atskleistas aiškus ryšys tarp eksporto sėkmės ir užsienio kalbų mokėjimo. Nors anglų kalba pagrindinė, tačiau didėjanti rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų bei ispanų kalbų svarba.

31. Tyrimo rezultatai didelėse kompanijose Įdarbinamas personalas, turintis užsienio kalbos kompetenciją; Anglų kalba – laikoma pagrindine korporacijų kalba; Kitų užsienio kalbų poreikis didesnis nei anglų kalbos; skatinamas daugiakultūris ir daugiakalbis bendravimas neformalių verslo susitikimų metu .

32. Tyrimo rekomendacijos Panaudoti turimą ir toliau plėtoti kalbinį darbuotojų potencialą Mokyti darbuotojus užsienio kalbų Sudaryti sąlygas dirbti užsienio šalių studentams ir užsienio šalių piliečiams bei emigrantams Organizuojant mokymus, bendradarbiauti su mokyklomis, kolegijomis, universitetais.

33. VU Užsienio kalbų instituto galimybės mokytis kalbų Pirmosios užsienio kalbos – dalykinė anglų, vokiečių, rusų, prancūzų – pirmoje pakopoje Antrosios užsienio kalbos mokymasis (dalykinė arba bendrinė) pirmojoje pakopoje : kaip bendrojo lavinimo universitetinis dalykas kaip laisvas dalykas kaip pasirenkamas dalykas kaip nekreditinis dalykas

34. Dėkojame už dėmesį