ŽUVŲ PRALAIDOS

1. ŽUVŲ PRALAIDOS Paskirtis, tipai, hidraulinės charakteristikos, efektyvumas, pavyzdžiai

2. Lietuvos upėse gyvena 34 rūšių žuvys, iš kurių dalis yra vertingos bei nykstančios, įrašytos į Lietuvos Raudonąją knyga bei saugomos pagal Berno konvenciją. • Dalis saugomų žuvų – lašišos, šlakiai, žiobriai, unguriai – migruoja. Tačiau Lietuvos vandenyse sutinkama daug migruojančioms žuvims neįveikiamų arba sunkiai įveikiamų pakeliui į savo nerštavietes užtvankų ir kitų mechaninių kliūčių.

3. Išskiriami 3 žuvų plaukimo greičiai: • spurtinis (prasiveržimo) greitis – plaukdamos šiuo greičiu žuvys įveikia užtvankas ar rėvas, tačiau laikotarpis kuriuo žuvys gali plaukti šiuo greičiu yra labai mažas (keliolika ar kelios sekundės); • maksimalus greitis – šiuo greičiu žuvys plaukia įveikdamos žuvų praėjimo takus, ar sunkesnes upės vietas (jis labai priklauso nuo žuvų rūšies ir dydžio, taip pat kinta nuo temperatūros); • kruizinis greitis – juo žuvys plaukia migracijos metu (plaukdamos šiuo greičiu žuvys sunaudoja mažiausiai energijos, juo gali plaukti paromis).

4. Kritinis tėkmės greitis • minimalus tėkmės greitis, kuriam esant tėkmė pradeda nunešti žuvį. Kritinis tėkmės greitis priklauso nuo žuvies rūšies ir žuvies ilgio

5. Kritiniai tėkmės greičiai įvairių rūšių ir dydžio žuvims Žuvies ilgis, mm V kr cm/s

6. Kritinio tėkmės greičio reikšmės įvairių rūšių ir dydžio žuvims (žr.grafiką)

7. Žuvų plaukimo greičiai

8. Viliojantis tėkmės greitis • vandens tėkmės greitis, kuriam esant žuvys intensyviai pradeda judėti prieš srovę • kad žuvys plauktu į žuvitakį, 10–50 m žemiau žuvitakio esančiame ruože, turi būti užtikrintas žuvį viliojantis tėkmės greitis

9. Tėkmės greičiai • viliojamąjį tėkmės greitį reikėtų priimti trigubai mažesni už kritinį tėkmės greitį • tėkmės greitis žuvitakyje turi būti dvigubai mažesnis negu kritinis tėkmės greitis • susiaurėjimo vietose trečdaliu, mažesnis negu kritinis tėkmės greitis

10. Žuvų pralaidos – tai specialūs hidrotechnikos statiniai žuvims migruoti pro hidromazgus iš žemutinio bjefo į aukštutinį ir atvirkščiai

11. ŽUVŲ PRALAIDOS LIETUVOJE

13. Latakiniai žuvitakiai • Tai specifiniai, dažniausiai gelžbetoniniai, stačiakampio profilio latakai su atitinkamomis įtekėjimo bei ištekėjimo dalimis. Šie žuvitakiai gali būti ir savarankiški, ir nesavarankiški, t.y. sudaryti kūdrinių ar laiptinių žuvitakių dalis. Be to, jie dar skiriami į : • šiurkščiuosius • pertvarinius

14. Latakiniai šiurkštieji žuvitakiai-- latakinės žuvų greitvietės • Šie žuvitakiai iš esmės yra nedidelės greitvietės su latako dugno bei šonų dirbtiniu šiurkštumu. Jie statomi tuomet, kai užtvankos ar kitokio hidrotechnikos statinio sudarytas patvankos aukštis Hpt yra mažas, nedidesnis kaip 1,0...1,5 metro. • Dirbtinis šiurkštumas duoda galimybę gana didelio nuolydžio (I = 0,1...0,2) latake vandens tėkmės greitį sumažinti iki žuvų maksimalaus greičio vmax. Pavyzdžiui, Denilio tipo žuvitakis - tai latakinis žuvitakis su dirbtiniu šiurkštumu.

15. Denilio žuvitakis • FLOOR BAFFLE : • thin steel (8 cm to 20 cm) • slope max 16% • can be of any width and discharge (several unit baffles can be placed side by side) • PLANE BAFFLE : • wood, steel, concrete • slope 15-20% • 0.60 m (trout) 1.00 m wide (salmon sea trout)

16. Latakiniai pertvariniai žuvitakiai • Esminis šių žuvitakių ypatumas yra skersai, įstrižai ir kitaip įstatytos neištisinės arba ištisinės su angomis pertvaros. Latakinis pertvarinis žuvitakis Molėtų rajone

17. Pertvaros, ypač neištisinės, gali būti laikomos savotiška dirbtinio šiurkštumo atmaina, bet, antra vertus, tai esminiai kitoks sprendinys • Pertvaros suskaido lataką lyg į atskiras sekcijas ar baseinėlius, kuriuose žuvys gali pailsėti po to, kai su nemažomis pastangomis praplaukia pro pertvarų tarpus arba angas, kur būna nemažas, taip vadinamas spurtinis, žuvies plaukimo greitis • Žuvys įveikia 4...5 m patvankos aukštį

18. Labiausiai paplitusios žuvitakių konstrukcijos Prancūzijoje Q=0,4-0,7 м3/ s; L=2.5-3.5m; G=100-200 W/m3

19. Labiausiai paplitusios žuvitakių konstrukcijos Prancūzijoje Žuvitakis su vertikaliomis angomis Q=0,7-1.25 м3/ s; L=1.5-2.5m; G=100-200 W/m3

20. grunto substratas latako dugne slopina vandens turbulenciją ir sukuria ekologinį komfortą praeivėms žuvims- šiuo sluoksniu taip pat gali migruoti kiti smulkieji vandens gyvūnai

21. Akmeninis šiurkštusis žuvitakis (Prancūzija) (akmeninė žuvų greitvietė)Tai trapecinio ar parabolinio skerspjūvio greitvietė – griovys, kurio dugnas ir šlaitai padengti akmenų grindiniu arba metiniu

22. Akmenų žuvitakių konstrukcinės schemos

23. Akmenys apsaugo žuvitakį nuo išplovimo ir tuo pačiu sudaro labai šiurkštų jo šlapiąjį perimetrą; • padidinamas tėkmės gylis ir sumažinamas greitis; • tėkmės greitį migruojančios žuvys gali įveikti esant nemažam žuvitakio dugno nuolydžiui (I ≤ 0,07)

24. Agluonėnų latakinis žuvitakis (Klaipėdos raj.) ant Agluonos upės Pertvarinis su slenksčiais pertvarose.L=85m; B=3,5m; b=1 m; N=34 W/m3

25. Kertuojos žuvitakis (Molėtų rajonas)L=26m; B=3,5m; N=7

26. Naudžių latakinis žuvitakisant Juodės upės (Vilniaus raj.)L=7m; B=0,8m; i=30%.

27. Anykščių ant Šventosios upės žuvų šliuzas (nuotr.kairėje)1987m, L=33m; B=8m;

28. Denilio žuvitakis (Vokietija)

29. Žuvitakis ant Senos upės (Prancūzija)

30. Latakinis žuvitakis ant Ardeche upės (Prancūzija)

31. Žuvitakis tunelyje (greitvietė su dirbtiniu šiurkštumu)

32. DENIL FISH PASSES

34. Neu Lubbenau žuvitakis (Vokietija)

35. Vézere r. (.5 m3/s) Seine r. (1 m3/s) Gardon r. (1.5 m3/s)

36. Natūralus akmeninis žuvitakis apvedimo kanale (Prancūzija)

37. Natūralus žuvitakis apvedimo kanale (Prancūzija)

38. Slenkstinis trikampio profilio žuvitakis ant Ardeche upės (Prancūzija)

39. Natūralus akmeninis pertvarinis žuvitakis Neištisinės pertvaros sudaromos iš stambių 1,0...1,5 m dydžio akmenų, dalinai įleistų į pagrindo gruntą su reikiamo dydžio tarpais

40. Natūralus akmeninis žuvitakis

41. Natūralus žuvitakis

42. Natūralus akmeninis žuvitakis

43. Natūralus žuvitakis su akmenų slenksčiais

44. Natūralus akmeninis laiptinis žuvitakis

45. Laiptinis žuvitakis • Tai latakas su pakopomis ir pertvaromis, kurios sudaro grupę 3…6 m ilgio baseinų su nuosekliai kintančiu vandens lygiu • Pertvaros sudaro 0,25…0,5 m aukščio patvanką. Juose paliekamos įvairios formos įplaukimo angos • Ilgi latakai išdėstomi atskiromis sekcijomis – maršais, kaip laiptinės

46. Laiptiniai žuvitakiai • Išnaudoja šiurkščiųjų, o ypač pertvarinių, žuvitakių galimybes • Žuvitakiai komponuojami šalia arba tarp kitų hidromazgo statinių, todėl nekyla problemų dėl papildomų žemės plotų ir t.t. • Laiptiniai žuvitakiai – vieni efektyviausių

47. Natūralus žuvitakis-apvedimo kanalas

48. Kūdrinio žuvitakio schema

49. Natūralus žuvitakis - upelis

50. Ungurių takai • Unguriai kliūtis įveikia ne tik plaukdami , bet ir šliauždami, todėl ungurių takai daromi iš 0,15x0,30 m skerspjūvio 17% nuolydžiu paklotų latakų, iki pusės pripiltų smulkaus gargždo.