Kauno V.Kuprevičiaus vidurinė mokykla

1. Kauno V.Kuprevičiaus vidurinė mokykla Ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas 2012-05-21

2. Diferencijúoti: • 1. skirti,skaidyti, skirstyti pagal tam tikrus požymius; atsižvelgti į skirtumus; kelti skiriamuosius požymius; • Individualizúoti: • rasti, iškelti individualius bruožus, savybes.

3. Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio mokiniams (dr. E.Motiejūnienė) • Pritaikoma • Mokymo turinys • Mokymo ir mokymosi metodai • Vertinimo būdai • Diferencijuojama • Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal gebėjimų lygį • Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems

4. Individualizavimas- • principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio dėmenys: • gebėjimų lygiai, • priemonės (vadovėliai ir kt.), • mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai pritaikomi taip, kad atitiktų kiekvieno mokinio gabumus, poreikius, polinkius, mokymosi stilius, veiklos tempą ir kt. (dr. E.Motiejūnienė)

5. (dr. E.Motiejūnienė) • Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį. • Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių mokiniams prieinamas mokymo turinys. • Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.

6. Diferencijavimo ir individualizavimo lygmenys, sąlygos

7. Mokyklos lygmuo • Ugdymo organizavimas išnaudojant PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ galimybes, pvz. • suformuojamos išlyginamosios, specialiosios ir kt. klasės. • sudaromos laikinosios (mobiliosios) grupės – mokinių grupės, suformuotos dalyko moduliui ar dalykui diferencijuotai mokytis, mokymosi pagalbai teikti.

8. Galimybių mokiniams rinktis jų gebėjimus, poreikius, polinkius, interesus ir kt. atitinkančius • pasirinkamuosius dalykus, • dalykų modulius, • dalykų kursus, • neformalųjį švietimą sudarymas.

9. 35. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. • Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. • Diferencijuotas ugdymas taip pat kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje vertikalaus skirstymo klasėmis sistemoje.

10. 36. Diferencijavimas gali būti taikomas: • 36.1. mokiniui individualiai; • 36.2. mokinių grupei: • 36.2.1. tam tikriems tikslams pasiekti (pvz.: pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams • plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti); • 36.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės), • kurią galima sudaryti iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių.

11. Mokymo (si) aplinkos įrengimas ir aprūpinimas

12. Individualizuojama ir diferencijuojama siekiant, • kad kiekvienas mokinys kuo sėkmingiau realizuotų prigimtines galias. • Diferencijuiojant ugdymo turinys pritaikomas pagal skirtingą mokinių sugebėjimų lygį, mokymosi stilius ir patirtį, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

13. Mokytojo lygmuo • Mokinių pažinimas (lūkesčiai, poreikiai, mokymosi stiliai, gebėjimai, motyvacija, interesai, temperamentas ir kt.). • Ugdymo turinio apimties diferencijavimas pagal mokinių pasirengimo lygį. • Gebėjimas taikyti diferencijavimo strategijas. • Užduočių banko gausa. • Pagalbos pagal poreikius teikimas ir organizavimas, • Galimybių mokiniams rinktis sudarymas.

14. Diferencijuojama • Ilgalaikiame plane - ugdymo turinio apimtis ir sudėtingumas (pagal klasės pasirengimo lygį). • Temos plane – standartai- pasiekimų lygmenys (pagal homogenines grupes). • Pamokos plane – procesas, formuluojant mokymosi uždavinius, taikant įvairius metodus (pagal mokinių galimybes, polinkius ir poreikius). Diferencijacijos kryptis- nuo klasės (ilgalaikis planas) iki mokinio (pamokos planas). • (pagal dr. E.Motiejūnienę)

15. Ugdymo planavimas • Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti. • Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina, tikslina. • Visi planai tarpusavy susiję. Procesas svarbesnis nei planas.

16. 1.Metų(ilgalaikis) planas 1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas, klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą parengusiojo kvalifikacinė kategorija, vardas, pavardė, mokslo metai). • 1.2.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5) • 1.3.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai, žodynai, žinynai, žemėlapiai, uždavinynai, skaitiniai, pratybos ir kt.). • 1.4.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas veda).

17. 1.Metų planas 1.5.Temų planas: 1.5.1. Eilės numeris. 1.5.2. Tema. 1.5.3. Pamokų skaičius. 1.5.4.Tikslai (pagal pasiekimų lygius). 1.5.5. Mėnuo. 1.5.6. Vertinimas. 1.5.7. Rezervinis laikas. 1.5.8. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).

18. 2. Temosplanas • 2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra). • 2.1.Data. • 2.2.Tema. • 2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius. • 2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo laikas, mokinių pasiekimų lygiai). • 2.5. Pasiekti gebėjimo lygiai (pildoma po atsiskaitomojo darbo).

19. 3.Pamokos planas • 3.1.Pamokos tema. • 3.2.Uždavinys . • 3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį (pildoma pasibaigus pamokai). • P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo poreikius.

20. Ugdymo individualizavimui mokytojas pasirengęs, kai • Pažįsta mokinius – žino, kam kaip galėtų padėti. • Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių (atskiroms temoms bei skirtingų gebėjimų mokiniams) bazę (banką).

21. Ugdymo diferencijavimas VISŲ MOKINIŲ VISKO IŠMOKYTI NEĮMANOMA! VISUS MOKINIUS GALIMA KAI KO IŠMOKYTI.

22. BUP turinio minimumas (gamtamokslinis nugdymas 7-8 kl.) • Mėnulio fazės, planetų judėjimas: užtenka nurodyti Mėnulio fazes, užtemimų priežastis, kad planetos sukasi apie savo ašį ir apie Saulę.

23. Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar draugams. • Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo simbolius. • Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą struktūrą. • Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.

24. Patenkinamas gebėjimų lygis • Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų • žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertin­ • ti pateiktą informaciją. • Schemose, piešiniuose, duotame tekste, • padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta • konkrečius gyvosios ir negyvosios gam­ • tos objektus, procesus. • Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne­ • gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai • vartoja gamtos mokslų sąvokas.

25. Individualizavimo ir diferencijavimo esmė yra tai, • kad tas KAI KASpasiektų konkretaus mokinio galimybių maksimalias ribas. • mokytojo tikslas- patenkinti mokinių poreikius, sudaryti sąlygas kuo maksimaliau atsiskleisti jų galimybėms.

26. Duoti tiek, kiek mokinys gali paimti (ugdymo turinys)

27. Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia duoti (pasiekimų lygiai + BUP apimtis =planavimas). • Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes bus reikalinga, naudinga (motyvacija).

28. Duoti taip, kad jis galėtų, norėtų paimti (ugdymo metodai)

29. Leisti jam žinoti, kiek jis paėmė (savęs vertinimas) ir kaip galėtų paimti daugiau (tolimesnių mokymosi žingsnių planavimas)

30. Svarbi diferencijavimo ir individualizavimo sąlyga -mokiniams suteikiama galimybė rinktis mokymosi šaltinius, turinį, metodus, stilių, rezultatų pateikimo būdą, pagalbos formas, namų darbų užduotis (apimtį, turinį, pobūdį ir kt.). Kartu su mokiniais aptariami vertinimo kriterijai ir normos.

31. Diferencijavimo poreikis • Diferencijuoti būtina, kai yra priežasčių, dėl kurių dalis mokinių nepajėgs realizuoti pamokos uždavinio bent minimaliu lygmeniu. • Tai mokytojas numato ruošdamasis pamokai ir išsiaiškina pamokoje taikydamas grįžtamojo ryšio strategijas.

32. Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir taikomi būdai jas likviduoti. • Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku nustatyti. • G.Petty

33. Pavyzdžiui • Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz. geometrijos pamokoje mokytojas pateikia klausimus: • Ar jūsų figūra telpa į puslapį? • Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos? • Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro? • Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi, diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui” (G.Petty)

34. Pamokos uždavinį sudaro: • Sąlygos (nebūtinai visiems vienodos) • Mokinių veikla (visi įtraukti, bet nebūtinai į tokią pat veiklą) • Tos veiklos rezultatas (visi atlieka darbą, bet rezultatai kiekybės ar kokybės požiūriu neprivalo būti vienodi) • Rezultato pamatavimo kriterijai (kriterijai pateikiami tokie patys, bet ne visus kriterijus kiekvieno mokinio darbas privalo atitikti)

35. Pamokos uždavinys

36. Formuluojant pamokos uždavinį yra apibrėžiamas mokinių rezultatas įvairiais atžvilgiais • sugeba atlikti tyrimą (visi). • pajėgia suprasti, kad yra tokių kelio dangų, kuriomis automobiliai važiuoja greičiau (dauguma) . • geba paaiškinti klasės tyrimo rezultatus, iš grafiko nustatydami, kurie paviršiai kelia didesnę trintį (kai kurie) .

37. Sėkmingos pamokos kriterijus - • beveik visi mokiniai įvykdė pamokos uždavinį. Kaip to pasiekti?

38. Pamokos uždavinio diferencijavimas (keliapakopio uždavinio kėlimas) • Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių grupių

39. ...teisingai paaiškinsite chemijos sąvokas ir terminus: avogadro skaičius, molis, dujų molinis tūris, molinė masė, oksidacijos laipsnis, jonas. 0 klaidų 1-2 klaidos 3-4 klaidos

40. 1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”) • Naudodamiesi pamokoje įgytomis žiniomis mokiniai gebės: • 1. Taisyklingai atlikti nurodytą užduočių minimumą (2). • 2. Taisyklingai atlikti daugiau negu pusę (4) užduočių. • 3.Taisyklingai atlikti visas (6) užduotis.

41. 2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”) • Mokiniai gebės užduotis atlikti: • naudodamiesi pagalbine medžiaga (lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir konsultacijomis. • naudodamiesi pagalbine medžiaga (lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) • dirbdami savarankiškai.

42. 3.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių galimybes • Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu mokiniai: • ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas, išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks savikontrolės užduotį. • ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės paaiškinti, kodėl klydo. • ištaisys visas klaidas, motyvuos taisymo būdus.

43. Ugdymo turinio, metodų, priemonių, diferencijavimas pamokoje

44. Žinojimas prasideda nuo nežinojimo. • Kai žinai, ko nežinai, tai jau daug žinai.

45. Pagalbos (paguodos) suolai • Viena suolo pusė skiriama mokiniui, kuriam reikalinga pagalba, kita- mokiniui, kuris gali pagelbėti.

46. Paguodos poros • Mokiniui, kurie turi mokymosi sunkumų, siūloma susirasti draugą, kuris gali paguosti – padėti tą problemą išspręsti. Pora sudaro žodinę sutartį su mokytoja: iki kurio laiko vienas išmokys, o kitas išmoks. Atėjus laikui, mokytojas, įsitikinęs, kad pažanga padaryta, skatina abu mokinius (išmokusį ir išmokiusįjį).

47. Generalinė repeticija

48. Pamoka • Mokiniai nemėgsta taisyti savo kontrolinių darbų – jiems tai neįdomu... • Šis metodas paskatins mokytis iš savo klaidų. • Dažniausiai ,,Pamokos” metodas taikomas po kontrolinio darbo: • Mokytojas, surinkęs kontrolinius darbus, juos nukopijuoja ir taiso kopijas. • Mokiniams grąžina netaisytus darbus – ištaisyti ir įsivertinti mokiniai turi patys. • Mokytojas pateikia teisingus atsakymus. Mokiniai lygindami juos su savaisiais ir turėdami vertinimo kriterijus bei normas, įsivertina. • Tik tada mokytojas grąžina darbus. Vertinimas aptariamas su tais mokiniais, kurių rezultatas skiriasi nuo mokytojo.

50. Darbo su segtuvais metodo paskirtis: • atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus, matuoti jų asmeninę pažangą; • skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant kiekvienam iš jų suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų rezultatus; • skatinti savęs vertinimą, refleksiją, • mokyti kelti individualius ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi žingsnius.