Dalia Kaveckienė Klaipėdos VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja- inspektorė Vilnius

1. RVASVT sistemos audito atlikimas žuvų perdirbimo įmonėse, problemos ir dažniausiai nustatomi pažeidimai Dalia Kaveckienė Klaipėdos VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja- inspektorė Vilnius

2. KLAIPĖDOS VMVT KONTROLIUOJAMI ŽUVŲ TVARKYMO SUBJEKTAI

3. RVASVT –TAI PREVENCIJA PAGRĮSTA MAISTO SAUGOS SISTEMA. Ji numato sistemingą metodiką, reikalingą maisto procesų analizavimui, galimų pavojų atpažinimui ir kritinių kontrolės ribų, galėsiančių sutrukdyti nesaugių maisto produktų tiekimą vartotojui, nustatymui.

4. RVASVT SISTEMA – biologinių, cheminių ir fizinių veiksnių, galinčių turėti reikšmės maisto ar pašarų saugai, nustatymo, įvertinimo ir valdymo sistema, taikoma maisto tvarkymo vietose savikontrolės tikslu.

5. RVASVT sistemos sudėtingumas turi atitikti įmonės gamybos sudėtingumą. Patvirtintas SVT kiekis gali priklausyti nuo įmonės gamybinio proceso sudėtingumo, gamybos apimčių ir rizikos veiksnių valdymo konkrečioje įmonėje. Įmonei pilnai suvaldant rizikos veiksnius, SVT gali ir nebūti.

6. RVASVT – individuali kiekvieno maisto tvarkymo subjekto sistema, pritaikyta konkrečiai įmonei, tačiau sukurta, laikantis bendrųjų principų. Norint sėkmingai įdiegti RVASVT sistemą, kad ji būtų veiksminga ir efektyvi, būtina prisilaikyti atitinkamų etapų.

7. RVASVT įdiegimo etapai: 1. Įvertinti esamą nekenksmingą maisto gamybos sistemą; 2. Suformuoti RVASVT darbo grupę; (priklausomai nuo žuvininkystės įmonės dydžio ir dirbančio personalo skaičiaus) 3. Aprašyti gaminamą ar tvarkomą maisto produktą; (nurodoma žuvininkystės produkto sudėtis, struktūra, perdirbimas, pakavimo sistema, laikymo ir paskirstymo sąlygos, laikymo trukmė, naudojimo taisyklės).

8. RVASVT įdiegimo etapai: 4. Sudaryti ir patvirtinti gaminamo produkto gamybos srauto diagramą; (aiški ir išsami, pradedant žuvų žaliavų atrinkimu ir nuosekliai įjungianti perdirbimą, paskirstymą, pardavimą. Labai svarbu įsitikinti, kad kiekvienos pakopos aprašymas atitiktų realią padėtį gamyboje). 5. Įgyvendinti pagrindinius 7 RVASVT principus; 6. RVASVT išorinis ir vidinis auditas.

9. Pagrindiniai RVASVT principai: • Nustatyti rizikos veiksnius (biologinius, cheminius ir fizinius), susijusius su kiekvienu gamybos etapu; • Nustatyti svarbius valdymo taškus (SVT) – tai padaryti padeda “sprendimų medžio” klausimai; • Nustatyti SVT kritines ribas (temperatūra, laikas, pH, drėgmė ir kt.) • Sukurti ir įdiegti monitoringo sistemą (duomenų registravimas, stebėjimų periodiškumas, dažnumas, atsakingi asmenys, metodai ir atsakomybė); • Sukurti ir įgyvendinti korekcinių veiksmų sistemą, kuri atliekama, kai yra nuokrypis (peržengiamos, viršijamos SVT tam tikro rizikos veiksnio kritinės ribos); • Sukurti ir patvirtinti duomenų registravimo sistemą; • Nustatyti patikrinimo/patvirtinimo procedūras (auditai, laboratoriniai tyrimai, inspekcijos)

10. Rizikos veiksniai žuvininkystės produktų tvarkymo procese: Biologiniai – • patogeniniai mikroorganizmai (Salmonella, Shigella, Escherichia coli, Listeria monocytogenes, Clostridium perfringens,, Clostridium botulinum , Staphylococcus aureus, Vibrio parahemolyticus ir kt.) • parazitai(Anisakis, Pseudoterranova, Eustrongylides, Gnathostoma, Diphyllobotrium, Chlonorchis sinensis, Opisthorchis, Heterophyes, Metaginimus, Nanophyetes salminicola, Paragonimus ). Mikroorganizmai gali būti sunaikinti arba pašalinti apdorojant karščiu, sušaldant ar išdžiovinant.

11. Rizikos veiksniai žuvininkystės produktų tvarkymo procese: Cheminiai - • akvakultūroms naudojami vaistų preparatai, aplinkos teršalai (sunkieji metalai: švinas, kadmis, gyvsidabris) ir pesticidai, maisto priedai, natūralūs toksinai, histaminas, valymo ir sanitarinės (dezinfekcinės) priemonės Aplinkos chemikalai yra svarbus RV pirminiam perdirbėjui. Antriniai perdirbėjai gali neįtraukti šių RV analizės į savo planus. Histaminas (skombrotoksinas) - tai toksinas, kuris susidaro, kai tam tikros žuvies rūšys yra laikomos per ilgai ir per aukštoje temperatūroje. Fiziniai: • Tai pašalinės medžiagos ir svetimkūniai.

12. Skombrotoksinas (histaminas)

13. RVASVT plano apžvalga turi būti nedelsiant atliekama kai: • pasikeičia žaliavos ir (ar) produkto receptūra • pasikeičia perdirbimo sistema • pasikeičia gamyklos išplanavimas ir aplinka • pasikeičia gamybiniai įrengimai ar jie modifikuojami • pasikeičia valymo ir dezinfekcijos programa • pasikeičia laikymo ir realizavimo sistema • pasikeičia personalo lygis ar atsakomybė • yra pokyčiai vartojimo sistemoje • yra informacija iš prekybos tinklo apie susijusius su produkcija sveikatos ir maisto gedimo RV.

14. AUDITAS – tai visapusiškas ir nepriklausomas savikontrolės programoje numatytų priemonių vertinimas, siekiant nustatyti, ar jos vykdomos pagal programą, ar efektyvios užsibrėžtam tikslui pasiekti. AUDITŲ RŪŠYS - - VIDINIS (atlieka įmonės personalas, nedalyvaujantis kasdien vykdomoje RVASVT programoje). - IŠORINIS (atlieka nepriklausomi ekspertai, tai ir VMVT specialistai)

15. AUDITO VYKDYMAS: • PLANAVIMAS, PASIRUOŠIMAS AUDITUI –numatomas dažnumas, apibrėžiamas tikslas, numatomos sritys, kurias norima patikrinti, kokiais dokumentais ketinama remtis, kas vykdys auditavimą – audito grupės sudarymas. • AUDITO VYKDYMAS-žuvininkystės produktų tvarkymo proceso atitikimas naudojamoms specifikacijoms, brėžiniams, procedūroms ar norminiams aktams.

16. Vertinant kokybės sistemas, reikia iškelti sau šiuos klausimus: - ar procesai yra tinkamai apibrėžti ir dokumentuojami? - ar procesai yra įgyvendinami taip, kaip nustatyta dokumentuose? - ar procesai yra veiksmingi ir duoda laukiamų rezultatų?

17. Atsakyti į šiuos klausimus galima, atliekant: - dokumentų tikrinimą;- natūrinį duomenų sutikrinimą;- apklausą: atvirą uždarą specifinę spėjamą (ką darysite, jeigu..., kaip bus, jeigu...?) - stebėjimus; - analizę.

18. 3. AUDITO DOKUMENTAVIMAS – kontrolės metu surinktą informaciją ir rezultatus reikia fiksuoti dokumentuose - tam pildomi nustatytos formos klausimynai. 4. REZULTATŲ APTARIMAS – audito rezultatų apibendrinimas su audituojamaisiais, nurodant ne tik trūkumus, bet ir gerąsias žuvininkystės įmonės savikontrolės sistemos puses. Nurodyti, kas gerai, kas blogai, ką reikia taisyti. Nereikėtų duoti konkrečių pasiūlymų, kad išliktume nepriklausomi, t.y. nurodyti ką keisti, bet nenurodyti kaip, kokiais būdais keisti.

19. GALIMI AUDITO REZULTATAI: 1. Nerasta trūkumų;2. Nustatyti nežymūs trūkumai, kuriuos galima greit pašalinti;3. Nustatyti trūkumai, kuriuos galima pašalinti, koreguojant dokumentaciją ar procesą;4. Nustatyti trūkumai, kurie rodo, kad RVASVT sistema neveikia.

20. ŽUVININKYSTĖS ĮMONĖSE AUDITŲ METU DAŽNIAUSIAI NUSTATOMI NEATITIKIMAI: • Laboratorinių tyrimų planų analitės nepagrįstos teisės aktų reikalavimais ir rizikos įvertinimu; • Nepakankamai išanalizuoti ir aprašyti tiriami rodikliai, motyvuotai nurodant kodėl rodiklis netiriamas; • SVT stebėjimų žurnalai pildomi formaliai; • SVT stebėjimų žurnaluose neatžymimi koregavimo veiksmai; • Neatliekama savikontrolės sistemos analizė ir vertinimas;

21. FVO MISIJOS PASTABA: Žuvų perdirbimo įmonės, priklausomai nuo naudojamos žaliavos, turėtų atsakingai įvertinti laboratorinių tyrimų tikslingumą, būtinumą, išanalizuoti riziką ir tai aprašyti RVASVT savikontrolės sistemoje. Įmonės laboratorinių tyrimų programoje - išskirti dioksinų tyrimą, įvertinti riziką ir motyvuotai numatyti ar nenumatyti tyrimą.

22. AČIŪ UŽ DĖMESĮ