ETNINĖ KULTŪRA

1. ETNINĖS KULTŪROS TEISINĖ BAZĖ IR JOS ĮGYVENDINIMO GALIMYBĖS Dalia UrbanavičienėEtninės kultūros globos tarybos pirmininkė

2. ETNINĖ KULTŪRA Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414) Preambulė • etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumoesmė,nacionalinės kultūros pamatas; • tik savo etnine kultūra besiremianti tauta gali palaikyti savo visuomenės narių pilietinį brandumą, dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė, išlaikyti tokiai partnerystei ir bendradarbiavimui būtiną orumą, savarankiškumą ir savitumą. 4 straipsnis. Etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai Etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai yra: • 4) užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams giliau pažinti etninę kultūrą, jos reiškinių įvairovę; • 6) ugdyti brandžios tautinės savimonės asmenybę, integruojant etninę kultūrą į švietimo sistemą.

3. Etninės kultūros sąvoka Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos • 4. Etninė kultūra - visos tautos (etnoso) sukurta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą bei savimonę ir etnografinių regionų savitumą.

4. Išsamesnė etninės kultūros sąvoka (1)

5. Išsamesnė etninės kultūros sąvoka (2)

6. Smulkesnio skirstymo pavyzdžiaiapimant šiuolaikinius reiškinius (1) Sakytinis folkloras

7. Smulkesnio skirstymo pavyzdžiai(apimant šiuolaikinį folklorą) [2] Rašytinis folkloras

8. Iš etninės kultūros globos tarybos užsakymu 2009-2010 m. atlikto tyrimo Ekspertų vertinimui buvo pateikti trys etninės kultūros ugdymo modeliai: 1) pasirenkama etninės kultūros pamoka 5 -12 klasėse; 2) privaloma etninės kultūros pamoka 5, 9 ir 11 klasėms, pamokas lydi gyvosios etninės kultūros renginiai (šventės, žygiai, vakaronės ir kt.), yrafolkloro kolektyvas (ansamblis/klubas/būrelis); 3) privaloma etninės kultūros pamoka 1-12 klasėse, pamoką lydi gyvosios etninės kultūros renginiai, yra folklorokolektyvas. Rezultatai: 1-ojo modelionepasirinko nėvienas mokytojas; 2-ąjį modelį pasirinko 20 % mokytojų; 3-iąjį modelį pasirinko 80 % mokytojų. Argumentai: Pasirenkamapamoka 5-12klasėse neįmanoma, jei trūksta etninės kultūros pagrindų pradinėse klasėse. 3-iasis modelis leidžia įgyvendinti ugdymo tęstinumo ir perimamumo principą, leidžiasusieti etninės kultūros mokymą privalomose pamokose su jos pritaikymu mokyklos gyvenime arba neformaliu ugdymu. Apklausti ekspertai siūlo į etninės kultūros pamokas integruoti kitus mokomuosius dalykus. Pavyzdžiui, į etninės kultūros pamokas sėkmingai galima būtų integruoti muzikos, pilietinio ugdymo, šeimos pagrindus, dorinio ugdymo pargrindus, choreografijos pamokas, fizinio lavinimo pamokas.

9. Ką pasirinkti etnokultūriniam ugdymui? (mokytojų patirtis – 2011 m. tyrimas) Išanalizuotos 27 etnokultūros mokytojų užpildytos anketos – iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Kretingos, Gargždų, Radviliškio, Salamiesčio (Kupiškio r.), Alantos (Molėtų r.), Žąslių (Kaišiadorių r.), Butrimonių (Alytaus r.), Veisiejų, Merkinės (Varėnos r.), Viečiūnų (Druskininkų sav.), Klausučių (Jurbarko r.). Iš jų 7 mokytojai moko etninės kultūros kaip atskiro dalyko, 6 – integruoja etninę kultūrą į kitus dalykus, 17 – per neformalų ugdymą. Mokytojai atsakė į klausimus apie etninės kultūros ugdymo tikslą ir siekiamus rezultatus pagal skirtingas pakopas – pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo.

10. ŠMM MINISTRO Įsak. 2009 11 19 ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE STRATEGIJA 1. Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos (toliau – Strategija) paskirtis –nustatyti etninės kultūros ugdymo plėtros tikslus, uždavinius, numatyti jos įgyvendinimo iki 2012 metų priemones ir vertinimo kriterijus.

11. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS • Pakoreguoti neformaliojo ir formaliojo švietimo turinį, jo realizavimą reglamentuojančią teisinę bazę, įtvirtinant etnokultūros ugdymo nuostatas ir realizavimo galimybes.

12. Sukurti švietimo pagalbos sistemą mokytojams, įgyvendinantiems etninės kultūros ugdymą. • Sudaryti vaikams prielaidas pasirinkti etnokultūrą kaip vieną iš neformaliojo švietimo veiklos krypčių. • Skatinti profesinio mokymo įstaigose senųjų liaudies tradicinių amatų mokymą.

13. Pradinio ugdymo pakopa (1) Etninės kultūros ugdymo tikslas yra.... • Supažindinti mokinius su savosios etnokultūros pradmenimis, kurių užuomazgos jau įgytos auklėjant šeimoje, gimtojoje aplinkoje ar vaikų darželyje. • Ugdyti meilę ir pagarbą savo gimtinei, tėvynei ir jos kultūrai, tradicijoms, domėjimąsi savo gimine. Šioje pakopoje ypač svarbus vaiko ryšys su aplinkos žmonėmis – tėvais, artimaisiais, kaimynais, draugais. • Per tautosaką (pasakas, žaidimus, ratelius, dainas ir kt.) siekti, kad ugdytųsi dorinis vaikų elgesys, prieraišumas tėviškei, pagarba gamtai. • Skatinti moksleivius domėtis senaisiais papročiais (ypač kalendoriniais), amatais, pamėgti liaudies dainą, šokį, muziką.

14. Pradinio ugdymo pakopa (2) Mokiniai žinos ir supras: • Lietuvių tautosaką (mįsles, minkles, pasakas, padavimus ir kt.), muzikinį folklorą, kalendorinių švenčių papročius, tradicinius amatus, lietuvių gyvenimo būdą ir pasaulėjautą. Gebės: • Atlikti pagal amžių tinkamus dainuojamosios, pasakojamosios, smulkiosios tautosakos, liaudies choreografijos ir kt. kūrinius, muzikuoti liaudies instrumentais, apibūdinti tradicinius lietuvių amatus bei kurti, remiantis pateiktais tautodailės pavyzdžiais. • Naudodamiesi tradicinės tautosakos formulėmis, patys improvizuoti, kurti oracijas, mįsles, sakmes ir kt., praturtinti savo kalbą tautosakos elementais. • Pasiruošti šventėms, pasigamindami reikiamus atributus (kaukes, verbas ar kt.), prasmingai dalyvauti etninėse šventėse; • Stebėti pokyčius gamtoje siejant juos su senolių išmintimi (orų spėjimai, augmenijos puoselėjimas ir t.t.) Išsiugdys nuostatas: • Domėtis etnokultūra bei puoselėti protėvių tradicijas, perimti etnines dorines normas kaip šiandienos gyvenimo ir sugyvenimo pagrindą. • Tenkinti individualius estetinius saviraiškos poreikius per įvairias liaudies meno rūšis.

15. Pagrindinio ugdymo pakopa (1) Etninės kultūros ugdymo tikslas yra... • Plačiau ir išsamiau supažindinti mokinius su lietuvių liaudies tradicine kultūra, išmokyti vertinti liaudies kultūrą kaip ilgaamžių vertybių liudijimą ir asmens saviugdos šaltinį. • Plėsti istorinio, gamtinio ir kultūrinio gimtinės pažinimo ribas, mokyti pažinti tradicinės materialinės ir dvasinės kultūros reiškinius, juos fiksuoti. • Ugdyti asmenybę, besididžiuojančią savo tautine kultūra, suvokiančią save kaip tos kultūros puoselėtoją.

16. Pagrindinio ugdymo pakopa (2) Mokiniai žinos ir supras • Savo tautos gyvensenos ir kultūros raidos ypatumus, tradicinį žmogaus ryšį su gamta, giliau pažins etnokultūrinį paveldą, supras tradicijų tęstinumo svarbą. • Pagrindinių kalendorinių švenčių ratą – papročius ir apeigas, simbolius ir jų prasmingumą dabarčiai. Gebės • Puoselėti savo krašto etnines tradicijas šeimoje ir bendruomenėje, kūrybiškai plėtoti liaudies tradicijas, pritaikyti etnokultūrines žinias ir moralines normas gyvenime. • Rinkti, fiksuoti, tvarkyti ir saugoti etninės kultūros reiškinius. • Pasakoti apie savo giminę ir šeimą; galės padainuoti, pasekti pasakas, užminti mįsles ar pažaisti liaudies žaidimus; padaryti nesudėtingus rankdarbius, nusakys tautinio kostiumo ypatumus. Išsiugdys nuostatas • Jausti atsakomybę už tradicinės kultūros likimą, išsiugdys doros, grožio ir ekologines nuostatas, etninės kultūros tęstinumo poreikį.

17. Vidurinio ugdymo pakopa (1) Etninės kultūros ugdymo tikslas yra ... • Pagilinti jau turimas mokinių etninės kultūros žinias, kurios padėtų suvokti bei formuoti savo, kaip lietuvio tapatybę, o etnokultūrą – kaip reiškinį, kuris apima visas mūsų tautos gyvenimo sritis ir poreikius. • Išugdyti sąmoningą, motyvuotą, atsakingą asmenybę, gebančią kūrybiškai priimti pasaulį neprarandant tautinės tapatybės ir suvokiančią save kaip tautos kultūros tęsėją ir puoselėtoją. • Formuoti savarankišką požiūrį į etninės kultūros gyvybingumą ir jos kūrybinį tęstinumą, išugdyti supratimo ir pakantumo jausmą kitų tautų kultūroms, atvirumą Europos ir pasaulio etnokultūrinių tradicijų įvairovei, o tuo pačiu kritiškumą bei atsparumą destruktyviems masinės kultūros reiškiniams. • Išugdyti mokinių poreikį aktyviai dalyvauti gimnazijos bendruomenės gyvenime.

18. Vidurinio ugdymo pakopa (2) Mokiniai žinos ir supras • Savo tautos papročius, tradicijų tęstinumo svarbą, ankstyvesnių kartų indėlį perimant ir plėtojant kultūros tradicijas. • Dorinę ir religinę liaudies patirtį bei vertybines nuostatas. • Etninės kultūros įtaką profesionaliajai kūrybai. Gebės • Suvokti savo kultūros savitumą ir skirtumus bei bendrumus su kitomis kultūromis; vertindamas savo tautos kultūrą gebės priimti, bet ne aklai kopijuoti kitų pasaulio kultūrų patirtį. • Jausti pusiausvyrą tarp tradicijų ir naujovių, puoselėti jų darną, pritaikyti etnokultūrines žinias šiuolaikiniame pasaulyje ir savo gyvenime. • Atsirinkti reikalingiausią, patikimą etninės kultūros ugdymo(si) informaciją, Išsiugdys nuostatas • Kad lietuvių tautybė yra jo savastis, o jis tautos atstovas, kuris turi gerbti ir puoselėti savąsias šaknis. • Kad vertingas ir įdomus pasauliui esi tuomet, kai gali pristatyti originaliai suvoktą nacionalinį tapatumą. • Ugdyti saviraišką, praktiškai formuoti etninės kultūros tęstinumo gebėjimus bei įgūdžius.

19. Etnokultūrinio ugdymo turinys skirtingose ugdymo pakopose (apibendrinimas ir papildymas) Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinys žaidybine forma ir kitais tam amžiui tinkamais būdais tenkina prigimtinius vaiko etninės kultūros poreikius ir padeda jam pasirengti mokytis pagal pradinio etninės kultūros ugdymo programą; Pradinio ugdymo turinys suteikia mokiniui etninės kultūros pradmenis, padeda jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą; Pagrindinio ugdymo turinys sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui įsisavinti etninės kultūros pagrindus, pažinti jos reiškinių įvairovę, įgyti liaudies kūrybos įgūdžių, perimti tradicinius etinius ir estetinius idealus; Vidurinio ugdymo turinys suteikia išsamesnių žinių apie mitologiją ir pasaulėžiūrą, apima palyginimus su kitų šalių papročiais, dabartyje gyvuojančiais gyvosios tradicijos reiškiniais, orientuoja mokinius į tiriamąją-kūrybinę veiklą ir kultūrinės plėtros projektus – tokiu būdu darant įtaką asmens pasaulėžiūros susiformavimui, suteikiant galimybę įgytas žinias ir praktinius įgūdžius naudingai pritaikyti visuomenės poreikiams.

20. Svarbiausi etnokultūrinio ugdymo plėtros principai • Siekiant apsaugoti etninės kultūros ugdymo turinį nuo mėgėjiškų ir moksliškai nepagrįstų etninės kultūros reiškinių poveikio, į etninės kultūros kompetencijų ugdymo formavimo, vertinimo ir atnaujinimo darbus įtraukti aukštųjų mokyklų dėstytojus, mokslininkus ir etnokultūrinio ugdymo praktiką turinčius pedagogus, taip pat atsižvelgti į tėvų, vietos bendruomenės, kitų asmenų, visuomeninių organizacijų, valstybės institucijų pasiūlymus; • Etninės kultūros ugdymo modelį bendrojo lavinimo mokykloje formuoti iš trijų pagrindinių dalių: a) etninės kultūros pamokos; b) praktinių gyvosios tradicijos renginių; c) neformalaus ugdymo etninės kultūros kolektyvuose. • Etninės kultūros ugdymo turinyje taikyti vietinę ir regioninę etninės kultūros medžiagą; • Siekti etnokultūrinio ugdymo nuoseklaus tęstinumo pereinant iš vienos pakopos į kitą (nuo darželio iki parengimo aukštajai mokyklai), ugdymo turinį diferencijuoti ir individualizuoti pritaikant mokinių amžiaus tarpsniams, poreikiams, gebėjimų lygiui; • Į etnokultūrinius renginius įtraukti ugdytinių tėvus ir kitus artimuosius ypač ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pakopose, o vyresnėse pakopose skatinti moksleivių iniciatyvą panaudojant etnokultūrinius įgūdžius mokyklos bendruomenės ir platesnės visuomenės poreikiams.

21. METODINĖS REKOMENDACIJOS • Ikimokyklinis ugdymas • Priešmokyklinis ugdymas • Pradinis ugdymas • Pagrindinis ugdymas • Vidurinis ugdymas • Rengiama EK Mokytojo knyga - UPC svetainė • Anketos