Download
1 / 42
420 likes | 706 Views
Lietuvi ų kalbos bandomojo egzamino rezultatai ir ekspertų išvados. VU doc. dr. Loreta Vilkienė 2006. Kontekstas. Planuojama diegti vienodo turinio lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos brandos egzaminus. Vienodas egzamino turinys siejamas ir su vienodais vertinimo kriterijais.
E N D
Lietuvių kalbos bandomojo egzamino rezultatai ir ekspertų išvados VU doc. dr. Loreta Vilkienė 2006
Kontekstas • Planuojama diegti vienodo turinio lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos brandos egzaminus. • Vienodas egzamino turinys siejamas ir su vienodais vertinimo kriterijais.
Kas yra gimtakalbis? Tikslinės kalbos šalyje ilgai gyvenantis ir čia išsilavinimą įgijęs žmogus, kuris priklauso viduriniajam visuomenės sluoksniui ir ankstyvoje vaikystėje yra išmokęs L1, kurią nuolat vartoja visose gimtakalbiams tipiškose situacijose, be to, jis susitapatina ar yra tapatinamas su L1 kalbinės bendruomenės nariais.
Negimtakalbis? • Ilgai Lietuvoje gyvenantis ir čia išsilavinimą įgijęs žmogus? • Ankstyvoje vaikystėje yra išmokęs L1? • L1 nuolat vartoja visose gimtakalbiams tipiškose situacijose? • Susitapatina ar yra tapatinamas su L1 kalbinės bendruomenės nariais?
Užsienio tyrėjų nuomonė • Iš esmės visi gimtakalbio bruožai gali būti tikslingai išugdomi ir L2 vartotojui. • Abejojama gebėjimų lygiu, kokybe. Nėra įrodymų, jog kitakalbis pasiekia tokių pačių kalbos mokėjimo aukštumų kaip gimtakalbis. • Tai nereiškia, kad kitakalbis negeba veiksmingai, tinkamai komunikuoti L2, tiesiog jo gebėjimai yra kitokie ir nelygintini su gimtakalbio. • Viena grupė negali būti matuojama kitos grupės kriterijais.
Užsienio tyrėjų nuomonė (2) Turi: • išnykti priešprieša gimtakalbis – negimtakalbis; • atsirasti sąvokos kompetentingas kalbos vartotojas, kompetentingų kalbos vartotojų bendruomenė. Kas tu esi (gimtakalbis ar ne)? → Koks tu esi: kompetentingas ar ne?
Bandymas • 2006 m. balandžio mėnesį buvo atliktas bandymas. • Tikslas – įvertinti, ar lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai, dirbdami pagal šiuo metu galiojančias skirtingas Bedrąsias programas ir turėdami skirtingą pamokų skaičių, gali konkuruoti kaip lygiaverčiai, t. y. geba atlikti vienodas lietuvių kalbos užduotis atskleisdami tokios pačios kokybės gebėjimus.
Padėtis (1)Laikas • Tautinių mažumų mokyklose valstybinei kalbai skiriama mažiau mokomojo laiko nei gimtajai. • Tautinių mažumų mokyklose kitų mokomųjų dalykų dažniausiai mokoma(si) ne lietuvių kalba. (Švietimo naujienos, 2005 m. Nr. 13, 4)
Padėtis (2)GK ir VK išsilavinimo standartų panašumai Vienodai apibrėžiami keturių kalbinės veiklos rūšių (kalbėjimo, skaitymo, klausymo, rašymo) gebėjimai.
Bandymas (2) Bandyta: • teksto supratimo užduotis. • teksto kūrimo užduotis. • vienodi teksto kūrimo užduoties kriterijai.
Teksto supratimo užduoties bandymas Tirti 1948 mokinių darbai: • 1311 lietuviškų mokyklų abiturientų, • 637 nelietuviškų mokyklų abiturientų: - 310 lenkiškų mokyklų mokinių, - 327 rusiškų mokyklų mokiniai.
Tikrinti gebėjimai • Žinių taikymas: klausimai ir užduotys reikalavo rasti nurodytą informaciją, perfrazuoti teksto mintis, padaryti nesudėtingas išvadas, atpažinti teksto žanrą ir pan. Tai - reprodukavimo gebėjimais. • Problemos sprendimas, analizavimas, interpretavimas, vertinimas: klausimais, kurie reikalavo apibendrinti, abstrahuoti, interpretuoti, vertinti skaitomo teksto turinį ir raišką. Tai - produkavimo gebėjimais. Teksto suvokimo užduotimi siekta įvertinti mokinių gebėjimą suvokti bei vertinti skaitomo teksto turinį ir raiškos ypatumus, gebėjimą taikyti stilistikos, literatūros teorijos žinias.
Užduoties charakteristika • Andriaus Navicko tekstas „Spygliuotas pilietiškumo kelias“. • Tikrinimo forma – 16 atvirojo atsakymo klausimų.
Reprodukavimo gebėjimus tikrinantys klausimai Dažniausiai tai buvo klausimai, prašantys rasti tekste informaciją ir suformuluoti nesudėtingą išvadą. Tiek GK, tiek VK mokiniai suprato nesunkiai ir į šiuos klausimus atsakė gerai.
Produkavimo gebėjimus tikrinantys klausimai • Sunkiausi klausimai, susiję su kalbinės raiškos analize, stilistikos dalykais. • Gimtakalbiai ir negimtakalbiai mokiniai nėra vienodai pasirengę atsakinėti į tokio pobūdžio klausimus dėl nevienodo programų turinio.
Išvada • Galutinės teksto suvokimo taškų sumos vidurkių skirtumai grupėse (lietuvių ir nelietuvių) reikšmingi. • Pakoregavus mokymo procesą, gimtakalbių ir negimtakalbių rezultatai aptariamu požiūriu galbūt galėtų nesiskirti. • Būtina rengti vertintojus: rezultatai galėjo skirtis dėl vertintojų požiūrio į atsakymų kalbinę raišką.
Teksto kūrimo užduoties bandymas Tirti 1939 mokinių darbai: • 1310 lietuviškų mokyklų abiturientų; • 629 nelietuviškų mokyklų abiturientų: • 310 lenkiškų mokyklų mokinių; • 319 rusiškų mokyklų mokinių.
TEKSTO KŪRIMO UŽDUOTIS (1) Pasirinkite vieną iš pateiktų teiginių (A–C) ir parašykite 400–450 žodžių apimties diskusinį rašinį. A Populiarioji kultūra – žmogaus dvasios skurdintoja B Virtualioji realybė akivaizdžiai pasiglemžia žmogaus individualybę C Pažanga kelia grėsmę žmogiškumui – tikslui, kurio ji turėtų siekti
Teksto kūrimo užduotis (2) Rašydami rašinį: • pagrįskite arba paneikite pasirinktą teiginį; • argumentuokite remdamiesi įvairiais šaltiniais: literatūra, filmais, spektakliais, visuomenės gyvenimo realijomis ir kt.; • sugalvokite skaitytojo dėmesį patraukiantį rašinio pavadinimą. Pastaba Perrašę rašinį į švarraštį suskaičiuokite 400 žodžių, ženklu pažymėkite ribą ir paraštėje parašykite: 400.
Kriterijai • Turinys (10 taškų): pagrindinė mintis ir paremiantys teiginiai, argumentų tinkamumas, svarumas, išsamumas, teiginių aiškinimas. • Teksto struktūra (12 taškų): pavadinimas, įžanga ir pabaiga, dėstymo pastraipų struktūra, teksto nuoseklumas ir vientisumas. • Kalbinė raiška (15 taškų): bendrųjų stiliaus reikalavimų laikymasis, stilistinio registro paisymas, kalbos žodingumas, konstrukcijų įvairumas. • Kalbos normų laikymasis (13 taškų).
Išvada ir prielaida • Užduotis VK pogrupiui per sunki. • Diskusinio pobūdžio rašinys – užduotis, jau ne vieneri metai sėkmingai taikoma VK teksto kūrimo gebėjimų kokybei matuoti. Prielaida - VK pogrupiui užduotis neturėjo būti per sunki. • Vertinimo kriterijai parengti matuoti GK gebėjimų kokybę?
Kodėl rezultatai išsiskyrė? • Galima priežastis – VK pogrupio kalbinė raiška. • Galima spėti, kad netinkama arba netaisyklinga raiška veikia vertintojus, apsunkina teksto suvokimą, lemia menkesnį įvertinimą (taškais).
Kodėl rezultatai išsiskyrė? Galima spėti, kad vertinimą galėjo veikti jau minėta priežastis – negimtosios kalbos raiškos netikslumas, nesklandumas.
Kodėl rezultatai išsiskyrė? • Užfiksuotas stiliaus klaidų skaičiaus skirtumas: - GK pogrupio stiliaus klaidų skaičiaus ribos 0–42; - VK ribos 0–125. • Stilistiniai svetimosios kalbos žodžių atspalviai, stiliaus figūros ir, apskritai, stilistinė svetimąja kalba parašyto teksto dermė – daugiau papildomų gebėjimų iš kitakalbio (lyginant su gimtakalbiu) reikalaujantis dalykas. • Žodingumo kriterijus kelia abejonių.
Žodingumas – žodyno apimtis? Skirtumas L1 ir L2: - daiktavardžiai – 1,43 % daugiau; - veiksmažodžiai – 7,47 % daugiau; - būdvardžiai – 6,11 % daugiau; - prieveiksmiai – 18,99 % daugiau. Jei žodingumas suprantamas kaip žodžių skaičius, apimtis, L1 pranašesnė už L2.
Žodingumas – turtingumas? Skirtumas L1 ir L2: - skirtingų daiktavardžių – 2,34 % daugiau; - skirtingų veiksmažodžių – 13,54 % daugiau; - skirtingų būdvardžių – 10,52 % daugiau; - skirtingų prieveiksmių – 31,25 % daugiau. Jei žodingumas suprantamas kaip žodyno turtingumas, L1 pranašesnė už L2.
Kodėl rezultatai išsiskyrė? Padaryta klaidų: - GK pogrupio daugiausia 122 klaidos, - VK pogrupio daugiausia 233 klaidos.
Išvados • Pagal bandytas rašymo užduoties kriterijų normas GK pogrupio rezultatai yra beveik dvigubai geresni nei VK pogrupio. • Tai leidžia manyti, kad parengti vertinimo kriterijai iš esmės tikslingai matuoja įvairius teksto kūrimo gebėjimus, aprėpia visą jų skalę, tačiau abejotinos yra vienodos kriterijų normos tiek GK, tiek VK pogrupiui, nes gimtoji ir negimtoji kalba savo prigimtimi yra skirtingos.
Bendroji išvada Negimtakalbiai mokiniai, atsiželgiant į du veiksnius: • lietuvių kalba jiems nėra gimtoji; • mokomasi pagal skirtingas Bendrąsias programas, kurioms įgyvendinti skirtas skirtingas skaičius pamokų, per valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą nėra pasirengę konkuruoti kaip lygiaverčiai su lietuviškų mokyklų mokiniais, kai taikomi tie patys vertinimo kriterijai ir jų normos.
Uždaviniai • Aiškiai apibrėžti kompetentingo vartotojo sąvoką. • Nustatyti kompetentingo kalbos vartotojo gebėjimų standartus. • Suderinti Bendrąsias programas. • Suvienodinti L1 ir L2 mokymo laiką. • Parengti ir bandyti vertinimo kriterijus, kurie matuotų ne vienos grupės (gimtakalbių arba negimtakalbių), o kompetentingo vartotojo gebėjimus. • Rengti vertintojus. • Įvertinti imigrantų problemą.
Literatūra • 1. Davies Alan. The Native Speaker in Applied Linguistics. http://www.arts.ed.ac.uk/celtic/poileasaidh/daviesseminar.html • 2. GKP – Lietuvių kalba (Kalbinis ir literatūrinis ugdymas). Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai. XI–XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės centras, 2002. http://www.pedagogika.lt/standart/programos.pdf. • 3. Lee Joseph J. The Native Speaker: An Achievable Model? Asian EFL Journal. Volume 7. Issue 2 Article 9, June, 2005. http://www.asian-efl-journal.com/June_05_jl.php • 4. Moussu Lucie. Native versus Nonnative Speakers of English. Linguistics 540, August 4, 2000.http://www.moussu.net/TP/540.pdf • 5. The ALTE Framework. ALTE Level Fuor – Competent user. http://www.lingocity.com/flitt/4.html) • 6. Valdés Guadalupe. The Construct of the Near-Native Speaker in the Foreign Language Profession: Perspectives on Ideologies about Language. http://www.adfl.org/bulletin/V29N3/toc/293toc.htm • 7.VKP–Valstybinė lietuvių kalba. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai. XI–XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės centras, 2002. http://www.pedagogika.lt/standart/programos.pdf.
