Palanki mokymosi aplink k rimas alternatyvaus ugdymo kontekste
Download
1 / 34

PALANKIŲ MOKYMOSI APLINKŲ KŪRIMAS ALTERNATYVAUS UGDYMO KONTEKSTE - PowerPoint PPT Presentation


  • 342 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

PALANKIŲ MOKYMOSI APLINKŲ KŪRIMAS ALTERNATYVAUS UGDYMO KONTEKSTE. Modulio reikalingumo pagrindimas. 2010 m. atlikta jaunimo mokyklų studija parodė, kad:

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha

Download Presentation

PALANKIŲ MOKYMOSI APLINKŲ KŪRIMAS ALTERNATYVAUS UGDYMO KONTEKSTE

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


PALANKIŲ MOKYMOSI APLINKŲ KŪRIMAS ALTERNATYVAUS UGDYMO KONTEKSTE


Modulio reikalingumo pagrindimas

2010 m. atlikta jaunimo mokyklų studija parodė, kad:

  • Beveik pusė apklaustų mokytojų pažymėjo, kad jų mokiniai iš dalies nesutaria su mokytojais, o daliai jų kyla nesutarimų su juos mokančiais mokytojais.

  • Beveik penktadalis mokinių pažymėjo, kad mokytojams nerūpi kaip jie jaučiasi, mokytojai jų nesupranta.

  • Tyrimu nustatyta, kad jaunimo mokyklos mokiniams klasės kolektyvas nėra svarbus, o mokinių santykiai klasėje yra daugiau formalūs.


Modulio reikalingumo pagrindimas (2)

  • Beveik ketvirtadalis mokinių mokykloje jaučiasi nevykėliais ir ,,niekam tikusiais“.

  • Mokinių tarpusavio santykiai nėra artimi ir mokykla nėra ta aplinka, kurioje mokiniai norėtų praleisti daugiau laisvo laiko, pabendrauti su klasės draugais.

  • Nustatyta menka mokinių motyvacija mokytis: nesistengia mokytis, nekelia sau tikslų.


Modulio reikalingumo pagrindimas (3)

  • 12–14 metų mokiniai netaiko efektyvių mokyklinio nerimo įveikos strategijų, turi emocijų valdymo ir psichikos problemų, tačiau mokykloje dirbantys specialistai – socialiniai pedagogai, psichologai – nėra įvardijami kaip pagalbos šaltiniai ar asmenys, į kuriuos mokinys kreiptųsi iškilus sunkumams.

  • Mokyklos ir klasės aplinka nėra svarbus mokinių mokymosi pasiekimų veiksnys. Nemaža paauglio dienos dalis prabėga mokyklos aplinkoje ir tai, kaip vaikas jaučiasi mokykloje, kokie jo tarpusavio santykiai su mokytojais ir klasės draugais, itin svarbūs ir gali turėti reikšmingos įtakos vaiko psichologinei savijautai, elgesiui bei jo mokymosi rezultatams


Kiek panašūs būtų Jūsų mokinių atsakymai?

5 min.Pasvarstykite ir aptarkite su šalia sėdinčiu kolega

Kokie teiginiai privertė Jus susimąstyti?

Kodėl?

Ką pasakytumėte kolegai, kurio mokiniai išsakė minėtus teiginius?


Dalyko modulio aprašas

  • Dalyko sando lygis - Pirmos pakopos

  • Semestras - Rudens ir pavasario

  • Kreditai – 5 (200 val.)

  • Auditorinės valandos:

    Viso dalyko 64 val.

    Paskaitų 24 val.

    Seminarų 40 val.

    Savarankiško darbo 136 val.

  • Reikalavimai: Studentai turi būti išklausę bendruosius pedagogikos ir pedagoginės psichologijos kursus.

  • Dėstomoji kalba - Lietuvių


Tikslas

padėti studentui suprasti palankios mokymuisi aplinkos reikšmę jo mokymosi motyvacijos išugdymo(si) rezultatams bei ugdyti ir nuolat tobulinti kompetencijas, reikalingas projektuoti tinkamą mokyklų aplinką alternatyvaus ugdymo kontekste


Mokymuisi palanki aplinka

Mokymuisi palankios aplinkos samprata. Palankios mokymosi aplinkos kūrimas šalyse, turinčiose ribotus išteklius. Masinių informacijos priemonių, interneto, ugdymo organizavimo ir kt. įtaka palankių mokymosi aplinkų kūrimui. Priklausomybės, aspiracijos, saugumo, identiteto, sėkmės (PASIS) reikšmė palankiai mokymosi aplinkai. (P-1; Pr-0; S-6)


Palankios mokymosi aplinkos kūrimas PASIS elementų pagalba

Priklausomybė ir pripažinimas kaip vienas reikšmingiausių principų mokantis grupėse. Strategijos stiprybės ir silpnybės kuriant grupės narių tarpusavio priklausomybę. Aspiracija kaip įgalinimo veiklai pagrindas. Saugios aplinkos bruožai: lūkesčiai, aiškios normos, taisyklės, vaidmenys, atsakomybės.


Palankios mokymosi aplinkos kūrimas PASIS elementų pagalba (2)

Identitetas (asmenybiškumas) kaip viena sėkmingo mokymosi prielaidų. Sėkmės poveikis stiprinant besimokančiojo tikėjimą mokymosi ir asmeninio gyvenimo pasiekimais. Sėkmės siekimo strategija: mokinių orientavimas į sritis, kuriose jiems sekasi, pastangų įvertinimas, individualizavimas, siektinų tikslų suskirstymas į dalis, priemonės grįžtamajam ryšiui gauti, aktyvaus klausimo įgūdžių mokymas ir pan. (P-1; Pr-4; S-10)


Mokyklos etosas ir vertybinės nuostatos

Etoso samprata. Palanki mokymosi aplinka kaip dalis mokyklos įvaizdžio kūrimo. Savarankiškos, turinčias vertybines nuostatas, kūrybingos, žingeidžios asmenybės ugdymas alternatyvaus ugdymo kontekste. Pilietinės brandos formavimas, rengiant mokinius gyventi besikeičiančioje visuomenėje.


Mokyklos etosas ir vertybinės nuostatos (2)

Šiandieninių iššūkių švietimui ir kultūrai derinimas su tradicinėmis vertybėmis. Vertybinių nuostatų: savigarbos, pagarbos, teisingumo, sąžiningumo, darbštumo, pilietiškumo, atvirumo kaitai ir naujovėms, partnerystės, poreikio tobulėti, nuolatinio mokymosi, humaniškumo, demokratiškumo ir kt. ugdymas ekonominės – socialinės kaitos sąlygomis. (P-3; Pr-4; S-12)


Sociokultūrinis ugdymas

Sociokultūrinio ugdymo raida Europoje ir Lietuvoje. Socialinės aplinkos įtaka asmenybės socializacijai. Socializacija kaip viena švietimo sistemos funkcijų ir asmenybės socializacija kaip švietimo sistemos tikslas. Mokymosi procesas sąveikoje su socialine ir kultūrine aplinka. Socializaciją lemiantys veiksniai: šeima, bendraamžiai, bendraamžių subkultūra, mikrosociumas, auklėjimo institutai, religinės organizacijos.


Sociokultūrinis ugdymas (2)

Paauglių socializacijos ypatumai. Paauglių socialinės adaptacijos sunkumų įveika. Socialinio ir kultūrinio kapitalo samprata ir apibrėžimai. Socialinis kapitalas kaip piletinės visuomenės ir demokratijos formavimosi sąlyga. Sociakultūrinio ugdymo strategija ir planavimas. Kultūrinio identiteto ir multikultūriškumo samprata. Šiuolaikinės sociokultūrinės evoliucijos teorijos ir kultūrinių pokyčių dinamika. (P-3; Pr-4; S-12)


Saugios ugdymo(si) aplinkos užtikrinimas

Įvairiapusio vaiko saugumo užtikrinimo veiksniai: palanki fizinė, socialinė, emocinė ir psichologinė aplinka. Vaikų ir paauglių atsakomybės ugdymas, pareigos namuose, jų poveikis ugdytinio asmenybei. Pareigų, atsakomybių ir teisių santykis. Patyčių, smurto ir žalingų įpročių prevencija mokykloje ir už jos ribų alternatyvaus ugdymo kontekste. Tarptautinės ir nacionalinės prevencinės programos ir organizacijos. Atsparumas neigiamai socialinės aplinkos įtakai, mokinių socialinio atsparumo įgūdžių ugdymas.


Saugios ugdymo(si) aplinkos užtikrinimas (2)

Lietuvoje įgyvendinamos prevencinės programos: „Olweus“, „Zipio draugai”, „Antras žingsnis“, „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa“ , Lions Quest „Paauglystės kryžkelės “, ,,Tiltai”, ,,Įveikime kartu”, ,,Linas – pagalba vaikams”, ,,Sniego gniūžtė”, ,,Forumo teatras“. Bendruomenės ir policijos prevencinės iniciatyvos, kuriant saugią gyvenamąją aplinką. Nusikaltimų prevencijos tarybos projektas „Baccaria“ (Vokietija).


Saugios ugdymo(si) aplinkos užtikrinimas (3)

Veiksmingos nusikalstamumo prevencijos sistemos kūrimo sąlygos, tobulinimo ir įgyvendinimo galimybės. Informacinė ir metodinė parama nusikalstamumo prevencijos subjektams. Partnerystės ir bendradarbiavimo ugdymas, kuriant saugią mokyklą ir siekiant aktyvesnio mokyklos bendruomenės, policijos, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo nusikalstamumo prevencijos srityje ir saugios aplinkos kūrime. (P-4; Pr-10; S-20)


Klasės, mokyklos ir kitų erdvių panaudojimas mokymuisi

Klasės kaip mokymąsi skatinančios aplinkos kūrimas: sienų, grindų ir pan. panaudojimas mokymuisi. Mokyklos erdvių: bibliotekų, muziejų, koridorių, pagalbinių patalpų, stadionų ir kt. panaudojimas mokymuisi ir pritaikymas mokinių bendradarbiavimui ir aktyviai veiklai ekonominės ir socialinės kaitos procese.


Klasės, mokyklos ir kitų erdvių panaudojimas mokymuisi (2)

Ugdymo proceso organizavimas už klasės ir mokyklos ribų. Alternatyvių mokymosi aplinkų, esančių už mokyklos ribų (pvz. gamtos, šiuolaikinio meno muziejų, planetariumo, gamyklos, spaustuvės, teatro ir pan.), suradimas, kūrimas bei panaudojimas mokymuisi. (P-1; Pr-10; S-20)


Užduotis grupelėms

  • Kaip Jūs panaudojate mokymuisi:

    • mokyklos

    • klasės

    • už mokyklos ribų esančias erdves


Požiūrio į mokymąsi modeliavimas alternatyvaus ugdymo kontekste

Paviršutiniško ir giluminio požiūrio į mokymąsi sampratos.Giluminio mokinių požiūrio į mokymąsi atributai: siekimas suprasti bei išlaikyti užduoties struktūrą, įvairiuose kursuose įgytų žinių pritaikymas, teorinių žinių ir kasdienių realijų susiejimas, atskirų duomenų ir argumentų sintezė, turinio organizavimas ir struktūravimas į nuoseklią visumą.


Požiūrio į mokymąsi modeliavimas alternatyvaus ugdymo kontekste (2)

Teigiamas požiūris į mokymąsi kaip sąlyga šalinti mokyklos nelankymo ir nesėkmingo mokymosi priežastis. Veiksniai, formuojantys norą mokytis: įgimtas smalsumas, įprotis nuolat mokytis. Teigiamą požiūrį formuojantys veiksniai. Šeimos vaidmuo formuojant teigiamą požiūrį į mokymąsi. Mokinio kasdieninio gyvenimo biologinėje šeimoje ypatumai, psichinis ir fizinis saugumas.


Požiūrio į mokymąsi modeliavimas alternatyvaus ugdymo kontekste (3)

Tėvų ir bendruomenės narių įtraukimas į ugdymo procesą. Įtraukimo į ugdymo procesą reikšmė, būdai. Pedagoginio bendravimo reikšmė formuojant teigiamą požiūrį į mokymąsi. Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas. Refleksijos, jų reikšmė besimokančiųjų veiklos įprasminimui. Mokytojų nuostatų įtaka teigiamam požiūriui į mokymąsi. (P-2; Pr-4; S-8)


Mokytojo vaidmens kitimas alternatyvaus ugdymo procese

Mokytojo vaidmens kitimas nuo mokytojo orientuoto į mokymo metodus į mokinį orientuotą ugdymą(si). Humanistinės ugdymo teorijos taikymo privalumai. Gabumų, pomėgių, polinkių atskleidimas ir jų ugdymas alternatyvaus ugdymo kontekste. Konstrukcinės sąveikos samprata. Konstruktyvizmo ištakos Lietuvoje ir raidos tendencijos.


Mokytojo vaidmens kitimas alternatyvaus ugdymo procese (2)

Mokymuisi palankios aplinkos bendradarbiavimo normos: pagarba, rūpinimasis ir supratimas, mokymasis iš besimokančiųjų; tikslų aiškumas, jų suprantamumas, tinkamas metodų, skatinančių įsitraukti besimokantįjį į ugdymo procesą (socialinė drama, imitacija, didaktiniai žaidimai, tyrinėjimai, projektinė veikla, demonstravimas, problemų sprendimo paieška, mokymasis iš patirties, ekskursijos, išvykos ir kt.), parinkimas bei objektyvus vertinimas ir įsivertinimas.


Mokytojo vaidmens kitimas alternatyvaus ugdymo procese (3)

Žinių ir gebėjimų pritaikymas praktinėje veikloje. Mokymosi erdvės demokratiškumas: galimybė išreikšti savo reprezentuojamas žinias, įgūdžius bei nuostatas. Tarpusavio santykių ir mokymosi motyvacijos sąsajos. Paritetinis bendradarbiavimas kaip aukštos bendravimo kultūros išraiška ir tapimas visuomenės dalimi. Komunikacinė kompetencija, jos reikšmė alternatyvaus ugdymo procese. (P-3; Pr-6; S-12)


Užduotis, kiek toliau pateikiami sunkumai būdingi Jūsų mokyklų mokiniams?

Surašykite mažuose lapeliuose tuos toliau pateikiamus sunkumus, su kurias nesusiduria ir Jūsų mokyklų mokiniai.


Jaunimo mokyklų mokinių mokymosi sunkumai ir jų įveika

Dažniausiai patiriami mokymosi socialiniai, psichikos sveikatos sunkumai. Įsivaizduojamas arba realus kompetencijos trūkumas, padidėjęs nerimas, nesuprantamai pateikiami tikslai, užduotys, reikalavimai. Motyvacijos ir impulsų kontrolės stoka. Neadekvatus arba pernelyg žemas savęs vertinimas, išmoktas bejėgiškumas. Netinkamos mokymosi ir darbo strategijos.


Jaunimo mokyklų mokinių mokymosi sunkumai ir jų įveika (2)

Emocinių simptomų, trukdančių mokytis, raiška. Jaunuolių elgesio problemos su bendraamžiais ir mokytojais. Mokymo tikslai ir uždaviniai kaip mokymosi motyvacijos skatinimo prielaida.Mokinio vaidmens pamokoje keitimas: iš klausytojo į besimokantįjį. Mokinių įtraukimas į ugdymo turinio ir veiklos pamokoje planavimą. Galimybių patiems mokiniams iškelti pamokos tikslus, atrinkti ugdymo(si) turinį sudarymas.


Jaunimo mokyklų mokinių mokymosi sunkumai ir jų įveika (3)

Mokymo proceso organizavimas siekiant mokymosi motyvacijos. Motyvaciją skatinantys veiksniai: susirūpinimo lygis, emocinis klasės tonas, sėkmė, rezultatų žinojimas, bendri tikslai ir apdovanojimai, įtaka ir priklausymas,susidomėjimas. Susidomėjimo panaudojimo mokymo procese įvairovė. Mokytojų darbas komandose. Tarpdisciplininis dėstymo pobūdis.


Jaunimo mokyklų mokinių mokymosi sunkumai ir jų įveika (4)

Mokinių įtraukimas į ilgalaikių ir trumpalaikių projektų, susijusių su realių problemų sprendimu ir pan. rengimas.Išorinę motyvaciją skatinančios mokymo technikos: žodinis pagyrimas, testų rezultatai / pažymiai, sužadinimas (sujaudinimas), netikėtumas, moksleiviams pažįstamos medžiagos naudojimas, įprastas kontekstas, žaidimai ir vaidinimai, minimalizuojami priešiški (nepalankūs) efektai. (P-6; Pr-14; S-20)


Į kokius ilgalaikius ir trumpalaikius projektus, susijusis su realių problemų sprendimu Jūs įtraukiate mokinius?

  • 5 min.grupelėse pasitarkite ir surašykite visus projektus, susijusius su realių problemų sprendimu.


Mokymo metodai

  • Paskaitos yra skirtos naujai medžiagai nagrinėti;

  • Pratybos – analizuoti turimą informaciją, diskusijoms, palankių mokymuisi aplinkų kūrimui, mokymo proceso modeliavimui, panaudojant klasės, mokyklos ir alternatyvias už mokyklos ribų esančias erdves;

  • Atvejų studijos – konkretiems mokymosi sunkumams įveikti, atsižvelgiant į ugdytinio gabumus, pomėgius ir polinkius;


Mokymo metodai (2)

  • Individualus ir grupinis projektas skirtas praktiniams palankių mokymosi aplinkų kūrimo ir sudėtingos mokinių elgsenos valdymo gebėjimams ugdyti.

  • Taip pat taikomi aktyvinantys mokymosi metodai: socialinė drama, imitacija, grupinis tyrinėjimas, projektinė veikla, demonstravimas, problemų sprendimo paieška, mokymasis iš patirties, ekskursijos, išvykos ir kt.


ad
  • Login