1 / 42

1) NESUREGULIUOTI LYTINIAI SANTYKIAI 2)GRUPINĖ SANTUOKA IR ŠEIMA (KRAUJO GIMINYSTĖS ŠEIMA, PUNALUALINĖ ŠEIMA) 3) PORIN

SANTUOKOS IR ŠEIMOS RAIDOS FORMOS. 1) NESUREGULIUOTI LYTINIAI SANTYKIAI 2)GRUPINĖ SANTUOKA IR ŠEIMA (KRAUJO GIMINYSTĖS ŠEIMA, PUNALUALINĖ ŠEIMA) 3) PORINĖ ŠEIMA 4) MONOGAMINĖ ŠEIMA. LAIKOTARPIS.

luther
Download Presentation

1) NESUREGULIUOTI LYTINIAI SANTYKIAI 2)GRUPINĖ SANTUOKA IR ŠEIMA (KRAUJO GIMINYSTĖS ŠEIMA, PUNALUALINĖ ŠEIMA) 3) PORIN

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. SANTUOKOS IR ŠEIMOS RAIDOS FORMOS 1) NESUREGULIUOTI LYTINIAI SANTYKIAI2)GRUPINĖ SANTUOKA IR ŠEIMA(KRAUJO GIMINYSTĖS ŠEIMA, PUNALUALINĖ ŠEIMA)3) PORINĖ ŠEIMA4) MONOGAMINĖ ŠEIMA

  2. LAIKOTARPIS • Laukinė būklė (vyrauja gatavų gamtos produktų pasisavinimas, žmogaus sukurti gaminiai daugiausia pagalbiniai šio pasisavinimo įrankiai) • Barbarystė (išsivysto gyvulininkystė ir žemdirbystė, išmokstama metodų su žmogaus veiklos pagalba padidinti gamtos produktų gavybą) • Civilizacija (pramonės išsivystymo laikotarpis)

  3. Grupinė santuokos ir šeimos forma– tai pirmutinis lytinių santykių apribojimas/suvaržymas, kuris pasireiškė draudimu įvairių kartų giminėms lytiškai santykiauti. Kraujo giminystės šeima - santuokiniai santykiai leidžiami tarp brolių ir seserų, bet draudžiami tarp tėvų ir vaikų. Punalualinė šeima – panaikinami lytiniai santykiai tarp brolių ir seserų.

  4. Matriarchatas – (lot.mater+ gr.arche – valdžia) viena pirmykštės visuomenės organizacijos formų; svarbiausi požymiai: visuomenėje vyrauja moterys; turtas ir pareigos paveldima motinos linija; santuoka matrilokalinė Nebuvo įmanoma nustatyti, kas yra vaiko tėvas, nes buvo žinoma tiktai motina. Todėl grupinėje šeimoje vaikų kilmė, jų giminystė nustatoma ne pagal tėvą, bet pagal motiną. Vaikai žinojo tiktai savo motinas. Mirus motinai, jos turtas likdavo jos vaikams, motinai, broliams ir seserims.

  5. Porinė šeima Vystantis visuomenei, keičiantis gamybos būdui, kinta ir punalualinė šeima: vis labiau siaurėja ratas asmenų, su kuriais galima palaikyti santuokinius santykius, nes santykiai tarp pusbrolių ir pusseserių, dėdžių bei giminaičių ir t.t. palaipsniui draudžiami. Atsiranda abejotinas tėvas, kuris rūpinasi maistu šeimai, reikalingais darbo įrankiais ir įgyja teisę į šiuos daiktus, jei tekdavo išsiskirti.

  6. Pereinamoji stadija iš porinės šeimos į monogamiją – patriarchatas– gr.patriarchas-protėvis, gimininėje visuomenėje-giminės pradininkas, galva; svarbiausias bruožas – vyrų viešpatavimas gamyboje, visuomenėje, šeimoje. Poligamija (rytiečių daugpatystė) Poliandrija (indų-tibetiečių daugvyrystė)

  7. Monogaminė šeima pagrįsta vyro viešpatavimu su aiškiai išreikštu tikslu – gimdyti vaikus, kurių kilmė iš tėvo neabejotina, ir šis kilmės neabejotinumas yra reikalingas, kad vaikai galėtų paveldėti tėvo turtą. Egalitarinė šeima

  8. Leviratas • (lot. levir – svainis, vyro brolis) –santuokos forma, kuomet našlė privalo ištekėti už mirusio vyro brolio. (Kalifornijos indėnų, Australijos aborigenų, Afrikos bantų ir kitose gentyse.) • Leviratas užtikrina susiformavusių socialinių ir ūkinių ryšių tęstinumą, suteikia tam tikrą socialinę apsaugą našlei ir jos vaikams. Jei jaunesnysis brolis jau vedęs, našlė tampa jo antrąja žmona. • Senovės žydų gentyse sūnus, pradėtas našlės ir buvusio vyro brolio, perimdavo mirusiojo vardą, vaidmenį ir tęsdavo giminę. Maorių gentyse našlę vedęs brolis perimdavo mirusiojo vardą. Šie papročiai laikomi matriarchalinių santykių liekana.

  9. Sororatas • Santuokos forma, kuomet vyras susituokia (arba turi lytinių santykių) su savo žmonos seserimi, paprastai po to, kai žmona miršta arba paaiškėja kaip nevaisinga. Toks elgesys sustiprina ryšius tarp žmonos ir vyro giminių, suteikia galimybę giminėms susilaukti palikuonių. • Tokia praktika taikoma tarp eskimų šiaurės Aliaskoje, Kanadoje ir Grenlandijoje.

  10. Teisiniu požiūriu šeimos santykiai gali būti asmeniniai neturtiniai ir turtiniai. Šeimos santykiai klasifikuotini į dvi grupes: santykiai, susiklostantys tarp sutuoktinių, tėvų ir vaikų, kitų šeimos narių, t.y. vidiniai šeimos santykiai, ir santykiai, susiklostantys tarp šeimos (jos narių) ir trečiųjų (fizinių ar juridinių) asmenų, - išoriniai šeimos santykiai. Vidiniai ir išoriniai šeimos santykiai yra nevienodos prigimties: šeimos narius sieja tiek turtiniai, tiek ir asmeniniai neturtiniai santykiai

  11. Asmeniniai neturtiniai santykiai • neturi ekonominės vertės • susiformuoja įgyvendinant teises bei laisves – nepriklausomumą renkantis pavardę sudarant santuoką bei ją nutraukiant, sprendžiant tėvystės bei motinystės, vaikų auklėjimo, bendravimo su jais klausimus.

  12. Turtiniai santykiai • dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo; • turtiniai santykiai dėl materialinio išlaikymo teikimo tiek esant santuokoje, tiek ją nutraukus ar nustačius separaciją; • turtiniai tėvų ir vaikų, kitų šeimos narių santykiai dėl materialinio išlaikymo teikimo įstatymo numatytais pagrindais ir sąlygomis

  13. Ypatumai santykių, reguliuojamų šeimos teisės normomis 1.specifinis subjektų ratas (fiziniai asmenys); 2. atsiranda savitų juridinių faktų pagrindu; 3. šeimos santykių tęstinis pobūdis; 4.šeimos santykių asmeninis pobūdis (individualizacija); 5. asmeniniai turi prerogatyvą prieš turtinius.

  14. Reguliavimo metodas T.Hobsas„Piliečiai sustabarėja, jeigu nedaro nieko be tiesioginio įstatymų paliepimo, ir išsibėgioja į visas puses, jeigu įstatymas viską palieka jų nuožiūrai.“ V.F Jakovlevas:pagal veikimo turinį šeimos santykiams- dispozityvus, o pagal išraiškos formą – imperatyvus. M.V. Antakolskaja:kiek tai įmanoma, šeiminiai santykiai reguliuojami dispozityviomis normomis, suteikiančiomis šeimos santykių subjektams galimybę patiems nustatyti šeiminių santykių turinį, pvz. vedybų sutartimi. Kita vertus, yra imperatyvių normų, kurių reikia laikytis sudarant susitarimus, pvz. santuokos sudarymui, jos nutraukimui keliami reikalavimai.

  15. Tipiniai šeimos požymiai • asmenų grupė; • pagrįsta santuoka ar giminyste; • abipusis moralinis bei materialinis bendrumas ir parama; • vaikų gimdymas ir auklėjimas; • siejami asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis; • bendras gyvenimas ir ūkio vedimas

  16. Šeimos sąvoka LR SŠK projektas 3str. Šeima yra santuoka pagrįsta vyro ir moters sąjunga, kurią sudaro sutuoktiniai, kartu su jais gyvenantys vaikai ir kiti asmenys, susiję savitarpyje kraujo ryšiais, šeimos teisėmis ir pareigomis. I.Kudinavičiūtė-Michailovienė Šeima yra vyro ir moters santuoka sukurta sąjunga ir jų vaikai. Visi kiti su jais gyvenantys asmenys laikytini namų ūkio nariais.

  17. EŽTK – “šeima“ reiškia heteroseksualią sutuoktinių porą su vaikais... O.Jofė pažymi, kad šeimą sudaro 3 grupės tarpusavy susijusių socialinių santykių: santuoka - kaip jos pagrindas, santuokiniai santykiai - kaip santuokos rezultatas, tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai - kaip santuokinių santykių padarinys

  18. Išvada Santuokos ir šeimos institutų savitarpio ryšį, besąlygiškai egzistavusį įvairiais visuomenės vystymosi laikotarpiais, patvirtina santuokos ir šeimos istorinės raidos doktrinos šeimos teisės moksle. Vykstant spartiems europinės integracijos ir globalizacijos procesams bei teisinės minties pokyčiams, atsiranda pliuralistiniai šeimos kūrimo modeliai, kurių legalizavimas įvairiose užsienio valstybėse sudaro prielaidas šeimos deinstitucionalizavimui bei skatina teisės doktrinos - šeima kuriama santuoka - kitimą. Įvairių Europos valstybių patirtis šeimos santykių kūrimo formų teisinio reglamentavimo plėtroje atskleidžia kvestionuojamą šeimos narių teisinę apsaugą tarpšakiniu aspektu.

  19. Santuokos samprata Egzistuoja keletas teisinių teorijų, aiškinančių teisinę santuokos prigimtį: • santuoka kaip sutartis • santuoka kaip sakramentas • santuoka kaip specialus institutas (sui generis)

  20. CK3.7 str. – “santuoka - įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.” Penzans (1866m.) byloje Hyde v. Woodmansee: „Santuoka –savanoriška iki gyvos galvos besitęsianti vieno vyro ir vienos moters sąjunga”. K.Standley:“Santuoka yra sutartis, kuri gali būti sudaryta tik teisėtai, paklūstant santuokos sudarymo procedūrai, iš šios sutarties sutuoktiniams kyla abipusės teisės ir pareigos. Tai trišalis susitarimas, kuriame valstybė turi savo interesą.”

  21. Santuokos požymiai 1. Valstybės ginama sąjunga 2. Vyro ir moters, grindžiama monogamija 3. Savanoriška sąjunga 4. Lygiateisė 5. Sudaroma laikantis tam tikrų valstybės nustatytų taisyklių 6. Tikslas – sukurti šeimą 7. Sudaroma neapibrėžtam laikui 8. Sudaroma ne per atstovus

  22. SANTUOKA BAŽNYČIOJE CK 3.24, 3.25, 3.304 str. CMĮ SUDARYMO SĄLYGOS MATERIALINĖS (absoliutinės santykinės) PROCEDŪRINĖS (tvarka) Draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims Santuokos savanoriškumas Santuokinis amžius Draudimas tuoktis neveiksniems asmenims Draudimas pažeisti monogamijos principą Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams

  23. Tos pačios lyties asmenų santykių legalizavimo laipsnį galima būtų suskirstyti į: 1) santuoka, kur tos pačios lyties asmenys turi teisę tuoktis ir įgyja tokias pat teises ir pareigas kaip ir heteroseksualios poros 1998 m. Olandijoje, 2003 m. Belgijoje ir 2005 m. Ispanijoje (Katalonija); 2) registruota partnerystė arba registruota kohabitacija, kur konkrečios ir teisės akte nustatytos teises bei pareigos atsiranda tik įregistravus partnerystę. Paprastai nustatytos teisės ir pareigos yra identiškos arba panašios priešingos lyties sutuoktinių teisėms ir pareigoms, todėl dažnai šios partnerystės registravimo sistema yra galima ir nesusituokusiom heteroseksualiom porom (Skandinavijos v-bės) 3) neregistruotas sugyvenimas (kohabitacija) – teisės ir pareigos atsiranda „automatiškai“ išgyvenus bendrai tam tikrą laiko tarpą (ši sistema beveik visuomet galima heteroseksualiom porom).

  24. TEISINIS REGLAMENAVIMAS Yra: Nėra: 1. Airija 1. Albanija 2. Andora 2. Armėnija 3. Austrija 3. Azerbaidžianas 4. Belgija 4. Bosnija&Hercogovina 5. Čekija 5. Bulgarija 6. Danija 6. Estija 7. Didžioji Britanija 7. Graikija 8. Islandija 8.Italija 9. Ispanija 9. Kipras 10. Kroatija 10. Latvija 11. Liuksemburgas 11. Lenkija 12. Norvegija 12. Lichtenšteinas

  25. 13. Olandija 13. Lietuva 14. Portugalija 14. Makedonija 15. Prancūzija 15. Malta 16. Slovėnija 16. Moldova 17. Suomija 17. Monako 18. Švedija 18. Rumunija 19. Šveicarija 19. Rusija 20. Vengrija 20. San-Marinas 21. Vokietija 21. Serbija ir Juodkalnija 22. Slovakija 23. Turkija 24. Ukraina

  26. Statistika • Metai 2001 2002 2003 2004 2005 2006 • Santuokos sudarymo įrašai3259 3400 3664 4193 4341 4480 Įtraukta į apskaitą 287471 617 729 871 941 bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų

  27. SANTUOKOS SUDARYMAS BAŽNYČIOS(KONFESIJŲ) NUSTATYTA TVARKA LAIKYTASI SANTUOKOS SUDARYMO SĄLYGŲ 3.12-3.17str. SUDARYTA PAGAL LR ĮREGISTRUOTŲ IR VALSTYBĖS PRIPAŽINTŲ RELIGINIŲ ORGANIZACIJŲ KANONŲ NUSTATYTĄ PROCEDŪRĄ ĮTRAUKTA Į APSKAITĄ CMĮ 3.304str.

  28. Lietuvos Respublikos Konstitucija 38 str.-Valstybė pripažįsta ir bažnytinės santuokos registraciją. • Lietuvos Konstitucinio teismo 1994 04 21 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“// Valstybės žinios 1994. Nr.31-562 • Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartis dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų//Valstybės žinios. 2000. Nr.67-2022 • 2001 07 11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Vyskupų konferencijos laikinas susitarimas „Dėl Katalikų bažnyčios nustatytų tvarka sudarytų santuokų įtraukimo į valstybinę apskaitą • Pranešimo apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įregistruotą santuoką tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 06 30 įsakymu Nr.193//Valstybės žinios. 2003. Nr.68-3096

  29. Teismų praktika • Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2001 06 19 civilinėje byloje Nr.3K-7-430/2001 J.K. v. Jonavos r. CMS; • Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2005 m. vasario 28 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2005 A.S. v. R.J. • Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2005 m. gruodžio 6 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-563/2005 R.R. v. A.R.

  30. SUTUOKTINIŲ ASMENINĖS TEISĖS IR PAREIGOS ATSIRANDA DĖL NETURTINIO POBŪDŽIO VERTYBIŲ TEISĖ PASIRINKTI PROFESIJĄ, GYVENAMĄJĄ VIETĄ PAREIGA GRĮSTI TARPUSAVIO SANTYKIUS ABIPUSE PAGARBA IR LOJALUMU TEISĖ PASIRINKTI PAVARDĘ PAREIGA PRISIDĖTI KURIANT ŠEIMOS GEROVĘ LYGIOS TEISĖS SPRENDŽIANT ŠEIMOS KLAUSIMUS (AUKLĖJANT VAIKUS, RŪPINANTIS JŲ ŠVIETIMU IR KT.) PAREIGA RŪPINTIS VAIKŲ GEROVE

  31. SUTUOKTINIŲ LYGIATEISIŠKUMAS 1. Kiekvieno iš sutuoktinių laisvę renkantis pavardę, gyvenamąją vietą, profesiją/užsiėmimą; 2. Bendrai sprendžiant klausimus dėl tėvystės, motinystės, vaikų auklėjimo, švietimo ir pan.; 3. Pareigą kuriant šeimos santykius, pagrįstus abipuse parama ir pagarba.

  32. Turtinės sutuoktinių teisės ir pareigos • Dėl turto valdymo, naudojimo, disponavimo (asmeninė sutuoktinių nuosavybė, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turto teisinis režimas, sutartinis turto teisinis režimas); • Išlaikymo prievolės (sutuoktinių, tėvų ir vaikų, kitų šeimos narių); • Civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles.

  33. Sutuoktinių pavardė (CK 3.31 str.) Abu sutuoktiniai turi teisę: • Pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, • Pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę (Civilinė byla Nr.3K-7-20/2006) • Pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. 2001-06-20 LR teisingumo ministro įsakymas Nr.111 Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės

  34. Sugyventiniai (CK 3.299 str.) • Skirtinga lytis • Partnerystės registravimas • Bendras gyvenimas ne mažiau kaip vieneri metai • Santuokos neįregistravimas • Tikslas - šeiminių santykių sukūrimas • Sugyventinių įstatymo projektas • Projektas CK 2.18, 2.19, 3.16, 3.229, 3.230, 3.232, 3.234, 3.235 straipsnių pakeitimo ir papildymo XP-2459

  35. Anketinės apklausos duomenys

  36. Anketinės apklausos duomenys

  37. Anketinės apklausos duomenys

  38. Sugyventinių (3.229 str.) turtinių santykių reglamentavimas BENDRAI ĮGYTAS GYVENAMASIS NAMAS/BUTAS BENDRAI NAUDOJAMU TURTU PRIPAŽĮSTAMA 3.230str2d. BALDAI IR KITI NAMŲ APYVOKOS DAIKTAI, IŠSKYRUS DAIKTUS, KURIUOS SUGYVENTINIAI INDIVIDUALIAI NAUDOJA BENDRAI ĮGYTAS NEKILNOJAMASIS DAIKTAS, SUSIJĘS SU BENDRAM GYVENIMUI NAUDOJAMU GYVENAMUOJU NAMU/BUTU VIENO IŠ SUGYVENTINIŲ NUOMOS, UZUFRUKTO AR KT. TEISĖ NAUDOTIS GYVENAMUOJU NAMU/BUTU

  39. LAT 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje D.Z. v. R.A.I., Nr. 3K-7-332/2006, kat.30.9.1“Sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą. CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ reglamentuojami teisiniai santykiai atsiranda santuokos, giminystės, kitokiais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Tam, kad atsirastų šie teisiniai santykiai, būtinas atitinkamas juridinis faktas, pavyzdžiui, santuokos sudarymas, gimimo įregistravimas ir pan.Nesusituokusių,tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdų – kompensacija pinigais. “

  40. Teismų praktika Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. balandžio 26 d. sprendimas, priimtas byloje H.J. v. Pravieniškių 1-ieji pataisos namai Nr. A 10- 483-05 LAT 2005 m. rugsėjo 15 d nutartis civ.bl. Nr. 3K-3-389/2005 Teismai teisingai nurodė, kad nuomininko sugyventinis, kuris prašo pripažinti jį nuomininko šeimos nariu kaip sugyventinį, turi įrodyti, kad jis tokiomis teisėmis apsigyveno gyvenamojoje patalpoje ir ne mažiau kaip vienerius metus išgyveno kartu ir bendrai su nuomininku tvarkė namų ūkį. Teismai pagrįstai susiejo sugyventinio sampratą ne pagal negaliojančio CK 3.229 straipsnio apibrėžimą (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis), o kaip sugyventinį, kurį tik sieja nuomininko šeimos nario teisės į nuomininko nuomojamą gyvenamąją patalpą, nurodydami, kad jis turėjo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje, išgyventi joje ne mažiau kaip vienerius metus ir tvarkyti bendrai su nuomininku namų ūkį, ir šias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovas.

  41. Užsienio valstybių teisinė reglamentacija • Švedijoje, kurioje apie 70 proc. 16-29 metų amžiaus žmonių gyvena kartu nesusituokę, sugyvenimas įvardijamas specialiu terminu “sammanboende”, o sugyventinis – “sambo” (2003 m. liepos 1 d. buvo priimtas Sugyventinių įstatymas (pakeitęs 1987 m. įstatymą bei 1988 Homoseksualių sugyventinių įstatymą); • Prancūzijoje 1999 m. lapkričio 15 d. įsigaliojo įstatymas, įtvirtinantis galimybę sudaryti civilinę solidarumo sutartį (pranc. Pacte Civil de Solidarite, arba PaCS). Skirtingai nuo registruotos partnerystės, PaCS nesukuria naujo teisinio statuso ir šios sutarties šalys išsaugo teisę sudaryti santuoką. Tokią sutartį gali sudaryti tiek tos pačios, tiek priešingos lyties asmenys

More Related