1 / 93

KARTOGRAFIJOS PAGRINDAI

VERSIJA 1. KARTOGRAFIJOS PAGRINDAI. VALDYMAS. NAUDOJIMO INSTRUKCIJA. INFORMACIJA APIE AUTORIŲ. TEMŲ SĄRAŠAS. TEMŲ SĄRAŠAS. Kartografija Žemėlapio samprata, sudarymas ir savybės Žemėlapių skirstymas ir panaudojimas Kiti kartografiniai kūriniai

lorene
Download Presentation

KARTOGRAFIJOS PAGRINDAI

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. VERSIJA 1 KARTOGRAFIJOS PAGRINDAI VALDYMAS NAUDOJIMO INSTRUKCIJA INFORMACIJA APIE AUTORIŲ TEMŲ SĄRAŠAS

  2. TEMŲ SĄRAŠAS Kartografija Žemėlapio samprata, sudarymas ir savybės Žemėlapių skirstymas ir panaudojimas Kiti kartografiniai kūriniai Žemėlapio elementai ir kartografinis vaizdas Kartografinės projekcijos Geografinis tinklelis ir geografinės koordinatės Žemėlapio legenda, mastelis, paviršiaus vaizdavimas Geografinės informacinės sistemos

  3. Veiksmo mygtukai • EITI Į PRIEKĮ • GĮŽTI ATGAL • GRĮŽTI Į TEMŲ SĄRAŠĄ • GRĮŽTI Į TEMOS TURINĮ • GRĮŽTI Į PAGRINDINĮ MENIU • TEMOS KLAUSIMAI

  4. Naudojimo instrukcija • Programa skirta kaip priemonė naujos temos pateikimui (9-12 kl.). • Programa savyje talpiną teorinę medžiagą, kurios pateikimui reikalingas pedagogo aiškinimas. • Aktualiausia informacija tekste yra išryškinta. • Kiekvienos temos pabaigoje galite pasirinkti klausimyną, kuris padės įtvirtinti naują informaciją.

  5. Informacija apie autorių • Programos kūrėjas – Tomas Ubartas. • Asmeninis tinklaraštis – www.altajus.net • Sukurti projektai: • www.geografija.altajus.net • www.ventosdarzelis.lt

  6. Klausimai: • Kas yra kartografija? • Ką tyrinėja kartografija? • Į ką labiausiai kreipiamas dėmesys šiandienėje kartografijoje? • Kokios yra kartografijos kryptys? • Su kokiomis mokslo šakomis siejama kartografija?

  7. Turinys: • Kartografijos samprata. • Šiuolaikinė kartografija. • Kartografijos kryptys. • Kartografijos ryšiai su kitomis mokslo šakomis.

  8. Kartografijos samprata Tai mokslas apie: Geografinės aplinkos pažinimą Informacinį modeliavimą

  9. Kartografija tyrinėja Savybes Naudojimo būdus Žemėlapių Gaublių Atlasų Sudarymo būdus Redagavimo būdus Spausdinimo būdus

  10. Šiuolaikinė kartografija • Šiuo metu didžiausias dėmesys kartografijoje skiriamas: • Kompiuterinių technologijų kūrimui. • Geoinformacinių technologijų kūrimui.

  11. Kartografijos kryptys Kryptys • Tai mokslas apie žemėlapius, kaip pasaulio pažinimo priemonę; • Tai žemėlapių kūrimo ir naudojimo technika ir technologijos; • Tai kartografinę produkciją gaminanti gamybos šaka.

  12. Kartografijos ryšiai su kitomis mokslo šakomis Gamtos mokslai Logikos ir Filosofijos mokslai Socialiniai mokslai Matematika KARTOGRAFIJA Technika ir technologijos Astronomija ir geodezija Grafinis dizainas ir dailė Aerokosminiai tyrimai

  13. Klausimai: • Ką vadiname žemėlapiu? • Kaip sudaromi žemėlapiai? • Kaip žemėlapius sudarydavo senovėje? • Kokie yra nauji žemėlapių sudarymo metodai? • Kokias žinote žemėlapių savybes?

  14. Turinys: • Žemėlapio samprata. • Žemėlapių sudarymas. • Žemėlapių sudarymas senovėje. • Nauji žemėlapių sudarymo metodai. • Žemėlapio savybės.

  15. Kas yra žemėlapis? • Žemėlapiu laikomas sumažintas visos Žemės arba jos dalies paviršiaus vaizdas plokštumoje, atkurtas pagal tam tikrus matematinius dėsnius.

  16. Žemėlapių sudarymas • Naujos technologijos iš pagrindų pakeitė žemėlapių sudarymą. • Kompiuteriai ir iš palydovų perduodama informacija išstūmė iš apyvartos braižybos lentas ir braižyklius. • Žemėlapio sudarymas tapo žymiai lengvesnis.

  17. Žemėlapiai sudaromi remiantis: • topografinėmis vietovės nuotraukomis; • kitais kartografiniais šaltiniais; • naudojant aerofotografijas bei kosmines nuotraukas; • statistiniais, literatūriniai duomenimis. Danijos sostinės Kopenhagos uosto nuotrauka iš kosmoso.

  18. Žemėlapių sudarymas senovėje • Daugelį šimtmečių žemėlapiai buvo braižomi ranka. • Pirmieji žemėlapiai buvo tik Žemės paviršiaus piešiniai. • Vėliau žemėlapiai būdavo sudarinėjami pagal informaciją, kurią surinkdavo topografai. • Jie apskaičiuodavo ir sužymėdavo vietovės aukštį, miestų geografinę padėtį bei kitus geografinius duomenis.

  19. Nauji žemėlapių sudarymo metodai • Informaciją apie Žemės paviršių renka ir apdoroja Žemės palydovai. • Sukaupta informacija vėliau gali būti apdorojama tradiciniu būdu. • Objektų išdėstymą galima patikrinti naudojant pasaulines geografinės padėties nustatymo sistema (GPS). • Į žemėlapių sudarymą stipriai integruojami kompiuteriai.

  20. Žemėlapių savybės • Geometrinis tikslumas(pažymėto objekto padėtis turi atitikti jo padėtį tikrovėje, turi būti išlaikytos jo dydžio bei formos proporcijos ir santykis su kitais objektais); • Tikroviškumas(vaizduojami tik tie objektai ir reiškiniai, kurie tikroviškai atspindi vaizduojamos teritorijos geografinius ypatumus, pagrindinius jos bruožus ir objektų tarpusavio sąveiką); • Matuojamumas(būtų galima matuoti ir nustatinėti kiekybinius parametrus ir kad jį būtų galima panaudoti kaip pagrindą kuriant geografinius modelius); • Vaizdumas (patogus regimasis suvokimas); • Apžvalgumas(galimybė vienu metu apžvelgti bet kokio dydžio erdvę); • Informatyvumas(žemėlapio ploto vienete telpa daug ženklų, kiekybinių charakteristikų, pavadinimų).

  21. Klausimai: • Kaip skirstome žemėlapius pagal mastelį? • Kaip skirstome žemėlapius pagal teritorijos dydį? • Kaip skirstome žemėlapius pagal turinį? • Kokiose gyvenimo srityse galime pritaikyti žemėlapius?

  22. Turinys: • Pagal mastelį. • Pagal teritorijos dydį. • Pagal turinį. • Žemėlapių panaudojimas.

  23. Žemėlapių klasifikacija • Pagal mastelį: • Planai – 1:5000 ir stambesnio mastelio kartografiniai kūriniai; • Stambaus mastelio – 1:10 000-1:200000 žemėlapiai; • Vidutinio mastelio – 1:200000-1:1000000 žemėlapiai; • Smulkaus mastelio – smulkesnio nei 1:1000000 - žemėlapiai.

  24. Pagal apimamos teritorijos dydį: • Visatos; • Saulės sistemos; • Atskirų planetų; • Žemės (pasaulio); • Pusrutulių; • Žemynų ir vandenynų; • Regionų; • Sričių; • Rajonų;

  25. Pagal turinį: • Bendrieji geografiniai; • Teminiai (gamtiniai ir socialiniai); • Specialieji (navigaciniai, kadastriniai, projektiniai, techniniai, taktiliniai).

  26. Žemėlapių panaudojimas • Ūkiniai veiklai, teritorijų planavimui, naudingų iškasenų žvalgybai.

  27. Orientavimuisi vietovėje ir navigacijai (sausumoje, ore, vandenyne). • Inžineriniam projektavimui ir statyboms.

  28. Gamtos ir kultūros paveldo apsaugai, pavojingų reiškinių prognozavimui.

  29. Moksliniams tyrimams ir prognozėms. • Švietimui, kultūriniai veiklai. • Užsienio ir vidaus politiko įgyvendinimui. • Šalies gynybai.

  30. Klausimai: • Kas yra gaublys? • Kokių mastelių gaubliai yra populiariausi? • Kas yra atlasas? • Kaip skirstome atlasus? • Kas yra aerofotografija? • Kas yra kosminė nuotrauka?

  31. Turinys: • Gaublys. • Atlasai. • Atlasų skirstymas. • Aerofotografijos ir kosminės nuotraukos.

  32. Gaublys: • Visi žemės paviršiaus objektai yra sumažinti vienodai, tai yra pavaizduoti vienodu masteliu; • Visų geografinių objektų kontūrai gaublyje yra tapatūs tikriesiems Žemės paviršiaus objektų kontūrams; • Dažniausiai gaminami 1:30000000, 1:80000000 mastelio gaubliai.

  33. Atlasai: • Tai geografinių žemėlapių rinkinys, sudarytas pagal bendrą programą; • Žemėlapiai išdėstomi taip, kad vienas kitą papildytų bei vienas su kitu derintųsi; • Be žemėlapių atlasuose gausu aiškinamųjų tekstų, grafikų, fotografijų; • Sparčiai plinta kompiuteriniai atlasai, pateikiami CD.

  34. Didžiausią praktinę reikšmę turi atlasų skirstymas pagal paskirtį: • Informaciniai; • Moksliniai informaciniai; • Mokomieji; • Turistiniai

  35. Aerofotografijos – vaizdas gautas fotografuojant vietovę iš lėktuvo, malūnsparnio ar kitokio skraidomojo aparato. • Kosminės nuotraukos – Žemės ar kitokio kosminio kūno vaizdas gautas naudojant kosminį skraidomąjį aparatą.

  36. Klausimai: • Išvardinkite žemėlapių elementų grupes. • Kas yra žemėlapio turinys ir kas jį sudaro? • Kokie yra matematiniai žemėlapio elementai? • Paaiškinkite kas sudaro žemėlapio komponuotę?

  37. Turinys • Žemėlapio elementai. • Kartografinis vaizdas.

  38. Žemėlapio elementai Matematiniai Kartografinio vaizdo Pagalbiniai Papildomieji Kartografinė projekcija Hidrografinis tinklas Legenda Žemėlapio įkarpa Mastelis Reljefas Metrika Diagramos, kreivės Geodezinis pagrindas Augalija Matavimo grafikai Tekstai Gyvenvietės Keliai, ryšiai Administracinis Suskirstymas Ir kt.

  39. Kartografinis vaizdas • Pagrindinė žemėlapio sudedamoji dalis yra jo kartografinis vaizdas, arba žemėlapio turinys (duomenys apie objektus ir reiškinius, jų padėtį, savybes ir tarpusavio sąveika).

  40. Bendrosios geografijos žemėlapio turinį sudaro: • Vandenys; • Keliai; • Reljefas; • Augalija; • Gyvenvietės; • Administracinės ribos; • Socialiniai ekonominiai ir kultūriniai objektai.

  41. Teminiuose žemėlapiuose teminis turinys žymimas ant geografinio pagrindo, tai yra bendrosios geografijos dalies, kuri padeda orientuotis žemėlapyje.

  42. Kartografinis vaizdas projektuojamas ant matematinio pagrindo, kurio elementai yra: • Kartografinė projekcija; • Mastelis; • geodezinis pagrindas (geodezinių duomenų visuma, nurodanti geografinių objektų platumą ir ilgumą bei absoliutųjį aukštį).

  43. Kartografinė projekcija ir mastelis glaudžiai susijęs su žemėlapio komponuote (kartografuojamos teritorijos ribų nustatymas, jos įrėminimas ir kitų elementų išdėstymas plokštumoje).

  44. Klausimai: • Paaiškinkite, kodėl perkeliant vaizdą iš gaublio į plokštumą atsiranda netikslumų? • Kas yra kartografinė projekcija? • Kokius paviršius naudojame norėdami geografinį tinklą iš gaublio paviršiaus perkelti į plokštumą? • Kokios yra skiriamos žemėlapių projekcijos? • Kada naudojos šios projekcijos?

  45. Turinys • Žemėlapio netikslumų esmė. • Kartografinių projekcijų esmė. • Geometriniai paviršiai. • Pagrindinės žemėlapių projekcijos. • Cilindrinės projekcijos. • Kūginė projekcija. • Azimutinė projekcija.

  46. Žemėlapio netikslumai • Šimtus metų kartografai mėgina išgaubtą Žemės paviršių kuo tiksliau pavaizduoti plokštumoje. • Perkeliant išgaubtą paviršių į plokštumą, visada atsiranda netikslumų. • Vieni iš jų daugiau, kiti mažiau pakeičia objektų vaizdą žemėlapyje, lyginant jį su vaizdu gaublyje.

  47. Kartografinių projekcijų esmė • Kartografinė projekcija – būdas pavaizduoti geografinį tinklą ir Žemės rutulio paviršių plokštumoje (žemėlapyje). • Kad žemėlapyje būtų, kuo mažiau netikslumų, kartografinė projekcija jam parenkama atsižvelgiant į tai, kurią Žemės paviršiaus dalį ketinama vaizduoti.

  48. Geometriniai paviršiai • Norint geografinį tinklą iš gaublio paviršiaus perkelti į plokštumą, naudojami pagalbiniai geometriniai paviršiai, pavyzdžiui, cilindras,kūgis,plokštuma.

  49. Pagrindinės žemėlapių projekcijos • Pagal tai, kuris iš jų pasirenkamas, skiriamos tokios žemėlapių projekcijos: • Cilindrinės (ritininės), • Kūginės, • Azimutinės.

  50. Cilindrinė projekcija • Naudojamos, kai reikia žemėlapyje pavaizduoti visą žemės paviršių. • Tokią projekciją gautume popieriaus lapu apvynioję pusiaują. • Taip sudarytuose žemėlapiuose tiksliai vaizduojami tik tie plotai, kurie yra arti pusiaujo, o tolimesnių teritorijų tikrieji dydžiai būna su gan nemažais netikslumais.

More Related