Download
1 / 15
150 likes | 372 Views
Terminologijos darbas Lietuvių kalbos institute dirbamas nuo pat jo įkūrimo pradžios – nuo 1941 m., kai Institute buvo įsteigtas Praktinės kalbos ir terminologijos poskyris, kuriame dirbo 3 darbuotojai. Pirmasis Instituto direktorius buvo Pranas Skardžius.
E N D
Terminologijos darbas Lietuvių kalbos institute dirbamas nuo pat jo įkūrimo pradžios – nuo 1941 m., kai Institute buvo įsteigtas Praktinės kalbos ir terminologijos poskyris, kuriame dirbo 3 darbuotojai. Pirmasis Instituto direktorius buvo Pranas Skardžius.
Terminologijos darbui organizuoti ir koordinuoti 1945 m. prie Mokslų akademijos prezidiumo buvo sudaryta Terminologijos komisija, kuri 1951 m. perkelta į Lietuvių kalbos institutą. Komisijai daug metų vadovavo docentas filologijos mokslų kandidatas Jonas Kruopas (1908–1975).
1952 m. Mokslų akademijos prezidiumo nutarimu Lietuvių kalbos institutas buvo sujungtas su Lietuvių literatūros institutu ir minėtoji komisija tada pavadinta Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos komisija. Ši komisija daugiausia dirbo lietuvių terminologijos tvarkybos darbą, peržiūrėjo ir svarstė leidžiamų specialiųjų žodynų terminus.
1971 m. Terminologijos komisijos vietoje buvo įkurta Terminologijos taryba prie Mokslo akademijos prezidiumo. Iškelti tokie pagrindiniai Terminologijos tarybos uždaviniai: a) koordinuoti ir organizuoti lietuvių terminologijos darbą, dirbamą įvairiose mokslo įstaigose, organizacijose, leidyklose, gamyklose ir kt.; b) aprobuoti parengtus terminų žodynus; c) rekomenduoti kalbos praktikai atskirus mokslo ir technikos terminus.
Tais pačiais 1971 metais Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Žodynų sektoriuje buvo įsteigta Terminologijos grupė, kuriai ėmė vadovauti dr. K. Gaivenis. Pagrindinės Terminologijos grupės funkcijos buvo šios: tvarkyti Terminologijos tarybos veiklos dokumentus bei einamuosius reikalus; sekti respublikoje dirbamus terminologijos darbus ir informuoti apie juos Terminologijos tarybą;
palaikyti ryšius su terminologijos komisijomis, terminologijos darbą dirbančiais kolektyvais ar terminų žodynų autoriais ir teikti jiems kalbos konsultacijas; rengti metodinių ir kitokių terminologijos darbo instrukcijų projektus; nagrinėti aktualius terminologijos klausimus ir rengti spaudai terminologijos straipsnių bei kitokios medžiagos rinkinius; peržiūrėti ir recenzuoti terminų žodynus.
1989 m. buvo įkurtas Kalbos kultūros ir terminologijos skyrius, kuriam vadovavo doc. dr. Stasys Keinys. 1990 m. buvo atkurtas atskiras Lietuvių kalbos institutas, o 1991 m. Kalbos kultūros ir terminologijos skyrius pertvarkytas į du padalinius: Kalbos kultūros skyrių ir Terminologijos skyrių. Tuo metu Terminologijos skyriuje dirbo 13 darbuotojų, o jam iki 2000 m. vadovavo dr. Kazimieras Gaivenis.
Pagrindinė Terminologijos skyriaus tema buvo lietuvių terminologijos lingvistinis tyrinėjimas ir mokslo bei gamybos terminų tvarkyba ir standartizacija, kuri apėmė du potemius: terminologijos problemų tyrinėjimas ir įvairių sričių terminų norminimas ir jų standartizacija.
2003 m. įkurtas Terminologijos centras, jo 2003 m. įkurtas Terminologijos centras, jo veiklos kryptys yra šios: 1. Teoriniai dabartinės lietuvių terminologijos problemų ir lietuvių terminologijos istorijos tyrimai. 2. Lietuvių terminologijos, terminografijos, terminų norminimo ir tvarkybos principų nustatymas. 3. Praktinis įvairių sričių terminų tvarkymo darbas, naujų terminų kūrimas, vertinimas ir norminimas. 4. Terminologijos specialistų ugdymas; terminų žodynų rengėjų konsultavimas.
CentraskasmetrengiairleidžiamokslinįleidinįTerminologija.Pirmojišioleidinioknygapasirodė 1994 m. antrašteTerminologijosvagos, nuo 1995 m. pakeistaspavadinimasirleidinysvadinasiTerminologija. Jauišėjo 15 šiomokslinioleidinionumerių, nuo 13 numerioleidinyjestraipsniaispausdinami ne tiklietuvių, bet iranglųbeirusųkalbomis, straipsniusTerminologijojespausdinaįvairiųšaliųterminologai. Leidinioredaktoriųkolegija yra tarptautinė.
LietuviųkalbosinstitutoterminologairengėirterminologijosirmokslokalbosklausimaisišleidotrisKalboskultūrossąsiuvinius (1979, 1983, 1993), šešisLietuviųkalbotyrosklausimųtomus (1975–1994), dr. St. Keinys 1980 m. – Terminologijosabėcėlę. 1992 m. buvoišleistasK. Gaivenio, A. Kaulakienės, St. KeinioirJ. KlimavičiausparengtasTerminologijostaisymųleidinys. TerminologaidalyvavorengiantirterminologijaisvarbųtrečiąirketvirtąDabartinėslietuviųkalbosžodyno (1993, 2000) irpastarojokompiuteriniovarianto (2002) leidimą.
2002 m. pasirodėbuvusioTerminologijosskyriausvadovo K. GaiveniomonografijaLietuviųterminologija: teorijosirtvarkybosmetmenys. StraipsniųrinkinysTerminologijosistorijosirdabartiesproblemos, skirtasterminologuiKazimieruiGaiveniuiatminti, išėjo 2004 metais.
2004 m. TerminologijoscentrassurengėtarptautinįterminologijosseminarąEstijos, LatvijosirLietuvosterminologijosproblemosiruždaviniaiEuroposSąjungoje, kuriamebuvosvarstomiaktualūsterminologijosplėtrosirjosdarboorganizavimoklausimai, o 2005 m. seminareskaitytųpranešimųpamatubuvoišleistasstraipsniųrinkinysPabaltijotautųterminologijosproblemosirEuroposSąjunga.
2005 m. išėjoraštųrinktinės: St. KeinioDabartinėlietuviųterminologijair J. KlimavičiausLeksikologijosirterminologijosdarbai: normairistorija, kuriosegalimarastiirteorines, irpraktinesterminologijosproblemasgvildenančiųstraipsnių. ParengtosirišspausdintostrijųLietuviųkalbosinstitutoterminologųbibliografijosrodyklės: KazimieroGaivenio(2003), StasioKeinio(2006) irJonoKlimavičiaus(2008).
2003 m. LietuviųkalbosinstitutassudarėbendradarbiavimosutartįsuTarptautiniuterminologijosinformacijoscentru(INFOTERM, International Information Centre for Terminology), o 2004 m. – moksliniobendradarbiavimoterminologijossrityjesutartįsuRusijosmokslųakademijosInformacijosperdavimoproblemųinstitutu. Lietuviųkalbosinstitutas 2006 m. buvopakviestasirįstojo į darvienątarptautinęorganizaciją – Europosterminologijosasociaciją(EAFT, European Association for Terminology).
