Gamybos veiksniai bei j klasifikavimas
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 37

Gamybos veiksniai bei jų klasifikavimas PowerPoint PPT Presentation


  • 432 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Gamybos veiksniai bei jų klasifikavimas. Gamybos procesas, produktas, gamybos veiksniai, gamybos metodai, gamybos funkcija. K a štai, kaštų klasifikavimas; bendrieji, vidutiniai, ribiniai ka štai. 2012- 10-29 . 1. Gamybos veiksniai

Download Presentation

Gamybos veiksniai bei jų klasifikavimas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Gamybos veiksniai bei j klasifikavimas

Gamybos veiksniai bei jų klasifikavimas

Gamybos procesas, produktas, gamybos veiksniai, gamybos metodai, gamybos funkcija.

Kaštai, kaštų klasifikavimas;

bendrieji, vidutiniai, ribiniai kaštai.

2012- 10-29

1


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Gamybos veiksniai

Gamyba – procesas, kuriame gamybos ištekliai naudojami produktų ir paslaugų gamybai.

Gamybos procesas – tikslingos pastangos, kuriomis siekiama sukurti realizavimui skirtą produktą ir gauti tam tikrą ekonominį rezultatą.

Produktas – tai pagamintas materialus daiktas ar nemateriali prekė – paslauga, kuri teikia vartotojui tam tikrą naudą t.y. tenkina konkrečius poreikius.

Gamybos procesas ekonominė veikla, kurios rezultatas yra prekės ar paslaugos.

Gamybos (ekonominio) proceso tikslas – efektyvumo užtikrinimas.

2


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Gamybos procese naudojami gamybos ištekliai – gamybos veiksniai: žemė, darbas, kapitalas

Žemė – natūralus gamybos veiksnys, kuris yra gamtos duotas ir pats savaime nėra žmogaus veiklos rezultatas.

Darbas – žmogaus fiziniai ar protiniai sugebėjimai, panaudoti prekių ar paslaugų gamyboje.

Kapitalas – pastatai, įrenginiai ir kitos ankščiau pagamintos prekės, vartojamos kitų prekių gamyboje.

3


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Gamybos veiksniai – tai ekonominiai ištekliai, kurie naudojami gamybos procese kaip sąnaudos prekėms gaminti ir paslaugoms teikti. Juos sudaro naudingieji žemės, darbo jėgos, kapitalo ir verslumo ištekliai.

  • Žemė ekonomikos teorijoje – visi gamtos ištekliai, pati žemė, miškai, vandenys,

  • iškasenos ir pan. Visi jie riboti, dauguma neatkuriami.

    Darbu vadinama darbo jėga, t.y. žmonių sugebėjimai atlikti įvairias gamybines,

    ūkines funkcijas. Darbas – žmogaus tikslinga ir sąmojinga veikla (būdinga tik žmogui),

    kurios metu jis gamtoje esančius daiktus apdoroja ir pritaiko savo poreikiams.

    Kapitalas – žmonių darbu sukurtas produktas, naudojamas prekėms, paslaugoms kurti.

    Kapitalas – tai visos žmonių darbu sukurtos darbo priemonės, naudojamosūkinėje veikloje.

    Prie gamybos veiksnių priskiriama technologijos, mokslas, informacija, gamybos

    veiksnių derinimas, koordinavimas ir kt. panaši veikla.

    Kiekvienas gamybos veiksnys ekonomikos sistemoje turi savo vietą ir atlieka

    konkrečią funkciją.

4


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Terminas vartojamas plačiąja prasme: viskas, kas duota gamtos.

Tai natūralus gamybos veiksnys, duotas gamtos ir pats savaime nėra

žmogaus veiklos rezultatas. Naudojant žemę gamybos procese, žmogus suteikia jai papildomų savybių.

Gamtiniai ištekliai – visa tai, kas sukurta gamtos; tai gamtos gėrybės, kurios naudojamos prekėms gaminti bei paslaugoms kurti.

Mažėjantis žemės derlingumas – tai tokia ekonominė situacija, kai, esant tam tikram darbo ir kapitalo kiekiui, kiekvieno papildomo žemės sklypo įtraukimas į gamybą duoda vis mažesnį derliaus prieaugį. Taip atsitinka dėl to, kad naudojamos vis mažesnio derlingumo žemės, kurių įdirbimui reikia didesnių sąnaudų.

Ši gamtos ypatybė išreiškiama vienu iš svarbiausių ekonomikos teorijos dėsniu – mažėjančio rezultatyvumo dėsniu.

ŽEMĖ

5


Mogaus socialin s raidos indeks as

Žmogaus socialinės raidos indeksas

bendras indeksas, kuriuo matuojama visų pasaulio valstybių gyventojų vid. gyvenimo trukmė, raštingumo lygis, švietimo lygis ir pragyvenimo lygis.

Šis indeksas leidžia nustatyti socialines pragyvenimo sąlygas valstybėje. Pagal šį indeksą sprendžiamą apie socialinį žmogaus pragyvenimo lygį valstybėje. Indeksas naudojamas nustatyti ar valstybė yra išsivysčiusi ir matuoti ekonominės politikos įtaką gyvenimo kokybei

akcentuojama ne tik ekonomikos svarba šalies sėkmei bei žmonių gerovei, bet atsižvelgiama ir į gyvenimo sąlygas, sveiką gyvenseną, išsilavinimą bei laisvę taikyti žinias ir talentus geresnei ateičiai kurti.

Lietuva 2009 m. užima 46 vietą; 2010 - 44 vieta.

6


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Lietuva pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą 40-oji pasaulyje(2011 m.) 44-oji pasaulyje(2012 m.) (0,783 (taikant skalę nuo 0 iki 1)

7


Pasaulio em lapis 2007 m pagal mogaus socialin s raidos indeks em lapis sudarytas 2009 m

Pasaulio žemėlapis 2007 m. pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą (žemėlapis sudarytas 2009 m.)


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Technologiškai efektyvus, ekonomiškai efektyvus gamybos metodas

Gamybos metodas technologiškai efektyvus: kai naudojant tiksliai apibrėžtą (ribotą) gamybos veiksnių skaičių pagaminamas maksimaliai galimas produkcijos kiekis.

Gamybos metodas technologiškai efektyvus yra tuomet,kai nėra kito metodo, kuris leistų pagaminti tą pačią produkcijos apimtį, naudojant mažesnį gamybos veiksnių kiekį.

Gamybos metodas ekonomiškai efektyvus: kai sudaro sąlygas pagaminti apibrėžtą produkcijos kiekį esant minimalioms gamybos veiksnių išlaidoms, kitaip sakant, įgalina pagaminti apibrėžtą gamybos apimtį su minimaliomis gamybos veiksnių išlaidomis.

9


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Trumpasis laikotarpis – tai laiko tarpas, kai įmonių galimybė didinti gamybos apimtis yra ribota, nes kai kurie gamybos veiksniai, dažniausiai kapitalas, yra pastovūs.Ilgasis laikotarpis – tai laiko tarpas, kai keičiasi visi įmonėje naudojami veiksniai ir galima pagaminti bet kokį pageidaujamą (neribotą) produkcijos kiekį.

Trumpasis laikotarpis įmonės

veikloje – tai abstraktus laiko tarpas,

kai įmonės naudojami kai kurie gamybos

veiksniai yra pastovūs, o produkcijos

apimtis kinta keičiant sunaudotų

kintamųjų gamybos veiksnių kiekį.

Ilgasis laikotarpis įmonės

veikloje – taiabstraktus laiko

tarpas, kuomet keičiasi visi

įmonės naudojami veiksniai.

10


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Metodas, kuriuo gamindama įmonė naudoja visų gamybos veiksnių daugiau, yra technologiškai neefektyvus - [IV]

Siekdama ekonominio efektyvumo, įmonė turi nustatyti, kuris iš likusių trijų technologiškai efektyvių gamybos metodų yra pigiausias - [I]

Keičiantis gamybos veiksnių kainoms, gamybos išlaidos gali pasikeisti ir metodas, anksčiau įvertintas kaip efektyvus, gali tapti ekonomiškai neefektyvus.

11


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

  • Pelnas – tai pinigų dalis, likusi iš parduotos produkcijos gautų pinigų (t.y. pajamų) atėmus išlaidas, reikalingas tos produkcijos pagaminimui ir pardavimui organizuoti.

  • Pajamos – gaunama pinigų suma už parduotas prekes; skaičiuojama: parduotos produkcijos kiekis padaugintas iš kainos.

  • Išlaidos (kaštai) – tai piniginės lėšos, panaudotos gamybos procesui organizuoti ir gamybos veiksniams pirkti.

  • Gamybos procesui apibūdinti naudojamasi vadinamąja gamybos funkcija. Gamybos funkcija rodo ryšį tarp pagamintos produkcijos ir naudojamų gamybos veiksnių kiekio TP =f(L,K)

12


Gamybos funkcija

Gamybos funkcija

izokvantė

Izokvantė – koordinačių sistemos kreivė,rodanti įvairius gamybos veiksnių sąnaudos derinius, kurie gali būti panaudoti gaminat apibrėžtą produktų kiekį

Q=f(L,K)

L-darbo sąnaudos

K- kapitalo sąnaudos

Gamybos funkcija parodo, kiek darbo, kapitalo bei kitų gamybos veiksnių ir kokiomis proporcijomis

sunaudojama, norint pagaminti maksimalų produkcijos kiekį.

13


Bendrasis vidutinis ir ribinis produktai

Bendrasis, vidutinis ir ribinis produktai

Įmonės gamybos rezultatams apibūdinti vartojamos bendrojo, vidutinio ir ribinio produkto sąvokos.

Bendrasis produktas (TP) – produktų kiekis, pagamintas naudojant visus gamybos išteklius per tam tikrą laikotarpį.

14


Pagrindiniai gamybos efektyvumo vertinimo rodikliai vidutinis ir ribinis produktas

Pagrindiniai gamybos efektyvumo vertinimo rodikliai: vidutinis ir ribinis produktas

Be bendrojo produkto yra:

Vidutinis produktas – tai bendrojo produkto dalis, tenkanti vienam kurio nors gamybos veiksnio (darbo, kapitalo, žemės) sąnaudų vienetui. Šis rodiklis rodo, kiek produkcijos vidutiniškai pagaminama naudojant kurio nors vieno gamybos veiksnio vienetą.

Ribinis produktas – bendrojo produkto pokytis gaunamas pasikeitus kuriam nors gamybos veiksniui (darbui ar kapitalui) vienu vienetu. Šis rodiklis rodo, kokią įtaką gamybos apimties pokyčiui daro vieno gamybos veiksnio padidėjimas ar sumažėjimas, kai kiti gamybos veiksniai nekinta.

Mažėjančio ribinio produktyvumo dėsnis: ribinio darbo produkto mažėjimas kai darbo sąnaudos didėja, o kapitalo sąnaudos lieka tos pačios.

15


Gamybos funkcija galima nustat yti bendr j produkt

Gamybos funkcija galima nustatyti bendrąjį produktą

Bendrasis produktas (TP) – produktų kiekis, pagamintas naudojant visus gamybos išteklius per tam tikrą laikotarpį.

Vidutinis produktas (AP) – tai bendrojo produkto dalis, tenkanti vienam kurio nors gamybos veiksnio sąnaudų vienetui.

Vidutinisdarbo produktas – tai bendrojo darbo produkto dalis, tenkanti vienam darbo sąnaudų vienetui.

16


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Ribinis produktas (MP) – tai bendrojo produkto pokytis, pasikeitus kurio nors gamybos veiksnio sąnaudoms vienu vienetu.

Ribinisdarbo produktas – tai bendrojo darbo produkto pokytis, pasikeitus darbo sąnaudoms vienu vienetu.

17


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Firmos trumpuoju laikotarpiu galima išskirti tris gamybos stadijas:

I – prasideda nuo gamybos pradžios, kai L=0, tęsiasi tol, kol L2, APL

vidutinis darbo produktas didėja ir pasiekia maksimumą.

II – prasideda nuo to momento, kai APL yra didžiausias ir tęsiasi kol MPL ribinis darbo produktas pasidaro lygus nuliui.

III – šioje stadijoje MPL yra neigiamas.

Gamintojo požiūriu I, III gamybos stadijos nėra naudingos.

18


Gamyba ilguoju laikotarpiu

Gamyba ilguoju laikotarpiu

Didėjanti gamybos masto grąža: gamybos apimtis didėja sparčiau nei gamybos veiksnių sąnaudos įmonėje.

Pastovioji gamybos masto grąža: gamybos apimtis didėja proporcingai darbo ir kapitalo sąnaudų didėjimui.

Mažėjančioji gamybos masto grąža: gamybos apimtis didėja lėčiau negu gamybos veiksnių sąnaudos.

19


Gamyba ilguoju laikotarpiu1

Gamyba ilguoju laikotarpiu

Gamybos funkcija rodo gamybos rezultatų ryšį su gamybos sąnaudomis

Didėjanti gamybos masto grąža

Mažėjančioji gamybos masto grąža

Pastovioji gamybos masto grąža

20


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Gamybos veiksnio pajamos – tai įplaukos, kurias gauna gamybos veiksnio savininkai.

Gamybos veiksnių pajamas sudaro: darbo užmokestis, renta, palūkanos ir pelnas.

Kaina, kuri mokama už darbo jėgos panaudojimą vadinama darbo užmokesčiu. Tai piniginis atlyginimas už atliktą darbą. Darbo užmokestis atitenka darbo veiksniui ir yra darbuotojų pajamos.

Kaina, kuri mokama už naudojimąsi gamtiniais ištekliais (žeme), vadinama renta/nuoma. Tai yra gaunamos pajamos gavėjui neįdedant jokio darbo - tai pajamos, reguliariai gaunamos be darbinės veiklos iš žemės ar kitokio turto.

Mokestis už naudojimąsi kito pinigais ar finansiniu kapitalu vadinamas palūkanomis. Palūkanomis atlyginama už kapitalo veiksnį ir tai sudaro pajamas gaunamas leidžiant kitam naudotis paskolintu kapitalu.

21


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Atlyginimas, kurį gauna verslininkai už riziką, naujas idėjas ir pastangas įdėtas į verslą yra jų pelnas, kuris lieka po to, kai žemės savininkas, darbo jėgos savininkas bei kapitalo savininkas atsiima savo užmokestį, padengus kitas su verslu susijusias išlaidas.

Pagrindinės gamybos veiksnių naudojimo ypatybės: suderintai naudoti visus gamybos išteklius;

Gamybos veiksniams būdingas pakeičiamumas.

22


Kas yra ka tai

Kas yra kaštai ?

Kaštai pirmiausiai asocijuojasi su išlaidomis.

Kaštus galima apibrėžti kaip išteklius, sunaudotus siekiant tam tikro specifinio tikslo ir apskaičiuotus piniginiais vienetais.

“Sąnaudos”, “išlaidos”, “kaštai” sinonimai reiškia savikainą.

Kaštai (cost) vartojama, kai išteklių sąnaudos dauginamos iš jų kainų ir įgyja piniginę išraišką.

Išlaidos (expenses) kaštai susiję su realizavimu - administraciniai kaštai.

23


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

24


T iesiogin s ir netiesiogin s gamybos i laid o s ka tai

Tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos (kaštai)

  • Tiesioginės gamybos išlaidos- pagrindinės žaliavos (medžiagos), komplektuojami gaminiai, ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos (sudarančios gaminamo gaminio materialųjį pagrindą).

    Tiesiogiai dalyvauja produktų gamyboje.

  • Netiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos pagalbinių žaliavų (medžiagų), netiesioginio darbo užmokesčio, nusidėvėjimo bei kitos gamybos išlaidos,


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Kaštai skaičiuojami, remiantis šiais kriterijais:

  • 1. Rūšis:

    a) medžiagos ir žaliavos;

    b) kuras ir energijos šaltinis;

    c) darbo užmokestis;

    d) amortizacija;

    e) socialinis draudimas, kitos išlaidos.

  • 2. Susidarymo vieta:

    a) bendros sritys – nekilnojamasis turtas, socialinės tarnybos;

    b) medžiagų sritys – pirkimai, sandėliai;

    c) gamybos sritys – pasiruošimas gamybai, pagrindinė ir šalutinė gamyba;

    d) realizavimo sritys – pardavimai, reklama;

    e) valdymo sritys – įmonės valdymas, revizijos tarnyba, apskaita.

  • 3. Gaminiai:

    a) tiesioginių ir bendrųjų išlaidų priskyrimas tiesiogiai gaminiams;

    b) trumpalaikio įmonės pasisekimo apskaičiavimas, remiantis pasirinktais paskirstymo dydžiais.

26


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Buhalteriniai kaštai (pinigai mokesčiams apmokti, išmokėti palūkanas, įrengimams pirkti, skoloms,materialinėms gerybėms įsigyti, žaliavoms, kurui, darbo užmokesčiui ir panašiems tikslams).

Alternatyvieji kaštai – išteklių naudojimo siekiant tam tikro tikslo kaštai, matuojami nauda arba pajamomis, kurios būtų gautos naudojant tuos pačius išteklius siekiant kito tikslo, geriausio iš galimų.

Alternatyvių kaštų pvz.: studentas, pasirinkdamasstudijas, skaičiuoja ne tik pinigines išlaidas, kurios neišvengiamos mokymosi metu, bet ir prarastus pinigus užatlyginimą, kurį jis gautų vietoje studijų pasirinkęs darbą.

27


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Alternatyviniai kaštai

Kai renkamės iš kelių alternatyvų, geriausia iš atmestų galimybių yra vadinama to pasirinkimoalternatyviaisiais kaštais.

Pavyzdžiui, atsisakęsgrotuvo Jonas galėtų įsigyti arba tik dviratį, arba tik batelius, o ne abu iš karto; Jonoalternatyvieji kaštai - dviratis.


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Gamybos kaštų dydį veikia laikas:

Per trumpą laiką pastovieji kaštai lieka nepakitę, kinta tik kintamieji kaštai, gamybos veikla tik iš dalies keičiasi, nes neilgai užtrunka, taigi prisitaiko prie nedidelių rinkos svyravimų.

Per ilgą laiką kinta ir pastovieji, ir kintamieji kaštai.

Į klausimą, ar verta didinti gamybos apimtis, padeda atsakyti ribiniai kaštai (RK), t. y. bendrųjų kaštų padidėjimas, gaminant papildomą produkcijos vienetą. Jie išreiškiami bendrųjų kaštų padidėjimo ir produkcijos kiekio prieaugio santykiu:

RK = ΔBK / Δ Q.

29


Teiginiai

Teiginiai

  • „Žmonės siekia maksimalios naudos“

  • „Visi pasirinkimai kainuoja“

  • Kaip manote, ar skirtingų žmonių, besirenkančių, tarkime, vieną iš penkių prekių, alternatyvieji kaštai sutampa?

  • Karolis iš savo senelio, kuris 1931 metais už žemę sumokėjo 1.000 Lt grynais, paveldėjo 1 arą žemės. Šiandien už šios žemės arą siūlo 20.000 Lt.

    Kokios bus Karolio alternatyviosios sąnaudos, jei žemę jis pasiliks sau?

  • Jų nėra, nes jis žemę paveldėjo;

  • Bus 1.000 Lt, nes tiek senelis sumokėjo už žemę;

  • Jų nėra, nes senelis sumokėjo grynais;

  • Bus 20.000 Lt, nes tokia dabartinė žemės kaina.


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Ekonomika - tai mokslas, nagrinėjantis kaip iš visų ribotų ištekliųpanaudojimo galimybių (alternatyvų) pasirinkti geriausią.


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Gamybos kaštai – tai panaudoti ištekliai tam tikram sprendimui priimti. Vykdant gamybos, prekybos ar kitą veiklą, vieni kaštai kinta, kiti lieka pastovūs. Atsižvelgiant į tai, įmonės kaštai skirstomi į pastoviuosius (PK) ir kintamuosius (KK) kaštus. Įmonės apskaitoje rodomos visos gamybos išlaidos, t. y. bendrieji kaštai (BK).

BK = PK + KK.

Bendrieji kaštai – tai pastoviųjų ir kintamųjų kaštų, gaminant produkciją ar teikiant paslaugas, bendra suma per tam tikrą laikotarpį: visos piniginės išlaidos, susijusios su produkcijos gamyba ir realizavimu.

Įmonei svarbu žinoti vieno gaminio vidutiniuosius kaštus (VK), arba vidutinius bendruosius kaštus (VBK). Tai leidžia palyginti pavienių įmonių / padalinių veiklą.

VBK (VK) = BK / Q;

VBK = VPK + VKK.

32


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Ekonominiai kaštai – tai išteklių, būtinų tam tikrų prekių kiekiui pagaminti ir paslaugoms suteikti, vertė

Gamybos kaštų apskaita įmonėse būtina, nes leidžia:

  • įvertinti įmonės veiklos rezultatus;

  • kontroliuoti gamybinių išteklių naudojimo veiksmingumą;

  • užtikrinti, kad įmonės specialistų priimami sprendimai būtų pagrįsti atitinkama informacija.

    Gamybos kaštus lemia gamybos/verslo šakos pobūdis, paklausa rinkoje, darbuotojų kvalifikacija, skaičius, įmonės įrengimai, taikomos technologijos, rinkos apimtys, įmonės dydis ir pan.

    Gamybos kaštai turi įtakos kainoms, pajamoms ir pelnui.

33


Gamybos veiksniai bei ju klasifikavimas

Gamybos kaštų įtaka prekės/gaminio kainai, pajamoms, pelnui

Nustatyti rinkos kainą nelengva, būtina atsižvelgti į tai, kad:

  • ji būtų gana didelė ir garantuotų įmonei pelną;

  • būtų prieinama kuo didesnei pirkėjų daliai;

  • leistų konkuruoti su kitais panašių prekių gamintojais.

    Kainą lemia įvairūs veiksniai: gamybos būdas, gamybos išlaidos, pasiūla ir paklausa rinkoje, konkurentų veiksmai, visuomeninis prekės/gaminio naudingumas, vartojimo/naudojimo būdas, laikas, vieta.

    Apskaičiuojant kainą randamas lūžio taškas, kai gamybos kaštai susilygina su pajamomis. Nustatant kainą reikia atsižvelgti į tai, kaip pirkėjas vertina prekę/gaminį (lygina su konkurento kaina), kaip elgiasi konkurentas, kokios jo kainos. Padidėjus paklausai rinkoje, gamintojas prekės/gaminio kainą didins, sumažėjus paklausai – mažins, nors gamybos išlaidos ir nekis.

34


Trumpojo laikotarpio ka t skai iavimas

Trumpojo laikotarpio kaštų skaičiavimas

Ilgojo laikotarpio kaštų skaičiavimas

35


Trumpojo laikotarpio ka t skai iavimas supaprastintas

Trumpojo laikotarpio kaštų skaičiavimas(supaprastintas)

36


Pagrindin s kategorijos

Pagrindinės kategorijos:

Gamybos veiksniai, gamybos procesas, gamybos metodai; trumpasis ir ilgasis laikotarpiai įmonės veikloje.Pelnas, pajamos, gamybos funkcija, bendrasis produktas.Išlaidos (kaštai), trumpojo laikotarpio kaštai (bendrieji, vidutiniai bendrieji, vidutiniai fiksuoti, vidutiniai kintami, ribiniai kaštai), ilgojo laikotarpio kaštai (bendrieji, vidutiniai, ribiniai).

37


  • Login