Vokiečių kalbos mokytojų ir dėstytojų draugija apie situaciją, iššūkius, veiklą …

1. Vokiečių kalbos mokytojų ir dėstytojų draugija apie situaciją, iššūkius, veiklą…

5. Warum Ja? Warum Nein? • Gründe der Sprachwahl - Elternhilfe - Vorurteile, von Lehrern nicht abgebaut - Zukunft • Gründe des Verzichts - Vorurteile seitens Lehrer nur noch aufgebaut • Der Nutzen nicht auf einmal • Botschaft von den Hochschulen

6. Atnaujintos pagrindinio ugdymo programos • Pasirinkimo motyvacija • Ilgalaikiai planai • Vadovėliai • Nepamokinė veikla, “naujas” ugdymas • Geriau nei kitos kalbos? • Galimybės pasiekti lygį (B1) • Lygio nustatymo testas

7. Užsienio kalbų testas • skirtas nustatyti 10 klasės mokinių anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbų pasiekimų lygius pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. • rengiamas remiantis Bendrąja pagrindinio ugdymo programa ir siejant su ET lygiais A2 – B1. Teste siekiama pateikti apie 50% A2 lygio užduočių ir apie 50% B1 lygio užduočių.

8. TESTO STRUKTŪRA • Testą sudaro trys dalys: - klausomo teksto supratimo (klausymo), - rašytinio teksto supratimo (skaitymo) - rašytinio teksto kūrimo (rašymo) užduotys. • Užduotys/ rubrikos formuluojamos lietuvių kalba visoms kalboms vienodai. • Tekstų tipai ir užduočių tipai visoms kalboms vienodi.

9. Testo dalių trukmė ir svarba:

10. KLAUSYMAS

11. SKAITYMAS

12. RAŠYMAS

13. Pagal rezultatus galima rinktis • A2 • B1 • B2 • Mokyklos gali išduoti laisvos formos pažymas

14. Vidurinio ugdymo programa Vokiečių kalbos draugijos pastabos 2010-10-05 “Dėl vidurinio ugdymo programų projekto” 1. Aiškus ir logiškas programos išdėstymas bei turinys turėtų padėti mokytojui parengti konkrečioje mokykloje, konkrečiai mokinių grupei pritaikytą mokymo programą, suformuluoti ugdymo tikslą bei uždavinius. Mokytojai pozityviai įvertino programos autorių pastangas kiek įmanoma tiksliau aprašyti mokinių pasiekimus, orientuotus į kalbinės komunikacinės kompetencijos ugdymą. Šis aprašas padeda mokytojui ugdyti mokinių gebėjimus įsivertinti savo pažangą, numatyti tolesnio mokymosi strategiją. Mokytojai pabrėžė, kad jiems patiems yra nelengva nustatyti aiškią ribą tarp B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygių ir dėl to yra sunku patarti mokiniams tiek renkantis brandos egzaminą, tiek rašant rekomendacijas stojantiems į užsienio aukštąsias mokyklas, tiek aiškinant Kalbų paso privalumus integruojantis ar konkuruojant Europos studijų/ darbo rinkoje. Kita vertus, programoje pateiktas mokinių pasiekimų lygių požymių aprašas turėtų padėti suvienodinti mokinių žinių ir gebėjimų, kompetencijų užsienio kalba vertinimą tiek tarp įvairių užsienio kalbų mokytojų vienoje mokykloje, tiek tarp vienos kalbos mokytojų visose Lietuvos mokyklose, kad mokiniui, pakeitusiam ugdymo įstaigą, netektų susidurti su skirtingais reikalavimais, skirtingu mokytojų požiūriu į užsienio kalbos, kaip dalyko ugdymą. Mokytojai jau turi įgiję teigiamą vertinimo pagal pasiekimų lygmenis praktinę patirtį dirbdami pagal atnaujintas ugdymo programas pagrindinėje mokykloje.

15. Vidurinio ugdymo programa 2. Programoje suformuluotas dalyko ugdymo tikslas - sudaryti prielaidas ugdytis užsienio kalbos kompetencijas, būtinas visaverčiam gyvenimui, negali būti pasiektas dėl ugdymo organizavimo problemų mokyklose. Mokiniai, pasirinkę vieną iš siūlomų užsienio kalbos kursų (pvz. B kursą, orientuotą į kalbos mokėjimo lygį B1) dėl laiko stokos negali pasiekti šio norimo kalbinio lygio. B kursui yra skiriamos 2 pamokos per savaitę, taigi, 140 val. per du metus. Idealiu atveju mokinys, baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasirinkęs II užsienio kalbą 11-12 kl, turėtų būti pasiekęs A2 lygį. Tada mokytojas, sudarydamas itin palankias ugdymosi sąlygas (modernus, komunikacines gebėjimus padedantis ugdyti vadovėlis, kurį mokiniai turėtų įsigyti savo lėšomis, jei norėtume, kad mokymo priemonės koja kojon žengtų su nepaliaujamai tobulėjančia mokymo metodika, papildoma medžiaga, projektinė veikla, mainai ect.), galėtų padėti mokiniui siekti B1 lygio ir, atskirais atvejais, II užsienio kalbos mokęsis mokinys galėtų rinktis VBE ir bandyti įveikti B1 ar net B2 lygio užduotis. Tačiau tiek vokiečių, tiek prancūzų, o kai kuriuose šalies regionuose ir rusų kalbos kaip II užsienio kalbos efektyviam mokymui(si) yra objektyvių kliūčių. Visų pirma nepakanka kalbinės aplinkos, įtakojančios kalbos mokymąsi (skirtingai nei mokantis anglų kalbos) bei visuomenėje vyraujanti iš esmės klaidinga nuostata, kad vienos universalios anglų kalbos žinių pakanka sėkmingam integravimuisi į darbo rinką. Šią nuostatą mokytoju manymu netiesiogiai palaiko ir ŠMM, apribodama mokinių galimybes 11-12 kl. nustačiusi 28-32 val. pamokų krūvį. Nors ir tikimasi, kad visuomenė (ypač mokinių tėvai) yra pakankamai sąmoningi ir geriausiai žino, ko jų vaikui reikia, tačiau, pasinaudoję galimybe atsisakyti II užsienio kalbos 11-12 klasėje, jie tik vėliau suvokia padarę klaidą ir patarę susidaryti indvidualų ugdymo planą taip, kad šis labai apriboja gal ne tiek specialybių pasirinkimą stojant į aukštąsias mokyklas, kiek užkerta kelius sėkmingam dalyvavimui studentų mainų programose ar gilinant profesines žinias. Šie faktoriai ir neleidžia įgyvendinti užsienio kalbų mokymo(si) tikslo, apibrėžto PROGRAMOJE.

16. Vidurinio ugdymo programa 3. Diskusijų su ŠMM pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus specialistais metu buvo pateikta svarstymui mintis, kad programoje galbūt reikėtų suformuluoti II kalbos ugdymo nuostatą taip, kad mokiniai gali ir nepasiekti B1 lygio, o likti A2 lygyje. Tačiau jau pagrindinio ugdymo programoje numatyta pasiekti A2 lygį. Taigi, mokytojai mato prieštaravimą visų pirma programose suformuluotose siekiamybėse. Taip mąstant, mokantis 2 savaitines pamokas II užsienio kalbos nuo 6 iki 12 klasės, kaip dabar paprastai yra, per 980 valandų siūloma pasiekti A2 lygį. Mokytojų nuomone, valstybė kelia būtent tik tokį tikslą tiek mokytojams, tiek mokiniams - žaiskite mokymą(si), nes gali taip atsitikti, kad nepajėgsite pasiekti B1 lygio reikalavimų. Šis siūlymas nėra nepagrįstas, dažnai taip ir baigia vidurinio ugdymo programą Lietuvos abiturientai su minimaliomis A2 lygio II užsienio kalbos žiniomis. Neabejojame, kad tai atsiliepia ir studijų kokybei, kad taip ribojamos mokinių ir studentų galimybės.

17. Vidurinio ugdymo programa 4. Draugijos valdybos nariai pasidomėjo, kokius reikalavimus kelia pvz. Vokietija ar Austrija, kurios yra patrauklios studentų mainų programoms šalys. Kaip žinia, mažų mažiausiai B1 lygio. Vokietija, rengdama imigrantus pilnavertei integracijai, organizuoja intensyvius kalbos kursus šioje šalyje. Besimokantieji turi idealią kalbinę aplinką, nuolat skaito tikslinės kalbos užrašus, informacijas, girdi kalbą gatvėje. Tačiau ir tokiomis sąlygomis Gėtės instituto (Berlynas) kalbos testų skyriaus vadovė M. Perlmann-Balme teigia, kad reikia mažų mažiausiai 600 valandų intensyvaus kurso, kad besimokantieji „pasibelstų“ į B1 lygio duris. Taigi, vykdant pagrindinio ugdymo programą, idealiu atveju per 280-300 valandų (6, 7, 8, 9 klasėse) galima įgyvendinti ilgamete vokiečių praktika paremtą ir mūsų šalies kalbų mokymo nuostatą - A2 lygį. Viduriniame ugdyme, kaip minėta, lieka 140 val. B1 lygio mokymuisi. Viso II užsienio kalbai skiriama 440 val. Mokytojai nesiekia ugdyti Lietuvos švietimo lėšomis imigrantų vokiškai kalbančioms šalims, tiesiog manome, kad tai galėtų būti argumentas, kad kalbų mokymui reikėtų skirti žymiai daugiau dėmesio ir laiko įgūdžiams formuoti. Sparčiai besikeičiančiame technologijų pasaulyje tikriausiai mažiausiai keičiasi kalbos žinios, tačiau neabejotinai greičiausiai jų prireikia praktinėje profesinėje veikloje, viešajame gyvenime. Juk mokantis užsienio kalbos ugdomos ne tik lingvistinės, bet ir žymiai svarbesnės kompetencijos, taip būtinos nūdienos žmogui.

18. Vidurinio ugdymo programa 5. Vokiečių kalbos mokytojų ir dėstytojų draugija primygtinai siūlo atsižvelgti į kalbų mokymo strategijos tikslus ir skatinti ne tik ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą(si), dėl ko tikrai labai džiaugiamės, bet ir užtikrinti ugdymo organizavimo priemonėmis šių gražiai pradėtų darbų tąsą. Pirmas žingsnis mūsų siūlymu būtų peržvelgti valandų, skirtų užsienio kalbai, pagrįstumą.

19. Atnaujintos vidurinio ugdymo programos • Naujas požiūris • Ilgalaikiai planai • Mokymo medžiaga • Vertinimas • Motyvacijos skatinimas • Olimpiados (nauja koncepcija) • Konkursai, “naujas” ugdymas • Ugdymo kokybės prielaidos

20. Pranešimas asociacijų forume “Dėl pritarimo atnaujintos vidurinio ugdymo programos projektui su sąlyga” 2010-12-17 d. • Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija • Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų asociacija • Lietuvos rusų kalbos (užsienio) kalbos mokytojų asociacija • Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų ir dėstytojų draugija

21. Užsienio kalbų dalyko mokytojų asociacijos ugdymo programų projektus skaitė, analizavo ir kritikavo arba teikė pasiūlymus kaip niekad aktyviai. Kaip niekad aktyviai buvo mūsų, mokytojų, klausta ir beveik buvome išgirsti. Ačiū rengėjams. Visų keturių užsienio kalbų mokytojai asociacijų konferencijose, susitikimuose su programų rengėjais išsakė savo pagyras programos struktūrai, jos aktualizavimui ir aiškesniam susiejimui su bendraisiais Europos kalbų metmenimis. Girdėjome ir apie egzaminų centro pasiryžimą po 2013 metų kalbėjimo dalį iš įskaitos perkelti į valstybinio brandos egzamino užduotį, kas dar labiau motyvuotų ir mokytojus, ir mokinius siekti aukščiausio, programoje numatyto kalbos mokėjimo lygio. Šalies jaunoji karta kalbės gražia, turtinga ir taisyklinga užsienio kalba, ir žinoma - ne viena, nes Valstybinėje švietimo strategijoje numatyta pasiekti , kad ne mažiau kaip 70 procentų vidurinio ugdymo programą baigusių mokinių galės bendrauti dviem užsienio kalbomis atitinkamu programoje numatytu lygiu. Taip turėtų būti. Tačiau realybė, deja, šiek tiek kitokia. Noriu priminti kad dar 2007 metais prancūzų, rusų ir vokiečių kalbų mokytojų asociacijos kreipėsi į ministeriją ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetą susirūpinę, kad Lietuvos švietimo strategijos nuostatos dėl užsienio kalbų išmokimo nebus įgyvendintos dėl priimto sprendimo, jog antroji užsienio kalba tampa pasirenkamuoju dalyku visiems besimokantiesiems 11-12 klasėse. Iki tol humanitarinių klasių mokiniai turėjo privalomai mokytis dviejų užsienio kalbų. Užsienio kalbų mokytojai nebuvo neteisūs: tokio ,,sprendimo“ rezultatų nereikėjo ilgai laukti: per pastaruosius trejus metus ženkliai sumažėjo besirenkančių rusų, vokiečių ir prancūzų kalbos brandos egzaminą, ir atitinkamai besimokančių šių užsienio kalbų vidurinėje mokykloje. Priežastis aiški – prarandama motyvacija tęsti šių kalbų mokymąsi dėl labai menkų pasiekimų pagrindinėje mokykloje, kur antroji užsienio kalba kažkodėl laikoma ,,mažiau reikšminga“: jos niekaip nesiryžtama pradėti privalomai mokyti nuo penktosios klasės (nors programoje tai numatyta), jos mokymuisi skiriamos tik dvi valandos per savaitę. Toks požiūris yra nesuprantamas: juk antroji kalba neturi būti mažiau svarbi vien todėl, kad jos mokytis pradedama vėliau. Taigi, realybė tokia: mokiniai, suprantantys savo poreikius ir galimybes, nebenori daugiau ,,tūpčioti“ vietoje, nemato ryškaus žinių ir gebėjimų pokyčio, todėl vidurinėje mokykloje ir atsisako tos kalbos. Ne dėl to, kad nenorėtų jos išmokti. Jie tiesiog realiai įvertina galimybes ir perspektyvas. Ir taip visuotinai deklaruojama daugiakalbystės idėja mūsuose lieka...tik popieriuje. Tiesa, ministerijos atsakyme asociacijoms tuomet buvo pažadėta, jog įvedus privalomą ankstyvąjį pirmosios užsienio kalbos mokymą, priaugus jos besimokantiems mokiniams, antrosios užsienio kalbos bus pradėta mokyti nuo penktosios klasės, kaip numatyta pagrindinio ugdymo programoje. Taigi, jau atėjo tie priaugusių mokinių skaičiaus metai ir laikas penktokams atverti ir antros užsienio kalbos klodus. Tikimės, jog Švietimo ir mokslo ministerijos duotas pažadas ir mokytojams, ir mokiniams nebuvo tuščias, juolab, kad nuo to priklausys, ar bus galima realiai įgyvendinti užsienio kalbos programas vidurinėje mokykloje.

22. Atnaujintos ugdymo programos įgyvendinimas pagrindinėje mokykloje turėtų paruošti mokinius sėkmingam startui vidurinio ugdymo programoje. Pirmakalbiai, turėdami idealias, kaip pagrindinio ugdymo programoje numatyta, sąlygas, pasieks B1 lygį, tad per 2 metus atkaklaus ir kruopštaus darbo 11/12 klasėje galbūt būtų įmanoma pasiekti ir numatytą B2 lygį. Beje, net aglų kalbos mokytojai nėra tikri dėl tokio užmojo įgyvendinimo. Priežastis viena – neaiškus valandų skaičius, skiriamas kalbos mokymuisi. Suprantame, jog tiksliai nustatyti, koks valandų skaičius reikalingas vienam ar kitam kalbos mokėjimo lygiui pasiekti, yra sudėtinga. Tačiau bent minimalų valandų skaičių įvardyti būtina. Tas skaičius yra žinomas visiems didaktikos specialistams ir kalbų mokytojams – 3 valandos per savaitę. Priešingu atveju kalbos mokymasis tampa neefektyvus. Antrosios užsienio kalbos besimokantys mokiniai (norime tikėti, jau netrukus – nuo 5 klasės) ir, cituoju Pagrindinio ugdymo programą: turėdami minimalų 3 pamokų per savaitę skaičių, būtiną programos tikslų įgyvendinimui, pasieks A2 ar B.1.1. lygį. Per du metus vidurinėje mokykloje idealiu atveju galima būtų pasiekti B1 lygį ir teigti, kad Švietimo strategijos nuostatos įgyvendinamos. Žinoma, su sąlyga, jog 70 proc. vidurinės mokyklos mokinių pasirinks dvi užsienio kalbas. Tik užsienio kalbų mokytojams, dirbsiantiems pagal atnaujintą vidurinio ugdymo programą iškilo klausimas- o kada tai padaryti? Kiek valandų bus mokęsis pagrindinio ugdymo programą baigęs mokinys, kiek jo realus kalbos mokėjimo lygis priklausys nuo ugdymo plano? Koks yra būtinas minimalus/idealus pamokų skaičius kilniam tikslui pasiekti vidurinėje mokykloje? Juk programos projekte numatytas B2 lygis dviem kalbinės veiklos rūšims (kalbėjimui ir rašymui) yra aukštesnis nei buvusiame išplėstiniame kurse. O juk kalbėjimas tampa dar ir brandos egzamino dalimi. O kaip pasiekti antrosios kalbos B1 lygį, jei pagal šiandien galiojantį ugdymo planą pagrindinėje mokykloje programa nebus įgyvendinta?Visuose programos projekto aptarimuose mokytojai teikė daug pastabų ir pasiūlymų programos rengėjams. Paskutinėje internete paskelbtoje programos redakcijoje matome, kad į daugumą esminių pastabų atsižvelgta, tačiau vienas pagrindinių klausimų lieka neatsakytas: kaip įgyvendinti šaip jau labai šiuolaikišką programą, pilną tikrai gerų norų ir siekių, kaip padėti mokiniams tapti pilnaverčiais savo šalies piliečiais ir tikrais europiečiais, kalbančiais dviem užsienio kalbomis.Vidurinėje mokykloje ne kiekvienas mokinys mokysis fizikos ar biologijos; bet kiekvienam būsimam fizikui ar biologui gyvenime tikrai prireiks užsienio kalbų. Todėl sąlygos programai įgyvendinti – ne tik užsienio kalbos mokytojų norai; tai visų pirma, mokinių poreikiai. Dabartiniu metu, nesant reikiamų sąlygų, mokiniai nepasiekia numatyto antrosios užsienio kalbos mokėjimo lygio pagrindinėje mokykloje ir praranda motyvaciją tęsti jos mokymąsi vidurinėje, pasitenkindami viena užsienio kalba. Todėl užsienio kalbų asociacijas atstovaujantys mokytojai (Anglų, PR, R, ir V), nori gauti atsakymą į jau šimtus kartų keltą esminį klausimą: ar bus pakankamai skirta minimalaus, bet būtino mokymosi laiko tą programą įgyvendinti. Iki šiol atsakymo į šį klausimą neišgirdome. Visų užsienio kalbų asociacijų nariai iš esmės pritaria programų projektams su sąlyga, jog būsimajame ugdymo plane visų užsienio kalbų mokymuisi būtų skiriamos minimaliai trys valandos per savaitę, arba atitinkamai nurodytas reikiamas bendras valandų skaičius per dvejus metus. Pageidautina, kad ši nuostata būtų fiksuojama programoje. Užsienio kalbų redakcinė grupė apsvarstė šį klausimą ir iš esmės pritaria mokytojų siūlymui, tačiau sprendimą dėl fiksuoto minimalaus skiriamo laiko užsienio kalbos mokymuisi turi priimti Švietimo ir mokslo ministerija. Tikimės, jog užsienio kalbų mokytojų daugelį kartų išsakyti argumentai įtikins priimti adekvačius situacijai sprendimus.

23. Ilgalaikiai planai

24. Mokinių pasiekimų lygių požymiai Šioje lentelėje pateikiami apibendrinti orientaciniai trijų lygių – patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo – mokinių gebėjimų kokybiniai aprašai. Jais vadovaujamasi priimant sprendimus apie mokinių pasiekimus. (B1)

25. Pvz. Skaitymas

26. Ugdymo planas 2011-2013 m. Pagrindinis ugdymas • Derybų menas su administracija: 102.1 Mokykla privalo sudaryti galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš ne mažiau nei dviejų užsienio kalbų (neįskaitant mokinių pirmosios užsienio kalbos) ir sąlygas mokytis pasirinktos kalbos. Kalbai mokyti gali būti skiriama ir daugiau pamokų, negu nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 111 punkte.

27. Ugdymo planas 2011-2013 m. • 102.2. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokyti ir nuo 5 klasės, atsižvelgus į mokymo lėšas ir Bendrųjų ugdymo planų 54 punktą. Antrajai užsienio kalbai mokyti gali būti skiriamos pamokos, numatytos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti. • 102.3.1. sudaromos sąlygos kalbos mokytis savarankiškai, vadovaujantis savarankiško mokymosi tvarkos aprašu; • 102.4. Jeigu mokinys (tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus) pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo, jis gali norimos kalbos mokytis savarankiškai arba kalbų mokykloje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo skalę). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti ugdymo etapo pabaigoje, o mokykla numato mokinio pasiekimų užskaitymą ir vertinimą.

28. Ugdymo planas 2011-2013 m. • Laisvė: “Viduriniame ugdyme užsienio kalbos bus mokomasi pagal Europos Sąjungoje priimtus lygius A1, A2, B1, B2. Ir privalomajai, ir pasirenkamajai kalbai skiriamas vienodas pamokų skaičius per dvejus metus, taip pat bus stiprinamas antros užsienio kalbos mokymasis.”http://www.upc.smm.lt/naujienos/planai/patvirtinti.php • 143. Užsienio kalbos. • Užsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos Tarybos siūlomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. Mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus. Mokinių užsienio kalbų pasiekimus galima nustatyti naudojantis:

29. Ugdymo planas 2011-2013 m. • 143.1. Europos kalbų aplanku. • 143.2. Centralizuotai parengtais lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS). • 143.3. Savarankiškai mokytojų sudarytais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais. • 143.4. Nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos) yra:

30. Ugdymo planas 2011-2013 m. • 143.4.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą; • 143.4.2. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą; • 143.4.3. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą; • 143.4.4. nustačius mokinių lygį, užsienio kalbų ugdymas organizuojamas grupėse, kuriose visi arba dauguma mokinių siekia to paties lygio.

31. Ugdymo planas 2011-2013 m. • 143.5. Galimi įvairūs užsienio kalbų mokymosi pasirinkimo variantai: • 143.5.1. tęsti pradėtų dviejų kalbų mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą ir siekti vienos kalbos B2 arba B1 ir kitos kalbos B1 arba A2 lygiu. Taip pat gali būti pradedama mokytis A1 arba A2 lygiu trečiosios užsienio kalbos; • 143.5.2. tęsti vienos užsienio kalbos mokymąsi B2 arba B1 lygiu ir pradėti mokytis naujos kalbos ir siekti A1/A2 lygio; • 143.5.3. tęsti vienos iš pradėtų užsienio kalbų mokymąsi ir siekti B2 arba B1 lygio; • 143.5.4. kiti kalbų pasirinkimo ir siekiamo kalbinės kompetencijos lygio deriniai.

32. Ugdymo planas 2011-2013 m. • 143.7. Užsienio kalbos dalykų modulių programos papildo B2, B1 arba A2 kurso programas. Mokiniai iš mokykloje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus. Vienai kalbai galima rinktis daugiau negu vieną modulio programą. Pasirenkamieji moduliai sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių poreikius, mokymo įstaigos specifiką (profesinio mokymo įstaigos) ir padeda atskleisti mokytojų kūrybinį potencialą. Mokykloje gali būti rengiamos užsienio kalbos modulio programos (pvz.: profesinės kalbos, debatų, literatūros, šalies pažinimo, kūrybinio rašymo, kalbėjimo įgūdžių ugdymo ir pan.).

33. Mokytojo vaidmuo • Išorinės prielaidos rinktis • Sėkmės istorijos

34. Rajonų metodinių būrelių veikla • Dainos konkursas • Olimpiada • Seminarai • Kiti renginiai • Mokytojų skatinimas, motyvavimas

35. Draugijos veikla • Baltijos šalių mokytojų konferencija • Vidurinio ugdymo, egzamino programų svarstymas • Olimpiados • Baltijos šalių mokinių olimpiada • Austrų dienos/Mokytojų keitimosi projektas • NEC projektas (naujas etapas) • 14-19 projektas • didacta

36. Mūsų balsas • Mano mokiniai mažai motyvuoti, tiesiog prikalbinti pasirinkti II  vokiečių, o ne rusų, kaip dauguma, kalbą. Dauguma mokinių pasiekia A2 lygį. Tiesa, sunkiai. Man atrodo nerealu atlikinėti vienodas I ir II kalbai skirtas užduotis. II kalbai jos buvo perdaug sudėtingos.Pati naujovė yra gera, tik labai jau pavėluotai pateikta. Ji sukėlė tam tikrą sąmyšį mokyklų administracijoms.  ŠMM raštą sureikšmino ir kai kurie mokytojai, tuo sukeldami  tam tikrą dirglumą mokinių ir jų tėvų tarpe. Padėtį taisė "Dialoge" publikuotas interviu su V. Sipaite.  Aš suvokiau šį testą kaip metodinę priemonę mokytojams tobulinant mokymo procesą, suvienodinant vertinimo reikalavimus. Mokinius jis moko įsivertintisavo žinias, prisiliesti prie kitokių užduočių negu rengia jų mokytojai. Beje, mano mokiniai šį testą įvertino teigiamai. Manyčiau, kad galima būtų sumažinti užduočių skaičių, atsisakyti paskutinės skaitymo užduotiesarba gerokai mažinti jos apimtį. Aš visur kalbu apie II kalbą. • Ugdymo planas kol kas visiškai nepadeda atsigauti mažoms kalboms, nes valandų skaičius tam tikrai  klasei neleidžia jų skirti tokioms "nereikšmingoms" kalboms kaip pvz. vokiečių. Visas dėmesys lietuvių, anglų klb. matematikai, istorijai  ir t.t.  Net I kalbos A ir B kursas mūsų mokykloje 11 ir 12 kl.ugdomas vienoje ir toje pačioje grupėje-nėra valandų. Mūsų institucijoje I ir II kalbos suvienodinimo statusas dar nesprendžiamas. • Apie šalies olimpiadą-tegul tikrai dalyvauja kuo daugiau mokinių, bet užduotis I ir II kalbai reiktų diferencijuoti.

37. Ar ir toliau bus centralizuotai pateikiamos lygiu nustatymo užduotys ir kaip dažnai - mokslo metų pabaigoje ar kas pusmetį (kas būtų logiškiau). Būtų visiška nesąmonė patiems dar gaišti laiką ir sudarinėti testus. Kiek teko būti seminaruose paskutiniu metu - niekas atsakymo neturėjo.Kad nėra olimpiadų antrakalbiams - nesuvokiama kaip ir daug kas čia toj gimtoj žemėlej - jau greit pirmakalbius ant vienos rankos pirštų skaičiuosime, tad kur logika.  O kad tai skatintų ir motyvuotų - faktas:)

38. Vokiečių kalba vis dar pasirenkama labai vangiai, nors jau teko girdėt, kad didesniuose miestuose vėl kyla susidomėjimas ja. To priežastis - kad gyvename rusiškai kalbančios šalies pasienyje, todėl daugelis tėvų mano, jog čia reikia rusų kalbos, o Vakaruose pakaks ir anglų. • Jau leidžiamos sudaryti ir mažos moksleivių grupės (po 5 moksleivius). Bėda tik, kad ir tiek sunku surinkti. • 10-tų klasių žinių patikrinimo teste mokiniai pasiekė B1 lygį. Viena mokytoja po šio žinių patikrinimo teigia, jog reiks pamąstyti dėl vadovėlio keitimo, kadangi teste skaitymo užduotys buvo sunkesnės, nei vadovėlyje. • Šiemet Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje mokytoja suorganizavo susirinkimą dešimtokams, pasakojo apie vokiečiųkalbos svarbą ir jos vietą Europoje – taip pritraukė neblogą būrelįtrečiakalbių. Mokinių motyvaciją keliame ne tik stengdamos dėl įdomios pamokinės veiklos, bet dalyvaujame įvairiuose renginiuose ir šventėse, vaikai kuria vokiečių poetų eilėraščiams muziką ir nuostabiai dainuoja, groja gitaromis.Gimnazijoje yra nemažas būrelis šios kalbos fanų, todėl rudenį važiuosim įVokietiją. • Nemanome, kad būtų teisinga nepriimti antrakalbių į olimpiadas - juk kai kuriose mokyklose antrakalbiai ir beliko. O juk olimpiada irgi galėtų prisidėti prie motyvacijos mokytis. Kaip būtų geriau - kartu ar atskirai - nežinau, reikia pamąstyti. Tik manau, kad primakalbiai ir antrakalbiai turėtų būti vertinami atskirai. Tai gal ir daryti atskirai? Tuomet silpnesni antrakalbiai drąsiau jaustųsi, o komisija juos vertindama "nuleistų kartelę" ir nelygintų jų atsakinėjimo su pirmakalbiais.

39. deja, vangiai šiais.... Patikėkit, jokios motyvacijos- neturėjau nė vienos vokiečių kalbos pamokos.Ne ką geriau ir kitoms sekėsi.Mano kolegė A. išvyko dirbti į Vokietiją aukle. D. jau pensininkė.Šiais metais turėsiu dvi pamokas ir šešiolika šeštokų. Jau linksmiau, bet optimizmo mažai. Tapome pagrindine mokykla,  vaikų sumažėjo dviems šimtais.Geriau sekasi gimnazijose,bet vokietukų  ir ten nedaug.

40. Taigi, kur gaut vokietukų?????

41. Mokyti ar padėti mokytis? • Ko mokyti? • Kaip mokyti? • Kam mokyti? • Vis dar mokytis?