2 tema
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 59

2 tema PowerPoint PPT Presentation


  • 244 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

2 tema. EKONOMINIS AUGIMAS. Temos klausimai. 1 . EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA IR VEIKSNIAI 2 . EKONOMINĖ SISTEMA IR JOS KITIMAS 3 . EKONOMINIO VYSTYMOSI VERTYBĖS 4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO MODELIAI. 1 . EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA IR VEIKSNIAI.

Download Presentation

2 tema

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


2 tema

2 tema

EKONOMINIS AUGIMAS


Temos klausimai

Temos klausimai

1.EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA IR VEIKSNIAI

2. EKONOMINĖ SISTEMA IR JOS KITIMAS

3. EKONOMINIO VYSTYMOSI VERTYBĖS

4. TEORINIAI EKONOMINIOAUGIMO MODELIAI


1 ekonominio augimo klasifikacija ir veiksniai

1. EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA IR VEIKSNIAI

Gyventojai vertina savo šalies ūkio vienetų ir pačių valstybinių institucijų veiklą pagal ekonominio augimo ir gyvenimo lygio dinamiką.

Ekonominio augimo tikslas yra vartojimas, gerovės kilimas. Ekonominis augimas, jo tempai, kokybė ir kiti rodikliai priklauso ne tik nuo šalies ūkio pajėgumo, bet žymia dalimi ir nuo užsienio ekonominių ir politinių veiksnių.


Ekonominio augimo esm

EKONOMINIO AUGIMO ESMĖ

Ekonominis augimas - tai pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų apimties padidėjimas per tam tikrą laikotarpį; ilgalaikis valstybės gamybinio potencialo plėtojimas, kurį apibūdina realiojo Y augimas.


Ekonominio augimo veiksniai ir rodikliai

EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IR RODIKLIAI

VEIKSNIAI:

  • Darbo jėgos kiekis ir kokybė;

  • Kapitalo kiekis ir kokybė;

  • Žemė, jos kiekis ir kokybė

  • Ekonominė aplinka

    RODIKLIAI:

  • RBVPd.t; RBVPp.t.

  • RBVPGd.t; RBVPGp.t


Gamybos pl tot pasaulyje

GAMYBOS PLĖTOTĖ PASAULYJE


Laim s poj io pasiskirstymas jav laike

LAIMĖS POJŪČIO PASISKIRSTYMAS JAV LAIKE, %


Laim s poj io pasiskirstymas jav pagal skirting pajam grupes

LAIMĖS POJŪČIO PASISKIRSTYMAS JAV PAGAL SKIRTINGŲ PAJAMŲ GRUPES, %


Ekonominis augimas ir laiko veiksnys

Ekonominis augimas ir laiko veiksnys

  • Trumpasis laikotarpis;

  • Ilgasis laikotarpis;

  • Ekonominio augimo ribos


Ekonominio augimo problema

Ekonominio augimo problema

  • Adomo Smito darbas “Tautu turto prigimties ir priežasčių tyrimas” (1776 m.)

  • Tomas Maltusas “Gyventojų skaičiaus dėsnio tyrimas” (1798 m.)


Pagrindin s ekonominio augimo teorijos 1

PAGRINDINĖS EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS(1)

  • Neoklasikinė ekonominio augimo teorija teigia, kad ekonomika yra stabili iš prigimties, ir jai būdinga visiško užimtumo tendencija. Šie modeliai pagrįsti gamybos funkcijos teorija. Juose numanomas gamybos veiksnių kainų lankstumo ilguoju laikotarpiu išsaugojimas ir veiksnių pakeitimas, vykstantis dėl jų kainų pasikeitimo, o pirmiausia pasikeičia kapitalo imlumas.


Pagrindin s ekonominio augimo teorijos 2

PAGRINDINĖS EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS(2)

  • Dž.M.Keinso ir neokeinsistinė ekonominio augimo teorija rinkos ekonomiką traktuoja kaip nestabilią iš prigimties ir balansuojančią “ant peilio ašmenų”. Pasak šios teorijos šalininkų, pusiausvirai būtinos sąlygos yra tokios griežtos, kad jų įvykdymo tikimybė labai menka. Šie modeliai skiriami nestabilumo ir nedarbo nagrinėjimui.


Ekonominio augimo klasifikacijo s kriterijai

EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJOS KRITERIJAI

Pagal gamybos veiksnių naudojimo pobūdį išskiriamas:

  • ekstensyvus ekonominis augimas, pasiekiamas pasitelkus papildomus gamybos veiksnius;

  • intensyvus ekonominis augimas, pasiekiamas naudojant žymiai tobulesnius gamybos veiksnius ir pažangesnes technologijas.

    Pagal gamybos apimties kitimo tempų dydį išskiriami šie tempai:

  • dideli (spartūs) augimo tempai;

  • nulinio augimo tempas;

  • neigiami augimo tempai;

  • optimalūs augimo tempai.


Ekonominio augimo temp pagal gamybos apimties kitim ypatyb s 1

EKONOMINIO AUGIMO TEMPŲ PAGAL GAMYBOS APIMTIES KITIMĄ YPATYBĖS(1)

Nulinio ekonominio augimo tempai per santykinai trumpą laikotarpį nesukels labai neigiamų pasekmių, kadangi gali būti pasiekiami: a) mažinant medžiagų imlumą (medžiagų sunaudojimą produkcijos vienetui), didinant kapitalo imlumą (kapitalo sunaudojimą produkcijos vienetui) ir darbo našumą (pagamintos produkcijos kiekį per laiko vienetą); b) mažinant karines išlaidas (karinės paskirties produkcijos gamybos apimtį).

Plėtra be augimo vadinama subalansuota plėtra – tai tokia plėtra, kuri patenkina dabartinio laikmečio poreikius, nesudarydama pavojaus būsimoms kartoms patenkinti jų poreikius.


Ekonominio augimo temp pagal gamybos apimties kitim y patyb s 2

EKONOMINIO AUGIMO TEMPŲ PAGAL GAMYBOS APIMTIES KITIMĄ YPATYBĖS (2)

Neigiami ekonominio augimo tempai yra krizės reiškinių įrodymas (jų kitimą Lietuvoje galima paaiškinti šiomis aplinkybėmis: staigus senų gamybinių-kooperacinių ryšių nutrūkimas žlugus senajai biurokratinio valdymo sistemai; morališkai ir fiziškai nusidėvėjusios technikos naudojimas ir kt.).

Optimalūs ekonominio augimo tempai turi remtis susidariusia makroekonomine pusiausvira ir tuo pat metu būti svarbiausia jos užtikrinimo priemone. Jie neturi būti labai aukšti, kadangi pernelyg aukšti augimo tempai, sukelia neišvengiamai infliaciją


Ekonominio augimo veiksni grup s

1. Tiesioginio poveikio:

pasiūlos veiksniai - gamtiniai ištekliai, darbo ištekliai, kapitalas, mokslas ir technologija, verslininkystės sugebėjimai;

paklausos veiksniai - bendroji paklausa, veikianti kaip pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys kiekybiniu, struktūriniu ir kokybiniu požiūriu.

2. Netiesioginio poveikio:

darbo užmokesčio dydis ir jo dinamika, ribinis polinkis taupyti ir ribinis polinkis investuoti, valstybės fiskalinė politika.

Ekonominio augimo veiksniai matuojami vertiniais (piniginiais) ir natūriniais (fiziniais) rodikliais ir išreiškiamas procentais arba absoliutiniais dydžiais.

EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIŲ GRUPĖS


Ekonominio augimo veiksniai j poveikis augimui

EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI JŲ POVEIKIS AUGIMUI


Ekonomin s sistemos vystymasis

EKONOMINĖS SISTEMOS VYSTYMASIS

  • Ekonominės sistemos vystymasis apima tiek socialinį ir ekonominį vystymąsi, tiek ir išorinį ekonominį vystymą, panaudojant vidines sistemos galimybes ir išorinį poveikį. Ekonominės sistemos vystymasis yra įmanomas dėl jos elementų (subjektų) galimybių kuo pilnesnio atsiskleidimo ir panaudojimo. Pagrindinis jo požymis - globalinė judėjimo tendencija.

  • Ekonominė sistema vystosi ta makrotrajektorija, kurią užduoda sisteminė kokybė: kiekvienai ekonominei sistemai būdingas tam tikras ekonominės pažangos mastu (jį galima išreikšti, pvz., ekonominio augimo ar kito integruoto rodiklio pokyčio tempais), jos kiekybinio kitimo intervalas, tam tikros vidinės bei išorinės galimybės, jų panaudojimas ir atsiskleidimo didinimas. Ekonominės sistemos turi skirtingus kokybinius apibrėžtumus, o tuo pačiu ir skirtingas judėjimo makrotrajektorijas, ekonominės pažangos potencialius mastus, pasiekiamus per nevienodus laiko tarpus.


2 ekonomin sistema ir jos kitimas ekonomini sistem vystymosi makrotrajektorijos

2.EKONOMINĖ SISTEMA IR JOS KITIMAS. EKONOMINIŲ SISTEMŲ VYSTYMOSI MAKROTRAJEKTORIJOS


Ekonomin s sistemos vystymosi samprata 1

EKONOMINĖS SISTEMOS VYSTYMOSI SAMPRATA(1)

1.Vystymasis suprantamas pirmiausia kaip ekonominis reiškinys, jo šalininkai vystymąsi sieja su laukiamais gamybos struktūriniais pokyčiais, Y↑, UR↓.

2.Vystymasis suprantamas kaip socialinis reiškinys, jo šalininkai teigia, kad vystymasis turi apimti ne tik ekonominius kintamuosius (Y, P ar S lygį), bet ir neekonominius, institucinius veiksnius (socialinę stratifikaciją, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemas, motyvaciją, valdžios struktūras, asmenybės vystymą ir kt.).


Ekonomin s sistemos vystymosi samprata 2

EKONOMINĖS SISTEMOS VYSTYMOSI SAMPRATA(2)

Socialiniamevystymesi išskiriami keturi svarbiausi elementai:

  • Rezultatyvumas – žmonių sugebėjimas didinti savo veiklos produktyvumą, jų pilnavertis dalyvavimas Y formavimo procese, galimybė gauti piniginį atlygį;

  • lygybė– užtikrinimas lygių pradinių galimybių, likvidavimas barjerų, trukdančių įgyti atitinkamas galimybes;

  • stabilumas –užtikrinimas galimybių ne tik dabartinėms, bet ir ateities kartoms;

  • galimybių išplėtimas – vystymosi proceso užtikrinimas žmonių pastangomis, o ne tik dėl jų interesų, žmonių įtraukimas į sprendimų, lemiančių jų gyvenimą, priėmimo procesą.


Ekonomin s sistemos vystymosi samprata 3

EKONOMINĖS SISTEMOS VYSTYMOSI SAMPRATA (3)

Trumpas vystymosi apibrėžimas: tai daugiaplanis ekonomikos judėjimo procesas, užtikrinantis radikalius pokyčius socialinėse struktūrose, institutuose, žmonių elgsenoje ir garantuojantis ekonominio augimo spartėjimą, veiksmingesnį socialinių problemų sprendimą.

Jei vystymasis yra natūrali vidinė sistemos nuostata, tai vystymas yra išoriškai primesta elgesio schema.


Ekonomin s sistemos vystymosi samprata 4

EKONOMINĖS SISTEMOS VYSTYMOSI SAMPRATA (4)

  • Vystymo veiksmus atlieka makroaplinkos institucijos, užimančios išorinę poziciją atžvilgiu tiesioginių ekonomikos subjektų. Makroaplinkos institucijos, vykdydamos vystymo žingsnius, siekia savo tikslų ir ekonominės sistemos elementus laiko priemone šių tikslų pasiekime. Jeigu vystymo pokytis nėra kryptingas, tai vystymosi procesas gali prarasti jam būdingą judėjimo makrotrajektoriją. Vystymo sąlygoti pokyčiai gali įgauti atsitiktinių (net katastrofiškų) procesų pobūdį.

  • Vystymas, suteikiant sistemai išorines galimybes, sąlygoja dalinius kiekybinius pokyčius, kurių išraiška yra arba ekonominis augimas, arba nuosmukis. Kitaip tariant, valdžios ekonominės politikos pokyčius galima grafiškai pavaizduoti vystymosi makrotrajektorijos atitinkamais postūmiais, nesikeičiant jos krypčiai.


Ekonomin s sistemos vystymosi samprata 5

EKONOMINĖS SISTEMOS VYSTYMOSI SAMPRATA(5)

Vystymo veiksmų būtinybę ir mastus lemia dvi aplinkybės:

  • Ekonominės valdžios pasiskirstymas tarp trijų pagrindinių jos subjektų: 1)vartotojo, 2)gamintojo ir 3)valstybės (vyriausybės). Kiekvienai ekonominei sistemai yra būdinga savita ekonominės valdžios pasiskirstymo schema.

  • Kritinės situacijos ekonominių sistemų gyvavime, kurios gali būti objektyviai sąlygotos (kaip saviorganizacijos padarinys) ir tariamos (kaip valdžios veiksmų priežastis ir pasekmė).


Ekonomin s sistemos vystymo grafinis modeliavimas

EKONOMINĖS SISTEMOS VYSTYMO GRAFINIS MODELIAVIMAS


3 ekonominio vystymosi vertyb s 1

3. EKONOMINIO VYSTYMOSI VERTYBĖS(1)

  • Sugebėjimas užtikrinti pagrindinius poreikius (maistas, sveikata ir saugumas). Jų poreikio nepatenkinimas reiškia “absoliutų šalies neišsivystymą”. BVPG didinimas, absoliutaus skurdo įveikimas, užimtumo didėjimas ir gerovės skirtumų mažėjimas yra būtinos, tačiau nepakankamos vystymosi sąlygos.


Ekonominio vystymosi vertyb s 2

EKONOMINIO VYSTYMOSI VERTYBĖS(2)

  • Savigarba (asmenybės tapsmas) - aukštos gyvenimo kokybės prielaida. Žmogus turi jaustis reikalingu; jis turi būti tikras, kak nėra priemone kitiems siekti jų savanaudiškiems interesams. Visos tautos siekia surasti saviraiškos ir savigarbos formas, kurios skiriasi skirtinguose išsivystymo lygiuose.


Ekonominio vystymosi vertyb s 3

EKONOMINIO VYSTYMOSI VERTYBĖS(3)

  • Laisvė nuo pavaldumo: pasirinkimo laisvė. Tai žmogaus laisvė, nepriklausomybė nuo neigiamų materialinių ir socialinių aplinkos sąlygų (pvz., gamtos kataklizmų, žmonių ar tautų poveikio, stichinių nelaimių, visuomeninių institutų, dogmiškų požiūrių). Laisvė reiškia galimybę visuomenei ir jos nariams pasirinkti vystymosi kelią, kaip socialinį tikslą, esant minimaliems išoriniams apribojimams, praplečia jų pasirinkimo galimybes. Asmenybės laisvės vertybė apima politinę laisvę (asmeninį saugumą, įstatymų viešpatavimą, žodžio laisvę, dalyvavimą politiniame gyvenime, galimybių lygybę).


Ekonominio vystymosi tikslai

EKONOMINIO VYSTYMOSI TIKSLAI

Dažnai ekonomikos vystymosi/vystymotiksu yra laikomas stabilus socialinės sistemos judėjimas link geresnio, labiau civilizuoto gyvenimo. Kiekvienoje šalyje “gyvenimo kokybės” samprata yra skirtinga, bet vystymosi tikslai turi apimti mažiausiai tris momentus:

  • Pasiūlos didinimas ir didesnis prieinamumas prie gyvybiškai svarbių produktų bei paslaugų: maisto, būsto, sveikatos ir saugumo apsaugos.

  • Gyvenimo lygio kėlimas, kuris apima pajamų augimą dėl darbo vietų augimo, kokybišką išsimokslinimą, išskirtinį dėmesį kultūrinėms ir humanitarinėms vertybėms.

  • Užtikrinimas tiek individui, tiek ir visuomenei didesnių pasirinkimo galimybių ekonomikoje ir socialinėje sferoje. Tai mažintų jų priklausomumą nuo kitų žmonių ir šalių, saugotų nuo skriaudų ir nemokšiškumo.


4 teoriniai ekonominio augimo modeliai

4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO MODELIAI

1)esant tobulajai konkurencijai (neoklasikinė sintezė, Solou modelis);

2)esant netobulajai konkurencijai (keinsistinis ir neokeinsistinis, Keinso, Harodo, Domaro modeliai).


1 neoklasikin sintez

1. NEOKLASIKINĖ SINTEZĖ

  • NESTABILUMO PRIEŽASTIS: laikinas disbalansas darbo rinkoje.

    Darbo užmokestis pakyla per aukštai, t.y. LS ima viršyti paklausą, pradeda didėti UR, tai sąlygoja DU mažėjimą, todėl LD didėja, Y↑ ir ekonomika grįžta į pusiausvyros būseną.


2 keinsistiniai ir neokeinsistiniai modeliai

2. KEINSISTINIAI IR NEOKEINSISTINIAI MODELIAI

NESTABILUMO PRIEŽASTIS: privačių kapitalo investicijų lygis ir svyravimai.

Investicijų svyravimai priklauso nuo bendrosios paklausos struktūros ir jos kitimo.


1 tobulosios konkurencijos modelis solou modelis

1.TOBULOSIOS KONKURENCIJOS MODELIS – SOLOU MODELIS

  • Įvertina taupymo normos, gyventojų skaičiaus bei mokslo ir technikos pažangos poveikį ekonominiam augimui.

    Solou modelyje naudojama Kobo ir Duglaso gamybos funkcija:

  • Y = A Kα Lβ, kurioje L ir K yra pakaitalai


Pagrindiniai modelio tikslai

PAGRINDINIAI MODELIO TIKSLAI

  • 1) subalansuoto ekonomikos augimo veiksnius;

  • 2) nustatyti, kokius ekonominio augimo tempus turi užtikrinti ekonomika esant konkretiems ekonominės sistemos rodikliams ir maksimizuoti vartojimo apimtį;

  • 3) nustatyti kapitalo augimo, gyventojų skaičiaus didėjimo ir technologinės pažangos poveikį ekonominiam augimui;

  • 4) surasti optimalią pastovią kaupimo normą, esant pastoviam aprūpinimui kapitalo ištekliais;

  • 5)nustatyti optimalią kintamą gamybinio kaupimo normą;

  • 6) modeliuoti techninę pažangą pagal jos rūšis(autonominę, materializuotą, neutralią, nesančią neutralią).


Modelio kintamieji

MODELIOKINTAMIEJI


Kintamieji vienam darbuotojui

KINTAMIEJI VIENAM DARBUOTOJUI


Darbo produktyvumo priklausomyb nuo apr pinimo kapitalu

DARBO PRODUKTYVUMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO APRŪPINIMO KAPITALU


Taupymo normos poveikis apr pinimui kapitalu

TAUPYMO NORMOS POVEIKIS APRŪPINIMUI KAPITALU


Optimali taupymo norma

OPTIMALI TAUPYMO NORMA

  • Taupymo norma gali kisti, todėl kyla klausimas kokia gi turi būti optimali taupymo norma? Pasirinkdami elgesio modelį politikai turi siekti tokio stabilaus aprūpinimo kapitalu lygio, kuris maksimizuotų ekonominę visuomenės gerovę. Taupymo normos optimalumas nustatomas pagal “auksinę” ekonominio augimo taisyklę, arba kitaip vadinamą Felpso taisyklę, ją suformulavusio amerikiečių ekonomisto Edmundo Felpso garbei:

  • Kapitalo kaupimo lygis, užtikrinantis stabilią būseną esant maksimaliam vartojimo lygiui, vadinamas “auksiniu” kapitalo kaupimo (aprūpinimo) lygiu, arba “auksine” ekonominio augimo taisykle.


Optimali taupymo norma1

OPTIMALI TAUPYMO NORMA


Y did jimo ir nacionalinio taupymo priklausomyb

Y DIDĖJIMO IR NACIONALINIO TAUPYMO PRIKLAUSOMYBĖ

Šaltinis: World Development Indicators, 1999, 12-14, 220, 222.


2 teo riniai ekonomio augimo modeli ai net o b u losios konkurencijos s lygomis

2.TEORINIAI EKONOMIO AUGIMO MODELIAINETOBULOSIOS KONKURENCIJOS SĄLYGOMIS

1.Domaro ekonominio augimo modelis – nagrinėja dvigubą investicijų vaidmenį: AD padidėjimą ir ekonomikos AS galimybes;

2.Harodo ekonominio augimo modelis – parodo tempą, kuriuo turi didėti nacionalinės pajamos, kad atitiktų Keinso nacionalinių pajamų pusiausvyros sąlygą;

3.MRW modelis – kapitalo veiksnys gamybos funkcijoje išskaidomas į fizinį ir žmogiškąjį kapitalą


Teorijos elementai 1

TEORIJOS ELEMENTAI (1)

  • Akceleratorius (A,) - koeficientas, rodantis investicijų pokyčio priklausomybę nuo nacionalinio produkto pokyčių arba bendrosios paklausos pokyčių


Teorijos elementai 2

TEORIJOS ELEMENTAI (2)

Priklausomybė tarp Y ir multiplikatoriaus bei akceleratoriaus grynai privačios ekonomikos modelyje apibūdinama:


Multiplikatoriaus ir akceleratoriaus s veika

MULTIPLIKATORIAUS IR AKCELERATORIAUS SĄVEIKA

Ā↑ → AD ↑ → m →

123

→Y↑ → Al →I ↑ → AD ↑ →

4567

→ žr. 2 žingsnį


Bendr j pajam dinamika laiko po i riu

Bendrųjų pajamų dinamika laiko požiūriu

.

a) gestantys svyravimai b) didėjantys svyravimai c) pastovios amplitudės svyravimai


Domaro augimo temp r ys ir pusiausvirojo augimo tempo s lyga

Domaro augimo tempų rūšys ir pusiausvirojo augimo tempo sąlyga

;


Domaro lyg i sistema

Domaro lygčių sistema

;


Harodo model is

Harodo modelis


Harodo ekonominio augimo tempai

Harodo ekonominio augimo tempai

  • Garantuotasis augimo tempas (Gw, warranty rate of growth) – augimo tempas, kurio rezultatai tenkina darbdavius, suinteresuotus plėtoti gamybą tempu, garantuojančiu nuolatinį produkto prieaugį.

  • Natūralusis (būtinasis) augimo tempas (Gn, natural/necessary rate of growth) – augimo tempas, kuris garantuoja visiškąjį darbo jėgos užimtumą didėjant jos pasiūlai ir leidžia be apribojimų naudotis mokslo ir technikos pažangos laimėjimais bei plėtros galimybėmis.

  • Faktiškasis augimo tempas (G, real/actual rate of growth) – tai esamasis ekonominio augimo tempas.


Mrw modelis

MRW modelis

α – gamybos apimties jautrumas fiziniam kapitalo veiksniui;

β – gamybos apimties jautrumas žmogiškojo kapitalo veiksniui;

1 – α – β – gamybos apimties jautrumas darbo veiksniui;

AL – našaus darbo vienetų skaičius;

k – fizinio kapitalo atsarga vienam darbuotojui;

h – žmogiškojo kapitalo atsarga vienam darbuotojui.


Ekonomin s raidos cikli kumas

EKONOMINĖS RAIDOS CIKLIŠKUMAS

Ekonominės veiklos apimties ir aktyvumo intensyvumo reguliarūs svyravimai, vadinami ekonominiu (verslo) ciklu.

Ekonominis ciklas yra ekonomikos augimo ir nuosmukio laikotarpių kaitos procesas.

Ekonominį ciklą sudaro nacionalinio produkto augimo tempų svyravimas, susidedantis iš 4 stadijų:


Ekonomin s raidos cikli kumas t sinys

EKONOMINĖS RAIDOS CIKLIŠKUMAS (tęsinys)

I stadija – pakilimas; tai stadija, kai nacionalinio produkto apimtis pasiekia potencialiojo nacionalinio produkto lygį intervale AB. Ji baigiasi aukščiausiu pakilimu arba bumu nacionalinio produkto apimties svyravimo taške B;

II stadija – nuosmukis; tai gamybos mažėjimo stadija, kai ekonomika praėjo aukščiausią pakilimo tašką. Tai vyksta intervale BD, kuriam būdingas bendras konjunktūros smukimas;

III stadija – krizė; tai žemiausia potencialiojo nacionalinio produkto požiūriu ciklo stadija, apibūdinama ekonomikos būsena taške D. Jei gilus ciklo “įdubimas” kurį laiką užtrunka, tai vadinama depresija.

IV stadija – pagyvėjimas; tai stadija, einanti po krizės ar depresijos, kai gamybos apimtis pradeda didėti. Tai rodo gamybos apimties kitimo intervalas DE. Taške E pasiekiamas anksčiau jau buvęs aukščiausias gamybos apimties taškas B.


Ekonominis ciklas ir jo stadijos

EKONOMINIS CIKLAS IR JO STADIJOS


Verslo ciklo rodikli klasifikacija

Verslo ciklo rodiklių klasifikacija

1. aplenkiantys krizės fazę rodikliai (nauji užsakymai ilgojo vartojimo prekėms, statybos darbų apimtys, akcijų kursai, darbo savaitės trukmė, įmonių susiliejimai, bankrotai);

2. sutampantys su krize (Y ↓, U↑, pelnas ↓);

3. atsiliekantys (mažmeninės prekybos apyvarta, produkcijos atsargos įmonėse, asmeninės pajamos).


Ekonomin s raidos cikli kumo prie astys 1

EKONOMINĖS RAIDOS CIKLIŠKUMO PRIEŽASTYS(1)

1. Klasikinė mokyklos pažiūros grindžiamos statiška ekonominės pusiausvyros koncepcija, nenagrinėjant ekonominės sistemos vystymosi dinamikos.

2. Neoliberalinė - vienija teorijas, pagrįstas ekonominio gyvenimo dinamine analize. Šios teorijos susieja ekonominių krizių plėtojimąsi su objektyviai egzistuojančiais veiksniais, pažeidžiančiais ekonominę pusiausvyrą. Ieškant tokių veiksnių, buvo kuriamos įvairios anticiklinės politikos strategijos, pateisinamas valstybės kišimasis į ekonomiką.


Ekonomin s raidos cikli kumo prie astys 11

EKONOMINĖS RAIDOS CIKLIŠKUMO PRIEŽASTYS(1)

3. Marksistinė analizė. Vokiečių filosofas K. Marksas (Marx, Karl, 1818-1883) supriešino ikikapitalistines krizes (kilusias dėl nepakankamos gamybos apimties) ir kapitalistines krizes, kylančias dėl prekių perprodukcijos. Krizių priežastis, viena vertus, pasak jo, buvo atotrūkis tarp gamybos priemonių objektyvios raidos ir atitinkamo kapitalo kaupimo, o kita vertus - rinkos paklausos, nusakomos pajamų paskirstymu ir vidutinės pelno normos, judėjimas.


Ekonomin s raidos cikli kumas pasauliniu mastu

EKONOMINĖS RAIDOS CIKLIŠKUMAS PASAULINIU MASTU

Ekonominės raidos cikliškumas yra visuotinė tiek atskiro nacionalinio ūkio, tiek pasaulinio ūkio kaip vientisos visumos judėjimo forma. Cikliškumas - svarbiausias ekonominės dinamikos veiksnys, viena iš makroekonominės pusiausvyros determinančių. Dėl sudėtingų, tarpusavyje besikertančių įvairių cikliškumo elementų kitimo krypčių dažnai ypač sunku išskirti atskirus ekonominius ciklus. Kiek yraįvairiausių svyravimo rūšių, tiek yra ciklų.


Pagrindiniai cikl tipai

PAGRINDINIAI CIKLŲ TIPAI

  • trumpalaikiai šakos konjunktūriniai svyravimai (1-2 dienų, iki 1 mėn.);

  • sezoniniai ir pusmetiniai ciklai;

  • “mažieji” Kitčino, gamybinių atsargų ciklai (3-4 metai, vidutiniškai 40 mėn.);

  • normalūs “didieji” Žugliaro, komerciniai ciklai (6-10 metų, vidutiniškai 8 metai);

  • Lebruso, investicijų ciklai (10-12 metų);

  • Kuznecovo, statybos ciklai (15-22 metai);

  • “ilgųjų bangų” Kondratjevo ciklai (40-60 metų, vidutiniškai 50 metų);

  • cikliniai šimtmetinių svyravimų trendai (100 metų, 200-400 metų).


  • Login