Judita vai i nait 1937 2001 m
Download
1 / 25

Judita Vaičiūnaitė (1937-2001 m.) - PowerPoint PPT Presentation


  • 260 Views
  • Uploaded on

Judita Vaičiūnaitė (1937-2001 m.). Judita Vaičiūnaitė. „O mano pačios autobiografija? Turbūt ji eilėraščiuose, kiek pajėgiau tai išreikšti, kiek pasidavė žodis“ Judita Vaičiūnaitė (1985m.). Biografija.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about ' Judita Vaičiūnaitė (1937-2001 m.)' - kezia


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
Judita vai i nait 1937 2001 m

Judita Vaičiūnaitė(1937-2001 m.)



„O mano pačios autobiografija? Turbūt ji eilėraščiuose, kiek pajėgiau tai išreikšti, kiek pasidavė žodis“

Judita Vaičiūnaitė

(1985m.)


Biografija
Biografija eilėraščiuose, kiek pajėgiau tai išreikšti, kiek pasidavė žodis“

„Aš turiu lyg ir tris prarastas tėviškes, tris taškus žemėlapy, kur mano kraujo medžio šaknys, nepažįstama, bet juntama erdvė“. Į tą erdvę poetė įtraukia ir savo tėvų patirtį (Piliakalnių kaimą Veprių valsčiuje, Stelmokų kaimą prie Šiaulių).




  • Dirbo Vilniaus universitete filologe. šeimoje (tėvas- medicinos profesorius, vienas dėdė – Petras Vaičiūnas- poetas, dramaturgas, kitas- kunigas).

  • Savo biografiją J.Vaičiūnaitė sieja su didžiausiais Lietuvos miestais, su žmonėmis, saugojančiais inteligentiškumo dvasią.




K rybos bruo ai
Kūrybos bruožai: „Žemynos vainikai“. Poetė pelnė garbingą Baltijos Asamblėjos premiją.

  • J.Vaičiūnaitė, išaugusi mieste, inteligentų šeimoje, iš mažens įtraukta į meno pasaulį, išsiugdė judrią asociatyvinę mąstyseną, taip pat gana rafinuotą estetinį jausmą.


  • “Vaičiūnaitė yra daugiau jausmo, emocinio tikrovės išgyvenimo poetė, ir tik jos kūrybos nagrinėjimas reikalauja įtemptų intelektualinių pastangų todėl, kad savo jausmus ji išreiškia per subtilų ir komplikuotą poetinių priemonių santykiavimą estetiškai patrauklioje, darniai išbalansuotoje vaizdų, ritmo ir metaforų struktūroje“.

    (R.Šilbajoris)





  • J.Vaičiūnaitės poetinio žodyno savitumą lemia žodžiai, susiję su senąja architektūra (arkados, galerijos, skliautai), su didžiausiais meno stiliais (renesansas, barokas), su sakralumu (bažnyčia, varpinė, angelas), su specifine miesto augalija (geltonos rožės, vilkdalgiai, vijokliai).




Lyrikos mogus
Lyrikos žmogus prasideda nuo pirminės žmogui šventos erdvės – nuo vaikystės.

  • Lyrinis „aš“ – išdidus, nepriklausomas, laisvas, dažnai „laukinis“, „neprijaukintas“.

  • Kartu tai gyvenimo meilės žmogus, „pririštas“ siūlais prie gyvenimo kasdienybės.



Kompozicija
Kompozicija: pati gyvenimo poezija, o ne šventės ar kažkokie ypatingi plunksnos verti objektai

  • J.Vaičiūnaitės lyrika keičia tradicinę poetiškumo sampratą.

  • Eilėraščiuose dažnai neišlaikoma strofos simetrija, nėra melodingų pakartojimų, nugludintos pabaigos.



  • Kaip ir šnekamojoje kalboje, poetė nevengia gramatiškai nenušlifuotų, nepabaigtų frazių. Jos žodynas iš principo atviras visiems kalbos sluoksniams- ir tradiciniams poetizmams, ir buitinei leksikai, ir inteligento šnekai, tuo parodant, kad kalba, kuria mąsto ir bendrauja dabarties žmogus, neblogiau gali perteikti jo dvasinį pasaulį, negu aukštasis romantinis stilius.


Eil ra io vyksmas
Eilėraščio vyksmas: nenušlifuotų, nepabaigtų frazių. Jos žodynas iš principo atviras visiems kalbos sluoksniams- ir tradiciniams poetizmams, ir buitinei leksikai, ir inteligento šnekai, tuo parodant, kad kalba, kuria mąsto ir bendrauja dabarties žmogus, neblogiau gali perteikti jo dvasinį pasaulį, negu aukštasis romantinis stilius.

  • Eilėraščio vyksmas ne vienakryptis, o šakotas. Paralelės, antitezės, palyginimai- netikėti.

  • J.Vaičiūnaitės eilėraščio vyksmo vieta dažniausiai yra aikštė, perkertama istorijos ir likimo linijų (senas kiemas, gatvė, skersgatvis).


Eil ra io erdv
Eilėraščio erdvė: nenušlifuotų, nepabaigtų frazių. Jos žodynas iš principo atviras visiems kalbos sluoksniams- ir tradiciniams poetizmams, ir buitinei leksikai, ir inteligento šnekai, tuo parodant, kad kalba, kuria mąsto ir bendrauja dabarties žmogus, neblogiau gali perteikti jo dvasinį pasaulį, negu aukštasis romantinis stilius.

  • Erdvę skaido arkos, skliautai, kolonos, laiptai, vartai, sankryžos. Virš jų, tarsi kylant į viršų,- stogai, kaminai, varpinės.

  • Eilėraščio vaizdas turi įstabaus geometriškumo: linijų, kampų, ovalų, susikirtimų, paralelių.



ad