Lietuvi liaudies dainos sutartin s
Sponsored Links
This presentation is the property of its rightful owner.
1 / 26

Lietuvių liaudies dainos. SUTARTINĖS PowerPoint PPT Presentation


  • 967 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Kultūra. Lietuvių liaudies dainos. SUTARTINĖS. Darbą atliko Gertrūda Rudaitytė. ,, Jei tauta žūna, dažnai ji dar gyva savo dainose“ . L.Rėza.

Download Presentation

Lietuvių liaudies dainos. SUTARTINĖS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Kultra

Lietuvi liaudies dainos.

SUTARTINS

Darb atliko Gertrda Rudaityt


,,Jei tauta na, danai ji dar gyva savo dainose.

L.Rza


Lietuvi liaudies dainos monms tas pats, kas iulbjimas paukiams. mons nuo seno savo jausmus, viltis ir svajones ireikia dainomis. Yra visoki dain, visuomen danai mgsta linksmas estradines dainas, taiau a manau, kad graiausios, irdiai mieliausios yra liaudies dainos.

ias dainas urainti pradta dar XVIIIa..


L.Rza - lietuvi tautosakos mokslo pradininkas. 1815m. Jis ileido pirmj lietuvi tautosakos (dain) rinkin ir para pirmj mokslin studij apie lietuvi tautosak (liaudies dainas).


Lietuviams liaudies dainos yra svarbi kultros dalis. Nuo 1924 m. Lietuvoje rengiamos dain vents, kurias atvyksta tkstaniai lietuvi, kad rodyt, kokias nuostabias lietuvikas dainas mes saugojame savo tautos lobynuose.


Lietuvi liaudies muzika nuo seno garsja graia melodija ir danai akompanuojama tradiciniams okiams.


L. Rza pabria lietuvi dain natralum ir paprastum, jomis reikiam jausm velnum ir nuoirdum. Dainoms bdinga velni melancholija, gaubianti jas ,,palaimingu lidesio ydu". Ypa jautriai ir subtiliai reikiami meils jausmai.

Bdama ,,tyriausias tautos sielos perlas", daina yra nenykstanti dvasin vertyb.


Lietuva dain alis. Lietuviams daina antroji kalba. Dainos Lietuvos kaime skambdavo nuo sen senovs. Dainuodavo briais traukdami darb ir grdami i darbo, dirbdami vyrai ir moterys. Niniuodavo motinos, supdamos kdik, ir jaunos marios, sukdamos girn akmen.


Dainuodavo broleliai, tvyns ginti ijodami. Daina skambdavo piemenliui gyvulius ganant, taip pat ienpjovio plaius dalgio mostus lydint. J traukdavo ir jaunas vejys. O k besakyti, kai ateidavo darbo pabaigtuvs, vestuvs ar iaip linksmos sueigos...

Taip mons dainavo ir kr savo dainas, perduodami jas i kartos kart vis naujais vaizdais praturtindami.


Liaudies daina mus lydi vis gyvenim.Vargu ar rastume mog, augus be lopini, maiki aidim, nepatyrus gaivinanio liaudies dainos poveikio.


Liaudies dainose daug metafor, epitet, palyginim. Kareivlis rasele pasikloja, miglele usikloja , martelei praydo vargo iedelis tarpe anytos varteli. Dainose juodoji emel yra geroji globja, saulel ildo, globoja.

Lidiniosmotinos palyginamos su balta gulbele. Tvas - su uolu, bernelis dobillis, mergel- balta lelijl.


Taigi lietuvi liaudiesdainos yra nepaprastai poetikos, pilnos tyro diaugsmo, svajoni, prasms, kaip ir pati Lietuvos gamta, kaip ir jos mons.

Senj dain rimas yra atsitiktinis dalykas. Kadangi dainosenaudodavo maybinius odius, tai rimas atsirasdavo savaime, bet smoningai liaudis seniau j niekuomet nevartodavo. Visada rimuotos buvo tik nerimtos dainos, kurias seniau vadindavo dainukomis arba lojimais.

oko ydai ir igonai.

Paskui oko geri ponai.

oko vyos ir ebatai,

Paskui oko gryni padai.


Seniausias dain vaizdis - paralelizmas, atsirads ia dar tada, kai mons gamtoje mat tuos paius reikinius, kaip ir savo gyvenime.

Du gretimuosius vaizdus mons pastat vien alia kito nejuiomis, n kiek nesirpindami tokiais vaizdiais savo dain papuoti.


Svarbiausias liaudies dain bruoas lyrizmas tai yra gilus jausm isakymas, nuoirdumas, velnumas, o ne istorij eiliavimas. Lietuvi dain savitumas, kuriuo jos skiriasi nuo kit dain, yra j tikras natralumas.


I i dain dvelkia velnus, elegikas tonas, ir jis sklinda ne i nesutramdomos, bet i skaisios, nekaltos, mylimo asmens besiilginios irdies.


Visas lietuvi liaudies dainas galima skirstyti:

  • dainas (darbo, jaunimo, kalendorini veni, karines istorines);

  • raudas;

  • sutartines.


SUTARTINS tai ms dvasins kultros pamatas.

2010m. JT organizacija UNESCO sutartines trauk monijos nematerialaus kultros paveldo sra.


Sutartins daugiabalss lietuvi liaudies dainos. Sutartins yra vieni seniausi dviej- trij bals polifonijos pavyzdiai. Seniausi uuomin apie jas randama XVI a. raytiniuose altiniuose.


Lietuvi sutartini tekstuose maai odi, jie kartojami, gausu garsaodi. Melodijos trumputs, jas sudaro du - penki skirtingo auktumo garsai. Taiau domiausia sutartinse - tai ritmas ir harmonija. Ritme danai girdimos sinkops, o harmonija - tai nuolat skambanios sekundos. Todl sutartins skamba atriai ir kaprizingai.


Dainuojant sutartines danai bdavo ir okama ramiaisjudesiais. Sutartines taip pat grodavo muzikos instrumentais: skuduiais, lumzdeliais, daudytmis, kanklmis.

ios dainos buvo dainuojamos vairiomis progomis: karo, vestuvi, kalendorinio ciklo ir kitomis.


Sutartins gali bti dvejins, trejins ir keturins pagal daininink skaii.

Trejins yra populiariausios. Jas dainuoja trys grups. Po pirmojo balso tarytum pavlavs sijungia antrasis balsas, dar vliau treiasis. Nors dainuoja trise (arba trimis grupmis), vienu metu skamba tik du balsai, vienas nutils balsas ilsisi, klausosi.


Lietuvi sutartins - labai svarbus ms dvasins kultros pamatas (analogij pasaulyje nerandama iki iol, nors tam tikr panaum esama Balkanuose, Indonezijoje, Gvinjoje).

Sutartines, kaip tam tikr muzikin simbol, skmingai naudojo XX a. kompozitoriai J.Gruodis, S.Vaininas.

Sutartinmis pagrsta daugelio iuolaikini kompozitori kryba. Usienyje sutartins yra tapusios savita Lietuvos vizitine kortele.


Daugeliui kitataui sutartins tebra egzotika, neinia i kur atsiradusi tokiame maame Europos kampelyje. Nors Lietuvoje iki iol jos buvo primirtos, taiau miesto jaunimui sutartins vis labiau tampa savotika meditacijos forma ar saviraikos bdu. Taigi sutartini kolektyvinio giedojimo tradicija, iuo metu jau visikai inykusi kaimuose, pamau atgyja miest folkloro ansambliuose.


Anot tautosakininkoS.Skrodenio, folkloras turt pabrti ms tautin savitum, atskleisti tautos dvasines vertybes. A manau, kad mums labai svarbu jas puoselti eimoje, mokykloje bei kitose vietimo staigose. Kas kitas, jei ne mes patys galime isaugoti unikal protvi palikim ateinanioms kartoms.


AI U DMES!


  • Login