Kristijonas done laitis
Sponsored Links
This presentation is the property of its rightful owner.
1 / 47

KRISTIJONAS DONE LAITIS PowerPoint PPT Presentation


  • 230 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

KRISTIJONAS DONE LAITIS. 1714-1780. Klausimai. 1. Kada ir kur gyveno K. Donelaitis? 2. Ką sukūre K. Donelaitis? 3. Kas būdinga K. Donelaičio kūrybai? 4. Kokia K. Donelaičio kūrybos reikšmė? 5. Kaip įamžintas K. Donelaičio atminimas?.

Download Presentation

KRISTIJONAS DONE LAITIS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


KRISTIJONAS DONELAITIS

1714-1780


Klausimai

1. Kada ir kur gyveno K. Donelaitis?

2. Ką sukūre K. Donelaitis?

3. Kas būdinga K. Donelaičio kūrybai?

4. Kokia K. Donelaičio kūrybos reikšmė?

5. Kaip įamžintas K. Donelaičio atminimas?


Lietuvių grožinės literatūros pradininku laikomas Kristijonas Donelaitis,

gyvenęs XVIII a. viduryje Mažojoje Lietuvoje.


Taip galėjo atrodyti K. Donelaitis. Archeologo V. Urbonavičiaus rekonstrukcija.


K. Donelaitis - pirmasis didelis lietuvių poetas, nepakartojamas literatūros talentas, kurio įtaką tolimesnei lietuvių kultūrai sunku nusakyti žodžiais. Jo kūryba priklauso pereinamajam laikotarpiui, kai dar nebuvo pasibaigusi Baroko epocha, bet jau tolydžio stiprėjo Švietimas.


Su Baroku Donelaitį sieja krikščioniška moralė, o jo kūrybos ryšį su Šviečiamuoju amžiumi rodo poeto panieka išnaudojimui, noras šviesti ir mokyti lietuvių tautą, kuri vilko sunkų baudžiavos jungą ir kuo toliau, tuo daugiau buvo germanizuojama. Donelaitis stojo į kovą su visomis gyvenimo negerovėmis - taip, kaip jis tai suprato.


Klausimai

1. Apie ką pasakojama poemoje “Metai”?

2. Kas būdinga K. Donelaičio poemai?

3. Kokia poemos vieta pasaulinėje literatūroje?


Veikėjai

Poema “Metai” vaizduoja lietuvių baudžiauninkų (Mažojoje Lietuvoje jie buvo vadinami būrais) bendruomenę, jos socialinę padėtį ir dvasinius bruožus.

“Metų” būrai - tai tie Mažosios Lietuvos lietuviai, kurie išnyko germanizacijos bangose, bet amžinai liko gyventi Donelaičio kūryboje.


“Metai” (ištrauka)

Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą

Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės.

Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,

Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.

Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė

Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė.

Krūmai su šilais visais išsibudino keltis,

O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas.

Vislab, kas rudens biaurybėj numirė verkdams,

Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo

Ar po savo keru per žiemą buvo miegojęs,

Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikint.


Dail. V. Jurkūnas

Būrai


Kompozicija

Keturi metų laikai buvo tas kompozcinis pagrindas, kuris leido aprėpti viską, nes būrų darbai ir rūpesčiai kas metai kartojosi. Gamta ir žmogus sukasi ratu: po pavasario, vasaros, rudens ir žiemos vėl bus pavasaris...


Svarbiausias poemos klausimas

Baudžiava - didelė blogybė. Tad ką daryti, kur ieškoti išeities? Tas klausimas ir tapo poetui pats svarbiausias. Jis buvo įsitikinęs, kad tėra vienintelis kelias: žmogus turi tapti geresnis, teisingesnis. Todėl jis taip nuoširdžiai mokė lietuvius būrus išminties, dorovės, tautinio atsparumo.


Poemos dalys

Poemą sudaro keturios dalys: “Pavasario linksmybės”, “Vasaros darbai”, “Rudenio gerybės”, “Žiemos rūpesčiai”. Nuo pavasario iki žiemos rodomi tie patys veikėjai, gyvenantys tame pačiame Vyžlaukio valsčiuje (valsčių sudarydavo 20-30 kaimų).


Siužetas

Poemoje nėra siužeto, nes Donelaičiui rūpėjo parodyti didelės žmonių grupės buitį ir likimą, o ne pavienio žmogaus likimą.


Poemos kalba

K. Donelaitis turėjo “aukso plunksną”. Jis puikiai mokėjo gimtąją kalbą ir, būdamas talentingas kūrėjas, meniškai ją išdailino. “Metuose” sunku rasti bent vieną eilutę, parašytą sausais, nevaizdingais, bejausmiais žodžiais. Poetas jautė žodžio grožį ir siekė jį išryškinti. Todėl jo sukurtus vaizdus skaitytojas ir mato, ir girdi.


Eilėdara

Eiliavimo meno Donelaitis mokėsi iš antikinių rašytojų: jo poema parašyta hegzametru - šešių pėdų nerimuotomis eilutėmis. “Metų” pėdą sudaro du arba trys skiemenys.


Stilius

Donelaičio poemoje valstietiškas žodis ir antikinis hegzametras susijungė į nepakartojamą visumą, sukurdamas unikalų - lengvai atpažįstamą , su niekieno nesupainiojamą – stilių.


K. Donelaičio atminimo įamžinimas

Sukurtas K. Donelaičio memorialas Tolminkiemyje. Ši idėja subrendo artėjant poeto gimimo 250-osioms metinėms (1964), Lietuvos Mokslų akademijos Prezidiumo nutarimu prie Lietuvių kalbos ir literatūros instituto buvo įsteigta Nuolatinė Kristijono Donelaičio komisija, pirmininkaujama K. Korsako. Jos iniciatyva atstatyta po karo sugriuvusi Tolminkiemio bažnyčia (darbų vadovas - inžinierius ir architektas bei archeologas N. Kitkauskas) ir surasti K. Donelaičio palaikai. Atstatytoje bažnyčioje 1979 m. atidarytas K. Donelaičio muziejus. Po bažnyčios grindimis suradus K. Donelaičio palaikus (Paieškų mokslinei komisijai vadovavo L. Gineitis), archeologas V. Urbanavičius sukūrė K. Donelaičio skulptūrinį dokumentinį portretą. Poeto palaikai naujai palaidoti toje pat vietoje specialiai įrengtoje kriptoje.


Taip atrodo restauruota Tolminkiemio bažnyčia, kurioje įkurtas K. Donelaičio muziejus.


Tolminkiemio bažnyčios vidus. Manoma, kad čia K. Donelaitis būrams skaitydavo savo “Metus”.


1979 m. spalio mėn. Tolminkiemyje atidarytas K. Donelaičio muziejus. Šioje kriptoje perlaidotas poetas. Bažnyčios restauravimo autorius- N. Kitkauskas


K. Donelaičio atminimo įamžinimas

Sukurta daug reikšmingų literatūros ir meno kūrinių apie K. Donelaitį - Poezijos ir prozos kūrinius parašė J. Marcinkevičius, K. Bradūnas, S. Šaltenis, E. Mieželaitis, A. Drilinga ir kt. Kompozitorius A. Bražinskas sukūrė operą „Kristijonas“. Savo prozos kūriniuose Donelaitį pavaizdavo vokiečių rašytojai J. Bobrovskis, H.-J. Cyrkė (Zierke), vokiečių kompozitorius R. Kunadas parašė apie K. Donelaitį operą ir kantatą. 2003 m. režisierius E. Nekrošius pastatė spektaklį „Pradžia. K. Donelaitis. Metai


K. Donelaičio atminimo įamžinimas

Sukurta daug reikšmingų literatūros ir meno kūrinių apie K. Donelaitį - Poezijos ir prozos kūrinius parašė J. Marcinkevičius, K. Bradūnas, S. Šaltenis, E. Mieželaitis, A. Drilinga ir kt. Kompozitorius A. Bražinskas sukūrė operą „Kristijonas“. Savo prozos kūriniuose Donelaitį pavaizdavo vokiečių rašytojai J. Bobrovskis, H.-J. Cyrkė (Zierke), vokiečių kompozitorius R. Kunadas parašė apie K. Donelaitį operą ir kantatą. 2003 m. režisierius E. Nekrošius pastatė spektaklį „Pradžia. K. Donelaitis. Metai


Aktoriai Vaidas Vilius, Salvijus Trepulis ir Kristina Mauruševičiūtė Eimunto Nekrošiaus spektaklyje "Pradžia. K.Donelaitis. Metai"


K. Donelaičio atminimo įamžinimas

Įžymius grafikos, skulptūros, freskos darbus K. Donelaičiui skyrė V. K. Jonynas, V. Jurkūnas, P. Gailius, V. Kalinauskas, K. Bogdanas, P. Deltuva, E. Varnas, V. Valius ir kt. 2003 m. atidengtas paminklas K. Donelaičiui Bitėnų kapinaitėse. Kraštotyrininkas B. Aleknavičius išleido fotoalbumą „Donelaitis ir mes“. 1992 m. Vilniuje įsteigta Kristijono Donelaičio draugija (pirm. N. Kitkauskas). Draugija leidžia laikraštį Karaliaučiaus (Kaliningrado) sričiai „Donelaičio žemė“ (red. S. Lukoševičius).


Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo P. Kalpokas. 1932


Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo V. Grybas. 1940


K. Donelaičio atminimo įamžinimas

Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo K. Bogdanas. 1963


Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo A. Aleksandravičius. 1963


Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo S. Ušinskas. 1964


K. Donelaičio atminimo įamžinimas

S. Ušinsko vitražas.


Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo P. Rimša. 1955


Poema pasaulyje

Poema “Metai” išversta į kelioliką pasaulio kalbų (vokiečių, latvių, lenkų, rusų, baltarusių, gruzinų, čekų, vengrų, anglų, japonų, švedų). Ji įrašyta į Europos literatūros šedevrų sąrašą, kurį 1977 m. sudarė tarptautinė Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESKO).


Klausimai

1. Kada ir kur gyveno K. Donelaitis?

2. Ką sukūre K. Donelaitis?

3. Kas būdinga K. Donelaičio kūrybai?

4. Kokia K. Donelaičio kūrybos reikšmė?

5. Kaip įamžintas K. Donelaičio atminimas?


Klausimai

1. Apie ką pasakojama poemoje “Metai”?

2. Kas būdinga K. Donelaičio poemai?

3. Kokia poemos vieta pasaulinėje literatūroje?


1.Kokį tikslą turėjo Donelaitis kurdamas “Metus”?

A. Parodyti atskiro žmogaus likimą.

B. Siekė parodyti lietuvių bendruomenės gyvenimą.

C. Rasti atsakymą į klausimą: kaip įveikti baudžiavą?

D. Parodyti gamtos ratą: pavasaris, vasara, ruduo, žiema.


2. Donelaičio poemos unikalumą sudaro:

A. poemos stilius,

B. gyva, vaizdinga kalba,

C. poemos kompozicija,

D. autoriaus sumanymas.


3. “Metų” pagrindiniai veikėjai

A. miestiečiai,

B. kaimiečiai,

C. turtuoliai,

D. senoliai.


4. Kuo yra įdomus Donelaičio eiliavimas?

A. Donelaičio poema neeiliuota.

B. Donelaičio eilėdara unikali, su niekuo nesupainiojama.

C. Donelaičio poema parašyta antikine eilėdara.

D. Donelaičio poemos kiekviena dalis parašyta skirtinga eilėdara.


5. Donelaičio kalba

A. turtinga ir vaizdinga,

B. sausa, nevaizdinga,

C. monotoniška,

D. trumpa ir aiški.


6. K. Donelaitis

A. pirmosios lietuviškos knygos autorius.

B. lietuvių grožinės literatūros pradininkas.

C. pirmasis vertėjas ir rašytojas.

D. kalbininkas -tobulinęs lietuvių kalbą.


7. Donelaičio poemai būdingi

A. Klasicizmo ir pereinamosios epochos bruožai.

B. Baroko ir klasicizmo epochų bruožai.

C. Švietimo ir klasicizmo epochų bruožai.

D. Baroko ir švietimo epochų bruožai.


8. Kristijonas Donelaitis gyveno

A. Lenkijoje.

B. Lietuvoje.

C. Mažojoje Lietuvoje.

D. Vokietijoje


9. K. Donelaičio nuostata:

A. žmogus turi tapti geresnis, teisingesnis.

B. rašytojas turi būti teisingas.

C. baudžiauninkas neišmintingas.

D. būrus reikia mokyti.


10. K. Donelaitis poemoje

A. skelbė, kad reikia mokyti lietuvių tautą.

B. poetizuoja baudžiavą ir baudžiauninkus (būrus).

C. papasakojo apie gyvenimo negeroves.

D. kovojo su gyvenimo negerovėmis.


  • Login