Download
1 / 15
160 likes | 464 Views
PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POŽIŪRIO Į GYVENIMĄ GLOBOS NAMUOSE IR GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS. Egidija Stanevičienė. Darbo v adovė dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė.
E N D
PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ POŽIŪRIO Į GYVENIMĄ GLOBOS NAMUOSE IR GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS Egidija Stanevičienė Darbo vadovė dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė
Šiandienos gyvenimo aplinkybės – gyvenimo sąlygų kaita, didelis gyvenimo tempas, kultūrinių tradicijų pasikeitimas, socialinės ir ekonominės srities nestabilumas, technologijų modernizacijos keičia pagyvenusių asmenų visuomeninį bendravimą ir gyvenimo kokybę.
Asmens sugebėjimas prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių, gera psichologinė savijauta ir socialinė adaptacija, keičiantis gyvenimo diktuojamoms sąlygoms yra svarbūs gyvenimo kokybės rodikliai.
Krasnova O., Liders A. (2002). Išskiria pagrindines priežastis pagyvenusių žmonių apsigyvenimo globos namuose: • Sveikatos būklė (somatinės ligos, judėjimo negalios, nesugebėjimai apsitarnauti), reikalaujanti pastovios globos; • Konfliktinės situacijos šeimoje; • Noras išlaikyti savo nepriklausomumą.
Jungers (2010) teigia, kad vyresnio amžiaus asmenų apsisprendimą persikelti į globos namus lemia stereotipai ir neigiamos asmeninės bei artimųjų nuostatos. Kahn D. (1999): asmenys nori sava valia apsispręsti, dažniausiai jie neturi kitų galimybių, dažnai sumenkinami neigiami šios situacijos aspektai.
Vienišumas pagyvenusiame amžiuje įtakojamas daugelio priežasčių. Vienišumas socialinėje psichologijoje apibrėžiamas kaip negatyvi emocinė būsena, kurioje asmuo jaučia tuštumą, atsiskyrimą nuo kitų žmonių, socialinių ryšių stygių (Cibulskaitė, Laurinavičiūtė, 2008).
Socialinės sveikatos samprata • Pasaulio Sveikatos Organizacijos pripažinimu, sveikata apima 3 aspektus: fizinę, psichinę ir socialinę sveikatą. • Filipavičiūtė R., Juozulynas A., Butkienė B., Jurgelėnas A. (2008) socialinę sveikatą įvardina kaip ryšį tarp to, kas socialiai vyksta tarp žmonių, asmens bei visuomenės sveikatos erdvėje. Socialinei sveikatai priskiriami ir pasitenkinimą keliantys tarpasmeniniai santykiai šeimoje, kolektyve, darbinė ir kūrybinė veikla, socialinė saviraiška, gebėjimas spręsti problemas ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
PSO gyvenimo kokybę apibrėžia kaip ,,asmens savo padėties gyvenime suvokimą, kultūros ir vertybių sistemos, kurioje jis gyvena kontekste, atsižvelgiant į tikslus, lūkesčius, standartus ir rūpesčius. Tai plati sąvoka, kompleksiškai apimanti asmens fizinę sveikatą, psichologinę būseną, autonomiškumo lygį, socialinius santykius, asmeninius įsitikinimus ir jų ryšį su atskirais aplinkos aspektais“ (The WOQOL-Group, 1998).
Darboproblema Senstantvisuomenei didėja pagyvenusių asmenų apsigyvenimo globos namuose poreikis. Problemostyrimai gali būti naudingi įvertinant globos įstaigų plėtrą ir užtikrinant senyvo amžiaus žmonių galimybes ten apsigyventi, gerbiant jų asmeninį gyvenimą.
Hipotezės • Aukštesnio išsilavinimo pagyvenusių tiriamųjų požiūris į gyvenimą globos namuose labiau teigiamas nei žemesnio išsilavinimo. • Tiriamieji, kurių socialinė sveikata geresnė gyvenimą globos namuose vertina labiau teigiamai, nei tiriamieji, kurių socialinė sveikata prastesnė. • Tiriamieji, kurių gyvenimo kokybė geresnė gyvenimą globos namuose linkę vertinti labiau neigiamai nei tiriamieji, kurių gyvenimo kokybė prastesnė.
TIRIAMIEJITyrime dalyvavo Kauno miesto pagyvenusio amžiaus gyventojai.Respondentai – atsitiktinai parinkti 93 Kauno miesto pagyvenusio amžiaus (nuo 60-ies iki 81-erių metų) gyventojai. Tyrimo imtyje – 29-i vyrai ir 64-ios moterys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis - 69,29 m.,SD = 5,07
Tyrimometodikos • PSO gyvenimo kokybės klausimynas • PSO anketa, įvertinanti tiriamųjų socialinės sveikatos bruožus • autorės sukurta 6 uždarų klausimų ranginė skalė.
Darbo išvados 1.Aukštesnio ir žemesnio išsilavinimo pagyvenusių tiriamųjų požiūris į gyvenimą globos namuose nesiskiria. 2.Tiriamieji, kurių socialinė sveikata geresnė gyvenimą globos namuose vertina labiau teigiamai, nei tiriamieji, kurių socialinė sveikata prastesnė. Jaunesnių pagyvenusių (60-70 m.) tiriamųjų, kuriems būdingesnė geresnė socialinė sveikata –požiūris į gyvenimą globos namuose yra labiau teigiamas, nei vyresnių (71-81 m.) pagyvenusių grupės. 3.Pagyvenusių žmonių požiūris į gyvenimą globos namuose nesusijęs su gyvenimo kokybe.
