1 / 31

Fosfatų naudojimas buityje ir jų poveikis vandens ekosistemoms

Fosfatų naudojimas buityje ir jų poveikis vandens ekosistemoms. Sandra Stimburienė 2012-03-20. Eutrofikacija. Eutrofikacija – ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus.

jamar
Download Presentation

Fosfatų naudojimas buityje ir jų poveikis vandens ekosistemoms

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Fosfatų naudojimas buityje ir jų poveikis vandens ekosistemoms Sandra Stimburienė 2012-03-20

  2. Eutrofikacija Eutrofikacija – ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padaugėjimui. Tuo tarpu sausumos ekosistemas labiausiai neigiamai veikia nitratų padidėjimas.

  3. Eutrofikacija Eutrofikacijos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio, reiškiančio „gerai pamaitintas, išpuoselėtas“. Paprastai eutrofikacijos procesas pasireiškia paspartėjusiu augalijos augimu, vedančiu į iki tol egzistavusios rūšių įvairovės nykimą, nes sparčiai auga tik kai kurios rūšys, sutrikdomi įprasti ekosistemos maistiniai ryšiai ir ilgainiui skatinamas augalų bei nuo jų priklausančių gyvūnų rūšių nykimas arba migracija.

  4. Vadinamasis vandens „žydėjimas“– eutrofikacijos požymis.

  5. Eutrofikacijos požymiai • Padidėjęs dumblių kiekis ir vandens žydėjimas, įskaitant tas rūšis, kurios gamina toksinus, žalingus gyvūnams ir žmonėms. • Per didelė organinių medžiagų gamyba, sumažinanti vandens skaidrumą. • Deguonies sumažėjimas, sukeliantis jūros dugne esančios gyvybės išnykimą. • Gyvų organizmų, įskaitant ir žuvis, mirtis.

  6. Veiksniai skatinantys vandens telkinių eutrofikaciją • Buitiniai ir maisto pramonės nutekamieji vandenys užteršti detergentais. • Srutos ir nuplautos nuo laukų trąšos.

  7. Detergentai Detergentai – chemikalai, kurių vandeniniais tirpalais plaunami užteršti pavairšiai. Detergentai įeina į skalbiklių, indų ploviklių sudėtį.

  8. Fosfatai Viena iš detergentų sudedamųjų dalių yra fosfatai. Fosfatai - tai fosforo rūgšties druskos, fosforo rūgšties esteris arba cheminis junginys, kuriame fosforas įeina į molekulės sudėtį.

  9. Fosfatai Fosfatai naudojami skalbimo ir indų plovimo detergentuose, kad: • suminkštintų vandenį; • pagerintų skalbimoefektyvumą.

  10. Fosfatai Fosfatai didina skalbimo proceso veiksmingumą - suriša kietumą suteikiančias druskas, pašalina nuosėdas ir neleidžia joms susidaryti. Taip pat veikia kaip kitų skalbiklio dalių nešiklis.

  11. Fosfatai ir kietas vanduo Kietame vandenyje vyksta (supaprastinta) cheminė reakcija: 3CaCl2(aq) + 2Na3PO4(aq) → Ca3(PO4)2(k) + 6NaCl(aq)

  12. Fosfatai Remiantis Helsinkio komisijos moksliniais skaičiavimais, optimaliausias fosfatų kiekis skalbikliuose neturėtų viršyti 0,8% bendros gaminio masės.

  13. Lietuvos parduotuvėse prekiaujama skalbimo priemonėmis, kurios turi didelius fosfatų kiekius

  14. Fosfatai Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje vis dar nėra uždrausta ar kaip nors ribojama naudoti fosfatus buitinės chemijos ar kosmetikos priemonėse. Tarptautinės Europos muilų, ploviklių ir priežiūros priemonių asociacijos (A.I.S.E) duomenimis, lietuviai pirmauja fosfatų suvartojimo kiekiais. Vidutinis mūsų šalies gyventojas per metus sunaudoja apie 0,33 kg fosforo. Tuo metu Suomijoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka apie 0,09 kg (Lietuvos gamtos fondo duomenimis).

  15. Skalbimo priemonės, kuriose yra fosfatų daugiau nei 0,5%.

  16. Skalbimo priemonės, kuriose fosfatų yra iki 0,5%

  17. Fosfatų pakaitalai Alternatyva fosfatams yra: • Zeolitai; • Citratai; • Fosfonataiir polikarboksilatai.

  18. Zeolitai Zeolitai yra kietos medžiagos, kurių atomai (silicio, aliuminio ir deguonies) susijungę į erdvines kristalines gardeles sudaro tvarkingą, į kempinę panašią mikroporų struktūrą.

  19. Zeolitai Zeolitai gamtoje yra randami vulkaninėse uolėtose vietovėse. Zeolitai yra sintetinami, nes gamtoje randami užteršti sunkiaisiais metalais, o randami ypatingai švarūs – naudojami maisto pramonėje.

  20. Zeolitai Zeolitai - yra skirti vandens minkštinimui. Žemoje temperatūroje suriša Ca2+ jonus, aukštoje Mg2+, todėl tinkami naudoti skalbiant žemose temperatūrose. Kitų funkcijų apart vandens minkštinimo neatlieka. Zeolitai pažeidžia nuotekų sistemas, kaupiasi jūros dugne.

  21. Citratai Šiuolaikiniai detergentų gamintojai bando pakeisti fosfatus citratų arba citrinos rūgšties jonine forma. (populiariausias natrio citratas – Na3C6H5O7) CH2 – COONa | HO – C – COONa | CH2 - COONa

  22. Citratai Citrinos rūgštis yra natūraliai aktyvi ląstelės metabolizme, taip vadinamame citrinos rūgšties cikle. Todėl patekusi į aplinką lengvai biologiškai skyla. Citratai detergentuose ,padidina drabužių gelsvumą, kurį skatina geležies jonų koncentracija vandenyje. ES sunaudojama šių junginių 100000 tonų per metus .

  23. Fosfonatai Fosfonatai Iš esmės sutariama, kad fosfonatai eutrofikacijos nesukelia, tačiau skyla lėtai ir gali kelti riziką aplinkai, daugiausia – dėl HEDP (1‑hidroksietandifosfono rūgštis) potencialaus chroniško toksiškumo vandens aplinkai, o dėl HEDP druskų – dafnijoms.

  24. Polikarboksilatai Polikarboksilatai. Nėra lengvai biologiškai skylančios medžiagos, ir, nors neturima stebėsenos duomenų, jų koncentracija dirvožemiuose, kur yra nuotekų dumblo, gali būti didelė.

  25. Skalbimo priemonės, kuriose nėra fosfatų

  26. Išvada: • Buityje naudoti skalbimo ir valymo priemones neturinčias fosfatų arba nedidelį jų kiekį. • Skalbimo priemones dozuoti atsižvelgiant į vandens kietumą (kuo minkštesnis vanduo, tuo priemonės mažiau).

  27. Išvada: Pirkite eko ženklu ("Gėlė", "Gulbė", "Mėlynasis angelas", "Vandens lelija") paženklintus miltelius: • jie yra koncentruoti, t.y. juose daugiau aktyviųjų medžiagų, mažiau priedų; taigi ir mažiau pakuotės; • ribojami fosforo junginiai - fosfatai ir fosfonatai; • naudojamos tik lengvai aplinkoje skylančios PAM; • visuomet nurodomas dozavimas, įvertinant ir vandens kietumą;

  28. išvada Parduotuvėje galite rasti ir kitų gerų skalbimo priemonių, kurios nebūtinai yra pažymėtos eko ženklu. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis skalbiklį: • skalbimo priemonėje neturėtu būti nebūtinų cheminių priedų: dažų, kvapiųjų medžiagų, optinių baliklių... • fosfatų kiekis neturėtų viršyti 5%; • biologinis skilimas aplinkoje (biodegradacija) - ne mažiau kaip 90%; • koncentruota priemonė; • skirta jautriems žmonėms arba vaikams. "Gulbė" (Šiaurės šalių) "Mėlynasis angelas" (Vokietijos) Biologiškai suyranti

  29. Eko ženklai „Vandens lelija“ „Gėlė“ (Lietuvos) (Europos sąjungos)

  30. Eko ženklai „Mėlynasis angelas“ „Gulbė“ Vokietija Šiurinės šalys

  31. Ačiū už dėmesį !

More Related