Magistrantūros studijų organizavimo proceso kokybės tyrimo, vertinimo ir tobulinimo metodikos

1. Magistrantūros studijų organizavimo proceso kokybės tyrimo, vertinimo ir tobulinimo metodikos Rengėjai L. Juškevičienė, B. Aleksantdravičiūtė, D. Beinoravičius, G. Davulis, A. Diržytė, M. Išoraitė

2. KOKIA, KAIP IR KODĖL MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ ORGANIZAVIMO PROCESO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO METODIKA LEIDŽIA SISTEMIŠKAI TIRTI, VERTINTI IR TOBULINTI ŠIĄ VEIKLOS SRITĮ? Magistrantūra – “asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos” (Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo įstatymas, 2000). Magistrantūros studijos: orientuotos į mokslinę veiklą ir keliančios mokslinę kvalifikaciją rengia studentus mokslinio tyrėjo arba pedagogo karjerai, orientuotos į analitinę taikomąją veiklą ir keliančios profesinę kvalifikaciją magistrantūros studijos – kitai profesinei veiklai”. (Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas, 2005) APIE KĄ KALBĖSIM

3. Tikslas Atskleisti: • MOKU modelius • Kokybės vertinimo išvadas • Kokybės tobulinimo rekomendacijas

4. SĄVOKOS Kokybė – produkto ar paslaugos charakteristika. Produkto ar paslaugos charakteristika nėra statiška, o veikiau yra nuolat tikslingai formuojama, vadinasi – nuolat kintanti. Kokybės standartai – prekių ir paslaugų charakteristikas apibrėžiančių taisyklių rinkinys, atspindintis organizacijos veiklos filosofiją, politiką ir praktiką. Kokybės užtikrinimas – tikslingas ir nuolatinis prekių ir paslaugų charakteristikų formavimo, tyrimo, vertinimo ir tobulinimo procesas. Kokybės užtikrinimo metodika – visuma taisyklių, apibrėžiančių sistemišką ir nuoseklią produktų ir paslaugų charakteristikų formavimo, tyrimo, vertinimo ir tobulinimo tvarką.

5. Bendroji metodika I.Legalieji MTEP-PVŽV standartai (ES, Lietuvos ir MRU lygmenys). II.Mokslininkų, ES ekspertų ir Lietuvos Studijų kokybės vertinimo centro rekomenduojami kokybės užtikrinimo modeliai. III.Subalansuotų rodiklių kokybės užtikrinimo modelis (pagal R.S. Kaplan ir D.P. Norton, 1992). IV.MRU magistrantūros studijų organizavimo proceso kokybės tyrimo modeliai: 1) universiteto akademinės bendruomenės (vadovybės, administracinių padalinių vadovų, magistrantūros studentų, dėstytojų ir magistrantūros baigiamųjų darbų vadovų) požiūrių tyrimo modelis, 2) magistrantūros studijų programų kokybės tyrimo modelis, 3) magistrantūros studijų absolventų karjeros galimybių tyrimo modelis, 4) gerosios patirties palyginimo modelis. Specifinės metodikos Jos apima magistrantūros studijų organizavimo proceso kokybės užtikrinimą tokiose srityse, kaip: Teisė, Viešasis administravimas, Ekonomika, Socialinis darbas. MOKU METODIKOS

6. SUBALANSUOTŲ RODIKLIŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO MODELIS

7. IŠVADOS: 1 -MRU MAGISTRANTŪROS KOKYBĖ AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS POŽIŪRIU Praxis (ar taip yra?): Taip – atitinka siekinius, Dal. – iš dalies atitinka siekinius; Ne – siekinių neatitinka. Būtinybė (ar taip turėtų būti?): taip – reikšminga diegti, ne – nereikšminga.

8. IŠVADOS:2 - MRU MAGISTRANTŪROS KOKYBĖ AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS POŽIŪRIU

9. IŠVADOS: 3 -MRU MAGISTRANTŪROS KOKYBĖ AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS POŽIŪRIU

10. IŠVADOS: 4/5/6 - MRU MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ KOKYBĖ De facto – magistrantūros studijų programose atsispindinčių aspektų faktinis atitikimassiekiniams: Taip – aspektai atitinka siekinius; Dal. – iš dalies atitinka; Ne – neatitinka.

11. IŠVADOS: 7 – magistrų karjeros galimybės absolventų ir darbdavių požiūriu Praxis (ar taip yra?): Taip – atitinka siekinius, Dal. – iš dalies atitinka siekinius; Ne – siekinių neatitinka.

12. Baigiamoji kiekybinė išvada Tyrimai parodė, kad: Empirine prasme iš 41 reikšmingo rodiklio 14 rodiklių atitinka MTEP-PVŽV siekinius, 6 iš dalies atitinka siekinius, 21 rodiklis siekinių neatitinka; Normatyvine prasme: iš 27 normatyviai reikšmingų rodiklių 12 atitinka siekinius, 2 iš dalies atitinka ir 7 siekinių neatitinka.

13. REKOMENDACIJOS Tobulinant MRU magistrantūros studijų organizavimo proceso kokybę ypatingą dėmesį dera skirti šioms veiklos kryptims: • Studijų programų kokybės gerinimui • Europos lygmens lyginamųjų tyrimų ir projektinės veiklos procesų plėtotei, kai į šiuos procesus įtraukiami magistrantai. • Galimybių lavinti magistrantų praktinės veiklos kompetencijas didinimui (ypač atkreipiant dėmesį į bendradarbiavimo komandoje ir atsakingos lyderystės darnaus vystimosi kontekste kompetencijas. • Magistrantūros studijų patrauklumo didinimui (taikant naujus mokymosi metodus ir sudarant magistrantams sąlygas paraleliai studijuoti įvairių studijų programų modulius, teikiamus kituose Lietuvos ir užsienio šalių universitetuose). • MRU fakultetų bendradarbiavimo plėtrai su mokslo įstaigomis, viešojo sektoriaus institucijomis ir verslo įmonėmis.

14. MOKU metodikų taikymo pranašumai • MOKU atveria galimybesplačiam bendradarbiavimui, nes leidžia dalyvauti kokybės užtikrinimo procesuose visiems MRU akademinės bendruomenės nariams (administracijai, dėstytojams, studentams), taip pat Universiteto partneriams (viešojo ir privataus sektoriaus institucijoms). • MOKU metodikas lengva atnaujinti: į subalansuotų rodiklių modelio lenteles įtraukiami siekiniai ir rodikliai kurie atitinka MRU akademinės bendruomenės ir plačiosios visuomenės lūkesčius bei reikalavimus. • MOKU metodikos atitinka SKVC keliamus reikalavimus susijusius su kokybės vertinimu, tad duomenys gauti pagal MOKU metodikas gali sudaryti pagrindus atliekant fakultetų ir universiteto lygmens magistrantūros studijų kokybės savianalizes ir rengiant ataskaitas, teikiamas išorinio vertinimo ekspertams.