Download
1 / 28
290 likes | 603 Views
Šeimos ir vaiko motyvavimas . Ukmergės rajono pedagoginės psichologinės tarnybos specialistės Daiva Karvelienė Daiva Grinienė . Motyvacija. Motyvacija - veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas , vykstantis žmogaus psichikoje .
E N D
Šeimos ir vaiko motyvavimas Ukmergės rajono pedagoginės psichologinės tarnybos specialistės Daiva Karvelienė Daiva Grinienė
Motyvacija Motyvacija -veiksmųbeielgesiožadinimasirskatinimas, vykstantisžmogauspsichikoje. Motyvacija- procesas, reguliuojantisasmenybėsveikląirsantykiussuaplinka. Motyvacija– procesas, skatinantis žmogų elgtis taip, kad būtų pasiekti jam svarbūs tikslai arba, kad būtų patenkinti jo poreikiai. Motyvacija- asmens noro įsitraukti į veiklą stiprumas. Trys pagrindinės motyvacijos teorijos: Poreikių teorija Pakilumo teorija Priežasčių aiškinimo teorija Patvariausia motyvacija yra susijusi su asmens identiteto plėtote, jo vertybių sistema, prasmingumo suvokimu.
Mokymosi motyvacija – tai su mokymosi veikla susijusių priežasčių- poreikių, tikslų, vertybių, įpročių visuma. Tai: - padeda mokiniui orientuotis į tikslą ir suvokti, kiek laiko reikės tikslui pasiekti, ar reikės pastiprinimo ir kokio; - aktualizuoja būtinas mokinio žinias, sugebėjimus ir įgūdžius; - turi įtakos mokymosi kokybei ir mokymosi pasekmėms.
Faktoriai, įtakojantys motyvaciją: Namų aplinka Nuostatos Vystymosi pokyčiai Suaugusieji Išskiriami šie šeimoje glūdintys veiksniai, kurie formuoja motyvaciją: - šeimos ekonominė padėtis; - šeimos mikroklimatas; - šeimos struktūra ir jos pokyčiai; - tėvų išsilavinimas ir jų mokymosi patirtis; - tėvų pedagoginių pareigų atlikimas; - tėvų užimtumas darbe; - vaikų auklėjimo stiliai; - tėvų bendradarbiavimas su mokykla; - tėvų pagalba vaikui mokantis; - lavinimo priemonės.
Pagrindiniai veiksniai, kurie stiprina vidinius motyvus • Siekis įgyti kompetencijos (kuo dažniau besimokantysis pastebi savo mokymosi rezultatų kokybę, tuo labiau stiprėja jo noras ir toliau tai daryti); • Tarpusavio sąveika. Drauge su kitais siekiant tikslo, išmokstama geriausiai ir įgyjama daugiausiai kompetencijos;
Vidinės motyvacijos šaltiniai • Suteikti mokiniams galimybę spręsti ir rinktis (leisti jiems pasirinkti, kaip mokytis temos, su kuo jos mokytis, kada ir kaip būti įvertintiems). • Atsižvelgti į mokinio reikmes ir tikslus. • Įdomiais pasakojimais, žaidimais, asmeniniu pavyzdžiu, debatais ir muzika skatinti produktyvias mintis. • Leisti dirbti grupėmis su draugais, partneriais, kad padidintumėte tarpusavio priklausomybę. • Skatinti smalsumą - tai galinga jėga. • Išreikšti pripažinimą (pažymėjimai, grupių įvertinimai, pagyrimai, įrašai “geras darbas” visiems suteikia teigiamas emocijas).
Humanistinis ugdymas – mokymosi motyvacijos sąlyga • Kiekvienas – skirtingas. • Svarbūs mokinių emociniai poreikiai. • Svarbūs mokinių mokymosi poreikiai ir polinkiai. • Mokiniai turėtų patys sau vadovauti. • Mokiniai turi patys tapti atsakingi už savo mokymąsi. • Savęs vertinimas svarbesnis nei mokytojo vertinimas. • Kuo mažiau baimės – tuo mokinys labiau nori, efektyviau ir lengviau mokysis.
Sudominimo vaidmuo motyvacijoje Domėjimasis skatina: 1. Mokinių kūrybinius sugebėjimus; 2. Savarankiškumą; 3. Kritinį mąstymą. Todėl būtina: apgalvoti, kaip pasiekti, kad dalyko ar temos pradžioje sužadintas dėmesys būtų išlaikomas ir per ”dėmesio duobes”.
Mokinių vystymosi ypatumų išmanymo įtaka motyvacijai Kitas svarbus faktorius motyvavime yra mokinių vystymosi ypatumų išmanymas. Mokomosios medžiagos pateikimas ir mokymo(si) proceso organizavimas turi atitikti realias mokinių galimybes, kad jie nepatirtų: 1. Intelektinio; 2. Moralinio; 3. Fizinio perkrovimo.
Optimalių mokymosi sąlygų sudarymas Svarbus faktorius, įtakojantis mokymosi motyvaciją, yra optimaliai palankių ugdymosi sąlygų sudarymas. Būtinos sąlygos: a) mokinio supratimas; b) mokytojo geranoriškumas; c) teigiamos darbo atmosferos sukūrimas.
Pernelyg didelė tėvų globa (lepinimas, šiltnamio sąlygų sudarymas, iškreiptas siekimas apsaugoti savo vaiką nuo visų pasaulio sunkumų). • Tėvai kiekvieną savo vaiko reikalą paverčia savu (tokia tėvų pozicija nepadeda vaikams atsiplėšti nuo mamos sijono, tapti savarankiškais, išmokti susidoroti su krūviu). • Meilė ( tai skatina motyvaciją, tačiau tik tuomet, kai jos nevaržo). • Nenurodomi kriterijai, ką tėvai laiko savaime suprantamais, o ką ypatingais laimėjimais. • Atlygis (jis ne visuomet yra naudingas). Vaikams reikia iššūkių. Kas reikalauja, tas skatina!
Tėvų įtraukimas Tėvų įtraukimas į ugdymo procesą dėl kiekvienos šeimos individualumo ir išskirtinumo yra sudėtingas procesas. Dažnai neįmanoma patenkinti individo poreikių ir išspręsti jo funkcionavimo problemų be šeimos sistemos pokyčio.
Tėvų įtraukimas – vienas svarbiausių sėkmingo bendradarbiavimo veiksnių Siekiant šeimos kaip sistemos pokyčio, būtina: priimant sprendimus susijusius su vaiko ugdymu, šeimą suprasti kaip lygiavertį partnerį; sprendžiant problemas, įtraukti visą šeimą; gerbti individualius šeimos skirtumus; suprasti, kad visos šeimos turi gebėjimą įveikti sunkumus, todėl stiprinti jų stipriąsias puses; žinoti, kad šeima yra žinių apie vaiką šaltinis.
Bendraujant su tėvais SVARBIAUSIA Geranoriškas požiūris ir nekaltinimas. Gebėjimas atlaikyti sunkias tėvų emocijas ir neatstumti. Tėvams svarbu girdėti, kad mokyklos darbuotojai jų nekaltina dėl vaiko patiriamų sunkumų, o pagrindinis šeimos ir mokyklos tikslas – padėti vaikui – sutampa. Kai tėvai kreipdamiesi į mokyklos darbuotojus jaučiasi saugūs, priimami ir vertinami, jie daug labiau linkę bendradarbiauti ir kartu spręsti vaikui kylančius sunkumus. Tėvams apie vaiką suteikiama informacija turi būti tiksli, įvairiapusė ir būtinai turi būti pabrėžiami teigiami su jų vaiku susiję dalykai. Tėvų pasitikėjimą didina mokytojų įsipareigojimų, pažadų laikymasis. Jeigu įprasti tėvų susirinkimai nepritraukia mokinių tėvų, reikia ieškoti naujų būdų užmegzti su jais ryšį – organizuoti teminius vakarus, kviesti susipažinti su mokyklos naujovėmis, ar pasitelkus vaizduotę rasti kitų būdų jiems pritraukti.
Svarbu puoselėti individualius santykius su šeimomis. Vienas iš būdų susitikti su šeima – aplankyti ją namuose. Tai ypač svarbu, kai šeima nelinkusi bendradarbiauti, atvykti į mokyklą. Saugiau į šeimą vykti keliese, pasikviesti socialinius partnerius. Tai gali padėti išsamiau įvertinti vaiko gyvenimo aplinkybes ir giliau suprasti jo sunkumus. Vaikai lengviau priima pagalbą ir mažiau jai priešinasi, jei jaučiasi patys esantys aktyvūs dalyviai. Tokią jų nuostatą reikia skatinti dar prieš kylant problemoms – padrąsinti išsakyti savo siūlymus, rimtai į juos reaguoti, skatinti teigiamas tarpusavio sąveikas, draugišką bendravimą. Kai vyksta bendradarbiavimas dėl išryškėjusių vaiko sunkumų, vaikui nereikia nurodyti, kaip jis nuo šiol turės elgtis, bet stengtis įtraukti jį į bendradarbiavimą, išklausyti jo nuomonės, kalbėtis apie jo galimybes ir motyvaciją keistis. Tikėtina, kad aktyvus įsitraukimas paskatins paties vaiko norą ir pastangas siekti pokyčių.
Mokyklos vadovybės veiksmų svarba sėkmingam bendradarbiavimui Mokyklos administracija ir vadovas mokyklos bendruomenės bendradarbiavimą turi skatinti, kurdami bendradarbiavimui palankią aplinką ir suteikdami leidimą iškilus problemoms, ieškoti kitų specialistų pagalbos. Ši nuostata turi būti aiški ir vienareikšmiška, todėl pagalbos ieškantys mokyklos darbuotojai neturėtų būti kaltinami nekompetetingumu. Specialistus paskatina emocinis vadovybės palaikymas, nuveiktų darbų pastebėjimas ir įvardijimas – taip jie jaučiasi labiau vertinami ir motyvuoti dirbti. Bendro darbo pokyčiai gali būti pastebimi tik po kurio laiko. Administracija ir vadovas ne tik turi palaikyti ir paskatinti bendradarbiavimą tarp mokyklos bendruomenės narių, bet prireikus ir patys aktyviai įsitraukti į šį procesą, ypač sudėtingais atvejais, kai reikia priimti svarbius sprendimus. Sudėtingais atvejais ir sprendžiant sudėtingas problemas būtina įtraukti kitas institucijas.
Kad šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas būtų sėkmingas, pedagogai turėtų: • Pažinti ir nuolat rinkti informaciją apie vaiko šeimą; • Sistemingai nagrinėti šeimos ir mikro aplinkos poveikį vaiko asmenybei; • Organizuoti bendrus mokyklos ir šeimos pedagoginius veiksmus vaikų auklėjimo ir ugdymo procese; • Skatinti tėvus aktyviau dalyvauti įstaigos gyvenime; • Pedagogiškai šviesti ir mokyti šeimą.
Svarbu Informacijos rinkimas iš tėvų: • Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau informacijos apie vaiką iš tėvų. • Kuo didesnis vaikas, tuo daugiau informacijos apie save ir savo šeimą gali pateikti pats. • Tėvų papasakota istorija apie vaiką ir šeimą parodo jų matymą. Istorijų santykis • Skirtingų asmenų papasakotos istorijos nepakeičia viena kitos. • Nėra vienos teisingos arba neteisingos istorijos. • Svarbūs ne tik faktai, bet ir būdai, kaip jie pasakojami. • Pasakojimo stilius atspindi požiūrius ir nuostatas.
Įstaigos ir šeimos bendradarbiavimo sėkmė taip pat labai priklauso nuo pedagogo asmenybės, jo pasirengimo ir gebėjimų: mokėjimo suprasti ir atjausti, nedaryti skubotų išvadų, nesikarščiuoti, visus santykius grįsti pasitikėjimu, abipuse pagarba, bendru atsakomybės jausmu, o taip pat ir nuo tėvų noro, atsakingumo už vaiko ateitį. Bendradarbiaudami su tėvais, pedagogai daug sužino apie vaiko ugdymo būdus. Tėvai taip pat pamato, kiek daug jie ir patys davė savo vaikams. O daugiausiai iš to laimi vaikai, kuriems jų šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimas teikia tikrai daug naudos. Pedagogas turėtų pasistengti atskleisti išskirtinius vaikų šeimos narių gebėjimus ar interesus ir sugalvoti, kuo tai galėtų būti naudinga bendrai veiklai. Jei šeimos nariai, dalyvaudami klasės veikloje patirs teigiamų emocijų, jie norės ir vėl ateiti. Būtina pasakyti šeimos nariams, kad jų pagalba labai svarbi jų vaikams. Visada reikėtų padėkoti.
Sąlygos, padedančios užtikrinti mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo sėkmę mokyklos mikroklimatas turi būti atviras, šiltas ir draugiškas tėvams; komunikacija su tėvais pagrįsta dvipusiu bendravimu (nemonologiniu) tėvai yra mokytojų bendradarbiai; tėvų individualios žinios ir pastebėjimai - vaiko sėkmės mokykloje užtikrinimas; mokyklos administracijos filosofijoje turėtų atsispindėti partnerystės su tėvais idėjos; mokykla turėtų skatinti savanorišką tėvų pagalbą; mokykla turėtų suteikti tėvams reikalingą informaciją, patarimus, skirti laiko kokybiškam tėvų ugdymui, pasitelkdama įvairias švietimo priemones: elektroninius dienynus, susitikimus su specialistais, seminarus, kuriuose kartu dalyvautų ir mokytojai, ir tėvai; tėvų bendradarbiavimas sprendžiant įvairias mokyklos problemas yra būtinas; mokykla turėtų pripažinti, kad jie gali būti geriausi tėvų padėjėjai ir pagalbininkai siekiant produktyvaus problemų sprendimo.
Tėvų dalyvavimo ugdymo procese sėkmės kriterijai Nesitikėkim, kad visada ateis visi tėvai, kai juos kviečiame. Nesitikėkim, kad visi mokytojai bus patenkinti tėvų atėjimu į mokyklą. Tikėkime savo veiklos prasmingumu ir džiaukimės tais tėvais, kurie ateina. Tikėkime savo veiklos prasmingumu ir džiaukimės tais mokytojais, kurie vertina tėvų dalyvavimą mokykloje. Darykime mokykloje tai, kas mums teikia malonumo. Organizuokime tokią veiklą, kuri būtų įdomi tėvams, vaikams ir mokytojams. Tik mūsų asmeninis įkvėpimas ir aktyvumas gali užkrėsti kitus: tiek mokytojus, tiek tėvus.
