Raseini pedagogin psichologin tarnyba pirmok t v d iaugsmai ir r pes iai
Download
1 / 18

RASEINIŲ PEDAGOGINĖ PSICHOLOGINĖ TARNYBA Pirmok ų tėvų džiaugsmai ir rūpesčiai - PowerPoint PPT Presentation


  • 129 Views
  • Uploaded on

RASEINIŲ PEDAGOGINĖ PSICHOLOGINĖ TARNYBA Pirmok ų tėvų džiaugsmai ir rūpesčiai. Alma Bakutienė Socialinė pedagogė 2009 m. rugs ėjis. Kodėl reikalingas dienos režimas ?.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about ' RASEINIŲ PEDAGOGINĖ PSICHOLOGINĖ TARNYBA Pirmok ų tėvų džiaugsmai ir rūpesčiai' - irisa


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
Raseini pedagogin psichologin tarnyba pirmok t v d iaugsmai ir r pes iai

RASEINIŲ PEDAGOGINĖ PSICHOLOGINĖ TARNYBAPirmokų tėvų džiaugsmai ir rūpesčiai

Alma Bakutienė

Socialinė pedagogė

2009 m. rugsėjis


Kod l reikalingas dienos re imas
Kodėl reikalingas dienos režimas ?

  • Apibrėžtas dienos režimas leidžia vaiko organizmui pilnavertiškai pailsėti, ir atitinkamai pilnavertiškai mokytis. Be to, kai vaikui aišku, ką ir kada reikia daryti, jis jaučiasi saugesnis



Kod l reikalingas dienos re imas1
Kodėl reikalingas dienos režimas ? ryte keltųsi taip, kad spėtų papusryčiauti, padaryti mankštelę ir galutinai prabustų prieš pamokas

  • vaiką kuo anksčiau pratinti prie tam tikros darbotvarkės, pareigų, darbų, nes vėliau tai padaryti tampa sudėtinga.

  • vaikams, kurie šeimoje neturi aiškių pareigų, reikalavimų, jiems nėra nubrėžtos leistino elgesio ribos, ypač sunku priprasti mokykloje, kurioje –sava dienotvarkė, nauji reikalavimai.


P ryte keltųsi taip, kad spėtų papusryčiauti, padaryti mankštelę ir galutinai prabustų prieš pamokasrisitaikymo (adaptacijos) laikotarpis tęsiasi ne savaitę ir ne dvi. Kartais tas periodas tęsiasi iki pusmečio. Tai priklauso nuo daugelio faktorių:

  • vaiko gebėjimo bendrauti su aplinkiniais,

  • - individualių asmenybės savybių,

  • - vaiko pasirengimo mokyklai lygio,

  • - mokymo programų sudėtingumo,

  • - ne mažiau svarbus ir artimųjų palaikymas.


Kas rodo jog adaptacija vyksta s kmingai
Kas rodo, jog adaptacija vyksta sėkmingai? ryte keltųsi taip, kad spėtų papusryčiauti, padaryti mankštelę ir galutinai prabustų prieš pamokas

  • vaiko pasitenkinimas mokymo procesu

  • lengvai  įveikia mokymo programą .

  • savarankiškumas, atliekant užduotis.

  • Pasitenkinimas tarpusavio santykiais su klasiokais bei mokytojais.



Mokykla ypa nusivilia sunkiai adaptuojasi
Mokykla ypač nusivilia, sunkiai adaptuojasi: draugas

  • uždari, drovūs vaikai.

  • vaikai, kurie šeimoje neturi aiškių pareigų, reikalavimų, jiems nėra nubrėžtos leistino elgesio ribos .

  • vaikai, kuriems tėvai nuolat kartojo, jog jie patys geriausi, protingiausi, nusipelnę dėmesio...

  • Nebrandūs mokyklai (emociškai ir socialiai)


  • Ypač sunki adaptacija būna tada draugas, kai susideda kelios, vaiko pritapimą sunkinančios, aplinkybės: kalbos defektai, atsilikęs psichologinis amžius, lėtinė, nuolatinio gydymo reikalaujanti liga, neatsparus organizmas, nepalanki socialinė aplinka šeimoje.


Jei adaptacija užtrunka ilgiau nei draugas2 mėn., diagnozuojama, kaip adaptacijos sutrikimas, kuris gali pasireikšti gausybe požymių:

  • vaiko nuotaika ima svyruoti, atsiranda baimė, kurios iki tol vaikas nejautė, arba grįžta kamavusi ankstyvoje vaikystėje.Kamuoja neramūs, baisūs sapnai, vaikas blogai miega, mažiau valgo, gali vėl pradėti naktį šlapintis į lovą, graužti nagus.

  • vaikas rytais ašaroja, prašo palikti namuose, sako, kad ,,nenori eiti į mokyklą”, kad jis blogai jaučiasi (skauda galvą, pilvą).


Kuo galite pad ti j s t vai
Kuo galite padėti Jūs – tėvai? draugas

1.Stebėkite, kokios nuotaikos atžala išeina į mokyklą ir grįžta

2. Kalbėkitės su vaiku, stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus. Vaikui lengviau įveikti adaptacijos problemas, kai jaučia, kad tėvams rūpi, kaip jam sekasi, kai gali dalytis įspūdžiais ir išgyvenimais.


3. Jokiu būdu nenuvertinkite atžalos: draugas,,tu nieko nesugebi gerai padaryti", ,,ar galima iš tavęs tikėtis ko nors daugiau?" , tai tik dar labiau padidina vaiko nepasitikėjimą ir nusivylimą savimi.

  • Ugdykite teigiamą savęs vertinimą.


Ugdant teigiam sav s vertinim eimoje der t
Ugdant teigiamą savęs vertinimą šeimoje derėtų: draugas

  • kuo dažniau apkabinti, priglausti vaiką, pasakyti, kad jį mylite;

  • ● pripažinti vaiko jausmus ir išgyvenimus svarbiais; leisti vaikui išgyventi įvairiausius (taip pat ir neigiamus) jausmus ir juos išreikšti;

  • ● paskatinti, pagirti vaiką už tai, ką jis daro gerai; ištikus nesėkmei nuraminti ir padrąsinti;

  • ● mokyti vaiką priimti jo amžiui tinkamus sprendimus; leisti jam klysti, nes ir iš klaidų mokomasi;

  • ● atskirti vaiko asmenybę nuo jo elgesio, pavyzdžiui, užuot peikę: „Tu blogas, negeras“, sakykite: „Man nepatinka, kai tu…“;


  • kalbėtis su vaiku apie jo gyvenimą, klausti ir dėmesingai klausyti;

  • ● domėtis vaiko veikla, skatinti jį sportuoti, eksperimentuoti, tyrinėti, piešti, vaidinti, etc.;

  • ● stengtis būti emociškai nepriklausomiems nuo savo vaiko, bet leisti jam tikėtis ir sulaukti jūsų paramos;

  • ● rodyti pageidaujamo elgesio su vaiku ir kitais žmonėmis pavyzdžius.


Kuo galite pad ti j s t vai1
Kuo galite padėti Jūs – tėvai? klausyti;

4. Nestiprinkite mokyklos baimės.

5. Kurkite teigiamą motyvaciją .

6. Dažniau bendraukite su mokytoja .


Jeigu a gal iau i naujo auginti savo vaik
Jeigu aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką klausyti;

  • Jei aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką...Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis...Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.Nevaidinčiau rimto, o rimtai žaisčiau.Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.Vaiką dažniau paimčiau ant rankų ir mažiau tampyčiau.Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą.Pagal Diane Loomans



Gerų mokslo metų kitokių problemų, kviečiame kreiptis į!


ad