Sigita dijokien
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 57

Sigita Dijokienė PowerPoint PPT Presentation


  • 108 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Mokyklos savęs vertinimas (Vidaus auditas). Sigita Dijokienė. Mokyklos savęs vertinimas (Vidaus auditas) bendruomenei padeda atpažinti stipriąsias veiklos sritis ir tikslingai suplanuoti mokyklos kaitą, orientuotą į savo veiklos kokybės gerinimą.

Download Presentation

Sigita Dijokienė

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


  • Mokyklos savs vertinimas (Vidaus auditas)

Sigita Dijokien


  • Mokyklos savs vertinimas (Vidaus auditas) bendruomenei padeda atpainti stiprisias veiklos sritis ir tikslingai suplanuoti mokyklos kait, orientuot savo veiklos kokybs gerinim.


Praktikoje mokyklos savs vertinimas atitinka atsakym tris klausimus:

Kaip mums sekasi?

I kur mes inome?

K darysime toliau?


  • Savs vertinimo procesas yra padalintas dvi dalis:

visos mokyklos veiklos sivertinim arba platj audit irpasirinktos vertinimo srities, temos ar irykjusios problemos gilumin analiz.


Savs vertinimo metodai:KIEKYBINIO TYRIMO IMTIES SUDARYMAS.

MOKYKLOS SAVS VERTINIMO ATLIKIMOPROCESAS -susideda i penki etap, i viso apimani devynis ingsnius


GRUPS DISKUSIJOS

Grups diskusijos tikslas kolegikai dalintis patirtimi, mokytis vienas i kito, kartu sprsti

ikylanius sunkumus ir kartu mstyti, kaip mes galime tobulinti ms mokykl.


MOKYKLOS KULTRA

Kaip mokyklos bendruomen suvokia, sivaizduoja jos kultr (kokius idealus, elgesio

lkesius, normas nurodo, k deklaruoja)? Kaip mokykloje kuriamos tradicijos? Kaip j

laikomasi?


Ar mokiniai ir mokytojai didiuojasi tuo, kad priklauso savo mokyklai? Kokia yra psichologinatmosfera mokykloje?

Kokie santykiai tarp mokyklos bendruomens nari?


  • Kokie santykiai ir mikroklimatas vyrauja klasje / mokykloje?

  • Koks yra tikjimo kiekvieno

    mokinio asmeninio tobuljimo galimybe lygis mokykloje?

  • Ar kiekvienas mokinys skatinamas

    siekti aukiausio jam manomo lygio? Kokie yra mokyklos tobuljimo siekiai?


  • Kaip mokytojai ir mokiniai laikosi bendr susitarim?

  • Koks mokyklos vaidmuo vietos bendruomenje?

  • Kaip mokykla kuria savo vaizd?

Mokyklos, naudodamos iuos instrumentus, gali suinoti mokyklos kultros stiprybes ir silpnasvietas


  • Klausimai ir instrumentai grups diskusijai apie mokyklos kultr

Vertybs, elgesio normos, principaiKokiuose mokyklos dokumentuose ufiksuotos ms mokyklos vertybs? Kurios vertybs yra deklaruojamos mokyklos dokumentuose kaip svarbiausios? Kaip deklaruojamos mokyklos vertybs atliepia esminius mokyklos veiklos aspektus?


  • YRA DABAR MOKYKLOJE

    vardinkite penkias svarbiausias mokyklos

    vertybes, kurios mokykloje yra propaguojamos

  • 1. .........................................................

  • 2. .........................................................

  • 3. .........................................................

  • 4. .........................................................

  • 5. .........................................................


  • NORTSI, KAD BT MOKYKLOJE

  • vardinkite penkias mokyklos vertybes, kurios,

  • Js manymu, turt bti mokykloje

  • 1. .........................................................

  • 2. .........................................................

  • 3. .........................................................

  • 4. .........................................................

  • 5. .........................................................


  • UGDYMAS IR MOKYMASIS

vertinimo instrument tikslas padti mokyklai nustatytimokykloje vykstanio ugdymo ir mokymosi ypatumus


  • Apie ugdymo individualizavim ir diferencijavim

Kaip suprantame, k laikome ugdymo individualizavimu ir diferencijavimu? Kaip konkreiai tai pritaikome pamokose? Kokie didiausi sunkumai individualizuojant ir diferencijuojant? Dl koki prieasi?


  • Kaip galima bt tobulinti individualizavim ir diferencijavim pamokose?

  • Kokios priemons mums ia i ties padt?


  • Ugdymo proceso tikslas

Pritaikyti ugdymo turin taip, kad kiekvienas mokinyspagal savo poreikius ir igales brst kaip asmenyb, gyt kompetencij, btin tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui iuolaikinje visuomenje.(Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, gyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija 2006-2012)


  • Kodl reikia individualizuoti ir diferencijuoti mokym?

Mokiniai skiriasi fizine, emocine, socialine brandaMokiniai turi skirting sugebjim, gdi, kultrins patirtiesMokiniai skirtingai daro paangMokiniai mokosi skirtingais stiliais


  • Ugdymo diferencijavimas

Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klass mokini sugebjim lygiams, poreikiamskad kiekvienas pagal savo igales, pasiekt kuo geresni rezultat


  • Diferencijavimas

  • Diferencijavimas yra individualaus poirio mokym realizavimas: mokini skirstymas didesnes ar maesnes grupes, keliant jose skirtingus mokymosi tikslus, taikant skirtingus metodus, priemones ir pan.


  • Pritaikomi pagrindiniai ugdymo turinio elementai

  • Mokymo turinys

  • Mokymo ir mokymosi metodai

  • Vertinimo bdai

  • Diferencijuojama Suskirstant klass mokinius grupes pagal sugebjim lyg

  • Suskirstant mokinius mirias vairi gebjim grupes, kuriose

    daugiau gebantys mokiniai padeda maiau patyrusiems


  • Mokini patirtis yra skirtinga, nes skiriasi j takoj aplinkos ir asmeniniai veiksniai

  • Mokiniai skiriasi pagal

  • Poreikius

  • Sugebjimus

  • Interesus

  • Polinkius

  • Mokymosi stilius.

  • visus iuos skirtumus mokytojas gali atsivelgti.


  • Visos klass mokymas

  • Visi klass mokiniai mokosi t pat dalyk madaug tuo paiu metu ir tuo paiu greiiu. Beveik visada mokykloje mokoma tokiu bdu.

  • Toks mokymo bdas nepakankamai lankstus, kad galima bt atsivelgti skirting mokini patirt, gebjimus, poreikius ar trokimus.

  • Gali sumati mokymosi motyvacija.


  • Individualus mokymas

  • mokiniai mokosi to paties dalyko, bet skirtingu tempu, daugelis pradeda mokytis skirtingu metu arba sijungia skirtingose vietose.

  • tos paios klass mokiniai konkreiu metu turs skirtingas uduotis. Pvz.mokoma naudotis kompiuteriu,dirbti su GPS


  • Individualizavimas

Individualizuotas mokymas pritaikytas prie besimokanij poreiki vairiose situacijose. Jis turi aik tiksl ir program, susietas su grtamuoju ryiu, pasirinktu mokymo/si tempu. J. Lauikas, N.L.Gage, A. B. Marshall, T.G. Page, J.G. Thomas ir kt.


  • Diferencijavimas

Diferencijuotas mokymas siaurja prasme yra tokia mokymo kryptis, kai, atsivelgus mokini skirtybes, sudaromos specialios mokini grups, kurios mokomos skirtingai.B. Bitinas, V. Rajeckas, Z. Bajorinas, J. Vaitkeviius, 1981.


  • Ugdymo turinio diferencijavimas

Diferencijavimas- ugdymo turinio pritaikymas skirtingo sugebjim lygio mokiniamsPritaikomaMokymo turinysMokymo ir mokymosi metodaiVertinimo bdaiDiferencijuojamaSuskirstant klass mokinius grupes pagal sugebjim lygSuskirstant mokinius mirias vairi gebjim grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda maiau patyrusiems


Kiekvieno mokinio tobuljimas stebimas pagal kai kuriuos ar visus iuos dalykus;

  • kompetencijas, kurias mokinys rodo turs;

  • kiekvienam mokiniui atskirus vertinimo lapus, kuriuose paymta ankstesn patirtis, tam tikro laiko pasiekimai,

  • testus.


  • Daniausiai pasitaikanti klaida palikti mokym pratyb ssiuviniui.

  • Su juo susijusi klaida kalbti su mokiniu tik tada, kai jie paprao pagalbos.

  • Reikia: stebti mokini tobuljim, juos girti, kalbtis apie sunkumus.

  • Stebti j darb ir uduoti probleminius klausimus.(kas tau lig iol buvo sunkiausia?)


i klaid galima ivengti:

  • program traukti darb poromis;

  • koleg mokym;

  • iek tiek visos klass mokymo;

  • surasti domius mokymosi altinius.


  • Labai svarbus formuojamasis vertinimas, kuris turi bti informatyvus:

  • aiks tikslai mokiniai turi suprasti gero darbo kriterijus;

  • ,,medalis informacija apie tai, k jie padar gerai ir kodl tai gerai.

  • misija informacija apie tai, kur reikia patobulti ir kaip tai padaryti.


  • Individualizavimas turi pagerinti mokymosi pasiekimus,taiau negalime pamirti naujausi tyrim ivad,kurie rodo,jog mokini paangumui didiausi poveik turi:

  • darboklasjeorganizavimobdai,

  • atsivelgimas mokinioa(ego), jo asmenin poir,

  • ar mokinys pozityviai ir giliai priima naujas inias.

  • kiek ini bei kokio sudtingumo gebjimus mokinys iviso pajgus tam tikrame savo raidos etape gyti:negalima vis mokini imokyti visko.


  • Diferencijuojama pagal kuri nors vien ryki mokinio savyb,kuri bdinga bent keliems klass mokiniams,pavyzdiui,panaius gabumus,interesus ar polinkius kokiai nors veiklai,motyvacijos stiprum,charakterio savybes ir pan.Taip gaunamos daugiau ar maiau homogenikos(panaios) mokini grups.


  • Taiau sudaromos ir heterogenikos grupes: sujungiami skirtingi mokiniai.Tokiose grupse susidaro galimybs mokytis bendradarbiaujant,pagerinti ne tik akademinius,bet ir bendravimo,metakognityvinius, vertinimo,kt.svarbius gebjimus.


Ieities takas diferencijavimo formos pasirinkimui,grups sudarymui yra

  • mokini motyvacija,

  • J gebjimai,

  • poreikiai,

  • interesai,polinkiai.


  • Mokymosi motyvacijos komponentai

  • veiklos proceso patrauklumas;

  • rezultato patrauklumas;

  • emocijos.


  • Motyvai, gldintys mokomojoje veikloje susij su:

  • mokymosi turiniu, kai mokymsi skatina noras suinoti k nors nauja;

  • mokymosi procesu, kai noras pademonstruoti intelektualin aktyvum skatina mokytis.


  • K turime isiaikinti apie savo mokinius:

  • Kodl ie mokiniai pasirinko dalyk arba kurs;

  • Kaip ie mokiniai imoksta geriausiai?

  • Ko jie tikrai neino ar nemoka daryti?

  • Kokiais mokymo metodais juos galima imokyti geriausiai?

  • Ar ie mokiniai turi reikiam mokymosi gdi?

  • Kokios i mokini turimos inios?

  • Ar ie mokiniai dar turi kitoki poreiki?(fizini, psichologini, sveikatos, mokymosi, prieiros, kit poreiki)

  • Ar jie mokymsi iri konstruktyviai?


  • Diferencijavimo bdai

  • Pagal uduot, rezultat ir skirt laik;

  • Pagal skirtingus mokymosi bdus ir paramos poreikius;

  • Pagal savarankik uduoi ir tiksl nustatym.


  • Taikykite tok mokym, kad visi mokiniai kurt prasmes (aktyviai veikdami pamokoje, kurdami reikmes ir prasmes, pasinaudodami jau turimomis iniomis ir gebjimais);

  • Uduotis dstyti ne ,,rio, o ,,kopi principu


  • Auktesnij gebjim uduotis suskaidyti maesnius segmentus ir mokyti j ,,tilt tiesimo principu


(mokinys atlieka uduot, mokinys apmsto nuveiktus darbus ir apsvarsto mokytojo komentarus dl turinio ir paios atlikimo eigos, kai mokinio atmintis santykinai tuia, mokytojas paprao, kad mokinys dmes sutelkt darbo eig, o ne turin, kad irykint paties veikimo aspektus);


  • Pasitelkti meistrikumo ir tobuljimo uduoi jungin

Gabesniems mokiniams bent jau uduoties ar pamokos pabaigoje skirti papildomo darbo (kelis atvirus klausimus ir uduotis, kelias auktesnij gebjim reikalaujanias uduotis);


  • Duoti mokiniams tiek laiko, kiek jiems reikia, pasitelkiant altiniais paremt mokymsi, meistrikumo mokymsi, kuriam vadovauja pats mokinys.


  • Diferencijuoti altinius;

  • Leisti mokiniams pristatyti darb duota tema skirtingais bdais (kaip praneim, kaip ,,mini emlap, kaip tinklap ar pan.)


  • Uduoti auktesni gebjim reikalaujani klausim (pagal Bloomo taksonomij);

  • Pateikti paprast gebjim reikalaujani uduoi, kad utikrintume, kad silpnesnieji mokiniai pereit ,,visus Bloomo ingsnelius;


  • Pasitelkti metodus, tinkamus vairiems mokymosi bdams;

  • Pasitelkti darb grupje ir teikti tokias uduotis, kad mokiniai galt vienas kitam padti;


  • Puikiai inaudoti draug vertinim ir draug pagalb;

  • Isiaikinti asmeninius poreikius ir numatyti asmeninius tikslus, kuriais tie poreikiai bt patenkinti;


  • Pasitelkiamas pozityvus skatinimas;

  • Pasitelkiamas savs vertinimas, kad paaikt tolesni mokymosi tikslai;

  • Nustatomi individuals daug reikalaujantys, bet pasiekiami tikslai.


  • Pripainti kiekvien asmen;

  • Suvesti drauge mokinius, galinius vienas kitam padti, arba suburti mokini ,,mokymosi komandas ir kiekvienam nariui skirti tiksl padti vienas kitam.

  • darb su klase traukti mokymosi pagalb.


  • Pagal savarankik uduoi ir tiksl nustatym

  • is diferencijavimo bdas apima tok poir mokinius, kai su kiekvienu elgiamasi kaip su asmeniu, o ne kaip vienu i klass mokini:


  • Pozityvaus skatinimo formos

  • Iorins (Mokytojas):

  • Skiria mokiniui dmesio;

  • Gerbia mokin kaip mog ir puoselja iltus santykius;

  • Mokinio klausosi susidomjs;

  • Priima mokinio pasilyt mint;

  • Parodo mokinio darb kaip pavyzdin;

  • Rodo susidomjim mokinio veikla pamokoje;


  • Skiria mokiniui laiko;

  • Juokiasi i mokini smojo;

  • mokin iri su pagarba;

  • Tikrindamas rato darb parao komentar;

  • Skatina nusiypsodamas, akimis pagaudamas mokinio vilgsn, pakeldamas nykius vir ir pan.

  • Paratje paymi rainyje idstyt ger mint;

  • Mokinio darb eksponuoja garbs lentoje ir pan.;

  • Suteikia ypating privilegij ar bal u nuopelnus.


  • Mokytojas gali diferencijuoti mokym, dirbdamas miriose gabum poiriu klasse:

  • teikti mokiniams skirtingas pagal sudtingumo lyg uduotis;

  • teikti bendras uduotis, bet reikalauti skirtingo j atlikimo lygio;

  • teikti vaikui galimyb sisavinti kurs jo paties tempu;

  • teikti vaikui papildomas uduotis, siekiant praplsti inias ir gdius


  • Diferencijuotas vertinimas: veiklos vertinimas

  • Tinkamai vertinama veikla pasako mokytojui ir mokiniui daugiau negu testas ar egzaminai. is vertinimas:

  • Parodo, k mokinys sisavino ir gali panaudoti (o ne tai, k prisimin ir vliau pamir) ir ko dar neimoko

  • Padeda diferencijuoti ugdymo turin

  • Leidia mokytojui nustatyti ar pasirinkta mokymo strategija dav laukiamus rezultatus

  • Padeda nustatyti, kaip reikia toliau mokyti

  • Svarbu, kad veiklos duot aik mokymosi vaizd, vertintojas bt labai atidus tik vertindami mokin matome save


  • Kaip a jauiausi pamokoje (mano savijautos/nuotaikos termometras 1-10),

  • A supratau...

  • Man patiko...

  • A tikjausi...

  • A nesupratau...

  • Man nepatiko...

  • Mane tiesiog siutino...

  • Ketinu imtis i veiksm...


,,Leisk vaikams mokytis ne vien tik to, ko pats esi imoks, nes jie gim kitais laikais.

(Senovs yd patarl)


  • Login