Sigita dijokien
Download
1 / 57

Sigita Dijokienė - PowerPoint PPT Presentation


  • 174 Views
  • Uploaded on

Mokyklos savęs vertinimas (Vidaus auditas). Sigita Dijokienė. Mokyklos savęs vertinimas (Vidaus auditas) bendruomenei padeda atpažinti stipriąsias veiklos sritis ir tikslingai suplanuoti mokyklos kaitą, orientuotą į savo veiklos kokybės gerinimą.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about ' Sigita Dijokienė ' - ima-camacho


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript


Praktikoje mokyklos sav s vertinimas atitinka atsakym tris klausimus

Praktikoje mokyklos savęs vertinimas atitinka atsakymų į tris klausimus:

„Kaip mums sekasi?

Iš kur mes žinome?

Ką darysime toliau?


visos mokyklos veiklos įsivertinimą arba „platųjį auditą“ irpasirinktos vertinimo srities, temos ar išryškėjusios problemos giluminę analizę.


Sav s vertinimo metodai kiekybinio tyrimo imties sudarymas

Savęs vertinimo metodai: tris klausimus:KIEKYBINIO TYRIMO IMTIES SUDARYMAS.

MOKYKLOS SAVĘS VERTINIMO ATLIKIMOPROCESAS -susideda iš penkių etapų, iš viso apimančių devynis žingsnius


Grup s diskusijos

GRUPĖS DISKUSIJOS tris klausimus:

Grupės diskusijos tikslas – kolegiškai dalintis patirtimi, mokytis vienas iš kito, kartu spręsti

iškylančius sunkumus ir kartu mąstyti, kaip mes galime tobulinti mūsų mokyklą.


Mokyklos kult ra

„MOKYKLOS KULTŪRA“ tris klausimus:

Kaip mokyklos bendruomenė suvokia, įsivaizduoja jos kultūrą (kokius idealus, elgesio

lūkesčius, normas nurodo, ką deklaruoja)? Kaip mokykloje kuriamos tradicijos? Kaip jų

laikomasi?


Ar mokiniai ir mokytojai didžiuojasi tuo, kad priklauso savo mokyklai? Kokia yra psichologinėatmosfera mokykloje?

Kokie santykiai tarp mokyklos bendruomenės narių?


  • Kokie santykiai ir mikroklimatas vyrauja savo mokyklai? Kokia klasėje / mokykloje?

  • Koks yra tikėjimo kiekvieno

    mokinio asmeninio tobulėjimo galimybe lygis mokykloje?

  • Ar kiekvienas mokinys skatinamas

    siekti aukščiausio jam įmanomo lygio? Kokie yra mokyklos tobulėjimo siekiai?


Mokyklos naudodamos iuos instrumentus gali su inoti mokyklos kult ros stiprybes ir silpnas vietas

  • Kaip mokytojai savo mokyklai? Kokia ir mokiniai laikosi bendrų susitarimų?

  • Koks mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje?

  • Kaip mokykla kuria savo įvaizdį?

Mokyklos, naudodamos šiuos instrumentus, gali sužinoti mokyklos kultūros stiprybes ir silpnasvietas


Vertybės, elgesio normos, principaiKokiuose mokyklos dokumentuose užfiksuotos mūsų mokyklos vertybės?• Kurios vertybės yra deklaruojamos mokyklos dokumentuose kaip svarbiausios?• Kaip deklaruojamos mokyklos vertybės atliepia esminius mokyklos veiklos aspektus?


  • YRA DABAR kultūrąMOKYKLOJE

    Įvardinkite penkias svarbiausias mokyklos

    vertybes, kurios mokykloje yra propaguojamos

  • 1. .........................................................

  • 2. .........................................................

  • 3. .........................................................

  • 4. .........................................................

  • 5. .........................................................


  • NORĖTŲSI, KAD BŪTŲ MOKYKLOJE kultūrą

  • Įvardinkite penkias mokyklos vertybes, kurios,

  • Jūsų manymu, turėtų būti mokykloje

  • 1. .........................................................

  • 2. .........................................................

  • 3. .........................................................

  • 4. .........................................................

  • 5. .........................................................


vertinimo instrumentų tikslas – padėti mokyklai nustatytimokykloje vykstančio ugdymo ir mokymosi ypatumus


Kaip suprantame, ką laikome ugdymo ‚individualizavimu‘ ir ‚diferencijavimu‘? Kaip konkrečiai tai pritaikome pamokose?• Kokie didžiausi sunkumai ‚individualizuojant‘ ir ‚diferencijuojant‘? Dėl kokių priežasčių?



Pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinyspagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.(Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija 2006-2012)


Mokiniai skiriasi fizine, emocine, socialine brandaMokiniai turi skirtingų sugebėjimų, įgūdžių, kultūrinės patirtiesMokiniai skirtingai daro pažangąMokiniai mokosi skirtingais stiliais


Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams, poreikiamskad kiekvienas pagal savo išgales, pasiektų kuo geresnių rezultatų


  • Diferencijavimas ‚diferencijavimą‘ pamokose?

  • Diferencijavimas yra individualaus požiūrio į mokymą realizavimas: mokinių skirstymas į didesnes ar mažesnes grupes, keliant jose skirtingus mokymosi tikslus, taikant skirtingus metodus, priemones ir pan.


  • Pritaikomi pagrindiniai ugdymo turinio elementai ‚diferencijavimą‘ pamokose?

  • Mokymo turinys

  • Mokymo ir mokymosi metodai

  • Vertinimo būdai

  • Diferencijuojama Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį

  • Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose

    daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems



  • Visos klasės mokymas aplinkos ir asmeniniai veiksniai

  • Visi klasės mokiniai mokosi tą patį dalyką maždaug tuo pačiu metu ir tuo pačiu greičiu. Beveik visada mokykloje mokoma tokiu būdu.

  • Toks mokymo būdas nepakankamai lankstus, kad galima būtų atsižvelgti į skirtingą mokinių patirtį, gebėjimus, poreikius ar troškimus.

  • Gali sumažėti mokymosi motyvacija.


  • Individualus mokymas aplinkos ir asmeniniai veiksniai

  • mokiniai mokosi to paties dalyko, bet skirtingu tempu, daugelis pradeda mokytis skirtingu metu arba įsijungia skirtingose vietose.

  • tos pačios klasės mokiniai konkrečiu metu turės skirtingas užduotis. Pvz.mokoma naudotis kompiuteriu,dirbti su GPS


Individualizuotas mokymas pritaikytas prie besimokančiųjų poreikių įvairiose situacijose. Jis turi aiškų tikslą ir programą, susietas su grįžtamuoju ryšiu, pasirinktu mokymo/si tempu. J. Laužikas, N.L.Gage, A. B. Marshall, T.G. Page, J.G. Thomas ir kt.


Diferencijuotas mokymas siaurąja prasme yra tokia mokymo kryptis, kai, atsižvelgus į mokinių skirtybes, sudaromos specialios mokinių grupės, kurios mokomos skirtingai.B. Bitinas, V. Rajeckas, Z. Bajoriūnas, J. Vaitkevičius, 1981.


Diferencijavimas- ugdymo turinio pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio mokiniamsPritaikomaMokymo turinysMokymo ir mokymosi metodaiVertinimo būdaiDiferencijuojamaSuskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygįSuskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems


Kiekvieno mokinio tobulėjimas stebimas pagal kai kuriuos ar visus šiuos dalykus;

  • kompetencijas, kurias mokinys įrodo turįs;

  • kiekvienam mokiniui atskirus vertinimo lapus, kuriuose pažymėta ankstesnė patirtis, tam tikro laiko pasiekimai,

  • testus.


  • Dažniausiai pasitaikanti klaida –palikti mokymą pratybų sąsiuviniui.

  • Su juo susijusi klaida –kalbėti su mokiniu tik tada, kai jie paprašo pagalbos.

  • Reikia: stebėti mokinių tobulėjimą, juos girti, kalbėtis apie sunkumus.

  • Stebėti jų darbą ir užduoti probleminius klausimus.(kas tau lig šiol buvo sunkiausia?)


Šių klaidų galima išvengti: sąsiuviniui.

  • į programą įtraukti darbą poromis;

  • kolegų mokymą;

  • šiek tiek visos klasės mokymo;

  • surasti įdomius mokymosi šaltinius.


  • Labai svarbus sąsiuviniui.formuojamasis vertinimas, kuris turi būti informatyvus:

  • aiškūs tikslai –mokiniai turi suprasti gero darbo kriterijus;

  • ,,medalis” –informacija apie tai, ką jie padarė gerai ir kodėl tai gerai.

  • misija –informacija apie tai, kur reikia patobulėti ir kaip tai padaryti.


  • Individualizavimas turi pagerinti mokymosi pasiekimus,tačiau negalime pamiršti naujausių tyrimų išvadų,kurie rodo,jog mokinių pažangumui didžiausią poveikį turi:

  • darboklasėjeorganizavimobūdai,

  • atsižvelgimas į mokinio„aš“(ego),į jo asmeninį požiūrį,

  • ar mokinys pozityviai ir giliai priima naujas žinias.

  • kiek žinių bei kokio sudėtingumo gebėjimus mokinys išviso pajėgus tam tikrame savo raidos etape įgyti:negalima visų mokinių išmokyti visko.


  • Diferencijuojama pagal kurią nors vieną ryškią mokinio savybę,kuri būdinga bent keliems klasės mokiniams,pavyzdžiui,panašius gabumus,interesus ar polinkius kokiai nors veiklai,motyvacijos stiprumą,charakterio savybes ir pan.Taip gaunamos daugiau ar mažiau homogeniškos(panašios) mokinių grupės.


  • Tačiau sudaromos ir savybę,kuri būdinga bent keliems klasės mokiniams,pavyzdžiui,panašius gabumus,interesus ar polinkius kokiai nors veiklai,motyvacijos stiprumą,charakterio savybes ir pan.Taip gaunamos daugiau ar mažiauheterogeniškos grupes: sujungiami skirtingi mokiniai.Tokiose grupėse susidaro galimybės mokytis bendradarbiaujant,pagerinti ne tik akademinius,bet ir bendravimo,metakognityvinius, vertinimo,kt.svarbius gebėjimus.


Išeities taškas diferencijavimo formos pasirinkimui,grupės sudarymui yra

  • mokinių motyvacija,

  • Jų gebėjimai,

  • poreikiai,

  • interesai,polinkiai.




  • Ką turime išsiaiškinti apie savo mokinius: pasirinkimui,grupės sudarymui yra

  • Kodėl šie mokiniai pasirinko šį dalyką arba kursą;

  • Kaip šie mokiniai išmoksta geriausiai?

  • Ko jie tikrai nežino ar nemoka daryti?

  • Kokiais mokymo metodais juos galima išmokyti geriausiai?

  • Ar šie mokiniai turi reikiamų mokymosi įgūdžių?

  • Kokios šių mokinių turimos žinios?

  • Ar šie mokiniai dar turi kitokių poreikių?(fizinių, psichologinių, sveikatos, mokymosi, priežiūros, kitų poreikių)

  • Ar jie į mokymąsi žiūri konstruktyviai?


  • Diferencijavimo būdai pasirinkimui,grupės sudarymui yra

  • Pagal užduotį, rezultatą ir skirtą laiką;

  • Pagal skirtingus mokymosi būdus ir paramos poreikius;

  • Pagal savarankiškų užduočių ir tikslų nustatymą.




( mažesnius segmentus ir mokyti jų ,,tiltų tiesimo” principumokinys atlieka užduotį, mokinys apmąsto nuveiktus darbus ir apsvarsto mokytojo komentarus dėl turinio ir pačios atlikimo eigos, kai mokinio atmintis santykinai tuščia, mokytojas paprašo, kad mokinys dėmesį sutelktų į darbo eigą, o ne į turinį, kad išryškintų paties veikimo aspektus);


Gabesniems mokiniams bent jau užduoties ar pamokos pabaigoje skirti papildomo darbo (kelis atvirus klausimus ir užduotis, kelias aukštesniųjų gebėjimų reikalaujančias užduotis);


  • mažesnius segmentus ir mokyti jų ,,tiltų tiesimo” principuDuoti mokiniams tiek laiko, kiek jiems reikia, pasitelkiant šaltiniais paremtą mokymąsi, meistriškumo mokymąsi, kuriam vadovauja pats mokinys.


  • Diferencijuoti šaltinius; mažesnius segmentus ir mokyti jų ,,tiltų tiesimo” principu

  • Leisti mokiniams pristatyti darbą duota tema skirtingais būdais (kaip pranešimą, kaip ,,minčių žemėlapį’, kaip tinklapį ar pan.)





  • Pasitelkiamas pozityvus skatinimas; (pagal Bloomo taksonomiją);

  • Pasitelkiamas savęs vertinimas, kad paaiškėtų tolesni mokymosi tikslai;

  • Nustatomi individualūs daug reikalaujantys, bet pasiekiami tikslai.


  • Pripažinti kiekvieną asmenį; (pagal Bloomo taksonomiją);

  • Suvesti drauge mokinius, galinčius vienas kitam padėti, arba suburti mokinių ,,mokymosi komandas” ir kiekvienam nariui skirti tikslą padėti vienas kitam.

  • Į darbą su klase įtraukti mokymosi pagalbą.



  • Pozityvaus skatinimo formos (pagal Bloomo taksonomiją);

  • Išorinės (Mokytojas):

  • Skiria mokiniui dėmesio;

  • Gerbia mokinį kaip žmogų ir puoselėja šiltus santykius;

  • Mokinio klausosi susidomėjęs;

  • Priima mokinio pasiūlytą mintį;

  • Parodo mokinio darbą kaip pavyzdinį;

  • Rodo susidomėjimą mokinio veikla pamokoje;


  • Skiria mokiniui laiko; (pagal Bloomo taksonomiją);

  • Juokiasi iš mokinių sąmojo;

  • Į mokinį žiūri su pagarba;

  • Tikrindamas rašto darbą parašo komentarų;

  • Skatina nusišypsodamas, akimis pagaudamas mokinio žvilgsnį, pakeldamas nykščius į viršų ir pan.

  • Paraštėje pažymi rašinyje išdėstytą gerą mintį;

  • Mokinio darbą eksponuoja garbės lentoje ir pan.;

  • Suteikia ypatingų privilegijų ar balą už nuopelnus.


  • Mokytojas gali diferencijuoti mokymą, dirbdamas mišriose gabumų požiūriu klasėse:

  • teikti mokiniams skirtingas pagal sudėtingumo lygį užduotis;

  • teikti bendras užduotis, bet reikalauti skirtingo jų atlikimo lygio;

  • teikti vaikui galimybę įsisavinti kursą jo paties tempu;

  • teikti vaikui papildomas užduotis, siekiant praplėsti žinias ir įgūdžius


  • Diferencijuotas vertinimas: veiklos vertinimas gabumų požiūriu klasėse:

  • Tinkamai vertinama veikla pasako mokytojui ir mokiniui daugiau negu testas ar egzaminai. Šis vertinimas:

  • Parodo, ką mokinys įsisavino ir gali panaudoti (o ne tai, ką prisiminė ir vėliau pamirš) ir ko dar neišmoko

  • Padeda diferencijuoti ugdymo turinį

  • Leidžia mokytojui nustatyti ar pasirinkta mokymo strategija davė laukiamus rezultatus

  • Padeda nustatyti, kaip reikia toliau mokyti

  • Svarbu, kad veiklos duotų aiškų mokymosi vaizdą, vertintojas būtų labai atidus –tik vertindami mokinį matome save



,,Leisk vaikams mokytis ne vien tik to, ko pats esi išmokęs, nes jie gimę kitais laikais“.

(Senovės žydų patarlė)