Karo meno istorijos pagrindai
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 20

Karo meno istorijos pagrindai PowerPoint PPT Presentation


  • 137 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Karo meno istorijos pagrindai. Dr. Manvydas Vitkūnas manvydas.vitkunas @gmail.com. Karybos ištakos. Kas yra karas? Kur yra skiriamoji riba tarp ginkluoto konflikto ir karo? Dėl kokių priežasčių gali kilti karai?. Populiariausias karo apibūdinimas. Karlas Filipas Gotlybas

Download Presentation

Karo meno istorijos pagrindai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Karo meno istorijos pagrindai

Karo meno istorijos pagrindai

Dr. Manvydas Vitkūnas

[email protected]


Karybos i takos

Karybos ištakos

  • Kas yra karas?

  • Kur yra skiriamoji riba tarp ginkluoto konflikto ir karo?

  • Dėl kokių priežasčių gali kilti karai?


Populiariausias karo apib dinimas

Populiariausias karo apibūdinimas

Karlas Filipas Gotlybas

fon Klauzevicas (1780-1831):

„Karas yra politikos tąsa naudojant ginkluotą jėgą“

  • Ar išties toks karo apibūdinimas yra pakankamai universalus?


Universalesnis karo apibr imas

Universalesnis karo apibrėžimas

  • „Karas yra istorinis įvykis, kurio turinį sudaro įvairių nesutarimų, prieštaringumų ar konfliktų sprendimas prievartos būdais“

    Benonas Miskievičius (1930-2008)


Karas ir taika

Karas ir taika

  • Sąvoka „taika“ yra priešinga terminui „karas“. Taika suvokiama kaip metas, kai nesutarimai, prieštaravimai ir konfliktai yra palyginti nereikšmingi arba gali būti sprendžiami neginkluotais būdais, dažniausiai diplomatiniais. „Karas“ ir „taika“ – gana bendros sąvokos, todėl pabrėžiant jų ypatumus nurodomos šių reiškinių formos: šaltasis karas, jėgos demonstravimas, „karštasis“, arba tikrasis, karas, kuriam taikomi karo teisės (ginkluoto konflikto teisės) įstatymai ir nuostatos, ir daugelis kitų smulkesnių ( invazija, okupacija, nacionalinio išsivadavimo, partizaninis karas, revoliucija, kontrrevoliucija, maištai ir t.t.). Karai skirstomi į išorės, kurie kariaujami su kitos šalies (genties) kariuomene, ir vidaus, arba pilietinius, kai kovojama valstybės viduje.

  • Seniausias karų skirstymas į teisingus ir neteisingus karus yra labai subjektyvus, nes kiekviena kovojanti šalis stengiasi savo veiksmus vadinti teisingais (teisėtais), o priešo – neteisingais (neteisėtais). Nors ir buvo ieškoma objektyvių kriterijų teisingiems ir neteisingiems karams įvardyti, iki šiol to padaryti dar niekam nepavyko, o jeigu ir pavyktų, vargu ar tokia vertinimo sistema būtų patikima, ar ja visada būtų galima vadovautis. Mat kovojančių valstybių ar suinteresuotų grupių interesai karo metu būna taip ginami, kad lieka mažai galimybių bet kokiems objektyviems politinę reikšmę turintiems sprendimams tapti lemiamiems, nebent tarptautinės karo teisės sprendimus paremtų trečiosios, didesnį potencialą turinčios. jėgos.

  • Nepaisant daugybės skirtumų, riba tarp karo ir taikos labai trapi ir gali būti gana greitai peržengta, todėl karinės pajėgos turi būti pasirengusios bet kuriuo metu stoti į kovą. Taigi profesionaliems kariams taika yra tik kitokia karo forma.


Ribotasis ir globalusis karas

Ribotasis ir globalusis karas

  • Karai gali būti klasifikuojami ir pagal intensyvumą. Karas vadinamas ribotuoju, kai kariaujama apibrėžtoje teritorijoje naudojant nustatytas priemones ar laikantis tam tikrų kitų apribojimų. Priešingas ribotajam yra globalusis (visuotinis) karas, kurį kariaujant nėra jokių apribojimų, naudojamos visos įmanomos priemonės ir siekiama visiškos pergalės.

  • Iš tikrųjų visi karai yra šiek tiek riboti, tačiau kai kurie iš jų labiau atitinka globaliojo, o ne ribotojo karo sąvoką. Pavyzdžiui, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai nevyko visoje Žemės teritorijoje, jų metu nebuvo naudojami kai kurie ginklai, buvo laikomasi tam tikrų taisyklių, tačiau šiuos karus tiksliau apibūdina globaliojo karo sąvoka.


Strateginis operacinis taktinis lygiai

Strateginis, operacinis, taktinis lygiai

  • Strateginiu lygiu vykdomi karinių kampanijų planai ir sumanymai (pavyzdžiui, 1940–1941 m. sudarytas Barbarosos planas). Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar karo (kampanijos) tikslai atitinka kovojančios šalies tikslus ir galimybes, ar įgyvendinama strategija bus palaikoma politinių valstybės jėgų. Nuo XX a. pradžios skiriami politinis strateginis ir karinis strateginis lygiai: politiniu strateginiu lygiu formuojama politinės valdžios (civilinių ar karinių civilinių valdžios institucijų, pavyzdžiui, Valstybės gynimo tarybos) strategija, kariniu strateginiu lygiu aptariami sumanymai, kaip elgtis, ką daryti kilus užpuolimo pavojui ar gavus tam tikrą užduotį (kariuomenės vadovybės lygis). Abu strateginio lygio komponentai yra glaudžiai tarpusavyje susiję.

  • Tarp strateginio ir taktinio yra operacinis lygis. Operaciniu lygiu vadovaujama kampanijai arba tiesiog įgyvendinamas tam tikras strateginis planas. Šį lygį pradėta skirti tik XIX a. Iki tol bendro vadovavimo karinei operacijai teisė priklausė strateginio lygio pareigūnų (institucijų) kompetencijai, o taktinio lygio vadai turėjo vadovauti mūšiams ir spręsti kitus smulkesnius klausimus.

  • Taktiniu lygiu vadovaujama mūšiams ir susirėmimams, vykdomos strateginės ir operatyvinės užduotys planuojant mūšius, juose dalyvaujant ir siekiant laimėti. Taktinio lygio pergalės ir pralaimėjimai lemia ir operacinio lygio veiksmus.


Kas yra karo istorija

Kas yra karo istorija?

  • Karo istorija tiria žmonijos veiklą ir jos produktus, susijusius su ginkluota kova, vadinama karu.

  • Karo istorija yra istorijos mokslo ir karybos mokslo dalis.


Karo istorijos sud tin s dalys

Karo istorijos sudėtinės dalys


Kar istorija

Karų istorija

  • Karų istorijos tyrimų objektas – konkretūs karai, jų eiga ir rezultatai.

  • Karų istorija yra bendrosios karo istorijos dalis, turinti daugiausia sąsajų su visuotine istorija. Ji svarbus įvairių karo istorijos tyrimų šaltinis, tačiau neapima ir nesistengia apimti tokių temų kaip kariuomenių raida taikos ir karo metu, netiria karybos kaip savarankiško reiškinio.


Karybos istorija

Karybos istorija

Karybos istorijostyrimo objektas – karybos raida tiek karo, tiek taikos metu.

Karybos istorija yra pagrindinė karo istorijos dalis, kurią sudaro:

  • kariuomenės istorija

  • karo meno istorija

  • karo minties istorija


Kariuomen s istorija

Kariuomenės istorija

  • Kariuomenės istorija – tai mokslas, tiriantis ginkluotųjų pajėgų raidą tiek taikos, tiek karo metu, jų sudėtį, komplektavimo, aprūpinimo ypatumus, ginkluotę, aprangą ir karo techniką.


Karo meno istorija

Karo meno istorija

  • Karo meno istorijatiria ginkluotųjų pajėgų veiklos klausimus, sprendimų priėmimo ir vykdymo istoriją.

  • Karo meno istoriją sudaro strategijos, operatyvinio meno ir taktikos istorija.


Karin s minties istorija

Karinės minties istorija

  • Karinės minties istorija tiria karybos teorijos raidą.


Koks karo meno istorijos tikslas

Koks karo meno istorijos tikslas?

  • Karo meno istorija siekia atsakyti į esminį klausimą: Kas naujo karo mene įvyko vienu ar kitu laikotarpiu ir ko galima iš to pasimokyti?

  • Karo meno istorija užsiima konkrečių įvykių studijoms, o jų išvados pateikiamos karo meno istorijos apibendrinamuosiuose veikaluose.


Pagalbiniai karo istorijos mokslai

Pagalbiniai karo istorijos mokslai

Pagalbiniai karo istorijos mokslai padeda tirti tiek karų, tiek karybos istoriją. Tai heraldika, veksilologija, sfragistika, chronologija, kriptografija (mokslas apie informacijos šifravimą ir iššifravimą), fortifikacijos istorija, technikos istorija,istorinė karinė geografija, paleoklimatologija, karo archeologija.


Karo meno istorijos objektas

Karo meno istorijos objektas

  • Strategijos tyrimai apima karų ir karinių kampanijų planus, politikos, ekonomikos ir socialinių veiksnių įtaką. Strateginiu lygiu tiriami kampanijų planai ir sumanymai.

  • Taktikos tyrimai iš esmės apsiriboja mūšiais, žygiais, rikiuotėmis ir kitais su smulkesniais dalykais susijusiais klausimais.

  • XIX a. antroje pusėje buvo išskirta tarpinė sritis – operacinio meno tyrimai – mokslas, tiriantis didelių savarankiškų junginių – korpusų, armijų, armijų grupių ir frontų – veiksmus.


Kaip mokytis karo meno istorijos

Kaip mokytis karo meno istorijos?

  • Karo meno istorija studijuojama šalia išskleidus žemėlapį, o dar geriau – istorinėje vietoje, po ranka turint karo technikos žinyną, kuriuo remiantis koduoti technikos priemonių pavadinimai paverčiami realiais techniniais duomenimis. Tik nemažai savarankiškai dirbant galima suprasti vieno ar kito įvykio logiką.

  • Negalima skubant praleisti nesuprantamo termino, nes kartais dėl to padaroma ir neteisingų išvadų.

  • Reikia stengtis suprasti situaciją, ieškoti savų sprendimų, kurti teorijas ir bandyti apie tai diskutuoti su draugais ar dėstytojais, savo nuomonę grindžiant svariais argumentais.

  • Praeities pakeisti neįmanoma, bet geriau mokytis iš svetimų, o ne iš savų klaidų.

  • Karo meno istorijos studijos lavina vaizduotę, loginį mąstymą, žinios gali praversti ekstremaliomis sąlygomis, kai negaunama konkrečių nurodymų, tačiau reikia savarankiškai spręsti kokį nors klausimą.


Karo meno tyrimo schema

Karo meno tyrimo schema

  • Politinės, socialinės ir ekonominės karinio sumanymo (įvykio) aplinkybės

  • Karo veiksmų teatras

  • Šalių kariuomenių apibūdinimas

  • Karo vadai

  • Žinios apie priešą ir išankstiniai planai

  • Išeities pozicijų aprašymas

  • Įvykio etapai

  • Rezultatai

  • Išvados


Rekomenduojama literat ra

Rekomenduojama literatūra

Rakutis V. Karo meno istorijos tyrimų metodika. Vilnius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2006. (pridedamas PDF)Rakutis V. Karo meno istorija. I dalis. Nuo seniausių laikų iki 1850 metų. Vilnius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2010. (pridedamas PDF)Rakutis V. Karo meno istorija. Nuo seniausių laikų iki 1850 metų. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2012


  • Login