Lietuvi kas odis
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 34

Lietuviškas žodis PowerPoint PPT Presentation


  • 342 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Lietuviškas žodis. Pranešimai, skirti gegužės 7-ąjai, lietuviškos spaudos atgavimo dienai. Knygnešiai. Parengė Vitalija Misiukonytė (6 m klasė) 2009 m.

Download Presentation

Lietuviškas žodis

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Lietuvi kas odis

Lietuvikas odis

Praneimai, skirti gegus

7-jai, lietuvikos spaudos atgavimo dienai


Knygne iai

Knygneiai

Pareng

Vitalija Misiukonyt

(6 m klas)

2009 m.


Lietuvi kas odis

1864 1901 metai tai tik nedidel ms tautos istorijos atkarpl, taiau joje telpa tbtin lietuvi tautos kova u gimtj od, u savo egzistencij. ios kovos simboliu tapo knygneys. Manoma, kad per 40 spaudos draudimo met taut kovoti dl lietuvikos spaudos ijo 2000 knygnei. Jie ir atlaik carins andarmerijos, policijos ir pasienio kariuomens puolim prie lietuvik knyg ir od.


Lietuvi kas odis

Rusijos imperijos vyriausyb, kuri nutautinimo tikslais XIXa. septintajame deimtmetyje udraud lietuvikas mokyklas ir spaud, valstybiniu mastu ir valstybinmis priemonmis msi naikinti lietuvi kalb. Buvo leista spausdinti lietuvikus leidinius tik tomis raidmis, kokiomis ra pats Rusijos imperatorius.

Tuo paiu metu lietuvi tautos pagrindin socialin dalis emdirbiai buvo paleisti i baudiavos. Ilaisvintam valstieiui, atgimstaniai tautai kaip niekad buvo reikalinga sava mokykla ir sava spauda. Tai turjo beveik visos Europos tautos, ypa tos, kurios ilaik savo valstybingum arba bent jo tradicijas.


Lietuvi kos spaudos draudimo vykdytojai

Lietuvikos spaudos draudimo vykdytojai

Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo 1864 m. birelio 17 d. nurodymu buvo udrausta lotynikomis raidmis spausdinti elementorius, kiek vliau visus lietuvikus leidinius. Muravjovas buvo pramintas koriku, kadangi jo sakymais vadovavosi 1864m. sukilimo malintojai.

.


Lietuvi kos spaudos draudimo vykdytojai1

Lietuvikos spaudos draudimo vykdytojai

Muravjov pakeits generalgubernatorius Konstantinas Kaufmanas 1865 m. rugsjo 18 d. slaptu aplinkraiu teisino spaudos draudim, sustabd vis spaustuvse ir knygynuose esam anksiau ileist lietuvik knyg platinim, udraud lietuvikus leidinius veti i usienio. Kaufmano teikimu Rusijos vidaus reikal ministras Piotras Valujevas 1865 m. spalio 5 d. ileido sak, draudiant lietuvik spaud lotynikomis raidmis Rusijos imperijos europinje dalyje.


Lietuvi kas odis

Pasiprieinimas

Lietuvi spaudos draudimui imta prieintis vairiai, taiau rytingiausia kova - tai knyg, knygeli ir periodini leidini spausdinimas Maojoje Lietuvoje, j nelegalus gabenimas Lietuv ir iplatinimas.

Tai dar knygneiai.


Leidyba

Leidyba

Udraudusi lietuvik spaud, caro valdia pareng rusik raidi pritaikymo lietuvi kalbai projekt ir msi prievarta j gyvendinti. Buvo ileistos rusikomis raidmis ispausdintos Evangelijos, Kantikos, Katekizmai, keli L. Ivinskio kalendoriai bei kitos knygos. itokias rusiku pasaulietiniu riftu (gradanskij) spausdintas knygas lietuviai vadino gradankomis ir j maai pirko.

Udraudus lietuvik spaud, ypa aktyviai m reiktis Lietuvos pasienyje Tilje (dab. Sovietskas) veikusios poligrafijos mons. Btent ia pasirod pirmieji Lietuvai skirti periodiniai leidiniai - Aura, viesa, Varpas, kininkas ir kiti.

Tikslaus lietuvikos spaudos draudimo laikotarpiu ileist lietuvik knyg skaiiaus nra inoma, taiau manoma, kad 1865 - 1904 metais j buvo ileista apie 6 milijonus egzempliori.


Lietuvi kas odis

Lietuvikos knygos XIX a. buvo leidiamos ir kitose vietose - Suvalkuose, Seinuose, Augustave, Rygoje, Peterburge. Net spaudos draudimo metais, rus mokslininkams padedant, Maskvoje 1872 m. buvo ispausdintas lietuvik liaudies dain rinkinys, Kazanje 1880 -1882 m. - trys lietuvik dain tomai ir Svotbin rda, Peterburge 1883 m. - Lietuvikos svotbins dainos.

Leidjas Martynas Jankus, gyvendamas prie pat tuometins Rusijos - Vokietijos valstybi sienos, organizavo nelegali knyg gabenim Lietuv, iltai priglausdavo i Lietuvos atvykusius knygneius. Jis net organizuodavo specialius knyg persiuntimo punktus, kuriuos vairiais keliais pristatydavo savo spaudinius. Spaudos draudimo metais O. Mauderod isisdavo kasmet per knygneius ir kitokiais keliais Lietuv spaudini u 80 tkstani rubli.

Apie 1900 metus Lietuvon gabenamos knygels prsuose buvo spausdinamos 10-15, o kitos net 20 tkstani egzempliori tirau! Spausdindavo tiek, koks bdavo poreikis.


Knygne i veikla

Knygnei veikla

Sunkus ir nepaprastai pavojingas knygneio darbas reikalavo ne tik daug jg ir pastang, bet ir l. Bendriems sunkumams veikti ir neti monms vies krsi knygnei ir draudiamos literatros platintoj draugijos bei draugijls. XIXa. pabaigoje XXa. pradioje buvo susikrusios ir kur laik veik ios draugijos: Atgaja, Akstinas, Artoj draugija, Daukanto manta, Nemunlio ir Apaios susivienijimas, Aurin, Darelis, Atala, Garvi knygnei draugija, Sietynas ir kt.


Lietuvi kas odis

Lietuvikos spaudos gabenimui svarbiausia klitis buvo pasienio apsauga. Sulaikytus asmenis bei prekes, pasienio sargybiniai pristatydavo muitinms. Inteligentai ir valstieiai pasinaudodavo legaliomis sienos perjimo galimybmis. Grdami i Maosios Lietuvos, nusipirkdavo reikalingos spaudos ir j, paslp drabuiuose, veimuose, parsivedavo ar parsinedavo per perjimo punktus, muitines. Neretai itaip ir klidavo. Pasienio karemoje arba retesniais atvejais pas kur nors valstiet tekdavo laukti patogaus laiko sienai pereiti. Knygneiams paddavo tamsios ir lietingos naktys, pga. Neikai ypa vengdavo vieio sniego. Kartais vadovas bandydavo susitarti su pasienio sargybiniais, juos papirkti.

Lietuvikos spaudos ir lietuvikos mokyklos udraudimas buvo tsinys III Lietuvos ir Lenkijos padalijimo. Tai buvo tsa Vienos kongreso, vykusio 1815m., nutarim, kuriais buvo teisintas Ryt Europos taut nelygiateisikumas.

Rusijos imperija tuomet tapo Europos andaru.


Plung s kra to knygne iai

Plungs krato knygneiai

Pagrindiniai knygnei centrai buvo Kuliuose, ateikiuose ir emaii Kalvarijoje. Kuliai, atvykus juos dirbti prelatu (1898-1901m.) J.Tumui Vaigantui, tapo slapto lietuviko veikimo prie spaudos draudim centru. I ia knygos pasklisdavo po vis Lietuv.J. Tumas buvo ne tik spaudos platintoj draugijos pirmininkas, bet ir pirmojo lietuvi inteligentams skirto urnalo ,,inyia redaktorius.


Lietuvi kas odis

lietuviko judjimo mecenatus J.Tumui pavyko patraukti ir kunigaikt Mykol Oginsk. Utat Plungs, Rietavo, Palangos vietovi rus policija turdavo daug darbo, sekdama Tum ir jo bendraygius.

Draudiamas knygas ia platino J.Loinskis, D.Bubinas, I.Milaius, Butk Juz, J.Griuys, Plungs vargonininkas Petras Mikuas, V.Stonius. ymiausi knygneiai buvo J.Bagdonaviius, J.alimas, Barzdius, R.Lukoit, O.akait, o ypa Magdalena Bonkut, apie 20 met skleidusi knygas po emaitij. U knygneyst buvo 3 metams itremta Ninyj Novgorodo gubernij ir smarkiai kankinta.

Rozalija Lukoit

J.Griuys


Lietuvi kas odis

emaii Kalvarijos gyventojai ir dabar prisimena daraktor Emilij Pocait, o Kuliuose neumirtamas mokytojas K.Skrodskis, iugds nema br skaitytoj.Aktyviai spaud gabeno seserys Petronl ir Barbora Repaits, J.Gurainis, Jurgis Gudas, K.Baltrimas, legenda taps Vincentas Juka ir daugelis kit.

Jurgis Gudas

Barbora ir Petronl Repaits

Plungs senosiose kapinse palaidotos knygnes Magdalena Bonkut ir Rozalija Lukoit.

Vincentas Juka


Motiejus valan ius

Motiejus Valanius

Gim 1801 m. lapkriio mn. 28 (16) d. Nasrn k., Klupn a., Kretingos r. Mir 1875 m. gegus mn. 29 (17) d. Kaune. Palaidotas Arkikatedros Bazilikos rsyje

Tvai - laisvieji valstieiai. Moksi Varni ir Vilniaus kunig seminarijose. 1850 m. paskirtas emaii vyskupijos vyskupu. Gimtj kalb, lotynik raidyn jis siejo su religinmis vertybmis ir laik gyventoj atsparumo svetimybei pagrindu


Lietuvi kas odis

Jo iniciatyva ir pastangomis pradtas aktyvus prieinimasis spaudos draudimui, gimtosios kalbos vartojimo varymui. 1868-1869 metais pareng ir ileido 8 politines anticarins krypties broiras (apie 20 tkst. egz.). Jose pateik aktyvi politin program, vieai pasmerk spaudos udraudim. Be politini broir, para ir beletristini krini. Organizavo pirmj nelegalios spaudos leidimo bei platinimo organizacij. Pagrindines funkcijas joje vykd dvasininkai, patikimi vyskupo mons, kurie pristatydavo knygas, ifruodavo ir taisydavo rankraius, organizavo slapt spausdinim ir platinim.


Lietuvi kas odis

Daugiausia knygos buvo platinamos pasienio apskrityse, jos pasiekdavo ir Vilniaus krat. Platindavo ir pats Valanius: ventinamiems kunigams teikdavo elementorius. Organizacija aktyviausiai veik 1867-1871 metais. Caro andarai bei policija, padedama Prsijos policijos, organizacij likvidavo. ei kunigai buvo itremti Rusijos gilum, kiti gavo lengvesnes baudas. Nukentjo ir septyni valstieiai. I viso byl pakliuvo 17 asmen. Per suimtj kvotas iaikjo ir paties vyskupo vaidmuo. 1870 m. gruodio mn. 12 d. ikrstas jo butas, bet kali nerasta. Vilniaus generolo gubernatoriaus sakymu buvo sudaryti kvotos klausimai, taiau vyskupo kvosti bei traukti atsakomybn nesiryo, nes veng atrinti politin padt Lietuvoje.


Knygne i keliai

Knygnei keliai


Daraktoriai

Daraktoriai

Lietuvos parapini mokykl vedjai buvo vadinami direktoriais, o liaudis juos vadino daraktoriais. Po 1863 m. parapins mokyklos buvo udarytos, o naujai steigiamos mokyklos buvo imtos tvarkyti grynai rus statymais. Pastarj mokykl vengdami, lietuviai m steigti slaptsias mokyklas, kurios buvo praktikuojamos beveik ligi pat nepriklausomosios Lietuvos atkrimo. iuos slaptj mokykl mokytojus mons tevadino tik daraktoriais. Daugumas j buvo be mokytojo cenzo, o kiti net nemokjo rayti. Svarbiausias daraktoriaus udavinys buvo imokyti vaikus skaityti spausdintus tekstus, kiti mok ir rayti, o jau labai retas i j mok ir skaiiuoti.


Lietuvi kas odis

Kadangi anuo metu gyventa kaimais (ne viensdiais), tai veik kiekvienas kaimas nusisamdydavo ir daraktori - sisteigdavo slaptj mokykl. Ji paprastai veikdavo nuo Vis ventj ligi Velyk (kai vaikams nereikdavo ganyti). Mokykl lankydavo po keliolika mokini. Taiau pasiymj daraktoriai sutraukdavo ir po keliasdeimt ar net arti imto mokini.

Daraktori mokykla joki speciali patalp neturjo. Paprastai buvo mokoma kinink gyvenamosiose pirkiose (joje gyvenant ir didelei kininko eimai). Tik kur ne kur tokios mokyklos naudodavosi seklyiomis.

Pamok metu vaikai sddavo apie stal, o daraktorius - jo gale. Visi vaikai skaitydavo i elementori ar maldaknygi jiems paskirtus tekstus ,,slebizavimo bdu. Vaikas pirmiausia turdavo imokti visas raides, vadindamas jas ne garsais, bet skiemenimis.


Lietuvi kas odis

Daraktorius su mokiniais kilnodavosi i vienos trobos kit (paprastai kas savait), gyveno ir maitinosi pas valstiet, kurio troboje rinkosi vaikai.

Atvyk kaiman slaptosios mokyklos medioti, andarai paprastai neinodavo kuri sodyb pulti. 0 kai tik jie bdavo pastebti, vaikai isibarstydavo, ir kasdieninje kininko pirkioje koki nors mokyklini ymi nebebdavo galima rasti.

Carin administracija daraktorius ir mokini tvus u slapt mokym baud piniginmis baudomis arba ligi 3 mn. areto.


Lietuvi kas odis

Per draudimo laikotarp caro valdia sulaik vir 3000 moni, i j nubaud apie 2000. Taiau pasiprieinimas vis augo, krsi vis daugiau nelegali organizacij, daugjo carizmui prieikos literatros. Stiprjant pasiprieinimui, 1904 m. gegus 7 d. draudimas panaikintas, lietuvikai spaudai lotynikom raidm pradta taikyti tokia pat tvarka, kaip kitai spaudai.

Spaudos draudimas skatino lietuvi tautin sjd ir anticarines nuotaikas, taiau smarkiai pristabd kultros raid.


Lietuvi kas odis

1864 1904 met laikotarp mes paprastai apibdiname trim odiais spaudos draudimo metai. Tai metai lietuvi tautos stoikumo, jos vitalikumo, drsos ir pasiaukojimo dl savo gimtosios kalbos, dl lietuviko rato apsaugojimo ir isaugojimo.

Gimtasis odis isaugojo ms tautos autentikum, apsaugojo j nuo itirpimo gausesni kaimyn jroje.


Senoji l ietuvi periodin spauda

Senoji lietuvi periodin spauda

Pareng

Reda Skersyt

(6 m klas)

2009 m.


Lietuvi kas odis

Apie btinyb Lietuvoje leisti periodin leidin lietuvi kalba buvo mstoma nuo pat neoficialaus spaudos lietuvikai lenkiku riftu udraudimo. 1856 m. pabaigoje Laurynas Ivinskis, pirmj lietuvik kalendori rengjas, sudar pavyzdin laikraio Aitvaras numer. Taiau bandymai gauti leidim vis nepavykdavo.

Peterburgo ir Maskvos lietuviai studentai 1875 1876 m. Peterburge jau buvo leid nedidelius rankratinius laikratlius Kalvis melagis, kuri sumanytojas ir raytojas ranka buvo Petras Vileiis, vliau steigs pirmj Lietuvoje knygyn ir spaustuv Vilniuje.


Lietuvi kas odis

Bet, kai jaunosios lietuvybs ugdytoj kartos atstovams Petrui Vileiiui, Jonui lipui ir Jonui Spuduliui nepavyko gauti rus valdios sutikimo leisti legalius lietuvi laikraius Rusijoje, Jono Basanaviiaus iniciatyva buvo pamginta Prsijoje steigti draugij ir Lietuvoje platinti Kaipdoje M. erniaus redaguot Lietuvik ceitung. Taiau vliau buvo nusprsta leisti visikai nauj laikrat.

J. lipo silymu laikrat buvo nutarta pavadinti AUSZRA.

Jau 1883 m. sausio 23 d.

J. Basanaviius atsiunt laikraio programos apmatus su pratarms tekstu ir keliais rainiais pirmam numeriui.

Jonas Basanaviius

Jonas lipas

Petras Vileiis


Au ra

Aura

Tai buvo pirmasis Didiajai Lietuvai skirtas spausdintas mnesinis visuomeninis politinis ir literatrinis laikratis lietuvi kalba 1883 1886 m. leistas Ragainje ir Tilje.

Pirmasis numeris pasirod 1883 m. Raigainje , i viso ileista 40 laikraio numeri.


Lietuvi kas odis

Laikrat Leido Lietuvos myltoj draugija, kurios svarbiausi veikjai buvo Juoza Andiulaitis-Kalnnas, Jonas Basanaviius, Ansas Bruois, Stanislovas Didiulis, Martynas Jankus, Jurgis Mikas, Petras Kriauinas, Juozas Miliauskas, Martynas ernius, Jonas lipas, Petras Vileiis, Andrius Vitelis. Laikratis buvo skirtas caro valdomos Lietuvos dalies skaitytojams ir tiems Rusijos miestams, kur gyveno lietuviai inteligentai. Leidinyje bendradarbiavo daugiau kaip 70 autori, jo tiraas pasiekdavo 1 000 egzempliori.

Pirmo numerio pratarms pradioje pateiktas senas romn posakis:

Homines historiarum ignari semper sunt pueri mons, neinantieji istorijos, visad lieka vaikai.

Tuo posakiu laikratis vadovavosi vis laik.


Lietuvi kas odis

Jau nuo pirmj numeri jis skatino lietuvi tautos kov prie nacionalin priespaud ir prievartin asimiliacij (polonizacija, rusifikacija ir germanizacija), kuri lietuvi emse gyvendino caro ir kaizerio valdia, kai kurie dvarininkai ir dvasininkai. Lietuvi kalbai reikalavo lygi teisi su kitomis kalbomis, rpinosi nacionalins savimons ir bendrins literatrins kalbos, spaudos, lietuvi kultros ugdymu, pasaulietinio vietimo gimtja kalba pltojimu.

I pradi laikratis turjo didel pasisekim. Prie laikraio iniciatori branduolio prisijung Didiosios Lietuvos ir kai kurie Maosios Lietuvos inteligentai, i pradi laikrat rm ir kai kurie emesnieji katalik dvasininkai. Apie laikrat susibr neoficialus politinis literatrinis lietuvi inteligentijos sambris.

Taiau pamau pradjo skirtis lietuvi nacionalinio isivadavimo judjimo dalyvi idjos, o dl nesutarim prasidj ir finansiniai sunkumai, didele dalimi nulm neilg laikraio ami.

Aurininkus pakeit naujos politins grupuots: viesininkai, varpininkai, apvalgininkai. Deinysis aurinink sparnas ir katalikai Tilje leido vies, emaii ir Lietuvos apvalg (1890-1896 m.), Tvyns sarg (1896-1904 m.), inyi (1900-1902 m.). Taiau tiesioginiu Auros pdiniu laikomas t pai moni leistas laikratis Varpas.


Varpas

,,Varpas

Varpo iniciatoriai buvo 1888 m. Varuvoje steigtos Lietuvos draugijos nariai: Vincas Kudirka, Jonas Gaidamaviius, Juozas Adomaitis-ernas, Juozas Kaukas, Justinas Staugaitis ir kt. Toje draugijoje buvo vos 22 nariai, tarp j 12 student. Draugijos statuose vienas tiksl buvo platinti apviet, leidiant knygas ir laikraius. Tam tikslui buvo steigta varpinink leidykla, kuri msi leisti mnesin urnal Varpas, skirt daugiausia inteligentams; mnesin laikrat kininkas, skirt valstieiams ir informacin, nepolitin laikrat Naujienos (jo 1901-1903 m.).


Lietuvi kas odis

Varpininkai tai naujoji tautos atgimimo kovotoj pamaina. ,,Varpe i pat pradi bendradarbiavo ymesnieji Auros bendradarbiai: J. Basanaviius,

A. Kriiukaitis, M. Jankus, M. Davainis-Silvestraviius ir kt. Vliau ilgameiai, didiai prityr darbuotojai buvo:

V. Kudirka, St. Matulaitis, P. Viinskis,

F. Bortkeviien, Iz. Bagdonas, Pranas Maiotas, J. Jablonskis, P. Matulaitls,

K. Grinius, M. Zaunit, Iz. Kaukas,

M. Lozoraitis, J. Lapinas, J. Vileiis,

J. emait, G. Petkeviit,

G. Landsbergis-emkalnis.

Daugelis j vis lak isilaik nenukryp nuo ,,Varpo idj.

Vyriausias varpinink organas buvo metiniai suvaiavimai.

V.Kudirka

G.Landsbergis-emkalnis

J.emait

P.Maiotas

M.Zaunit

J.Jablonskis


Spauda po spaudos draudimo panaikinimo

Spauda po spaudos draudimo panaikinimo

1865-1904 m. vairiu laiku jo apie 130 lietuvik periodini leidini.

Po spaudos draudimo panaikinimo lietuviki laikraiai pradjo eiti ir Rusijos imperijos ribose. Pirmasis pasirod savaitratis Lietuvi laikratis (1904-1906), ileistas dar ne Lietuvoje, o Peterburge. 1904 m. Vilniuje pasirod pirmasis lietuvikas dienratis - liberalios Vilniaus inios, jusios iki 1909 m.

Vienas po kito rodsi skirting krypi, margo informacinio ir publicistinio lygo laikraiai ir urnalai Kaune, Vilniuje, Rygoje, Seinuose, Petrograde ir kt., priklaus vairioms idjinms ir politinms grupuotms, besikurianioms draugijoms ir partijoms, privatiems asmenims, caro administracijai.

Katalikai leido Kaune urnalus ir laikraius Nedldienio skaitym (1905-1907), Vienyb (1907-1914), Draugij (1907-1914), satyrin Garn (1910-1914) ir kt., Seinuose ir Vilniuje - altin (1906-1914, 1915), Rygoje Rygos gars (1909-1917),Vilniuje leisti laikraiai Lietuvos inios (1909-1915), Lietuvos kininkas (1905-1915) ir kt. Petrograde jo laikratis Naujoji Lietuva (1916-1918), Rygoje - Rygos naujienos (1909-1915), Kauno gubernijos valdyba 1906 m. leido Lietuvos bals.


Lietuvi kas odis

  • Pasirod pirmieji siaurai specializuoti laikraiai ir urnalai. Svarbesni i j - Lietuvos bitininkas (1905), Vargonininkas (1909-1910), emdirbys (1909-1913),Teatras (1911-1914),Literatros ir dails urnalas Vaivorykt (1913-1914) ir kt.1907 m. pradtas leisti tstinis mokslo darb leidinys Lietuvi tauta (jo iki1936 m.).

  • Gausi buvo vairi idjini srovi moksleivi ir jaunimo spauda: Draugas (1904-1905), Jaunimas (1911-1914), Pavasaris (1912-1914), Aurin (1910-1933), Ateitis (1911-1940) ir kt. Ijo leidiniai mokytojams - laikratis Mokykla (1909-1914) ir urnalas Mokytojas (1914); moterims - Lietuvait (1910-1914); vaikams -altinlis (1906-1914) ir kt.

  • Pradedant satyrine Sparva, ileista Bitnuose 1905 m, Lietuvos miestuose ir Rygoje pasirod humoristiniai laikratliai Juokdarys (1906-1907), Eys (1907-1908), Botagas (1914-1915) ir kt. Gausiai buvo spausdinami lietuviki kalendoriai, almanachai, vienkartiniai leidiniai. iuo laikotarpiu krate labai iaugo lenkik,rusik, ydik, baltarusik laikrai ir urnal skaiius. Lietuv pasiekdavo lietuviki laikraiai ir urnalai, leidiami Maojoje Lietuvoje, JAV ir D. Britanijoje.

  • 1905-1917 m. jo daugiau kaip 200 lietuvik periodini leidini. Kai kurie i j buvo trumpaamiai, kiti isilaik (leidiami su nedidelms, pertraukomis) iki 1940 m.Savaitrai, dienrai tiraai retai virydavo 5 tkst. egzempliori, urnal - 1 tkstant. Svarbiausias lietuvikos spaudos leidimo centras iki Pirmojo pasaulinio karo buvo Vilnius. 1912 m. iame mieste jo 23 lietuviki periodiniai leidiniai.

  • Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui, didioji dalis periodini leidini Lietuvoje sustojo ar buvo caro valdios sustabdyti. Buvo persekiojami ir lietuviki laikraiai, bandomi leisti pafronts zonoje.


Lietuvi kas odis

Kovoje u lietuviko odio laisv iaugo ir subrendo naujos visuomenins jgos: gim spauda, apie kuri spaudos draudimo pradioje n nesvajota; ikilo save atradusi smoninga lietuvyb; niekad neiblssvalstybins nepriklausomybs trokimas tik sustiprjo. Kaip kiekviena kova, taip ir pasiprieinimas spaudos draudimui pareikalavo daug auk ir nukreip nuo tiesiogins krybos daug jg. Spaudos draudimas buvo sunkus smgis, kuris sulaik irpavlino lietuvi tautos atgimim.


  • Login