Projektas PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR PERKVALIFIKAVIMO SISTEMOS PLĖTRA

1. Projektas PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR PERKVALIFIKAVIMO SISTEMOS PLĖTRA (II ETAPAS, Nr. VP1–2.2-ŠMM-02-V-01–009) Pedagogų profesinę raidą reglamentuojančių dokumentų projektai

2. DOKUMENTAI: • Pedagogo profesijos kompetencijų aprašo projektas • Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos projektas • Profesinio tobulinimosi konsultanto veiklos aprašo projektas • Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklos apskaitos rekomendacijų projektas

3. Pedagogo profesijos kompetencijų aprašo projektas (KAS?) Pedagogų profesijos kompetencijų aprašo paskirtis – apibrėžti pedagogų profesinės veiklos kompetencijas, jas sudarančius žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas, jų ugdymo lygmenis ir (įsi)vertinimo galimybes. Apraše pedagogų profesijos kompetencijas sudaro: • vertybinės nuostatos, • bendrosios kompetencijos, • didaktinės kompetencijos, • dalykinės kompetencijos. Apraše apibrėžtos kompetencijos ir jų lygmenys pirmiausia skirti pedagoginės veiklos refleksijai, įsivertinant savo profesinės veiklos rezultatus, taip pat išsikeliant kvalifikacijos tobulinimo tikslus, planuojant karjeros galimybes.

4. Pedagogo profesijos kompetencijų aprašo projektas (KAIP?) Dešimt bendrųjų, didaktinių irdalykinių kompetencijų apibrėžtos 22 srityse, pedagogo profesinių kompetencijų augimas sudėtas į keturis lygmenis, atsižvelgiant į jų raišką profesinės veiklos rezultatuose: • Lygmuo – įgyta pedagoginė kvalifikacija; • Lygmuo – įsitvirtinimas profesinėje veikloje ir profesinis augimas; III. Lygmuo – metodinė ir/ar ekspertinė patirtis ir patirties sklaida; IV. Lygmuo – kompetencijos leidžiančios analizuoti, vertinti, tobulinti ugdymo praktiką mokyklos/regiono/šalies/tarptautiniu lygiu. Kiekvienas aukštesnis kompetencijų lygmuo apima visus ankstesnius kompetencijų lygmenis ir jų kriterijus.

5. Pedagogo profesijos kompetencijų aprašo projektas (KAIP?)Pedagogo profesijos kompetencijų aprašas – reflektuojančio pedagogo įrankis Aprašas leidžia stebėti savo profesinį augimą, ugdomas bendrąsias, didaktines ir dalykinės kompetencijas, sistemingai siekti profesinio tobulėjimo ir karjeros tikslų, įsivertinti pažangą. Apraše iškirtos ir apibrėžtos šios bendrųjų, didaktinių ir dalykinių kompetencijų raiškos sritys ir jų lygmenys: • asmeninis tobulėjimas ir mokėjimas mokytis, kultūrinė kompetencija, naujų technologijų ir informacijos valdymo kompetencija; • mokinių/ugdytinių skirtybių ir galimybių pažinimas, ugdymo(si) aplinkų, ugdymosi turinio ir situacijų įvairovės kūrimas, ugdymo(si) turinio įgyvendinimas ir tobulinimas, mokinių/ugdytinių pasiekimų ir pažangos vertinimas; profesinės veiklos tyrimas; • dalykinė kompetencija (suprantama kaip žinios ir gebėjimai susijusiame ugdymo turinio koncentre ar srityje, leidžiantys perteikti ugdymo turinį, atitinkantį šiuolaikinių susijusios srities teorijų ir pažinimo lygį).

6. Pedagogo profesijos kompetencijų aprašo projektas (KAIP?) Pedagogo profesija įpareigoja nuolat ugdytiturimas bendrąsias, didaktines ir dalykines kompetencijas visą aktyvios profesinės karjeros laikotarpį. Pedagogai asmeniškai yra atsakingi už aktyvų dalyvavimą kompetencijų ugdymosi veiklose. Konkrečioms pedagogų profesinėms pareigybėms gali būti nustatomos papildomos kompetencijos, svarbios jų karjeros augimui ir profesinės veiklos rezultatų gerinimui.

7. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos projektas (KAS?) Tvarka reglamentuoja valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo tikslus, uždavinius, būdus, formas, kvalifikacijos tobulinimo programų rengimą bei mokymų organizavimą ir finansavimą. Kvalifikacijos tobulinimo tikslas – įgyti naujų ir plėtoti turimas kompetencijas,būtinas užtikrinant aukštos kokybės švietimo paslaugas.

8. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos projektas (KAIP?) Mokyklų vadovai tobulindami kvalifikaciją gilina Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1194, nurodytas bendrąsias ir vadovavimo kompetencijas. Kvalifikacija tobulinima: dalyvaujant akademinėse studijose (studijų moduliuose) ar specializuotuose renginiuose, vykstant kolegialiam dalijimuisi patirtimi, tobulinantis individualiai (savišvieta), viešojoje nedarbinėje veikloje.

9. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos projektas (KAIP?) Vadovų kompetencijų vertinimo tikslas – objektyviai įvertinti asmenų, siekiančių toliau eiti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų pareigas,  kompetencijų lygį bei sudaryti sąlygas ir skatinti vadovus įgyti naujų ir plėtoti turimas kompetencijas, kurios būtų taikomos užtikrinant aukštą švietimo paslaugų kokybę. Informacija apie vadovų kvalifikacijos tobulinimo rezultatus viešinama mokyklų interneto svetainėse ar kitais mokyklos bendruomenei ir kitiems suinteresuotiems asmenims lengvai prieinamais būdais.

10. Profesinio tobulinimosi konsultanto veiklos aprašo projektas (KAS?) Aprašas apibrėžia profesinio tobulinimosi konsultanto veiklos paskirtį, tikslus, uždavinius, funkcijas, veiklos sritį, veiklos principus, kompetencijas. Aprašas gali būti naudojamas: • kuriant Konsultantų rengimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo programas; • sudarant Konsultanto darbo vietos instrukcijas ar pareigybių aprašus; • rengiant reikalavimus viešųjų pirkimų konkursams, • siekiant įsigyti Konsultano kvalifikacijos tobulinimo paslaugas.

11. Profesinio tobulinimosi konsultanto veiklos aprašo projektas (KAIP?) Konsultantai yra rengiami pagal specialią kvalifikacinę programą (universitetinių studijų modulis) ne mažesnę nei metodininko kvalifikacinę kategoriją turintiems pedagogams. Konsultanto profesijos tikslas – derinant švietimo įstaigos tikslus, siekį teikti aukštos kokybės ugdymo paslaugas bei individualius pedagogų kvalifikacijos tobulinimosi poreikius, kurti pedagogams tobulinimosi sąlygas ir galimybes.

12. Profesinio tobulinimosi konsultanto veiklos aprašo projektas (KAIP?) Konsultantai dalyvauja visuose su PKT susijusiuose procesuose: informavimo, planavimo, organizavimo, veiklos vertinimo ir kokybės valdymo. Konsultanto profesinės kompetencijos priskiriamos trims sritims: konsultavimo, vadybinei ir tiriamajai. Švietimo įstaigoje nesant įsteigtos Konsultanto pareigybės Konsultanto funkcijas gali atlikti patyręs (ne mažesnės kaip metodininko kvalifikacinės kategorijos) pedagogas, parengtas aukštojo mokslo įstaigoje pagal specialią kvalifikacinę programą.

13. Profesinio tobulinimosi konsultanto veiklos aprašo projektas (KAIP?) Konsultanto pareigybinės funkcijos negali atlikti švietimo įstaigos vadovas. Ši pareigybinė funkcija negali būti derinama ir su kitomis administruojančiomis pareigomis. Konsultantas už savo veiklą yra tiesiogiai atskaitingas švietimo įstaigos, kurioje Konsultantas dirba, vadovui. Konsultanto veiklos išorinį vertinimą ar peratestavimą ne rečiau nei kartą per 3 metusatlieka Konsultantui kvalifikaciją suteikusi aukštojo mokslo įstaiga.

14. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklos apskaitos rekomendacijų projektas (KAS?) Rekomendacijos nurodo, kas gali būti PKT rezultatų teikėjai ir numato PKT veiklos apskaitą atsižvelgiant į: • pedagogų pateikiamas deklaracijas apie kvalifikacijos tobulinimą; • iš kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjų gautus duomenis arba liudijimus apie kvalifikacijos tobulinimą; • pedagogų profesijos kompetencijų apraše numatytų kompetencijų (ar jų sandų) lygmenų įgijimo (pasiekimo) rezultatus; • pasidalinimo įgytomis žiniomis ir patirtimi su švietimo įstaigos kolektyvu rezultatus; • įgytų žinių taikymo praktinėje veikloje įrodymus.

15. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklos apskaitos rekomendacijų projektas (KAIP?) PKT patvirtinančių dokumentų originalus ir kitus įrodymus pedagogas kaupia ir sistemina jo paties valdomoje asmens byloje. PKT veiklos apskaitą švietimo įstaigoje vykdo profesinio tobulinimosi konsultantas ar kitas darbuotojas. Gavęs pedagogo teikiamą deklaraciją, PKT apskaitą vykdantis asmuo nustato, ar deklaracijoje pateikiama informacija yra patikima ir pakankama pedagogo metų PKT veiklos vertimo pokalbiui vykdyti.

16. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklos apskaitos rekomendacijų projektas (KAIP?) PKT pagal pripažįstamas pedagogui pateikus deklaraciją, kuri yra įtraukiama į asmens bylą. Deklaracijoje turi būti šie duomenys: • tobulinimo būdas/forma; • tobulinimo trukmė; • įgytos kompetencijos, atsižvelgiant į pedagogo profesijos kompetencijų aprašą; • įgytų kompetencijų taikymo realioje darbo aplinkoje galimybėsbei potenciali nauda ugdymo procesui ir mokymo paslaugų kokybei; • su deklaracijoje aprašomu kvalifikacijos tobulinimu susiję informacijos šaltiniai ar kitos nuorodos; • pasiūlymai dėl pasidalinimo įgytomis žiniomis ar patirtimi; • susitarimai dėl ateinančių metų PKT tikslų; • kita aktuali informacija ir duomenys.

17. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklos apskaitos rekomendacijų projektas (KAIP?) PKT veiklos apskaitos duomenys turi būti naudojami: • nustatant būsimų metų mokyklos PKT veiklos gaires; • nustatant būsimų metų mokyklos PKT veiklos rezultatų kokybės rodiklius; • nustatant konkretaus pedagogo kvalifikacijos tobulinimo kryptis ir lygį. PKT veiklos apskaitos duomenys gali būti naudojami: • pedagogams įsivertinant turimą kvalifikacijos lygį irplanuojant asmeninį kvalifikacijos tobulinimą; • pedagogams atestuojantis; • pedagogams planuojantis profesinės karjeros augimą.

18. IKI SUSITIKIMO APIBENDRINANT REKOMENDUOJANČIUS DOKUMENTUS!...