Download
1 / 15
150 likes | 255 Views
SOCIALIN Ė PARTNERYSTĖ. Parengė: Indrė Petrauskaitė. Socialinės partnerystės svarba.
E N D
SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ Parengė: Indrė Petrauskaitė
Socialinės partnerystės svarba • Socialinis dialogas (socialinė partnerystė) yra labai svarbi ir efektyvi priemonė sprendžiant socialinius visuomenės ginčus, kurie labai dažni valstybės socialinės ir ekonominės pertvarkos procese. Šis dialogas padeda mažinti įtampą, o valstybės institucijoms sudaromos sąlygos išklausyti suinteresuotų šalių pozicijas ir rasti visiems priimtiną sprendimą.
SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS RAIDA • Vienas reikšmingiausių dokumentų trišalio bendradarbiavimo srityje yra 1976 m. birželio 2 d. Ženevoje priimta TDO Nr. 144 konvencija “Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti”. • Socialinės partnerystės įstatyminiai pagrindai buvo įtvirtinti priėmus LR DK.
Socialinės partnerystės sąvoka • Sąvoka yra pateikiama LR DK 40 str; • Socialinės partnerystės pagrindinis tikslas ura derinti skirtingus, dažniausiai priešingus interesus (darbdavio ir darbuotojo).
SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI • 1) laisvų kolektyvinių derybų;2) savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus;3) galiojančios teisinės sistemos nepažeidžiamumo;4) realaus įsipareigojimų vykdymo;5) objektyvios informacijos suteikimo;6) tarpusavio kontrolės ir atsakomybės;7) šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams.
SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS ŠALYS • Socialinės partnerystės šalimis- socialiniais partneriais- yra laikomi darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos. Trišalės socialinės partnerystės atveju lygiais pagrindais šioje partnerystėje kartu su darbuotojų ir darbdavių atstovais bei jų organizacijomis dalyvauja ir Vyriausybė bei savivaldybių institucijos.
PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ORGANIZACIJOS: Lietuvos darbo federacija; Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas”’ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. DARBDAVIŲ ORGANIZACIJOS: Lietuvos pramoninkų konfederacija; Lietuvos verslo darbdavių konfederacija; Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai; Lietuvos žemės ūkio rūmai. ORGANIZACIJOS
Socialinės partnerystės lygiai 1) nacionalinis; 2) šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu); 3) teritorinis (savivaldybės, apskrities); 4) įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jų struktūrinių padalinių.
SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS FORMOS • 1) dalyvaujant dvišalių ar trišalių tarybų (komisijų, komitetų) veikloje; • 2) darbuotojų atstovams įgyvendinant informavimo ir konsultavimo teises bei kitas dalyvavimo darbdavio sprendimų priėmime teises; • 3) vedant kolektyvines derybas ir sudarant kolektyvines sutartis.
Aukščiausio lygmens institucija socialinės partnerystės srityje yra LR trišalė taryba, kuri buvo įsteigta 1995 m; • Šiuo metu yra įsteigti ir veikia 12 komitetų tai pat nuolatos veikia 4 komisijos
Socialinės partnerystės įgyvendinimo forma naudojantis informavimo ir konsultavimo procedūromis įtvirtinta TDO konvencijoje Nr. 98 „Dėl įdarbinimo tarnybų organizavimo“, konvencijoje Nr. 98 „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo“, konvencija Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti, konvencijoje Nr. 154 „Dėl kolektyvinių derybų skatinimo“.
Kolektyvinių derybų vedimas ir koletyvinių sutarčių sudarymas yra pagrindinė socialinės partnerystės forma; • Skirta: nustatyti darbo ir priėmimo į darbą sąlygas, reguliuoti darbdavių ir darbuotojų santykius, pasiekti socialinę taiką
VIENA PAGRINDINIŲ SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS INSTITUTO PROBLEMŲ: • Nėra socialinės partnerystės monitoringo sistemos, leidžiančios spręsti kiek efektyviai šis institutas įgyvendinamas, ar atitinka realias gyvenimo sąlygas. • Būtinumą užtikrinti socialinės partnerystės instituto monitoringą pabrėžė ir profesorė G. Dambrauskienė savo straipsnyje “Socialinio dialogo įtaka darbo santykių monitoringui”.
IŠVADOS • Socialinis dialogas yra efektyviausia ir būtina darbo rinkos savireguliacinė priemonė, kuri užtikrina optimalų sprendimų priėmimą, kompromisą, kylantį iš šalių interesų derinimo; • Yra efektyvi konfliktų valdymo priemonė, nes leidžia juos išspręsti taikiu būdu, pasiekiant kompromisą per nuolaidas iš abiejų šalių reiškiamų reikalavimų; • Tokios darbo santykių sistemos stebėsenos tikslas- įvertinti egzistuojantį darbo santykių reglamentavimą ir numatyti harmonizavimo kryptis; • Turėtų būti stebima ne tik esama situacija, susitarimų įgyvendinimas, bet ir teisinė bazė visuose lygiuose , taip pat socialinių parterių dalyvavimas rengiant įstatymus, teikiant išvadas ir pan; • Turėtų būti įsteigta speciali institucija arba šios funkcijos įgyvendinimas pavestas jau egzistuojančiai institucijai, kurios pagrindinis tikslas būtų padėti valdžios institucijoms, socialiniams partneriams priimti tinkamus sprendimus.
